Pranešėja R. Cemnolonskienė                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-81/09

Teisėjas A.Rimkevičius                                                      Proceso Nr. 25-1-1615-06

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                                                      2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2009 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Arvydo Stankaus, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Stankevičiūtei, Vaivai Tamkutonienei, Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. J. Z., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiosios – civilinės ieškovės atstovui advokatui Ričardui Girdziušui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios–civilinės ieškovės V. L. atstovo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. Z. nuteistas už nusikaltimus, numatytus

- Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 140 str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme 7 (septyniems) mėnesiams;

- LR BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL, tai yra 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotas V. J. Z. suėmime išbūtas laikas nuo 2008-10-03 iki 2009-03-03.

Dalinai tenkintas civilinės ieškovės V. L. ieškinys, atstovaujant nepilnametį G. L., ir priteista iš kaltinamojo V. J. Z. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nepilnamečiui G. L. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų - V. L. civilinis ieškinys dalyje dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl V. L. gydymosi išlaidų palikti nenagrinėtais, suteikiant jiems teisę dėl ieškinio patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

V. J. Z. nuosavybės teise priklausančio turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalinis nuosavybės teisių apribojimas — uždraudžiant disponuoti visu turtu — parduoti, dovanoti, įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims, paliekant kaltinamajam valdymo ir naudojimo teises šiuo turtu, kuriuo yra užtikrintas nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys, pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

V. J. Z. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d. padarymą nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau du kartus suduodamas kumščiu nukentėjusiajai V. L. į veido sritį, įspirdamas vieną kartą į pilvo sritį ir vieną kartą į nugaros sritį bei kitas kūno vietas, V. L. pargriuvus įspirdamas ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje pėdoje, nugaroje;

be to, V. J. Z. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d. padarymą nuteistas už tai, kad to paties konflikto metu, tyčia suduodamas vieną smūgį kumščiu į smilkinio sritį savo motiną V. L. ginančiam mažamečiui G. L., gim. (duomenys neskelbtini), nustumdamas jį bei tokiu būdu pargriaudamas, o G. L. mėginant atsikelti dar vieną kartą smogdamas į pakaušio sritį, sukėlė mažamečiui G. L. fizinį skausmą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. atstovas advokatas Ričardas Girdziušas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-03 nuosprendžio dalį, kuria V. J. Z. išteisintas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį, V. J. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d., patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendžio teiginys, jog nėra įrodymų, kad nukentėjusioji V. L. iškrito iš (duomenys neskelbtini) esančio kaltinamojo buto balkono po kaltinamojo suduotų smūgių, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, jog iškrito iš balkono po stipraus V. J. Z. smūgio į nugarą. Nukentėjusysis G. L. matė, kaip V. J. Z. smūgiavo į prie balkono turėklų stovinčios V. L. nugarą. Liudytojas K. K. patvirtino, jog matė po balkonu gulinčią moterį. Liudytoja D. V. paaiškino, kad iš V. L. pasakojimo jai žinoma, jog dukters stuburas buvo sužalotas po V. J. Z. suduotų smūgių pastarajai iškritus iš balkono.

Teismo medicinos specialisto išvadoje rašoma, kad V. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas 2006-08-05, t.y. tuo laiku, kurį nurodo nukentėjusieji bei liudytojai. Dokumente pažymima, jog ketvirto juosmens slankstelio kompresinis lūžimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Teismas neišsiaiškino, ką specialistė turėjo galvoje išvadoje rašydama, kad ketvirto juosmens slankstelio kompresinis lūžimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, ar tokia išvada prieštarauja jos teiginiams teisme. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistė nurodė, kad kompresinis juosmens slankstelio lūžimas būdingas kritimui iš didesnio nei du metrai aukščio, kai koja atsitrenkiama į kietą pagrindą. Pasak specialistės, toks sužalojimas nebūdingas juosmeniu ar kitais kūno paviršiais atsitrenkus į kietą daiktą. Kartu specialistė paaiškino, jog nukentėjusioji krisdama iš antro aukšto balkono ir koja atsitrenkusi į kietą paviršių galėjo taip susižaloti juosmens slankstelį. Buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog slankstelio kompresinis lūžimas buvo padarytas po smūgių į nugarą nukentėjusiajai iškritus pro atdarą balkono langą ant kieto paviršiaus. Nukentėjusiosios kritimo bei susižalojimo mechanizmas nebuvo nustatytas.

Nukentėjusieji viešai davė V.J. Z. kaltinančius parodymus, jų teiginius patvirtino kiti įrodymų šaltiniai, nukentėjusiųjų parodymai buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, todėl jie atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus, išdėstytus BPK 20 str., todėl Kauno miesto apylinkės teismo išvada, kad V.J. Z. neprivalo atsakyti už savo veikas remiantis tik nukentėjusiųjų parodymais, neatitinka baudžiamojo proceso normų nuostatų, bylos faktinių duomenų.

Skunde teigiama, kad byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog V. J. Z., suduodamas stiprius smūgius į prie atviro balkono lango stovinčios V. L. nugarą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji gali persiversti per balkono turėklą, ir nors nenorėjo, kad pastaroji iškristų iš balkono bei nesunkiai susižalotų, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, todėl V.J. Z. veiksmuose yra netiesioginės tyčios nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą požymiai.

Nepagrįsta teismo daroma prielaida, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti krisdama iš vaismedžio. Prielaida, kad sužalojimas galėjo atsirasti po kelių dienų nuo įvykio nukentėjusiajai nugriuvus ant nugaros, prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms dėl sužalojimo laiko bei būdo. Neparemta ir teismo prielaida, kad nukentėjusioji, negalėdama išeiti iš buto pro duris, pati iššoko iš antro aukšto balkono ir susižalojo.

Teismas, nenagrinėdamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio, pažeidė LR BPK 115 str. nuostatas, kur nurodyta, kad tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas sutiko su tuo, jog V. L. jai padarytą turtinę žalą pagrindė teismui pateiktais dokumentais, o neturtinę - civiliniame ieškinyje išdėstytais motyvais. Tai rodo, kad įstatyminių kliūčių spręsti civilinio ieškinio klausimus nebuvo. Nepagrįstas teismo nurodytas motyvas, kad V. L. ieškinyje neatribojo, dėl kurių sužalojimų bei kokio dydžio turtinė ir neturtinė žala jai buvo padaryta.

Reikalavimas priteisti G. L. 20000 Lt neturtinės žalos buvo sumažintas iki 1000 Lt. nenurodant pagrįstų argumentų.

Teismas neišsprendė klausimo dėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. LR BPK 106 str. 2 d. rašoma, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tik dėl nuteistojo turtinės padėties teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar sumažinti jų dydį. Nuteistojo turtinė padėtis nėra tokia bloga, jog būtų pagrindas nepriteisti atstovavimo išlaidų ar jas sumažinti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: prokurorės, nukentėjusiosios-civilinės ieškovės atstovo, prašiusių skundą tenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių skundo netenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduoti apeliaciniai skundai, teisėtumą ir pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą, ekspertės parodymus, bylos medžiagą, bylos teisminio tyrimo metu įrodyta, kad 2006-08-05 apie 22 val. tarp V.J. Z., ir į jo namus (duomenys neskelbtini) atvykusios V. L. įvyko konfliktas, kuriuo metu jie susimušė, kaltinamasis tyčia ne mažiau du kartus sudavė kumščiu nukentėjusiajai V. L. į veido sritį, įspyrė vieną kartą į pilvo sritį ir vieną kartą į nugaros sritį bei kitas kūno vietas, V. L. pargriuvus įspyrė ne mažiau šešis kartus į įvairias kūno vietas, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje pėdoje, nugaroje, atvykus motiną ginti jos sūnui, kaltinamasis tyčia sudavė jam  vieną smūgį kumščiu į smilkinio sritį savo motiną ginančiam mažamečiui G. L., nustūmė jį, pargriaudamas ant grindų,  šiam mėginant atsikelti smogė dar vieną kartą jam į pakaušio sritį, šiais veiksmais sukėlė mažamečiui G. L. fizinį skausmą.

Pirmos instancijos teismas taip pat nustatė, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu neįrodyta, kad nukentėjusioji V. L. 2006-08-05 iškrito iš buto (duomenys neskelbtini) balkono būtent po kaltinamojo V.J. Z. balkone jai suduotų smūgių, netekusi lygsvaros, ko pasekoje jai nukritus ant žemės buvo padarytas 4-ojo juosmens slankstelio kompresinis lūžimas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai nuteistojo V.J. Z. veiką, kvalifikavo pagal LR BK 140 str. 1d., pagrįstas ir skundas šioje dalyje turi būti tenkinamas.

LR BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Tuo tarpu pagal LR BK 138 str. 1d. atsako asmuo, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Byloje ištirtais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais bei pagrįstai laikytais įrodymais nuteistojo V.J. Z., nukentėjusiųjų V. L., G. L. ir kt. parodymais nustatyta, kad 2006-08-05 V.J. Z. bute įvyko konfliktas. Konflikto metu buvo sužaloti nukentėjusieji. Konflikto metu nukentėjusiajai V. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) /t.1 b.l. 33/ nurodyta, kad V. L. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, kairėje pėdoje, nugaroje, kompresinis 4-to juosmens slankstelio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus veidą, kairę pėdą, nugarą, juosmens sritį ir galėjo būti padarytas tiriamosios nurodytu laiku t.y. 2006-08-05. 4-to juosmens slankstelio kompresinis lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) /t.1 b.l. 36-37/ patvirtina, kad V. L. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-08-05. Kompresinis IV-o juosmens slankstelio lūžimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad kaltinamasis V.J. Z. yra nekaltas dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus kūno sužalojimo, kad jis šio inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinio pagrindo. Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendyje teismo nurodytas teiginys, jog nėra įrodymų, kad nukentėjusioji V. L. iškrito iš (duomenys neskelbtini) esančio kaltinamojo buto balkono po kaltinamojo suduotų smūgių, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. L. patvirtino, kad V.J. Z. sudavė smūgius V. L. į nugarą, dėl ko ji iškrito per balkoną /t.2 b.l. 15-17/. Nukentėjusioji V. L. nurodė, kad išbėgo į balkoną šauktis pagalbos, gavo stiprų smūgį /t.2 b.l. 19-21/. Atsibudusi pamatė G. ir kitą žmogų. Tai, kad V. L. susižalojo iškritusi iš balkono ir kad ją išmetė V.J. Z. patvirtina D. V. duoti parodymai. Liudytojas K. K. nurodė, kad išgirdo barnius trečiame ar antrame namo aukšte, matė gal trijų žmonių siluetus. Vėliau pamatė, kad iškritusi moteris, kaip krito nematė. Šie asmenų duoti parodymai, apie esmines įvykio aplinkybes nekito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Jie patvirtina aplinkybę, kad V.J. Z. sudavė smūgius nukentėjusiajai, dėl suduotų smūgių V. L. iškrito iš balkono, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad V. L. sužalojimai buvo padaryti 2006-08-05 patvirtina specialistų išvados.  Be to, ekspertė Sofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kompresinis 4-to slankstelio lūžimas būdingas nukritus iš aukštumos ir susitrenkus į kietą pagrindą. Tokia trauma galėjo atsirasti iškritus iš antrojo aukšto. Kompresinis 4-to juosmens slankstelio lūžimas gali atsirasti  ir atsitrenkus ant sėdmenų į buką kietą daiktą. Šis sužalojimas būdingas kritus iš aukštumos. Šiam sužalojimui neturi reikšmės ar asmuo pats iškrito ar buvo pastumtas. Sužalojimui būdingas kritimas, galėjo kristi ant sėdmenų, galėjo kristi ant pėdų, galėjo kristi ir ant nugaros/t.3 b.l. 123-124/. Tai nepaneigia byloje aukščiau nurodytų įrodymų,kad V. L. buvo sužalota kai iškrito iš namo antrojo aukšto. Nepagrįstos teismo išvados, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti iškritusi iš medžio, griūdama susižaloti nugarą ar bandydama nesėkmingai nušokti iš antro aukšto balkono,nes jų nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga.

V.J. Z. nurodytos aplinkybės, kad kai V. L. ir G. L. atėjo į butą, buvo papurkšta dujų, nepatvirtina byloje esantys duomenys. V.J. Z. parodymai, kad jis nukentėjusiųjų nemušė, išbėgęs į lauką nukentėjusiuosius užrakino bute, paneigti nuosekliais, vienas kitam neprieštaraujančiais ir vienas kitą papildančiais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo V.J. Z. veika pagal LR BK 140 str. 1d. kvalifikuota nepagrįstai, nes konflikto metu, nukentėjusiajai V. L. balkone šaukiantis pagalbos, jis stipriai sudavė kumščiu smūgį nukentėjusiajai į nugaros sritį, nuo ko V. L. prarado pusiausvyrą ir pervirto per turėklus bei iškrito iš balkono, ko pasakoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kompresiniu 4-ojo juosmens slankstelio lūžimu.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustato, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad V.J. Z. nekaltas dėl nukentėjusiajai padaryto nesunkaus kūno sužalojimo, nepagrįsta, ši teismo išvada prieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai. Šią išvadą paneigia, o nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados ir papildomai teisme apklausta ekspertė S. Makšimaitė.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinė instancija nustato, kad 2006-08-05 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu kaltinamasis V. J. Z. tyčia suduodamas kumščiu  V. L. ne mažiau 4 smūgių į veido sritį, 1 kartą įspirdamas į pilvo sritį ir 1 kartą į nugaros sritį bei pastarajai pargriuvus įspirdamas ne mažiau 6 kartų į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajai balkone šaukiantis pagalbos, stipriai suduodamas kumščiu 1 smūgį į nugaros sritį, nuo ko V. L. prarado pusiausvyrą , pervirto per turėklus, iškrito iš balkono. Šiais veiksmais kaltinamasis V.J. Z. padarė V. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide, kairėje pėdoje, nugaroje,  kompresiniu IV-to juosmens slankstelio lūžimu ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138str.1d.

Nuteistojo V.J. Z. veiką kvalifikavus pagal 138 str. 1 d., už šios veikos padarymą paskirtina nauja bausmė. Skiriant bausmę, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi LR BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, LR BK 61 str. nuostatomis. Atsižvelgiama į tai, kad V.J. Z. padarytas nusikaltimas tyčinis, nesunkus, padarytas pavartojant fizinį smurtą. V.J. Z. neteistas, byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nenagrinėdamas nukentėjusiosios civilinio ieškinio, pažeidė LR BPK 115 str. nuostatas, prašoma patenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso/toliau -LR BPK/ 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (LR BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

LR BPK 115 str. įpareigoja teismą civilinio ieškinio klausimą išspręsti visais atvejais ir tik išimtinais atvejais, kai negalima tiksliai apskaičiuoti ieškinio civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vadovaujantis bylos duomenimis nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį 127756 litų sumai, iš kurių neturtinė žala sudaro 100 000 Lt-V. L., 20 000 Lt. G. L.. Pažymėtina, kad nukentėjusioji-civilinė ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių reikalavimus dėl turtinės žalos dydžio.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 3913,40 litų sumai, pateikė dokumentus, kurie patvirtina ieškinio sumą.

Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimu, to asmens teisingu teismu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. V. L. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos klausimo išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys. Šių duomenų nebuvo gauta pirmosios instancijos teisme, todėl nukentėjusiajai pagrįstai pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta formuluotė „ civilinių ieškovų ... ieškinius palikti nenagrinėtus, suteikiant jiems teisę dėl ieškinio patenkinimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka“ neatitinka LR BPK  115str.2d. reikalavimų. Šioje dalyje nuosprendis naikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso /toliau – LR CK/ normomis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio – jį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui buvo žinomos visos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. L. ieškinį dėl neturtinės žalos paliko nenagrinėtu, pripažįstant teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

V. L. neturtinė žala turi būti priteista. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus,nepatogumus buityje, nes negalėjo atlikti kai kurių veiksmų. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad V.J. Z. nustatytas nedarbingumo lygis. Atsižvelgiama į jo amžių, pajamas, kurios remiantis bylos duomenimis nėra didelės.

Atsižvelgus į nusikalstamų veiksmų pasekmes,  į kalto asmens dėl šių pasekmių turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiajai V. L. priteistina neturtinė žala 10 000Lt. dydžio.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad reikalavimas priteisti G. L. 20000 Lt neturtinės žalos buvo sumažintas iki 1000 Lt. nenurodant pagrįstų argumentų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus byloje esančius duomenis, kad dėl V.J. Z. suduotų smūgių nukentėjusiajam G. L. nebuvo padaryta didelių sužalojimų, dėl jų į gydytojus nesikreipė, įvertinus nukentėjusiojo patirtą išgąstį bei aukščiau nurodytas aplinkybes apie nuteistojo turtinę padėtį, sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam G. L. neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl didinti neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Remiantis LR BK 106  str. 2 d. teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistąjį V.J. Z. gynė advokatas Ričardas Girdziušas. Buvo pateikti pinigų priėmimo kvitai Nr. (duomenys neskelbtini), 1180 Lt suma /t.1 b.l. 32/, Nr. (duomenys neskelbtini), 1180 Lt suma /t.2 b.l. 106/, Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Lt suma /t.3 b.l. 196/, Nr. (duomenys neskelbtini),  600 Lt suma /t.3 b.l. 197- apeliacinės instancijos teisme/. Teismas, priimdamas nuosprendį, nesprendė klausimo nukentėjusiosios V. L. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios V. L. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitai, todėl yra įstatyminis pagrindas iš nuteistojo V.J. Z. priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

              Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1p.

                                                        n u s p r e n d ž i a:

              - nukentėjusiosios–civilinės ieškovės V. L. atstovo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

              - Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti taip:

              panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. Z. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1d. ir paskirta  bausmė,

              - V. J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 /vieneriems/ metams 4 /keturiems/ mėnesiams,

              - paskirtą bausmę už LR BK 138 str. 1 d. vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. subendrinti iš dalies sudedant, su Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme už LR BK 140 str. 2 d. ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

              - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas nenagrinėtas nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas nenagrinėtas Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl V. L. gydymo išlaidų apmokėjimo;

              - priteisti iš kaltinamojo Vaidoto J. Z. 10 000 /dešimt tūkstančių/ litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. L.. Dalyje dėl turinės žalos atlyginimo  pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

              - Valstybinei ligonių kasai priteisti iš kaltinamojo V. J. Z. 3913,40 /tris tūkstančius devynis šimtus trylika litų 40 ct/ už nukentėjusiosios V. L. gydymą.

              - Priteisti iš nuteistojo V. J. Z. 3560 /tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt/ litų nukentėjusiajai V. L. išlaidas turėtas advokato paslaugoms apmokėti

              - Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                        Regina Cemnolonskienė

Teisėjai                                                                             Arvydas Stankus

                                                                                              Danguolė Šiugždinytė