Civilinė byla Nr. e2-10167-868/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05763-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4;

 (S)

3.2.3.2; 3.2.6.1.;

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 339,70 Eur žalos atlyginimą, 74,22 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 30 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovo buvo apdraustas būsto draudimu ir vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Nurodė, kad ieškovas apskaičiavo jo apdraustam turtui padarytą žalą ir išmokėjo 1 339,70 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, jog ieškovo apdraustam turtui žala buvo padaryta dėl vandens pratekėjimo trūkus bendro naudojimo šalto vandens stovui. Nurodė, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jų remontą, atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus.

Atsakovas UAB „Mano Būstas NPC“ (toliau – atsakovas) pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad ieškovas apie įvykio priežastis, padarė remdamasis išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Pažymėjo, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovo specialistai. Atsakovo teigimu, ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėjo, kad ieškovas pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėjo ir tai, jog nėra pateikta fotofiksacijų, kuriose būtų nurodytas apipylimo židinys. Be to, atkreipė dėmesį, jog neva įvykusio įvykio metu ieškovo draudėjas atlikto patalpų remonto darbus, kaip matosi iš pateiktų fotofiksacijų, todėl akivaizdu, jog bet kokios inžinerinės sistemos, tiek bendrosios, tieki draudėjui priklausančios asmeninės nuosavybės teise galėjo būti kliudytos ar kitaip paveiktos. Atsakovas nurodė, kad ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovas negali būti pripažintas atsakingu už ieškovo neva patirtą žalą, kadangi nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Priešingas vertinimas pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2 000 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis ). Šalims apie bylos nagrinėjimą taip pat pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ieškovas ir atsakovas nepateikė papildomų įrodymų.

Ieškinys visiškai tenkintinas.

Nustatyta, kad būsto draudimo liudijimo Serija LD Nr. 118796027, pagrindu ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d. apdraudė (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – butą. Iš byloje esančio, ieškovo surašyto 2020 m. gruodžio 3 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (toliau –Aktas) duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 30 d. įvyko draudžiamasis įvykis – vandentiekio avarija ieškovo draudėjo apdraustame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, kad bute trūko vienas iš magistralinių vandentiekio vamzdžių; apžiūros metu vandens bėgimas buvo sustabdytas; sulietas visas butas. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo paskirtas atsakovas UAB „Mano Būstas NPC“. Nurodyto draudžiamojo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas išmokėjo savo draudėjui bendrą 1 339,70 Eur dydžio draudimo išmokos sumą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimas Nr. 2526290, taip pat – 2020 m. gruodžio 14 d. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 20015732. Apskaičiuodamas draudimo išmokos sumą, ieškovas rėmėsi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067.

Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atsakovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus, atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto trūkumo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, negalima konstatuoti asmens atsakomybės dėl atsiradusios žalos.

Dėl neteisėtų veiksmų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, įstatyme yra įtvirtinta, kad asmens neteisėtas veiksmas gali pasireikšti tiek veikimu (aktyviais veiksmais), tiek neveikimu (asmens pareigų nevykdymu).

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybes. Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatos) 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas Nuostatų 3 punkte nurodytą pagrindinį uždavinį, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 549 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 420 „Dėl reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ patvirtinimo“ patvirtinto Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.01.01(3):1999) 42.2 punktu, vamzdžių, armatūros ir sujungimų atveju atsižvelgiama į jų sandarumą, atsparumą korozijai, atsparumą dilimui, pralaidumą teršalams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.03:2017) 11 punktu, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.1] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.07.03:2017 33 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (Reglamento STR 1.07.03:2017 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (Reglamento STR 1.07.03:2017 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento STR 1.07.03:2017 38 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento STR 1.07.03:2017 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.07.03:2017 85 punktas).

Išanalizavus anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad teisės aktai nustato daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui pareigą prižiūrėti namo būklę tokiu būdu, kad būtų užtikrinti statinio saugos reikalavimai ir užkirstas kelias žalos atsiradimui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad žala ieškovės apdraustam turtui atsirado dėl to, kad trūko šalto vandens stovas. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, teigia, kad įvykusio įvykio metu ieškovo draudėjas atliko patalpų remonto darbus, todėl akivaizdu, jog bet kokios inžinerinės sistemos, tiek bendrosios, tiek ieškovo draudėjui priklausančios asmeninės nuosavybės teise galėjo būti kliudytos ar kitaip paveiktos. Be to, atsakovas teigia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui. Teismo vertinimu, minėti atsakovo argumentai nepaneigia, jo, kaip ginčo namo administratoriaus, atsakomybės. 

Atsakovas teigia, kad jis tinkamai atliko savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės prižiūrėtojo, pareigas, tačiau šiam faktui patvirtinti atsakovas nepateikė jokių įrodymų – byloje nėra jokių duomenų, liudijančių atsakovo atliktų vamzdyno apžiūrų faktą, duomenų, kad vamzdyno būklė kada nors būtų tikrinta, duomenų, kad vamzdyno būklė buvo pripažinta patenkinama. Atsakovas, atsiliepime ginčydamas ieškovo nurodomus argumentus dėl atsakovo netinkamo savo pareigų vykdymo, turėjo pateikti įrodymus, kad šias pareigas jis vykdo tinkamai, nes tas faktas, kad vandens pratekėjimas įvyko dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto gedimo (trūkumo), nesant kitų duomenų, sąlygoja pradinę išvadą, kad tas bendrosios dalinės nuosavybės objektas galimai buvo netinkamai prižiūrimas (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovas šios išvados nepaneigė, o tuo pačiu, nepaneigė ir pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos buvimo fakto.

Dėl žalos

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo tiesioginių nuostolių, pasireiškusių ieškovo savo draudėjui išmokėta draudimo išmoka, atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio ir fakto. Atsakovas nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kaip buvo apskaičiuotas nuostolių dydis ir kokio dydžio nuostolius realiai patyrė ieškovas atkurdamas draudėjo turtą po įvykio. Atsakovo teigimu, ieškovo užsakymu, kaip suinteresuoto asmens, vienašališkai, net nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims, surašytas Aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas realiai patirtai žalai nustatyti, negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį.

Atsakovas kvestionuoja ieškovo pateiktų įrodymų žalai pagrįsti pakankamumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius tiek padarytos žalos faktą (Aktas), tiek draudimo išmokos išmokėjimo faktą (mokėjimo pavedimo kopija). Atsakovas, keldamas abejonių dėl minėtų įrodymų patikimumo, apsiribojimo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nenurodydamas kiekvieno iš ieškovo pateiktų įrodymų galimų trūkumų. Įvertinus aplinkybę, kad byloje nėra ginčo dėl apliejimo fakto, darytina išvada, kad labiau tikėtina yra, kad minėtos išlaidos atsirado būtent dėl ieškovo apdrausto buto apliejimo.

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

Nustačius, kad ieškovo patirta žala atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo atsakovo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus pareigų vykdymo, ir byloje nesant duomenų apie kitų asmenų veiksmus, taip pat turinčius įtakos žalai atsirasti, konstatuotina, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė įstatyme nustatytos kaltės prezumpcijos.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad egzistuoja visos įstatyme nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 339,70 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas.

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 74,22 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2022 m. kovo 10 d. (ieškinio pareiškimo teismui dienos).

Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 74,22 Eur dydžio palūkanos už vėlavimą atsiskaityti.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 413,92 Eur (1 339,70  Eur + 74,22 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas patyrė 102,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 32 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas. Patenkinus ieškinį, šios bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktai, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovo UAB „Mano Būstas NPC“, į. k. 125596783, 1 339,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt devynis eurus ir 70 ct) žalos atlyginimą, 74,22 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir 22 ct) palūkanas, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą 1 413,92 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 17 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102,08 Eur (vieną šimtą du eurus ir 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Vanda Višnevska