Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. N1-916-1082/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10525-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;

1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12;

1.1.11.2; 1.1.11.12; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2;

2.3.6.4.5.2

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,

sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

nukentėjusiojo nepilnamečio R. J. atstovei pagal įstatymą M. J., 

nukentėjusiojo nepilnamečio B. V. atstovui pagal įstatymą A. V.,

nukentėjusiųjų nepilnamečių R. J. ir B. V. įgaliotai atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,

kaltinamajam A. J., jo atstovei pagal įstatymą E. V. ir gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,

kaltinamajam D. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

- D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, vedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

n u s t a t ė :

A. J. ir D. Č., 2022 m. kovo 28 d., apie 10.30 val., viešoje vietoje – šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: D. Č. be aiškios dingsties sustabdė iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) kartu su kitais asmenimis išėjusį R. J. ir be jokio pagrindo priekaištaudamas nukentėjusiajam dėl jo apsipirkimo šioje parduotuvėje viešai vieną kartą dešine ranka sudavė per viršugalvį, po ko nukentėjusiajam R. J. pasipriešinus ir atstūmus D. Č. nuo savęs, D. Č. tęsė nusikalstamus veiksmus kartu su A. J., tai yra: po to, kai prie D. Č. veiksmų prisidėjęs A. J. vieną kartą spyrė smūgių išvengti bandžiusiam R. J. į nugarą bei vieną kartą dešine ranka smūgiavo taikydamas į galvos kairę pusę ir šiuo, į kairę kūno pusę pataikiusiu, smūgiu išmušė nukentėjusiojo R. J. kairėje rankoje laikytą sumuštinį taip sukeldamas nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą, D. Č. iš nugaros pusės vieną kartą dešine ranka sudavė šalia mušamo R. J. stovėjusiam B. V. į galvą, sugriebė R. J. už drabužių ir tampydamas abiem rankomis sudavė ne mažiau kaip du kartus R. J. į galvą bei nuplėšė striukės gobtuvą; šiais savo veiksmais D. Č. padarė R. J. ir B. V. pakaušio minkštųjų audinių sumušimus, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikatą ir sukeldamas jiems fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-03-28 ryte, jis su pusbroliu D. Č. paspirtukais atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Parduotuvė tuo metu dirbo, buvo judesys, aikštelėje buvo mašinų. Kai jie prie parduotuvės pasistatė paspirtukus, iš parduotuvės išėjo du, gal kokių 15-17 metų vaikinai, kurių jis pats nepažinojo ir jokių santykių su jais iki įvykio neturėjo. Kai tie du vaikinai išėjo, nieko jiems nesakė, o D. sutrenkė vienam ir viskas prasidėjo. Dėl ko D. sutrenkė, jis pats nesuprato. Kiek kartų, iš ko sutrenkė, nematė. Kai D. sutrenkė jaunuoliui, tas vaikinas trenkė atgal D.. Tada jis (A. J.) spyrė kitam vaikinui iš kojos į nugarą ir spirdamas, išmušė šiam iš rankų sumuštinį. Ranka irgi smūgiavo, bet nepataikė. Pripažįsta, kad galėjo savo tokiais veiksmais tam jaunuoliui sukelti skausmą. Gali būti, kad jis sudavė tam pačiam vaikinui, kuriam pirmą smūgį sudavė D.. Jis pats matė tik tą pirmutinį D. smūgį, ką daugiau darė D., nematė. Jis (A. J.) jokių rūbų jaunuoliams netampė, ar tampė D., nematė. Kad būtų įvykio metu kažkam kas nors nuplyšę, nematė. Paskui D. atsiprašė tų jaunuolių, pasakė, kad apsipažino. Jis pats jaunuolių neatsiprašė, bet nori dabar atsiprašyti jų tėvelių. Įvykio metu jis buvo blaivus, neapsvaigęs nuo jokių psichotropinių medžiagų o D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Mano, kad D. girtumas galėjo įtakoti šio tokį elgesį. Jis jaučiasi blogai dėl to įvykio ir gailisi netinkamai pasielgęs. Civilinį ieškinį turtinei žalai ir neturtinei žalai atlyginti pripažįsta, atlygins kartu su pusbroliu.

Kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-03-28, 10 val. ryte, jis su pusbroliu A. J. buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Panevėžyje. Tuo metu jis pats buvo neblaivus, jautėsi gerai apsvaigęs. Ten jis apsipažino ir puolė vieną iš ten buvusių vaikų. Jis pamatė du jaunuolius, kokio amžiaus, nežino. Vienas iš jų pasirodė panašus į pažįstamą, su kuriuo turėjo senų reikalų. Keliais žodžiais apsižodžiavo su tuo jaunuoliu, po to prie pat parduotuvės įėjimo durų, kieme, jis iš delno vieną kartą sudavė šiam į viršugalvį. Po to, toliau paėjus, mašinų aikštelėje, jis dar sudavė vieną kartą. Gali būti, kad dėl neblaivumo ne viską atsimena. Priežasties užsipulti tą jaunuolį nebuvo, jis apsipažino. Gali būti, kad smūgius jis sudavė ne tik vienam jaunuoliui, bet ir kitam jaunuoliui, bet nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Ar kokius smūgius sudavė A. J., jis pats nematė, nes kalbėjo ir žodžiais, ir kumščiais su kitu vaikinu. Jis dar patraukė vienam jaunuoliui už striukės, bet ar kažką nuplėšė, nepamena. Po to, kai aikštelėje apsistumdė, kai vieną kartą patraukė už striukės, jis suprato, kad apsipažino, kad ne tas jaunuolis. Norėjo atsiprašyti, paduoti ranką, bet jie nedavė. Tada jis su A. J. nuvažiavo su paspirtuku. Tas konfliktas kilo dėl alkoholio, jei jis pats būtų buvęs blaivus, taip nebūtų elgęsis. A. įvykio metu buvo blaivus. Pripažįsta, kad galėjo savo tokiais veiksmais sukelti skausmą tiems dviem jaunuoliams, bet labai minimalų. Gailisi, pasielgė netinkamai. Dėl civilinio ieškinio-pripažįsta, sutinka su viskuo, sutinka, kad galėjo sugadinti striukę. Dėl žalos atlyginimo bandė tartis, bet nepavyko gauti pinigų žalai atlyginti. Ateityje taip nebesielgs, eis gydytis nuo alkoholizmo, kartu su A. atlygins civilinį ieškinį. TLK ieškinį atlygino jis pats savo noru. Šiuo metu gyvena iš žmonos, kuri dirba, pats ieškosi darbo, po avarijos turi problemų su koja.       

Iš nukentėjusiojo R. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jis parodė, kad <...> nebuvo pamokos ir su klasiokais nuėjo į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) g., nusipirkti pavalgyti. Tai buvo apie 10.20 val., nusipirko sumuštinių ir su vienu draugu (M.) išėjo į kiemą. Kieme su paspirtukais atvažiavo du asmenys, vienas pilnametis privažiavo prie jo ir sakė „ką jūs čia darot, dinkit iš čia“ ir trenkė jam į galvą. Jis trenkė jam atgal. Kitas asmuo buvo nepilnametis, jis bandė kažką daryti, bet nieko nepadarė. Jam striukę suplėšė, bet kas iš tų asmenų, nežino. Tas pilnametis sakė jam: "ar tu A.?", jis atsakė :"ką čia nusišneki". Kai jie (du asmenys) išvažiavo, jie nuėjo pas parduotuvės apsauginį pasižiūrėti, ar užfiksavo įvykį kameros, prašyti pagalbos. Ten patarė kvieti policiją, todėl vienas klasiokas iškvietė policiją. Policijai paaiškino, kas įvyko, tada jie (asmenys dalyvavę konflikte) grįžo jau trise. Pilnametį pagavo policija, jis buvo girtas, kitas pabėgo, bet paskui policija pagavo ir jį. Viskas vyko pirmadienį, maždaug prieš tris savaites. Buvo keturiese. Buvo M., B., M. ir jis. Iš parduotuvės išėjo jis ir M.. Anksčiau tų asmenų su paspirtukais nėra matęs. Konfliktas vyko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės išėjimo, prie pat durų, kameros turėjo ten nufilmuoti. Jam trenkė pilnametis į galvą, į pakaušį, trenkė iš kumščio, vieną kartą. Jam skaudėjo galvą, po to dar pykino. Smūgio metu už jo stovėjo M.. Smūgį sudavęs asmuo (pilnametis) jam buvo priešais jį, jis biški nusisuko, ir tada jam trenkė. Po smūgio jis trenkė atgal ir tuomet, tas nepilnametis priėjo prie jo, laikė kumščius, vaikščiojo šonais, norėjo kažką padaryti, bet nieko nedarė. B. ir M. buvo parduotuvėje, bet po kiek laiko išėjo ir matė juos. B. jam sakė, kad ir jam trenkė, bet to jis pats nematė. Pilnametis asmuo minėjo vardą – A.. Daugiau jokio pokalbio tarp jų nevyko. M. stovėjo šalia jo. Kai jį puolė, M. nematė, šis stovėjo už jo, apie 3 metrus nuo jo, kažką darė. Kažkas jam suplėšė striukės kapišoną, bet nežino, ar pilnametis, ar nepilnametis, pats tam nepilnamečiui nieko nedarė. Jis vaizdo įrašo iš parduotuvės nėra matęs. Viskas prasidėjo, kai jie privažiavo, pilnametis sako „ką čia darot, dinkit iš čia“. Jam buvo suduota, atrodo, iš dešinės rankos kumščio. Kad pilnametis ką nors darytų B., jis nematė, atrodo jis jam nieko nedarė. Dabar bijo eiti į (duomenys neskelbtini), šiaip vienas bijo kažkur eiti, kad neužpultų. Po smūgių visą dieną skaudėjo galvą, pykino. Daugiau skausmo nebejautė. Tą dieną buvo policijoje, ligoninėje, po to važiavo namo, mokykloje nebebuvo. Kitą dieną į mokyklą ėjo. Ligoninėje tikrino galvą, sakė, kad galvos sutrenkimas, gydytoja sakė tiesiog pailsėti. Daugiau pas gydytojus nesilankė (1 t., b. l. 95-98).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pakaušio minkštųjų audinių sumušimas R. J. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-03-28. Sužalojimas R. J. padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas R. J. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. D. Č. veiksmai sukėlė R. J. fizinį skausmą. R. J. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 102).

Iš liudytojos M. J. apklausos matyti, kad ji parodė, kad 2022-03-28 apie 10.32 val. telefonu iš nepilnamečio sūnaus R. J. sužinojo, kad 10.20 val. gatvėje, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas, neblaivus, apie 30 metų amžiaus vyriškis, kuris buvo apie 1,80 m. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, su barzdele, vilkėjo pilkos spalvos megztinį, mūvėjo juodos spalvos kelnes. Sūnaus pasakojimu šis vyriškis tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Sūnus minėjo, kad tas vyriškis buvo su dar vienu jaunuoliu, kurio amžius apie 16-17 metų, tas jaunuolis, sūnaus teigimu, jam nieko nedarė. Įvykio metu su sūnumi buvo ir viską matė jo klasiokai M. Ž., M. L., B. V.. Sūnus nurodė, kad vyriškis ir jaunuolis prisikabino be jokios priežasties.  Dėl 2022-03-28 įvykio, kurio metu buvo užpultas jos sūnus R. J., reiškia civilinį ieškinį 1000 (vieno tūkstančio) eurų sumai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Įvykio metu buvo suplėšyta sūnaus R. J. striukė, 150 Eur vertės. Be to, įvykio metu jos sūnus labai išsigando, po įvykio bijojo eiti į gatvę, buvo atsargesnis, jautresnis, blogiau miegojo, kelias dienas skaudėjo galvą. Neturtinę žalą vertina 850 Eur, todėl bendras civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti 1000 Eur. Jie neprieštarautų, kad civilinis ieškinys būtų atlygintas dalimis per 6 mėn. Jeigu kaltininkai sūnaus atsiprašytų ir atlygintų padarytą žalą (ar bent jau įsipareigotų atlyginti), tiek ji, tiek sūnus neprieštarautų, kad kaltininkai nuo baudžiamosios atsakomybės būtų atleisti (1 t., b.l. 45-48).

Iš nukentėjusiojo B. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jis parodė, kad <...> per laisvą pamoką su draugais buvo (duomenys neskelbtini)  nusipirkti maisto. Draugai nuėjo atsiskaityti pas kasininkę, o jis ėjo į savitarną, todėl užtruko ilgiau. Matė per parduotuvės stiklines duris, kaip kieme ant R. pradėjo pulti. Išėjęs iš parduotuvės jis bandė R. padėti. Pats nepastebėjo, bet iš nugaros jam per pakaušį sudavė tas jaunesnis asmuo. Po sudavimo šie atsitraukė, jie nuėjo iki paštomatų ir šie su paspirtukais nuvažiavo. Įvykis buvo pirmadienį, kovo mėnesio 28 dieną. Tai buvo (duomenys neskelbtini) gatvė, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos esanti parduotuvė. Buvo keturiese: R. M., M. ir jis. Jam atrodo, R. su M. iš parduotuvės išėjo pirmi, jis išėjo paskutinis, M. jo laukė. Kai jis išėjo, kieme jau buvo trys draugai. Jis išėjo iš parduotuvės po minutės, ar dviejų. Kai išėjo matė, kaip vyresnis vyras stumdėsi su R., rėkė. Jie iš pradžių stumdėsi, tas vyresnis asmuo pradėjo už striukės R. tampyti, už kapišono. Pradžioje jie apsikabinę sukinėjosi, paskui bandė smūgiuoti. R. sakė, kad tas vyras jam pataikė, ir R. jam pataikė. Jis tiksliai nematė smūgio, matė tik tampymus, jis žiūrėjo į tą jaunesnį, jis vaikščiojo aplinkui, agresyviai iš pradžių nesielgė, paskui tik pradėjo muštis, iš pradžių jis (jaunesnis) bandė padėti tam vyresniam vyrui, paskui jis buvo šalia mašinos, žiūrėjo į R. kai tas jaunesnis priėjo jam iš nugaros ir trenkė iš kumščio į pakaušį, trenkė vieną kartą. Tada tas vyras paleido R., bandė kažką sakyti, duoti ranką, lyg ir atsiprašyti. R. sakė: „neduok jam rankos“. Tas vyras sarkastiškai bandė atsiprašyti, davė ranką, paskui abu su paspirtukais išvažiavo. Viena moteris viską matė, ji nepažįstama, pareigūnams nurodė savo duomenis, sakė, kad viską matė. Kai jie išvažiavo, bandė nueiti pas apsauginius, klausė, ar yra nufilmuota, tačiau jiems pasakė, kad kviestų policiją. Kai atvyko pareigūnai tie asmenys jau trise grįžo į tą pačią vietą ir policija juos pagavo, nors tas jaunesnis dar bandė bėgti, bet matė, kad policija jį sulaikė <...> Kai su tėčiu nuvyko į komisariatą, jam skaudėjo galvą, priimamajame sakė nieko tokio, viskas gerai. Skausmą jautė apie pusvalandį. Tą dieną į mokyklą negrįžo. Po įvykio dabar nejaukiai jaučiasi, nenori eiti į (duomenys neskelbtini). Baisu eiti į tą rajoną, kad vėl kas nenutiktų. Tuos asmenis tada matė pirmą kartą. Išeinant iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės buvo šalia įėjimo, prie paštomatų, norėjo padėti apsiginti R., tada ėjo pro aikštelę, kur mašinos. Metras, ar pusę metro nuo jų buvo, kai tas paauglys jam trenkė. Nuo parduotuvės įėjimo buvo 4-5 metrai. Jis norėjo R. padėti, juos išskirti, bent jau kažkaip, kad jie pabaigtų stumdytis, bet suprato, kad jei bandys padėti, tai trenks ir jam. Jis pats jokio fizinio kontakto su jais neturėjo. Jis nesuprato, kad tas jaunesnis asmuo buvo jam už nugaros, prie jo buvo šalia tas vyras, o kai trenkė jam tas jaunesnis, po trenkimo jis išbėgo, matė jo striukę, žino, kad ten buvo jis. Jis bandė padėti R., gal suprato, kad puls, nematė, kad jis jam ruošiasi trenkti, tik pajautė smūgį. Pats jaunesniam nieko nedarė, jis tiesiog pribėgo už jo ir trenkė jam iš nugaros. Kai jis išėjo iš parduotuvės, vienoje rankoje turėjo picutę, o kitoje submariną, jo rankos buvo užimtos <...> (1 t., b. l. 152-155).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pakaušio minkštųjų audinių sumušimas B. V. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022-03-28. Sužalojimas B. V. padarytas vieno smūgio pasekoje. Sužalojimas B. V. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. A. J. veiksmai sukėlė B. V. fizinį skausmą. B. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 161).

Iš liudytojo A. V. apklausos matyti, kad jis parodė, kad 2022-03-28 apie 10.40 val. telefonu iš nepilnamečio sūnaus B. V. sužinojo, kad 2022-03-28, apie 10.20 val. gatvėje, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas lieso kūno sudėjimo jaunuolis, kuriam apie 16-17 metų, apie 1,80 m ūgio, vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, kuris tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Sūnus pasakojo, kad tas jaunuolis buvo su vyresniu vyriškiu, kuris buvo „susiėmęs“ su sūnaus klasioku R. J.. Pasak sūnaus , tas vyresnis vyriškis jam nieko nedarė, mušė tik jo klasioką R.. Įvykio metu su sūnumi ir R. buvo ir viską matė jų klasiokai M. Ž., M. L.. Dėl ko įvyko konfliktas sūnus nežino, nes jis paskutinis išėjo iš parduotuvės ir pamatė susibūrimą, kuriame dalyvavo minėti klasiokai ir du nepažįstami vyriškiai, vienas iš jų -  tas jaunuolis, kuris trenkė jo sūnui. Sūnus pasakojo, kad policijos abu mušeikos buvo sulaikyti (1 t., b. l. 113-116).

Iš liudytojo M. Ž. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad jis parodė, kad <...> jie su draugais išėjo į parduotuvę nusipirkti pavalgyti. Su R. (R. J.) išėjo iš parduotuvės, pastebėjo, kad du asmenys atvažiuoja lik jų, jie nekreipė dėmesio, tada vyresnis asmuo R. pradėjo kažką sakyti, lygtai spjovė į jį, tiksliai neatsimena. Paskui atėjo kiti draugai iš parduotuvės. Jie ėjo atgal į mokyklą, tada vyresnis asmuo priėjo ir trenkė R. į galvą, prasidėjo muštynės. R. mušėsi ir su jaunesniu, jis nuplėšė striukės kapišoną, kitas (vienas iš jų draugų) ėjo padėti ir jam trenkė į galvą <...> Buvo 2022 m. kovo ar balandžio mėnuo. Įvykis vyko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Ėjo į parduotuvę keturiese, jis su R., B. ir M.. Įvykis vyko aikštelėje, netoli įėjimo į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jie dviese su R. išėjo iš (duomenys neskelbtini), buvo prie parduotuvės išėjimo. Jie (asmenys) atvažiavo su elektriniais paspirtukais. Vyresnis asmuo „prikibo“ prie R.. R. sakė, kad jie atstotų, vyresniam sakė: „nesveikas gal tu?“, nes jam spjovė, kiek atsimena, kitas (jaunesnis) stovėjo šalia. Jis pirmą kartą matė tuos asmenis, vyresnis buvo su pilku megztiniu, juoda taše, kitas asmuo juodais drabužiais apsirengęs, tarp 16-17 metų. Vyresnis asmuo trenkė R. vieną kartą kumščiu („iš kumščio“) į galvą. Vėliau, tas vyresnis atsitraukė ir tada jaunesnis užsipuolė R., jie mušėsi, jis (jaunesnis) nuplėšė striukės kapišoną <...> B. bandė R. padėti ir tas vyresnis trenkė B. iš nugaros į kažkur, lygtai į galvą. Tuos asmenis pirmą kartą yra matęs, buvo išsigandęs, stovėjo nuo jų apie 5-6 metrų atstumu. Jis buvo išsigandęs, buvo šokas, viskas greitai vyko, jis nieko nedarė. M. į muštynes neįsitraukė, taip pat nieko nedarė. Iš pradžių tie asmenys privažiavo prie R. ir jo, tas vyresnis asmuo R. sakė: „A. A.“, ir tada po muštynių vyresnis priėjo prie jų ir atsiprašė, nes kažką sumaišė. Iš pradžių apie įvykį bandė apsaugai sakyti, tačiau jie jiems nepadėjo. Tuomet, moteris pasakė, kad reikia skambinti policijai. Kai iškvietė policiją, jie (konflikte dalyvavę asmenys) grįžo, su jais buvo ir trečias virš 40 metų kažkoks asmuo. Jie buvo visi su elektriniais paspirtukais <...> Pasakojo R., kad po įvykio skaudėjo galvą. Jis neatsimena, ar tas vyresnis asmuo spjovė R., todėl pasakė lygtais spjovė, o kapišonas tai tikrai R. buvo nuplėštas. Vyresnis asmuo R. kvietė vardu A.. Tikrai atsimena du smūgius, vienas R. į galvą, o kitas B. į kažkur trenkė. Jaunesnis asmuo nuplėšė R. striukės kapišoną. Tarp B. ir to jaunesnio asmens kontakto, kiek atsimena, kontakto nebuvo (1 t., b. l. 186-189).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinis įėjimas į prekybos centrą yra pastato šiaurės pusėje. Ant pastato yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios apima prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ir prieigas į prekybos centrą. Apžiūrėjus įvykio vietą, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., b. l. 7-9).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtame 04:08 min. trukmės vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)  (data ir laikas - 2022 03 28 10:16:37) užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į įėjimo į parduotuvę pusę, tačiau pats įėjimas nesimato. Įrašo 01.04 min. matyti, kaip iš parduotuvės išeina vaikinas, apsirengęs ilgą tamsios spalvos striukę, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs baltos spalvos batais, ant pečių užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę su baltos spalvos juosta ir baltos spalvos ženkleliu (toliau apžiūros protokole bus įvardintas „vaikinas A“), kurio išorės požymiai atitinka nukentėjusiojo R. J. požymius. 01.44 min. matyti, kad prie R. J. stovi kitas jaunuolis, apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs baltos spalvos batais, ant pečių užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę (toliau apžiūros protokole bus įvardintas „vaikinas B“). 01.46 min. el. paspirtukais atvažiuoja du jaunuoliai. Pirmas jaunuolis apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs baltais batais, liekno kūno sudėjimo (toliau apžiūros protokole bus įvardintas „vaikinas C“), kurio išorės požymiai atitunka A. J. požymius.  Antras jaunuolis apsirengęs šviesios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs raudonos spalvos batais, užsidėjęs tamsios spalvos rankinę per petį, stambaus kūno sudėjimo (toliau apžiūros protokole bus įvardintas "vaikinas D"), kurio išorės požymiai atitinka D. Č. požymius. 02.00 min. A. J. ir D. Č. vesdamiesi paspirtukus nueina link įėjimo į parduotuvę, t. y. link R. J. ir vaikino B, matyti, kad tarp vaikinų vyksta pokalbis. 02.09 min. A. J. ir D. Č. šalia parduotuvės pasistato paspirtukus. 02.11 D. Č. dešine ranka suduoda vieną smūgį R. J. į galvą. 02.12 min. R. J. suduoda vieną smūgį D. Č.. Matyti, kad smūgių sudavimo metu į parduotuvę įeina moteris. Po smūgių sudavimo R. J. ir vaikinas B atbulomis eina nuo įėjimo į parduotuvę, o A. J. ir D. Č. eina paskui. 02.17 min. iš parduotuvės išeina dar vienas jaunuolis, kuris apsirengęs tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs baltos spalvos batais, ant veido užsidėjęs apsauginę kaukę, kairėje rankoje nešasi sumuštinį (toliau apžiūros protokole bus įvardintas "vaikinas E"), kurio išorės požymiai atitinka B. V. požymius. 02.18 min. iš parduotuvės išeina vaikinas, apsirengęs pilkos spalvos švarku, tamsiomis kelnėmis, apsiavęs baltais batais, ant smakro užsidėjęs apsauginę kaukę, dešinėje rankoje nešasi sumuštinį (toliau apžiūros protokole bus įvardintas "vaikinas F"). 02.19 min. A. J. dešine koja spiria vaikinui R. J. nugarą, tačiau ar pataiko, nesimato, kadangi abu asmenys juda. Vaikinas B laikydamas kairėje rankoje sumuštinį nubėga palei parduotuvės sieną, jo nebesimato. Vaikinas F nueina link vaikino B. 02.20 min. R. J. laikydamas kairėje rankoje sumuštinį vejasi vaikiną A. J., kuris juda per alkūnes sulenktomis rankomis, sugniaužtais kumščiais. 02.23 min. A. J. dešine ranka suduoda smūgį R. J. į kairę kūno pusę, po suduoto smūgio R. J. iš rankos ant asfalto iškrenta sumuštinis ir atsitiesęs jis artėja link A. J., 02.26 min. asmenys grumiasi. 02.27 min. B. V. juda link besigrumiančių R. J. ir A. J., kai D. Č. iš nugaros pusės dešine ranka suduoda B. V. vieną smūgį į galvą. 02.28 min. D. Č. abiem rankomis suima R. J. už striukės ir tampydamas nuplėšia striukės gobtuvą. 02.31 min. vaikinas B ir vaikinas F ateina arčiau įėjimo. 02.34 min. R. J. nuo asfalto pasiima striukės gobtuvą. Visi asmenys kalbėdamiesi nueina tolyn nuo išėjimo. 03.02 min. grįžta A. J. ir D. Č., pasiima paspirtukus ir išvažiuoja <...> (1 t., b. l. 19-21).

Kaltinamieji A. J. ir D. Č. neneigia viešoje vietoje nukentėjusiųjų atžvilgiu vartoję fizinį smurtą, kas atitinkamai sąlygojo fizinio skausmo sukėlimą jiems abiem bei nežymų jų sveikatos sutrikdymą, taip pat – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Be kaltinamųjų parodymų tą patvirtina ir byloje esantys aukščiau išvardinti įrodymai: nukentėjusiųjų R. J. ir B. V., liudytojų M. Ž., A. V., M. J. parodymai, specialistų išvados, apžiūrų protokolų duomenys. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys A. J. ir D. Č. kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad A. J. ir D. Č. atlikti kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamųjų kontaktiniu poveikiu nukentėjusiųjų kūnams nepageidaujamus padarinius: A. J. veiksmai R. J. sukėlė fizinį skausmą, o D. Č. veiksmai sukėlė R. J. ir B. V. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jų abiejų sveikatą, ką patvirtina ne tik pačių nukentėjusiųjų parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose įrodymuose – specialistų išvadose, liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymuose, apžiūrų protokoluose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Bylos duomenys liudija, ką patvirtino ir patys kaltinamieji, kad kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus jie panaudojo viešoje vietoje, kurioje būnant asmenims keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismas pažymi, jog viešoje vietoje – šviesiu paros metu prie veikiančios parduotuvės, kur bet kada gali pasirodyti kiti asmenys, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties panaudodami fizinį smurtą kaltinamieji neabejotinai suprato, jog tokį jų elgesį mato (ir gali matyti) kiti asmenys, bendrais bruožais turėjo numatyti ir numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala kitiems asmenims – kaltinime nurodytiems nukentėjusiesiems, bet ir sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau to nepaisydami ir tai numatydami, A. J. ir D. Č. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Teismui nekyla jokių abejonių, kad toks kaltinamųjų elgesys įvykio metu buvo neleistinas ir akivaizdžiai įžūlus, pažeidžiantis moralės principus. Tokiu savo iššaukiančiu elgesiu kaltinamieji siekė priešpastatyti save aplinkiniams, demonstravo niekinantį požiūrį į juos, o ypač į nukentėjusiuosius. Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų viešoje vietoje atliktus smurtinius veiksmus be nukentėjusiųjų matė ir kiti pašaliniai asmenys, kurie, kaip matyti iš liudytojo M. Ž. parodymų, patyrė neigiamas emocijas. Taigi dėl A. J. ir D. Č. atliktų veiksmų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, o nukentėjusiesiems R. J. A. J. veiksmais sukeltas fizinis skausmas, bei D. Č. veiksmais R. J. ir B. V. sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jų abiejų sveikata. Tokie A. J. ir D. Č. veiksmai visiškai atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Bausmių skyrimas

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamųjų A. J. ir D. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. Č. be kita atsakomybę lengvina ir tai, kad jis atlygino Panevėžio teritorinė ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami kartu bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo D. Č. atsakomybę papildomai sunkina ir ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamieji A. J. ir D. Č. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, susijusį su fizinio smurto vartojimu.

Kaltinamasis A. J. yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, nevedęs, kaltinamojo teigimu – turintis vieną nepilnametį vaiką, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. J. nusikalto pirmą kartą, būdamas 16 metų, neteistas ir administracine tvarka nebaustas, atsakomybės nevengė ir kaltę pripažino nuo pat pradžių, kas sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat į tai, kad A. J. kritiškai vertina savo poelgį, atsiprašė posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų atstovų pagal įstatymą, žada nebenusikalsti, teismas daro išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu A. J. antivisuomeninės nuostatos visiškai susiformavusios dar nebuvo, todėl siekiant padėti šiam nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, atsižvelgiant į jo amžių bei socialinę brandą, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra pagrindas atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam A. J. skirtina BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, kuri, teismo vertinimu, kartu su tam tikrais įpareigojimais gali padėti nepilnamečiui kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, taip pat sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamasis D. Č. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka baustas, vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Atsižvelgi į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam D. Č. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, be kita ko atsižvelgiant ir į kaltinamojo teisme išreikštą sutikimą, paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų valandų skaičių nustatant artimą už nusikaltimą skirti galimam vidurkiui, o atlikimo laiką, įvertinus tai, kad kaltinamasis nedirba, nustatant artimą galimam vidurkiui (BK 46 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam D. Č. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Civilinių ieškinių bei kitų klausimų išsprendimas

Byloje 42,64 Eur sumai civilinį ieškinį už B. V. ir R. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 25-33), tačiau D. Č. savanoriškai atlyginus visą šią žalą, civilinio ieškinio buvo atsisakyta (1 t., b. l. 40-42). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Taipogi ikiteisminio tyrimo metu civilinį ieškinį pareiškė R. J. mama – atstovė pagal įstatymą M. J., kuri prašė priteisti jai 150 Eur turtinės žalos atlyginimui už įvykio metu suplėšytą sūnaus R. J. striukę ir 850 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nes jos sūnus įvykio metu labai išsigando, blogiau miegojo naktimis, jam kelias dienas skaudėjo galvą, tapo jautresnis (1 t., b.l. 71).

Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio nukentėjusiojo R. J. mama – atstovė pagal įstatymą M. J. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad įvykio metu sūnaus dėvėta striukė buvo iki įvykio nešiota, ją pirko prieš du metus, bet jos būklė buvo gera. Ją pirko „(duomenys neskelbtini)“ už 150 Eur, bet čekio nebeturi, po įvykio ji nebetinkanti naudoti, nuplėštas kapišonas, mano, kad jos kaina išlieka tokia pati, nes striukė buvo geros būklės, ją nešiojo tik žiemą, jis ją dar porą metų būtų nešiojęs. Pasak jos, po įvykio sūnus tapo uždaresnis, savaitę bijojo eiti į parduotuvę ir iki šiol jis toks tapo uždaresnis, sūnus stiprus vaikinas, sportuojantis ir kai paskambinęs, apsiverkė, tai rodo, kad tas įvykis paveikė jį. Sūnui skaudėjo galvą apie savaitę laiko, tą pačią dieną po įvykio sūnus buvo ligoninės priimamajame, jam davė vaistų, liepė nesportuoti savaitę. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos palaikė pilnoje apimtyje ir prašė priteisti iš abiejų kaltinamųjų.

Kaltinamieji paties civilinio ieškinio, taipogi turtinės, neturtinės žalos dydžių neginčijo.

Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio kaltinamojo A. J. mama – atstovė pagal įstatymą, civilinė atsakovė E. V. dėl civilinio ieškinio teigė mananti, jog prašoma atlyginti striukės vertė 150 Eur yra per didelė, nes ji buvo dėvėta nukentėjusiojo dvejus metus, taip pat per didelė yra prašoma neturtinės žala, kuri, jos manymu, turėtų būtų 400-500 Eur.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui.

Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusysis R. J. dėl kaltinamųjų A. J. ir D. Č. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, o dėl D. Č. veiksmų – ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, baimę, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo vertinimu, yra pagrįstas.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į abiejų kaltinamųjų atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes, į kaltinamųjų, taip pat nepilnamečio atstovės pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą (A. J. yra nepilnametis, nedirba, jį išlaiko mama, kuri turi dar tris nepilnamečius vaikus, pats nepilnametis kaltinamasis turi vieną mažametį vaiką, o D. Č. – yra jauno amžiaus, nedirba, yra vedęs, jo teigimu – gyvena iš žmonos gaunamų pajamų, kuri dabar laukiasi, o jis pats turi sveikatos problemų).

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajam R. J. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, sukeltą fizinį skausmą, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad iš kaltinamųjų prašoma priteisti 850 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei teismų praktikos panašiose bylose, todėl ji mažinama ir iš abiejų kaltinamųjų solidariai priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nepilnamečiui kaltinamajam A. J. neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, ši suma priteistina subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą E. V..

Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Todėl minėtoji neturtinė žala priteistina nukentėjusiojo nepilnamečio R. J. naudai.

Dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo reikalavimo teismas pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, apžiūrų protokolų duomenys –patvirtina, kad kaltinime nurodyto įvykio metu buvo sugadinta nukentėjusiojo R. J. dėvėta striukė. Todėl turtinės žalos reikalavimas yra pagrįstas, o esminis spręstinas klausimas – jos dydis.

Nepilnamečio nukentėjusiojo R. J. mama – atstovė pagal įstatymą M. J. posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu sūnaus dėvėtą striukę prieš du metus pirko (duomenys neskelbtini) už 150 Eur, bet čekio nebeturi, taip pat nurodė, kad nors striukė buvo dėvėta, jos būklė buvo gera. Patys kaltinamieji turtinės žalos dydžio neginčijo, tačiau su šiuo dydžiu nesutiko kaltinamojo nepilnamečio A. J. atstovė pagal įstatymą, civilinė atsakovė E. V., pasak kurios, 150 eurų suma dėvėtai striukei yra per didelė. Pastarojo kaltinamojo gynėja taipogi teigė apie per didelį reikalaujamą turtinės žalos dydį, be to, teigė, kad A. J. turtinės žalos nepadarė, tad prašė iš jo nepriteisti.

Teismas pastebi, kad nors teismui nebuvo pateiktas striukės įsigijimo vertę patvirtinantis dokumentas, išklausus proceso dalyvių paaiškinimų bei nuomonių, įvertinus ir striukės apžiūros protokolo duomenis, taip pat nesant M. J. aukščiau nurodytus teiginius paneigiančių objektyvių duomenų bei pagrindo ja netikėti, teismui abejonių dėl M. J. nurodytos striukės pirkimo sumos, kuri be kita ko yra protingo dydžio, nekyla. Tačiau M. J. posėdžio metu taipogi pažymėjo, kad sūnus striukę iki įvykio nešiojo jau dvejus metus, ir nors ji teigė apie gerą striukės būklę ir galėjimą ją toliau nešioti, ko teismas ir neginčija, visgi įvertinus striukės nešiojimą dvejus metus, jos nenaujumą bei nusidėvėjimą, turtinės žalos atlyginimas dėl jos sugadinimo mažintinas iki 100 eurų. Ši turtinė žala priteistina nepilnamečiui nukentėjusiajam R. J., nes sutinkamai su teismų praktika civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, be to, paprastai civiliniu ieškovu fizinis asmuo negali būti pripažintas anksčiau nei jam baudžiamajame procese buvo suteiktas nukentėjusiojo statusas (kasacinė nutartis Nr. 2K-252/2007). Šioje gi byloje nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjo nepilnametis R. J., kuris ir buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o jo mamai M. J. toks statusas nebuvo suteiktas, todėl turtinė žala priteistina nepilnamečiui nukentėjusiajam, o mama, kaip atstovė pagal įstatymą, sūnui priteistą turtinę, taip pat ir neturtinę, žalą galės valdyti uzufrukto teise.

Taip pat teismas pažymi, kad byloje esančiais įrodymais konstatuota, ko neginčijo ir patys kaltinamieji, kad abu jie veikė kartu bendrininkų grupėje, pritardami vienas kito veiksmams, ir bendrais nusikalstamais veiksmais sąlygojo kaltinime nurodytų BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarinių atsiradimą. Gi CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Todėl turtinės žalos atlyginimas, kaip ir neturtinės, šiuo atveju priteistinas iš abiejų kaltinamųjų, o nepilnamečiui kaltinamajam A. J. neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą E. V..

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepilnamečiams nukentėjusiesiems R. J. ir B. V. – 176,66 eurų (2 t., b.l. 197-199). Šis dokumentas patvirtina, kad valstybė dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų patyrė išlaidų dėl būtinybės suteikti nukentėjusiesiems antrinę teisinę pagalbą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį (kaltinamasis A. J. yra nepilnametis, nedirba, pats yra išlaikomas mamos, be to, jo teigimu – turi vieną mažametį vaiką, kaltinamasis D. Č. yra vedęs, jo teigimu – gyvena iš žmonos gaunamų pajamų, kuri dabar laukiasi, pats nedirba, pats turi sveikatos problemų), į subsidiariai atsakingos nepilnamečio kaltinamojo A. J. atstovės pagal įstatymą E. V. socialinę padėtį (iš byloje esančios informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad A. J. gyvena su mama, sese ir trimis nepilnamečiais broliais, A. J. tėčiui D. J. neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu) ir duomenų apie jos turtinę padėtį nebuvimą byloje, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi sprendžia aukščiau nurodytų 176,66 eurų atstovavimo išlaidų bei taip pat 17,92 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamųjų (atstovės pagal įstatymą) nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti ir tirti – nepilnamečio nukentėjusiojo R. J. įvykio metu dėvėta striukė, saugoma jo mamos M. J. (3 t., b.l. 3), paliktina jos nuosavybei.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis LR baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktais, A. J. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

D. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Č. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 80 (aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės ir 100 Eur (vieną šimtą) turtinės žalos atlyginimui solidariai iš kaltinamųjų D. Č. ir A. J., o nepilnamečiui A. J. neturint turto ir pajamų iki pilnametystės, šias sumas priteisti subsidiariai iš nepilnamečio atstovės pagal įstatymą E. V., kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo R. J. atstovę pagal įstatymą M. J. paskirti nepilnamečiui R. J. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės, įpareigojant šias lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams.

Proceso išlaidų dėl nepilnamečiams nukentėjusiesiems R. J. ir B. V. suteiktos antrinės teisinės pagalbos ir teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamųjų nepriteisti.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Rita Dirkė