(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus, civilinėje byloje Nr. 2-1435-1043/2023 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, antstoliai V. P. ir N. A. (N. A.),

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

1.1.                      pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą teisinę gynybą, skleidė dezinformaciją, orumo žeminančio elgesio patyrimą ir diskriminacijos uždraudimą, baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka neatlygino padarytos ir patirtos žalos ieškinyje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu;

1.2.                      pripažinti, kad tretieji asmenys antstoliai V. P. ir N. A., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos teismai, neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir laidojimo pašalpos, padarė turtinę ir neturtinę žalą;

1.3.                      priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 500 025,12 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio pirmąjį ir antrąjį reikalavimus, nustatė ieškovui terminą kitos dalies ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Teismas nurodė, kad ieškovas pirmuoju ir antruoju ieškinio reikalavimu siekia pripažinimo, kad atsakovė pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisinę gynybą ir kt. bei padarė turtinę ir neturtinę žalą. Teismas konstatavo, kad tokių reikalavimų, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, patenkinimas materialiųjų teisinių padarinių nesukeltų, tai tebūtų viena iš prielaidų spręsti dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą pagrįstumo. Šios ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės gali sudaryti reikalavimo faktinį pagrindą, tačiau tokie reikalavimai negali būti nagrinėjami kaip savarankiški materialieji teisiniai reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinio pirmąjį ir antrąjį reikalavimą dėl faktinių aplinkybių pripažinimo kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka.

4.       Vertindamas trečiąjį ieškinio reikalavimą, teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį atsakovei grindžia civiline atsakomybe, kylančia, ieškovo teigimu, iš neteisėtų antstolių V. P. ir N. A. veiksmų, kuriais ieškovui buvo padaryta 4,13 Eur ir 6,74 Eur, iš viso 10,87 Eur turtinė žala, taip pat kitose civilinėse bylose teismų priimtais procesiniais sprendimais padaryta 18,25 Eur turtine žala bei Teisingumo ministerijos ir antstolių padaryta 3,98 Eur turtine ir 500 000 Eur neturtine žala dėl neleidimo ieškovui turėti banko sąskaitoje daugiau kaip 500 Eur.

5.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. ieškinyje tik formaliai chronologiškai išdėstė teismo priimtus procesinius sprendimus su ieškovui nepalankiais rezultatais, tačiau ieškinyje nenurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kodėl būtent tokio dydžio turtinę ir neturtinę žalą patyrė ieškovas dėl tokių atsakovės veiksmų, kokios aplinkybės patvirtina priežastinį ryšį tarp konkrečios atsiradusios žalos ir konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškinyje neatskleistas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo pagrindas ir aplinkybės. Teismas nurodė, kad neaiškus ieškinio faktinis pagrindas.

6.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą, kartu su ieškiniu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, t. y. kartu su procesiniu dokumentu turi būti teikiami ne visi dokumentai, kuriais disponuoja ieškovas, o tik tie, kurie atitinka CPK 180 straipsnyje įtvirtintą įrodymų sąsajumo reikalavimą. Pagal CPK 113 straipsnį dalyvaujantys byloje asmenys teismui turi pateikti procesinių dokumentų originalus, o pagal CPK 114 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį grindžia rašytiniais įrodymais, turi pridėti jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Teismas nurodė, kad į bylą taip pat turi būti pateikta tiek ieškinio ir jo priedų, kad po vieną tektų teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 113 ir 114 straipsniai).

7.       Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 2 dalies reikalavimų, todėl nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas A. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismas atsisakė išnagrinėti pirmus du ieškinio reikalavimus. Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, netinkamai taikytos procesinės ir materialinės teisės normos.

8.2.                      Pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, nes netinkamai taikytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Nėra motyvų į kurią instituciją kreiptis dėl dviejų reikalavimų išnagrinėjimo.

8.3.                      Pažeistas CPK 24 straipsnis, pagal kurį, jeigu sujungiami keli tarpusavio reikalavimai, tai visi jie turi būti nagrinėjami teisme.

8.4.                      Pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, CPK 5, 6, 7, 21 straipsniai, nes vykdoma diskriminacija ieškovo atžvilgiu, trukdoma įrodyti organizuotus neteisėtus ir nusikalstamus antstolių, teisingumo ministerijos, teismų veiksmus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

12.       CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 60 punktas).

13.       Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas).

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo ieškiniu reiškiami pirmieji du reikalavimai pripažinti, jog atsakovė Lietuvos Respublika pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą teisinę gynybą, skleidė dezinformaciją, orumo žeminančio elgesio patyrimą ir diskriminacijos uždraudimą, baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka neatlygino padarytos ir patirtos žalos ieškinyje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu (pirmasis ieškinio reikalavimas) bei pripažinti, kad tretieji asmenys antstoliai V. P. ir N. A., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos teismai, neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir laidojimo pašalpos, padarė turtinę ir neturtinę žalą (antrasis ieškinio reikalavimas) yra susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, o ne su savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. ieškinio dalyku. Tokie reikalavimai ieškovui nesukels materialiųjų teisinių pasekmių, nekeis jo teisių ir pareigų apimties. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovui materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti tik jo reikalavimo dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo patenkinimas, o prieš tai paminėti reikalavimai dėl juridinių faktų pripažinimo (nustatymo) galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas, bet ne kaip savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškinio pirmieji du reikalavimai negali būti savarankiškais teisme nagrinėtino ieškinio dalykais (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl tokie reikalavimai nėra ir negali būti pripažįstami ieškovo teisių gynimo būdu.

15.       Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pirmuosius du ieškinio reikalavimus, neturėjo nurodyti į kurią instituciją ieškovas turi kreiptis dėl šių reikalavimų išnagrinėjimo ar, vadovaudamasis CPK 24 straipsniu, spręsti dėl visų reikalavimų sujungimo ir išnagrinėjimo teisme. Kaip jau buvo nurodyta tiek skundžiamoje, tiek ir šioje nutartyje, pirmuosius du ieškinio reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo atsisakyta priimti ne dėl to, kad juos nagrinėti yra kompetentinga kita institucija, o dėl to, kad tokie reikalavimai, kaip nesukelsiantys ieškovui materialinių teisinių pasekmių, gali būti nurodyti nebent ieškinio motyvuose, ieškovui grindžiant reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

16.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino ieškinio priėmimą reglamentuojančias CPK normas, todėl atsisakęs priimti dalį ieškovo A. B. ieškinio reikalavimų (pirmąjį ir antrąjį ieškinio reikalavimus) CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė