Administracinė byla Nr. eI-1937-609/2023
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03824-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3; 57.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 2 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei I. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės I. L. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 124,30 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), bei 6,70 Eur delspinigių, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja nurodo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau– ir Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinę rinkliavą privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, ji privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovei apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų (redakcija patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2020 m. sausio 1 d., toliau- ir 2018 m. kovo 21 d. Nuostatai) 7.5 punktą rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą.
Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 20 punktas). Pagal 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 21 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 23 punktas).
Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Nuostatų redakcijoje, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1-226 (galiojo nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 11 d., toliau- ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatai). Pagal šią Nuostatų redakciją rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų 6.6 punktas); rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų 39 punktas); rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (50 punktas); apskaičiuotą Rinkliavą savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime (2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų 51 punktas); mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objekto nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys (2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų 52 punktas).
Be to, iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Nuostatų redakcijoje, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 1-605 (galiojo nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2021 m. sausio 1 d., toliau- ir 2020 m. liepos 8 d. Nuostatai). Pagal šią Nuostatų redakciją rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (2020 m. liepos 8 d. Nuostatų 6.6 punktas); rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (2020 m. liepos 8 d. Nuostatų 39 punktas); rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (2020 m. liepos 8 d. Nuostatų 50 punktas); apskaičiuotą Rinkliavą savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime (2020 m. liepos 8 d. Nuostatų 51 punktas); mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objekto nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys (2020 m. liepos 8 d. Nuostatų 52 punktas).
Be to, iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Nuostatų redakcijoje, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 1- 775 (galiojo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., toliau- ir 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatai). Pagal šią Nuostatų redakciją rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 6.6 punktas); rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 39 punktas); rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasis Nuostatais, apskaičiuoja savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 50 punktas); apskaičiuotą Rinkliavą savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime (2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 51 punktas); mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objekto nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys (2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 52 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl, remiantis 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 7.5 punktu, 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų 6.6 punktu, 2020 m. liepos 8 d. Nuostatų 6.6 punktu ir 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 6.6 punktu, ji privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų, 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų, 2020 m. liepos 8 d. Nuostatų ir 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovė per ginčo laikotarpį nėra sumokėjusi 124,30 Eur vietinės rinkliavos.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdžiusi, 124,30 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.
Pareiškėja prašė iš atsakovės priteisti 6,70 Eur delspinigius, susidariusius atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku.
2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 59 punktas nurodo, kad Delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 84 punktas nurodo, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 62 punktas nurodo, kad delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. 2018 m. kovo 21 d. Nuostatų 53 punktas nurodo, kad mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava mokama rinkliavos mokėtojui pasirinkus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Mokant kas ketvirtį rinkliava mokama į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos.
Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų redakcijoje, 2020 m. liepos 8 d. Nuostatų redakcijoje bei 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų redakcijoje, kurių 83 punktas nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų, 2020 m. liepos 8 d. Nuostatų ir 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 84 punktai nurodo, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų, 2020 m. liepos 8 d. Nuostatų ir 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 86 punktai nurodo, kad delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. 2019 m. rugsėjo 11 d. Nuostatų, 2020 m. liepos 8 d. Nuostatų ir 2020 m. gruodžio 9 d. Nuostatų 60 punktai nurodo, kad mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.
Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nesilaikė įstatyme įtvirtintos pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti 6,70 Eur delspinigius, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės jai priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos skyrius, administracijoje dirba juristas (duomenys iš pareiškėjos interneto svetainės https://uabtratc.lt/kontaktai/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas V skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Be to, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 6 dalį, dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo gali būti kreipiamasi į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, prašymas priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės I. L. 124,30 Eur (vieną šimtą dvidešimt keturis eurus 30 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, ir 6,70 Eur (šešis eurus 70 centų) delspinigių, pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėja Eglė Kiaurakytė