Administracinė byla Nr. eA-1116-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01278-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Bodela“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bodela“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskr. VMI) 2015 m. kovo 15 d. (datos rašymo apsirikimas – turėtų būti 2016 m. kovo 15 d.) sprendimą Nr. (17.26-40) RES-46205 (toliau – ir 2016 m. kovo 15 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad aktyviai veikia Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkoje, nuolat vykdo ekonomines operacijas, t. y. deklaruoja tiek pirkimo, tiek ir pardavimo pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), todėl jį išregistruoti iš PVM mokėtojų nebuvo pagrindo. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apskr. VMI 2016 m. kovo 15 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes minėtame sprendime nėra aiškios individualios argumentacijos, kokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais buvo nuspręsta pareiškėją išregistruoti iš PVM mokėtojų.
3. Atsakovas Vilniaus apskr. VMI atsiliepime (b. l. 43–46) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti.
4. Vilniaus apskr. VMI paaiškino, kad atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą dėl prekių pirkimų iš galimai rizikingų prekių tiekėjų. Vilniaus apskr. VMI atsiliepime detaliai aprašė operatyvaus patikrinimo rezultatus ir paaiškino, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į minėto operatyvaus patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Vilniaus apskr. VMI manymu, pareiškėjas įsteigtas ne ekonominei veiklai vykdyti, o įtrauktas į prekių pirkimo-pardavimo grandinę, kaip tarpininkas, kurio vardu buvo įforminami pirkimo-pardavimo sandorių dokumentai, siekiant kitoms įmonėms (galutinėms prekių pirkėjoms) suformuoti PVM atskaitą ir sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM. Vilniaus apskr. VMI nurodė, kad ginčijamas 2016 m. kovo 15 d. sprendimas yra įformintas teisingai, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu (b. l. 107–111) pareiškėjo skundą tenkino ir Vilniaus apskr. VMI 2016 m. kovo 15 d. sprendimą panaikino.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apskr. VMI pareiškėjo operatyvų patikrinimą baigė 2016 m. kovo 15 d. ir tą pačią dieną priėmė ginčijamą sprendimą, tačiau jame nurodė tik teisinį sprendimo priėmimo pagrindą, nenurodant faktinių išregistravimo iš registro priežasčių. Teismas darė išvadą, kad šis trūkumas yra esminis, todėl ginčijamą sprendimą panaikino. Teismas sprendė, kad pareiškėjui buvo nesuprantama, kodėl buvo padaryta išvada dėl ekonominės veiklos nevykdymo ir kodėl pareiškėjo pateiktos PVM deklaracijos nepripažintos pakankamais ekonominės veiklos vykdymo įrodymais. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo išsiųstas pranešimas apie numatomą išregistravimą iš PVM mokėtojų. Teismas nurodė, kad šis pranešimas yra numatytas Įregistravimo PVM mokėtojais/išregistravimo iš PVM mokėtojų taisyklių, patvirtintų VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 22 d. (datos rašymo apsirikimas – turėtų būti 2002 m. birželio 26 d.) įsakymu Nr. 178 (toliau – Taisyklės), 38 punkte.

III.

7. Atsakovas Vilniaus apskr. VMI pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114–117), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
8. Vilniaus apskr. VMI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ginčijamo sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams ir nevertino Vilniaus apskr. VMI teisminio nagrinėjimo metu nurodytų ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktų faktinių aplinkybių. Šias aplinkybes Vilniaus apskr. VMI pakartoja ir apeliaciniame skunde. Vilniaus apskr. VMI pakartoja atsiliepimo pateikto pirmosios instancijos teismui argumentus, kad ginčijamo sprendimo forma ir šios formos užpildymo tvarka yra patvirtinta Taisyklėse. Vilniaus apskr. VMI nuomone, ginčijamas sprendimas įformintas teisingai, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

9. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2016 m. kovo 15 d. sprendimo (b. l. 7) išregistruoti pareiškėją iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
10. Pareiškėjo ginčijamo Vilniaus apskr. VMI 2016 m. kovo 15 d. sprendimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d.) 75 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų.
11. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą panaikino nustatęs, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, taikomo individualiam administraciniam aktui, t. y. sprendimas yra nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), nenurodyta jo individuali argumentacija.
12. Vilniaus apskr. VMI vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis operatyvaus patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos. Vilniaus apskr. VMI nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad visas faktines aplinkybes Vilniaus apskr. VMI išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat nurodė teismo posėdžio metu.
13. VAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotas.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog individualiame akte, be teisinio pagrindo, turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017).
15. Vertinant ginčijamą Vilniaus apskr. VMI 2016 m. kovo 15 d. sprendimą matyti, kad jame konstatuota faktinė aplinkybė (pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos) sprendime nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (faktais), kaip to reikalauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata. Lakoniškas nurodymas sprendime, kad pareiškėjas nevykdo PVM apmokestinamos veiklos negali būti vertinamas, kaip adekvatus, aiškus ir pakankamas sprendimo motyvavimas ar sprendimo pagrindimas objektyviais duomenimis.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1158-502/2018). Tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai (LVAT 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011).
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo operatyvaus patikrinimo ataskaita (b. l. 52–66) buvo parengta vėliau, nei priimtas ginčijamas sprendimas (ataskaitos data – 2016 m. kovo 21 d., sprendimo data – 2016 m. kovo 15 d.), todėl negalima išvada, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas minėtos ataskaitos išvadų pagrindu.
18. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 38 punkte yra nustatyta mokesčių administratorius pareiga informuoti PVM mokėtoją apie numatomą išregistravimą mokesčių administratoriaus iniciatyva, kad PVM mokėtojas dėl numatomo išregistravimo iš PVM mokėtojų turėtų galimybę pateikti papildomą informaciją, kurią mokesčių administratorius, prieš priimdamas sprendimą, turėtų įvertinti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apskr. VMI nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad Taisyklėse nurodytais būdais informavo pareiškėją apie numatomą jo išregistravimą iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva, suteikdamas jam galimybę pateikti papildomą informaciją dėl konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų išregistravimo iš minėto registro pagrindą.
19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčijamo sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Vilniaus apskr. VMI apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ričardas Piličiauskas

              Ramutė Ruškytė

              Arūnas Sutkevičius