Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-217/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.6.2; 1.2.23.3; 1.2.23.2; 1.1.8.9.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Prano Kuconio, Egidijaus Bieliūno, Gintaro Godos, Vytauto Masioko, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui advokatui I. Kaganui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. gegužės 26 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 2 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti: E. S. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 2 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 7 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams; D. V. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. gegužės 13 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. gegužės 26 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams trims mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo P. T. apeliacinis skundas atmestas, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendis, patenkinus iš dalies Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, pakeistas: P. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (už 2005 m. gegužės 26 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (už 2005 m. birželio 1 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu aštuoneriems metams trims mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. birželio 2 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. birželio 16 d. nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu penkeriems metams dviem mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta galutinė bausmė P. T. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams šešiems mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir dėl nuteistųjų E. S. ir D. V. – E. S. pripažinta kalta ir nuteista: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 1 d.), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 2 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 7 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 14 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 16 d.) laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams; D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. gegužės 13 d.) laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2005 m. gegužės 26 d.) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos 2005 m. birželio 1 d.) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė D. V. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Nuteistieji E. S. ir D. V. kasacine tvarka nesiskundžia.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu P. T. nuteistas:
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 2 dalies) už tai, kad jis tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis 2005 m. gegužės mėnesį, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatytų asmenų įgijo 45,046 g gelsvos spalvos miltelių, turinčių 12,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos Kaune, prie Varnių g. 39–ojo namo, 2005 m. gegužės 26 d., 16.43 val., atsinešė bei perdavė D. V., o šis juos tuoj pat prie parduotuvės „Iki“ už 500 Lt neteisėtai pardavė nusikalstamos veikos imitavimo modelio (toliau – NVIM) vykdytojui Nr. 2.;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 2 dalies) nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės–birželio mėn., veikdamas bendrininkų grupe su E. S., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų, turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 47,967 g baltos spalvos miltelių, turinčių 9,446 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos 2005 m. birželio 1 d., 17.30–17.55 val., per du kartus atvežė prie parduotuvės „Iki“ automobiliu „Ford Escort“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir perdavė D. V., kuris juos ten pat už 500 Lt neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui Nr. 2;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavus iš BK 260 straipsnio 2 dalies) nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio mėn., veikdamas bendrininkų grupe su E. S., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų, turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo 6,865 g baltos spalvos miltelių, turinčių 1,068 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei 9 vnt. tablečių, turinčių 0,581 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kuriuos 2005 m. birželio 2 d., apie 15.40 val., automobiliu „Ford Escort“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvežė prie parduotuvės „Alkava“, esančios Kaune, Varnių g. 24, ir automobilyje miltelius už 100 Lt, o tabletes už 60 Lt neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui Nr. l;
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. S., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, iš nenustatyto asmens, turėdami tikslą platinti, įgijo 26,953 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, be to, E. S. įgijo 0,133 g miltelių, turinčių 0,057 g narkotinės medžiagos – heroino, o P. T. – 0,09 g miltelių, turinčių 0,045 g narkotinės medžiagos – heroino, ir iki 2005 m. birželio 16 d. jas laikė su savimi bei 2005 m. birželio 16 d. 21.30 val. automobiliu „Ford Escort“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) gabeno (kanapes ir jų dalis – paskirstę dalimis keturiuose paketėliuose, o heroiną – savo piniginėse), turėdami tikslą juos parduoti, tačiau Kaune, Linkuvos ir Pryšmančių g. sankryžoje šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Teisiamųjų P. T. ir D. V. 2005 m. gegužės 26 d. padarytą veiką, P. T., E. S. ir D. V. 2005 m. birželio 1 d. padarytą veiką bei E. S. 2005 m. birželio 14 d. padarytą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teismas perkvalifikavo nurodęs, kad kaltinime kvalifikacija pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nemotyvuota, nenurodytas kvalifikuojamasis požymis – didelis kiekis, be to, remtasi bendru miltelių svoriu, o ne juose esančios veikliosios grynosios medžiagos kiekiu.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendė, kad nuteistojo P. T. ir D. V. 2005 m. gegužės 26 d., P. T., E. S. ir D. V. 2005 m. birželio 1 d. bei E. S. 2005 m. birželio 14 d. padarytos veikos atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Pasisakydama dėl tokio sprendimo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiais abiem atvejais įgytos ir parduotos psichotropinės medžiagos neviršijo didelio kiekio, neteisinga ir veikos nepagrįstai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes spręsdamas neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo kiekio klausimą, teismas privalo remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ ir kaltininko suvokimu bei jo valia, t. y. subjektyviais nusikalstamos veikos požymiais. Nusikaltimai dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo ar platinimo yra padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už tokių veiksmų, numatytų BK 260 straipsnyje, padarymą asmuo atsako, jeigu jis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės, taip pat suvokė, koks jų kiekis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad P. T. ir D. V., turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo didelį kiekį 45,046 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 12,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 2005 m. gegužės 26 d. neteisėtai pardavė NVIM vykdytojui už 500 Lt; P. T., D. V. ir E. S., turėdami tikslą parduoti, neteisėtai įgijo didelį kiekį 47,967 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 9,446 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šią psichotropinę medžiagą 2005 m. birželio 1 d. pardavė NVIM vykdytojui už 500 Lt.; E. S., turėdama tikslą parduoti, neteisėtai įgijo didelį kiekį 97,729 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 14,405 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ją gabeno bei neteisėtai 2005 m. birželio 14 d. pardavė už 1000 Lt NVIM vykdytojui. Pasisakydama dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio aptariamuose epizoduose, teisėjų kolegija nurodė, kad remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu toks kiekis laikomas dideliu, nes šios psichotropinės medžiagos kiekis, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, pateikiamas neperskaičiavus į grynąją masę, nes įsakyme yra pastaba, kurioje nurodyta, jog jei medžiagos pavadinimas pažymėtas penkiomis žvaigždutėmis, tai medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją masę, o tokio žymėjimo prie metamfetamino nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas šias veikas ir veikas, padarytas 2005 m. birželio 2 d. ir 2006 m. birželio 16 d., kvalifikavo kaip pasikėsinimą parduoti psichotropines medžiagas, nes nusikaltimai buvo neužbaigti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, – psichotropinės medžiagos buvo parduotos asmeniui, veikusiam pagal NVIM.
Kasaciniu skundu nuteistasis P. T. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendį su pakeitimais – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už 2005 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 1 d. padarytas nusikalstamas veikas) išteisinti, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2005 m. birželio 2 d., skirti švelnesnę bausmę, o nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. birželio 16 d. ir kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnį, perkvalifikuoti.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, kur nurodyta, kad įrodymais laikomi tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Abiejų instancijų teismai vadovavosi filmuota medžiaga, kurioje nematyti daromos nusikalstamos veikos, įrodymus įvertino tik pagal savo vidinį įsitikinimą, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, nenagrinėjo jo bei nuteistųjų D. V. ir E. S. parodymų.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo 2005 m. birželio 2 d. padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdaus gailėjimosi ir neatsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Kasatoriaus nuomone, tai esminiai BPK pažeidimai, kurie sukliudė teismams visapusiškai išnagrinėti bylą ir paveikė teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl 2005 m. gegužės 26 d. padarytos nusikalstamos veikos. Nuteistasis P. T. tvirtina, kad jokių psichotropinių medžiagų neturėjo ir neturėjo tikslo jų parduoti. Liudytojas, vykdęs NVIM, konkrečiai nematė, kad kasatorius būtų paėmęs pinigus, o D. V. iš jo būtų gavęs miltelius, tai nėra užfiksuota ir vaizdo įraše. Iš kur D. V. gavo miltelius, jis nežino. Kasatoriaus parodymai, kad jis su D. V. susitiko, nes D. V. prašė paskolinti pinigų, liko nenagrinėti ir atmesti, nors šį faktą patvirtino ir pats D. V.
Kasatorius nurodo, kad jis taip pat turėtų būti išteisintas ir dėl 2005 m. birželio 1 d. nusikalstamos veikos padarymo, nes tą dieną su D. V. buvo susitikęs tik tam, kad atgautų skolą, apie psichotropines medžiagas jis nieko nežinojo. Skolą D. V. jam grąžino eurais, dėl to jis turėjo važiuoti į artimiausią valiutos keityklą, kad išsikeistų pinigus į lietuvišką valiutą. Grąžinus skolą, su D. V. jis išsiskyrė ir apie tolesnę jo veiklą nieko nežinojo. Kasatorius tvirtina, kad jo aiškinimai liko nepaneigti, dėl jo kaltės įrodymų nesurinkta, nuosprendyje išdėstyti įrodymai nėra išsamiai išnagrinėti, vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių svarstyklių ar važinėjimų, apie kuriuos teigia NVIM vykdytojas. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2005 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 1 d. buvo parduoti dideli kiekiai psichotropinės medžiagos, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo parduota psichotropinės medžiagos su priemaišomis, o veikliosios psichotropinės medžiagos kiekis neviršijo didelio kiekio.
Kasatorius nurodo, kad jis pripažįsta netiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką 2005 m. birželio 2 d. Pasak kasatoriaus, jam būnant namuose pas E. S., jai kažkas paskambino ir paprašė susitikti. E. S. paprašė važiuoti kartu, nes nenorėjo jo vieno palikti savo namuose. Su kuo ji turėjo susitikti ir kokiu tikslu, jis nežinojo. Tik nuvažiavus prie parduotuvės „Alkava“, jis girdėjo pokalbį tarp E. S. ir nepažįstamos merginos apie narkotines medžiagas, tačiau jis į pokalbį nesikišo, nes tai asmeninis E. S. reikalas. Dėl šios nusikalstamos veikos jis prisipažįsta, gailisi ir mano, kad už šį nusikaltimą jam gali būti skiriama švelnesnė bausmė.
Kasatorius taip pat nurodo, kad jam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį dėl 2005 m. birželio 16 d. jo piniginėje rastų psichotropinių medžiagų turi būti perkvalifikuota. Kasatorius teigia, kad jis į savo piniginę įsidėjo heroino E. S. prašymu dėl to, kad jai nekiltų pagunda jo suvartoti, nes ji gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. Kad automobilyje buvo daugiau psichotropinių medžiagų, jis nežinojo, tą patvirtino ir E. S. Jo parodymus teismas atmetė jų neištyręs.
Kasatorius teigia, kad iš surinktų įrodymų analizės matyti, jog teismai nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėtas surinktų įrodymų visetas ir pašalinti akivaizdūs prieštaravimai tarp nuteistųjų ir liudytojų bei vaizdo įrašų parodymų.
Kadangi jo nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip pasikėsinimas, kasatoriaus nuomone, yra galimybė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Tačiau jo prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvo laikytas svarbiu ir teismas nesivadovavo BK 62 straipsniu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų kolegija 2007 m. kovo 6 d. nutartimi, remdamasi BPK 378 straipsnio 1 dalimi, perdavė bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
Nuteistojo P. T. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendis dėl P. T., o BPK 376 straipsnio 2 dalies tvarka ir dėl nuteistųjų E. S. bei D. V. keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 punkto pagrindu).
Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi
Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymų tyrimas, taigi ir vertinimas, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pareiga, kurią jie įvykdo remdamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal šią normą teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertindami įrodymus pažeidė šį reikalavimą ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nepagrįstas, be to, kasatorius ir nenurodo, kokios bylos aplinkybės neišnagrinėtos ar kokie bylos duomenys neištirti. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl P. T. dalyvavimo parduodant psichotropines medžiagas 2005 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 1 d. pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Vaizdo įrašai teismo peržiūrėti 2006 m. vasario 27 d. ir 2006 m. kovo 15 d., o garso įrašai išklausyti 2006 m. balandžio 12 d. posėdžiuose; 2006 m. kovo 15 d. teismo posėdyje pasiūlyta proceso dalyviams pateikti klausimus įslaptintiems liudytojams, jie apklausti 2006 m. kovo 9 d. neviešame teismo posėdyje, apklausos protokolai paskelbti 2006 m. kovo 15 d. teismo posėdyje. Paskelbus įrodymų tyrimo pabaigą 2006 m. balandžio 24 d. posėdyje, proceso dalyviai prašymų papildyti tyrimą nepareiškė. Atlikti įrodymų tyrimo nei P. T., nei jo gynėja neprašė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Kasatoriaus skunde išdėstyta versija, kad jis 2005 m. gegužės 26 d. ir 2005 m. birželio 1 d. su D. V. susitikinėjo tik pinigų skolinimosi reikalu, buvo jo kelta ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Dėl šių jo teiginių, abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose išsamiai pasisakyta ir jie motyvuotai atmesti.
Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, vertindami teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, teismai baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus naikinti.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatoriaus argumentai dėl BK 260 straipsnio 2 dalies nepagrįsto taikymo jo 2005 m. gegužės 26 d. ir birželio 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms pagrįsti.
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Šio nusikaltimo, taip pat nusikaltimų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, 259, 261, 262, 263 ir 264 straipsniuose, dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V–239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Prie šių lentelių įrašytose iš penkių dalių susidedančiose pastabose pasisakoma dėl kai kurių sąrašuose įrašytų medžiagų ypatybių ar kiekio nustatymo metodikos. Paskutinėje (penkiomis žvaigždutėmis pažymėtoje) pastaboje nurodyta, kad medžiagos kiekis pateikiamas perskaičiavus į grynąją medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas šios pastabos esmę interpretavo klaidingai. Ši pastaba taikytina ne kokiai nors konkrečiai penkiomis žvaigždutėmis pažymėtai medžiagai, bet paaiškina lentelėse nurodytų kiekių nustatymo metodiką (perskaičiavus į grynąją medžiagą), taigi liečia taip pat ir nagrinėjamos bylos nusikaltimo dalyką – narkotinę medžiagą metamfetaminą, lentelėje pažymėtą 69–uoju numeriu. Šios medžiagos kiekis laikomas dideliu, kai jos yra daugiau kaip 20 g, o labai dideliu – daugiau kaip 100 g.
P. T. ir D. V. įgytų bei parduotų 2005 m. gegužės 26 d., P. T., E. S. ir D. V. įgytų bei parduotų 2005 m. birželio 1 d. ir E. S. įgytų bei parduotų 2005 m. birželio 14 d. miltelių bendras svoris buvo didesnis kaip 20 g, tačiau juose buvusios psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis buvo mažesnis, atitinkamai 12,007 g, 9,446 g ir 14,405 g, t. y. net apytikriai nesiekė to kiekio, kuris pagal rekomendacijų lentelę laikytinas dideliu kiekiu.
Pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas šias nuteistųjų veikas, rėmėsi ne tik minėtų rekomendacijų duomenimis, bet savo sprendimą motyvavo ir duomenimis, atskleidžiančiais narkotines medžiagas pardavusių ir jas pirkusių asmenų suvokimą apie metamfetamimo galimą kiekį parduodamų miltelių sudėtyje. Kaltinamoji E. S. ir apklausti kaip liudytojai pirkėjai paaiškino suvokę, jog parduodama ir perkama miltelių pavidalu psichotropinė medžiaga visada būna su priemaišomis, t. y. bendras miltelių kiekis ir juose esančių psichotropinių medžiagų kiekis nesutampa, šių medžiagų koncentracija parduodamuose milteliuose būna įvairi, E. S. suvokimu – apie 10 proc. bendro miltelių svorio. Teismas, nustatęs, kad duomenų, paneigiančių E. S. parodymus, byloje nėra, tuo ir vadovavosi spręsdamas dalyko kiekio dydžio klausimą pagal nustatytą grynosios medžiagos parduotuose milteliuose kiekį. Taip pasielgdamas pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, nes teismo sprendimas atitinka teismo nustatytus šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą dėl baudžiamojo įstatymo šioms veikoms taikymo pagrindė iš esmės tik klaidingai aiškinama Rekomendacijų 5–ąja pastaba, nenurodydamas konkrečių įrodymais pagrįstų motyvų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl veikų subjektyviojo požymio – kaltininkų suvokimo apie parduodamą psichotropinės medžiagos kiekį. Pažymėtina, kad šios instancijos teismo nuosprendyje dėl 2005 m. gegužės 26 d., 2005 m. birželio 1 d. ir 2005 m. birželio 14 d. padarytų nusikalstamų veikų konstatuojama, kad buvo įgytas ir parduotas didelis kiekis (atitinkamai 45,046 g, 47,967 g ir 96,729 g) gelsvos ar baltos spalvos miltelių, kuriame nustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kai tuo tarpu BK 260 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už didelio kiekio psichotropinės (o ne kokios kitokios) medžiagos įgijimą ar dispozicijoje numatytus kitokius veiksmus.
Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl P. T. ir D. V. 2005 m. gegužės 26 d., P. T., D. V. ir E. S. 2005 m. birželio 1 d. ir E. S. 2005 m. birželio 14 d. padarytų nusikalstamų veikų keistina.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl BK 22 straipsnio 1 dalies taikymo teismo nurodytais motyvais teisingas, išskyrus dėl E. S. ir P. T. 2005 m. birželio 16 d. padarytos veikos, tačiau, nesant dėl to prokuroro skundo, kasacinės instancijos teismas šio įstatymo taikymo klaidos ištaisyti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą negali, nes taip būtų pabloginta nuteistųjų padėtis.
Nuteistojo P. T. kasacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo įstatymo (BK 260 straipsnio 1 dalies) taikymo jo ir E. S. 2005 m. birželio 16 d. padarytai veikai nepagrįsti, analogiški argumentai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose aptarti ir motyvuotai atmesti. Teismų nurodytos nustatytos aplinkybės – sulaikius paimtų narkotinių medžiagų kiekis, jų padalijimas į paketėlius, „išdalytų“ porcijų laikymas skirtingose vietose bei ankstesni nuteistųjų veiksmai, tarp jų ir įgyjant bei parduodant heroiną, taip pat aplinkybė, kad narkotinė medžiaga – heroinas rastas ir E. S. piniginėje, paneigia kasatoriaus argumentus, kuriais grindžiamas jo teiginys dėl narkotinės medžiagos, rastos jo piniginėje.
Dėl BK 54, 61 ir 62 straipsnių taikymo
Nuteistojo P. T. prašymas paskirti jam švelnesnę bausmę už veiką, padarytą 2005 m. birželio 2 d., atmestinas. Teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sunkinančia aplinkybe pripažino veikos padarymą bendrininkų grupe, o apeliacinės instancijos teismas prokuroro prašymo paskirti P. T. už šią veiką penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę netenkino, taip pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismo paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Remdamasis teismų nustatytomis aplinkybėmis kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skiriant P. T. bausmę už šią veiką būtų pažeisti BK 54 ar 61 straipsnio reikalavimai – paskirta bausmė ne didesnė kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.
Kasatoriaus argumentai dėl BK 62 straipsnio taikymo atmestini. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatą teismas negali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę vien dėl to, kad veika nutrūko pasikėsinant ją daryti, nes įstatyme nustatytos ir kitos būtinos sąlygos, tarp jų – lengvinančios atsakomybę aplinkybės. Tokių aplinkybių dėl P. T. teismai nėra nustatę, o teismų nurodytos kitos aplinkybės – teisiamas ketvirtą kartą, daro tyčinius savanaudiškus nusikaltimus neišnykus teistumui – negali būti pagrindas skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį pakeisti.
P. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą 2005 m. gegužės 26 d. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą 2005 m. birželio 1 d. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant su apeliacinės instancijos teismo paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2005 m. birželio 2 d. ir 2005 m. birželio 16 d., bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.
D. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. gegužės 26 d., perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. birželio 1 d., perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant su apeliacinės instancijos teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. gegužės 13 d., paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą šešeriems metams ir trims mėnesiams.
E. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. birželio 1 d., perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir penkiems mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą nusikalstamą veiką, padarytą 2005 m. birželio 14 d., perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinti iš dalies sudedant su apeliacinės instancijos teismo paskirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2005 m. birželio 2 d., 2005 m. birželio 7 d. ir 2005 m. birželio 16 d., bausmėmis ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir devyniems mėnesiams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Pranas Kuconis
Egidijus Bieliūnas
Gintaras Goda
Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
Lidija Liucija Žilienė