Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3337-1013/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02614-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2019 m. liepos 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,
sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J. S.,
nukentėjusiajam J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padarymo,
n u s t a t ė :
S. J. S. 2019 m. kovo 14 d. apie 14.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. J. S. savo kaltės pilnai nepripažino. Parodė, kad atvažiavo į garažą, adreso neatsimena, (duomenys neskelbtini), ir turėjo eiti į savivaldybę derinti dokumentų. Važiuodamas atbulas matė, kad yra nepatogus plyšys, matė, kad iš priekio važiavo mašina. Pripažino, kad galėjo kliudyti automobilį nes pajautė, kad į kažką atsirėmė. Jis išlipo, apsižiūrėjo automobilius, bet nepamatė jokių įbrėžimų nei ant savo, nei ant kitos mašinos, kuri buvo purvina, ir nuėjo dirbti. Jam nebuvo jokio tikslo šalintis iš įvykio vietos. Paskui grįžo, vėl apsižiūrėjo automobilius, jokių įbrėžimų nepastebėjo. Paaiškino, kad tai, jog atsirėmė, pajautė parkuodamas automobilį, blykstelėjo kito automobilio signalizacija. Jis pajuto, kad į kažką įsirėmė, bet išlipęs nieko nepastebėjo, išlipęs apžiūrėjo savo ir kitą mašiną. Paaiškino, kad policijoje buvo gretinami atsiradę įbrėžimai, jis nežymius įbrėžimus pastebėjo, kai nuplovė automobilį. Papildomai paaiškino, kad apgadinimai, kurie yra užfiksuoti ant jo automobilio, bijo kažką sakyti, ar galėjo būti šio įvykio metu padaryti. Patvirtino, kad vyko į policiją, kai buvo daromi apgadinimų matavimai, gretinimas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. M. parodė, kad dienos neprisimena, gali būti, kad kovo 14 d., buvo ketvirtadienis, jis automobiliu (Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvažiavo prie prekybos centro „Europa“, nuėjo į vidų, o kai grįžo prie automobilio, rado jį apgadintą. Tada jis nuėjo pas administratorę, paprašė vaizdo įrašo ir iškvietė policiją, kuri užfiksavo įvykį. Kai kreipėsi į draudimo bendrovę, pateikė policijos duotą dokumentą dėl potencialaus kaltininko ir jam tada automobilį suremontavo. Paaiškino, kad jo automobiliui buvo nubrėžtas priekinis bamperis, sparnas ir ratlankis. Jis pats neskaičiavo padarytos žalos dydžio, tą padarė autoservisas, kuris tvarkė automobilį ir yra išrašyta sąskaita, kuri apmokėta draudimo. Nurodė, kad policija nustatė asmenį, kuris apgadino automobilį, buvo žmogus, kuris matė, kas apgadino, bet nežino kas. Paaiškino, kad kai buvo gretinami automobiliai ir nustatomi apgadinimai, dalyvavo jis ir policija, matė, kaip matavo. Mano, kad apgadinimai buvo pakankamai akivaizdūs, nes automobilis buvo švarus, viskas aiškiai matėsi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 1 kuopos 1 būrio vyr. patrulis O. J. parodė, kad kiek atsimena įvykyje dalyvavo AUDI ir VOLVO automobiliai. Kiek atsimena, kai atvažiavo, AUDI vairuotojas nurodė, kad jo AUDI automobilio ratas apgadintas. Jis pats vietoje fiksavo duomenis, o jo porininkas nuėjo ir bendravo su administratore, žiūrėjo vaizdo įrašą. Ar jis pats matė vaizdo įrašą neprisimena, pas administratorę tikrai nebuvo, buvo įvykio vietoje ir fiksavo apgadinimus. Neatsimena, ar apgadinimai buvo akivaizdūs ir kokie buvo, tačiau visada yra fotografuojama ir turi būti apgadinimų nuotraukos.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas R. G. parodė, kad po eismo įvykio jis apžiūrėjo automobilius. Jo nuomone, apgadinimus buvo galima pastebėti. Paaiškino, kad kai iškart po įvykio apžiūri automobilius, tai tikrai labai ryškiai matosi nubrozdinimai, o kai automobilius apžiūri vėliau, kai lietus nuplauna, arba žmogus nuplauna, tai tie apgadinimai, aišku, mažiau matomi, negu tuo momentu, kai jie buvo iškart po kontakto. Šiuo atveju mano, kad tikrai žmogus turėjo matyti apgadinimus. Paaiškino, kad nukentėjusiojo automobilį AUDI apžiūrinėjo patruliai įvykio vietoje, kurie iškart po įvykio apgadinimus fiksavo fotonuotraukose. Vėliau buvo apžiūrėtas įtariamo kaltininko automobilis, ant kurio buvo pastebėti tie apgadinimai, kurie pagal vaizdo įrašą atitiko aukštį ir vietą, kur turėjo būti, buvo rasti tie apgadinimai, kurie pagal aukštį ir pagal pobūdį atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus. Jis gali patvirtinti, kad patį faktą, kad automobilių apgadinimai atitiko. Pažymėjo, kad VOLVO automobilis buvo apžiūrėtas tą pačią dieną, kai buvo parašytas paaiškinimas, jo savininkas dalyvavo automobilio apžiūroje.
Iš tyrimo metu pateikto 2019 m. gegužės 21 d. S. J. S. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. apie 15.00 val. Konstitucijos pr. 3, automobilių stovėjimo aikštelėje parkavo automobilį „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas atbuline eiga galimai prisilietė prie iš dešinės stovinčio automobilio, kuriame įsijungė šviesos signalizacija. Įvertinęs, kad parkavimo ribose vietos neužteks, perstatė automobilį kitur. Apžiūrėjęs savo automobilį ir nepamatęs pažeidimų, pagalvojęs, kad susilietė veidrodėliais, nuėjo į Savivaldybės pastatą (b. l. 11).
Iš byloje esančio S. J. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio O. J. (O. J.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 14 d., apie 15.52 val., dirbant kartu su vyr. patruliu M. Š. iš Vilniaus AVPK gavo pranešimą, kad Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, apgadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. M., kuris paaiškino, kad apie 14.55 val. paliko savo vairuojamą automobilį PC „Europa“ 1A automobilių stovėjimo aikštelėje ir apie 15.52 val. rado jį apgadintą. Automobilio stovėjimo aikštelėje esančios vaizdo kameros užfiksavo, kad automobilį „Audi“ kliudė automobilis „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Vaizdo medžiaga saugoma PC „Europa verslo centre“. Eismo įvykis įformintas išduota pažyma, vaizdo įrašo fragmentai įkelti (b. l. 5).
Iš byloje esančio 2019 m. kovo 14 d. J. M. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. kovo 14 d., apie 14.55 val., atvyko į PC „Europa“, Konstitucijos pr. 7A su automobiliu automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje 1A aukšte. Grįžęs prie automobilio apie 15.35 val. rado apdaužytą (priekyje, vairuotojo pusėje). Pažeistas priekinis ratlankis, priekinis buferis ir sparnas. Kaltininko nerado, pasiteiravęs apsaugos sužinojo, kad vieta yra filmuojama vaizdo kamera ir iškvietė policiją. Žalos dydis negali būti nustatytas, jis bus nustatytas draudimo kompanijos. Automobilis draustas (duomenys neskelbtini) draudime (b. l. 9).
Iš byloje esančios 2019 m. kovo 14 d. eismo įvykio vietos schemos matyti užfiksuota automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis bei įvertinti parkavimo vietų atstumai (b. l. 6).
Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai po eismo įvykio (b. l. 7).
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas perstato automobilį, išlipa, apžiūri savo automobilį ir išeina (b. l. 8).
Iš byloje esančios 2019 m. balandžio 10 d. UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatos matyti, kad remonto darbų kaina yra 827,14 eurų (b. l. 10, 26).
Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo CX60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 14).
Nagrinėjamoje byloje keliamas S. J. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei ANK 426 straipsnio 2 dalį klausimas.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Kelių eismo taisyklių 126 punktas, be kita ko, numato, jog vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų tyrimo metu bei parodymų teismo posėdžio metu, jis pripažino, jog vairuodamas automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir galimai jį apgadino, tačiau neigė tai, kad tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – t. y. kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį Audi. Šis administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas, paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kita byloje esančia bylos medžiaga ir todėl jis pagrįstai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal Kelių eismo taisyklių 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, duotų tyrimo metu, jis, važiuodamas atbuline eiga galimai prisilietė prie iš dešinės stovinčio automobilio, kuriame įsijungė šviesos signalizacija, įvertinęs, kad parkavimo ribose vietos neužteks, perstatė automobilį kitur, apžiūrėjęs savo automobilį ir nepamatęs pažeidimų, pagalvojęs, kad susilietė veidrodėliais, nuėjo į Savivaldybės pastatą. Teismo posėdžio metu jis teigė, kad apsižiūrėjo automobilius, bet nepamatė jokių įbrėžimų nei ant savo, nei ant kitos mašinos, kuri buvo purvina, ir nuėjo dirbti. Tai, kad automobilio apgadinimų nebuvo matyti paneigia nukentėjusiojo J. M. parodymai, kuris paaiškino, įvykio dieną grįžęs iš prekybos centro „Europa“ rado apgadintą savo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nubrėžtas priekinis bamperis, sparnas ir ratlankis, apgadinimai buvo pakankamai akivaizdūs, nes automobilis buvo švarus, viskas aiškiai matėsi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi jis neturi suinteresuotumo iškreipti bylai reikšmingų aplinkybių, be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti bylos duomenys. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus apgadinimus ir jų mastą. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį (b. l. 7) matyti, kad automobiliui Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės (neįskaitoma). Kaip patvirtino apklaustas liudytojas R. G., automobilių apgadinimus buvo galima pastebėti, mano, kad šiuo atveju žmogus turėjo matyti apgadinimus, gali patvirtinti, kad faktą, kad automobilių apgadinimai, jam atlikus matavimus bei apgadinimų gretinimą, atitiko. Teismas, įvertinęs minėtus nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kad automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs bei šiuos parodymus patvirtinčią minėtą bylos medžiagą, sprendžia, kad S. J. S. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus bei tokiu būdu padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas būtent pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala – 827,14 eurų ir tai viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur).
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nenustatyta S. J. S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, jo padaryti administraciniai nusižengimai daugiausia susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, vidutinio amžiaus, dirbantis, vedęs, turi tris vaikus (b. l. 13). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti S. J. S. paskyrus baudas, lygias ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems minimaliems baudų dydžiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
Kaip minėta, už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teismui suteikta teisė, o ne pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamą S. J. S., atsižvelgdamas į tai, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra teistas, sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
n u t a r i a :
S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir S. J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19101377620 ir įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Šėlienė