Baudžiamoji byla Nr. 1-1527-1036/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32466-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.6;2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 31 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. V. (T. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalį,
n u s t a t ė :
T. V. 2018 m. liepos 8 d., apie 13.51 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį “Volvo V70", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,65 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamasis T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018-07-08 dienos metu buvo adresu (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė apie 200 gramų degtinės. Apie 13.00 val., nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę ir nupirkti dar alkoholio. Kadangi aukščiau minėtu adresu buvo paliktas stovėti jam priklausantis automobilis Volvo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė jį vairuoti. Apie 13.00 val., atsisėdo už aukščiau minėto automobilio vairo ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Kažkur (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje jo vairuojamą automobilį sustabdė policininkai ir buvo įformintas. Neigiamai vertina savo nusikalstamą elgesį ir pripažįsta inkriminuojamą veiką (b. l. 24).
Kaltinamojo T. V. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.
Liudytojas R. V. parodė, kad šių metų liepos 8 d., nuo 6:00 val. iki 18:00 val., dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu L. P. apie 13:51 val. (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato-sandėlio, tikslus adresas nenustatytas) sustabdytas automobilis VOLVO V70, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. V., gim. (duomenys neskelbtini). Priėjus, prisistačius ir pradėjus bendrauti su vairuotoju, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Vairuotojo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. 2018-07-08, 14:06 val. patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARZH-0074, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas (1.72 prom.) girtumas. Dėl padaryto pažeidimo vairuotojas nuoširdžiai gailėjosi, su prietaiso rodmenimis sutiko. Vairuotojas neneigė, kad girtas vairuoja automobilį (b. l. 9).
2018-07-09 išraše iš VšĮ „Emprekis“ nurodyta, kad vidutinė automobilio „Volvo V70“, 2.4D kaina Lietuvoje su PVM yra 2400 Eur (b. l. 10).
2018-07-08, 14.06 val., prietaisu Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)T. V. nustatytas 1,72 prom. girtumas (b. l. 16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad T. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,65 ‰ etilo alkoholio (b. l. 19).
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad T. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, specialistų išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti įrodymai yra pakankami T. V. objektyviems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. T. V. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 37-39).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kartu teismas pažymi, kad parenkant konkrečią bausmę ir nustatant jos dydį, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi įstatymo saugomus viešuosius interesus, todėl teismo vertinimu prokurorės siūlomas skirti baudos dydis bei teisės vairuoti atėmimo terminas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.
BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis – 1,65 promilės. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Kaltinamajam priklausantis turtas, kuris pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, turi būti konfiskuojamas visais atvejais Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso kaltinamajam T. V. (b. l. 11), todėl jis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotinas.
Kadangi automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai T. V. buvo sulaikytas nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 9 d., BPK 140 straipsnio tvarka (BK 66 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiškia, kad dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigą įvertinti ar to išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl automobilio saugojimo ikiteisminio tyrimo įstaiga Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas patyrė 1,03 euro išlaidas, kurias prokurorė prašo išieškoti iš nuteistojo. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad šiuo atveju prokurorės nurodytų išlaidų priteisti iš kaltinamojo nėra pagrindo. Svarbu akcentuoti tai, kad automobilio gabenimas ir saugojimas nebuvo būtinas nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 d. tirti ir nagrinėti, todėl bylą nagrinėjančio teismo vertinimu šios išlaidos negali būti prižintos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
T. V. (T. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu T. V. (T. V.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti ją nubausta 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į bausmės laiką įskaityti T. V. (T. V.) laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 8 d. iki 2018 m. liepos 9 d. vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę T. V. (T. V.) paskirti 32 MGL (1600 eurų) baudą.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per aštuoniolika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Paskirti T. V. (T. V.) BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti T. V. (T. V.) nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2018 m. liepos 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6 – ojo skyriaus prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą panaikinti, dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas