Civilinė byla Nr. 3K-3-378/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.9; 121.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 9 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir J. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deglita“ ieškinį atsakovui J. S. komanditinei ūkinei bendrijai „Malida“ dėl skolos išieškojimo; trečiasis asmuo P. A.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Prašymo esmė

Pareiškėjai 2006 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Deglita“ ieškinį atsakovui KŪB „Malida“ dėl skolos išieškojimo ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmetant. Prašyme pareiškėjai nurodė, kad teismas priėmė sprendimą neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei buvo suklaidintas ieškovo. Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu už akių nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, buvo pateiktas ir prie bylos pridėtas nepagrįstas dokumentas – nepasirašyta PVM sąskaita–faktūra. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjų teises. Pareiškėjai prašymą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais. Aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jie sužinojo 2006 m. rugpjūčio 15 d., gavę antstolės raginimus įvykdyti sprendimą ir savo turto arešto aktą, todėl įstatyme nustatyto termino prašymui paduoti nepraleido. Prašyme atnaujinti procesą taip pat nurodyta, kad pareiškėjai yra KŪB „Malida“ nariai komanditoriai, todėl neprivalo savo asmeniniu turtu atsakyti pagal bendrijos prievoles. Kadangi teismo sprendimas buvo priimtas už akių, tai jie neturėję galimybės prašyti teismo taikyti ieškinio senatį bei skųsti sprendimą apeliacine tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

              Kauno apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Deglita“ ieškinį atsakovui KŪB „Malida“ dėl skolos išieškojimo.

              Teismas nutartyje nurodė, kad teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas prašymas atnaujinti procesą, nustatyta, jog šalys rašytinės kuro pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Nesant rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, teismo vertinimu, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo ir vykdymo veiksmų įrodymais. Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skolos priteisimo, buvo pateikta PVM sąskaita–faktūra, kurią teismas laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, termino, kainos (sutarties esminių sąlygų). Pateiktoje PVM sąskaitoje–faktūroje yra duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką, o aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos civilinėje byloje, galėjo būti patvirtinamos visomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat ir pateikta PVM sąskaita–faktūra, nes ja pagal Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1230 ,,Dėl Specialių apskaitos dokumentų blanko užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo” 3 punktą įforminamas prekių pardavimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjai neneigia, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau teigia, jog ieškovo parduotas benzinas buvo nekokybiškas ir grąžintas ieškovui. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovo įrodinėtina aplinkybė yra pirkimo–pardavimo sutarties su atsakovu sudarymas. Ieškovui pateikus rašytinį įrodymą, kuriame nurodyti pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos ir  duomenys apie prekių gavimą, bei pareiškėjams pripažįstant, kad prekės buvo gautos, teismas sprendė, jog įrodymų leistinumo taisyklės ir įrodymų pakankamumo principai, taip pat procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo procesą, nebuvo pažeisti (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, jog įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o ne sprendimu, nustatomi žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad teismo sprendimu priteista suma nepagrįstai išieškoma iš jų kaip komanditinės ūkinės bendrijos narių asmeninio turto taip pat nėra pagrindas atnaujinti procesą ir nagrinėtina CPK VI dalyje nustatyta tvarka.

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismas, patenkinęs  UAB „Deglita“ ieškinį dėl 11 567,82 Lt skolos priteisimo, neturėjo tirti ir vertinti PVM sąskaitos–faktūros tikrumo, nes tokios pareigos, priimant sprendimą už akių, neįtvirtinta CPK. Sprendimui priimti pakako teismo įsitikinimo, kad, pasitvirtinus šio įrodymo turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad sąskaitoje nėra visų būtinų 1997 m. galiojusiame Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nurodytų rekvizitų, teismui priimant sprendimą už akių neturėjo reikšmės. Tai, ar sąskaita galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t. y. ar įrodymas kelia pakankamai abejonių teismo sprendime padarytų išvadų teisingumu, teismas galėjo vertinti tik šaliai pateikus prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių. Pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateikta. Dėl to teismas nesutiko su pareiškėjų teiginiu, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 6 d. sprendime padarė teisės taikymo klaidą. Nusikalstamą veiką (šiuo atveju – melagingus paaiškinimus) gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje, o ne sprendimas civilinėje byloje. Dėl šios priežasties, prašant atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašas. Pareiškėjai V. K. ir J. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje, t. y. melagingi ieškovo paaiškinimai nebuvo nustatyti baudžiamąja tvarka. Dėl to, teismo nuomone, nebuvo pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimas sukelia neigiamų pasekmių pareiškėjų turtinėms teisėms, suvaržo teisę disponuoti jų asmeniniu turtu, sukelia nepatogumų, nėra pagrindas atnaujinti procesą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktus ir klausimą dėl proceso atnaujinimo iš esmės išsprendė teisingai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį, procesą atnaujinant. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes neatsižvelgė į tai, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendime už akių padaryta aiški ir esminė CPK 114, 197, 198, 285 straipsnių taikymo klaida. Kasatoriai nurodo, kad sprendimą už akių priėmęs teismas kaip įrodymu rėmėsi vienintele teismui pateikta 1997 m. birželio 3 d. PVM sąskaitos–faktūros kopija. Teismas nurodyto dokumento originalo negavo, todėl, kasatorių manymu, negalėjo pripažinti jo įrodymu. Be to, nurodytoje sąskaitoje–faktūroje nėra atlikusių ūkinę operaciją asmenų vardų, pavardžių ir parašų. Kasatoriai tvirtina, kad tokia sąskaita–faktūra be esminių ir privalomų rekvizitų neatitinka Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, todėl nepatvirtina benzino priėmimo–perdavimo fakto.
2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį, nes pareiškėjų nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą analizavo ne visų bylos aplinkybių kontekste, bet atsižvelgė į vienintelę pirmiau nurodytą PVM sąskaitą–faktūrą, kurios, kasatorių manymu, sprendimą už akių priėmęs teismas negalėjo pripažinti įrodymu, todėl neturėjo taikyti CK 6.38, 6.305, 6.314, 6.344 straipsnių.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes nepasisakė dėl naujai pateiktų įrodymų: KŪB „Malida“ 1997 metų pajamų ir PVM deklaracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akto, kurie patvirtina, kad KŪB „Malida“ 1997 metų pajamos buvo gerokai mažesnės už pateikto ieškinio sumą.

              Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo P. A. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad vadovaujantis rungimosi principu pareiškėjai privalėjo CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, jog teismo klaida yra akivaizdi ir esminė, bet to nepadarė.

Pasisakydamas dėl kasatorių nurodytos PVM sąskaitos–faktūros kaip įrodymo leistinumo, trečiasis asmuo teigia, kad sprendimą už akių priėmęs teismas ją priėmė pagrįstai, nes tai rašytinis įrodymas, gautas CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, pareiškėjai nenurodė teisės normų, kurios nustatytų ar draustų konkrečias įrodinėjimo priemones, įrodinėjant prašomos atnaujinti bylos aplinkybes. Taip pat P. A. tvirtina, kad įrodymo turinys – jame užfiksuoti duomenys, privalomų rekvizitų trūkumas ir pan. – neturi reikšmės sprendžiant įrodymų leistinumo klausimą. Dėl to, trečiojo asmens nuomone, sprendimą už akių priėmęs teismas teisingai išsprendė PVM sąskaitos–faktūros Nr. 2825001 leistinumo klausimą.

Pasisakydamas dėl pirkimo–pardavimo sandorio buvimo P. A. teigia, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra skirtas ne absoliučiai, bet santykinei tiesai įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta Z. K. v. K. K., byla Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Š. B. v. Lazdijų rajono savivaldybė, byla nr. 3K-3-149/2004). Dėl to atsiliepime į kasacinį skundą padaryta išvada, kad jei sprendimą už akių priėmęs teismas  iš byloje esančių įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą galėjo manyti, jog labiau tikėtina sandoriui buvus negu nebuvus, tai negalima konstatuoti akivaizdžios sandorio klaidos. Trečiasis asmuo, priešingai negu kasatoriai, nurodo, kad benzino pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, nes iš pareiškėjų procesinių dokumentų ir paaiškinimų matyti, jog UAB „Deglita“ buvo pateikusi J. S. KŪB „Malida“ benziną, kuri jį paėmė ir patikrino benzino kokybę. P. A. nuomone, PVM sąskaita–faktūra yra antspauduota J. S. KŪB „Malida“ antspaudu, tai yra pakankamas sandorio valios pirkti benziną išraiškos įrodymas. Teisinės ofertos ir akcepto teisinės pasekmės atsirado dar iki benzino pateikimo, sąskaitos išrašymo ar kokybės tikrinimo pradžios, nes buvo iš anksto deramasi dėl benzino kainos, markės, pristatymo terminų ir pan. (CK 6.162 straipsnis, 6.173 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita–faktūra įforminamas jau įvykęs prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Pareiškėjų teiginiai yra susiję su tinkamu sutarties vykdymu, o ne su jos buvimu. Be to, atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų apie benzino grąžinimą, todėl sutarties vykdymo nesklandumai yra neįrodyti.

Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Šį teiginį trečiasis asmuo grindžia tuo, kad visi dokumentai, siųsti J. S. KŪB „Malida“ įregistruotu adresu, grįžo neįteikti. Dėl šios priežasties teismas procesinius dokumentus šiai bendrovei įteikė viešo paskelbimo būdu: skelbimas vietinėje spaudoje buvo išspausdintas 2005 m. gegužės 18 d., o respublikinėje – 2005 m. gegužės 19 d. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti ne tik nuo faktinio sužinojimo, bet ir nuo to momento, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi pagal CPK 130 straipsnio 5 dalį procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną, tai J. S. KŪB „Malida“ ir jos dalyviai apie vyksiantį procesą turėjo sužinoti vėliausiai 2005 m. gegužės 19 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėjai prašė atnaujinti procesą dviem pagrindais: pirma, dėl aiškios teisės taikymo klaidos, nes Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 6 d. sprendimu už akių iš KŪB „Malida“ nepagrįstai priteista 11 567,82 Lt skolos už benziną, neįsitikinus, ar tikrai buvo įvykęs pirkimo–pardavimo sandoris, ar tikrai benzinas perduotas atsakovui ir ar buvo pasirašyta PVM sąskaita–faktūra; antra, dėl aplinkybės, kad sprendimu už akių buvo nustatyti žinomai melagingi ieškovo paaiškinimai, prie bylos buvo pridėtas nepagrįstas dokumentas – nepasirašyta PVM sąskaita–faktūra. Teismo sprendimu už akų, dėl kurio yra paduotas prašymas atnaujinti procesą, nustatyta, kad šalys rašytinės kuro pirkimo pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Teismui, nagrinėjančiam bylą dėl skolos priteisimo, buvo pateikta PVM sąskaita–faktūra, kurią teismas laikė pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad šalys susitarė dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, termino, kainos (sutarties esminių sąlygų).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Kasacinis teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. M. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-601/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Pramoninė santechnika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. D. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-44/2007; 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija ,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių r. valstybinė mokesčių inspekcija; byla Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. J. D., byla Nr. 3K-3-183/2001). Dėl to teisėjų kolegija, analizuodama ir vertindama kasacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra susiję su proceso teisės normų pažeidimu, t. y. įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, atsižvelgia į proceso atnaujinimo instituto tikslus.

CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“; byla Nr. 3K-3-371/2005). Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pateiktų teismui KŪD „Malida“ 1997 m. pajamų ir PVM deklaracijos bei 1997 m. VMĮ patikrinimo akto, kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Iš tikrųjų, iš byloje esančių duomenų matyti, kad teisme 2007 m. vasario 14 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl dokumentų, gautų iš Vilniaus m. valstybinės mokesčių inspekcijos, prijungimo prie civilinės bylos. Atskirasis skundas rašytinio proceso tvarka nagrinėtas 2007 m. vasario 15 d., o nutartis paskelbta 2007 m. vasario 22 d., bet byloje nėra jokių duomenų apie nurodytą prašymą (buvo priimtas ar nepriimtas), nors jis tuo metu jau buvo gautas ir užregistruotas teisme. Apeliacinį skundą nagrinėjusi kolegija dėl gauto prašymo turėjo pasisakyti nutartyje, ar šie dokumentai laikytini naujais įrodymais, ir vertinti jų ryšį su proceso atnaujinimo pagrindu bei pareiškėjo argumentu, kad pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą–faktūrą įmonė negavo joje nurodyto kiekio benzino. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto teisme gauto prašymo nepasisakė ir taip pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias naujų įrodymų priėmimą.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie susiję tik su įrodinėjimo ir įrodymų taisyklių pažeidimu (CPK 176–185 straipsniai), tačiau šių pažeidimų vertinimas galimas tik išsprendus naujų įrodymų priėmimo klausimą CPK 314 straipsnio tvarka. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl esminio CPK normų pažeidimo, kuris negali būti pašalintas kasaciniame teisme, turi būti naikinama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kadangi prašomas peržiūrėti proceso atnaujinimo tvarka sprendimas už akių, tai teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas įsitikina, kad, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet taip pat atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime „Dėl teismo sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių ir apeliacijos ribų“ pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reglamentuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį  taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Taigi darytina išvada, kad  teismai, prieš priimdami sprendimą už akių, turi pasisakyti, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas sprendžiant kilusį šalių ginčą. Ši nuostata turi būti taikoma ir proceso atnaujinimo atveju, kai atnaujinamas procesas byloje priėmus sprendimą už akių dėl aiškios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, nagrinėjamu atveju – dėl CPK nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5  punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.