Civilinė byla Nr. e2-1973-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28291-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.39.2.5.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ademo techninė priežiūra“ atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,

atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui teisininkui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ademo techninė priežiūra“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. birželio 6 d. eismo įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir atitinkamai draudimo išmokos priteisimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ademo techninė priežiūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį dublike patikslinusi, prašo: 1) pripažinti 2021 m. birželio 6 d. eismo įvykį draudžiamuoju; 2) priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 18 024,12 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė (draudėja) ir atsakovė (draudikė) sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo apdraustas automobilis Tesla (USA) Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis, ginčo automobilis); automobilis buvo apdraustas visų rizikų draudimu, t. y. nuo autoavarijų, gamtinių jėgų, gaisro ir sprogimo, trečiųjų asmenų veikos, vagystės ir plėšimo.

4.       Ieškovė pažymi, kad 2021 m. birželio 6 d. automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į balą bei patyrus stiprų smūgį į jo dugną (toliau – eismo įvykis). Anot ieškovės, po eismo įvykio apžiūrėjus automobilį autoservise paaiškėjo, kad eismo įvykio metu buvo mechaniškai pažeistas automobilio baterijos korpusas (matomi mikro įtrūkimai suvirinimo siūlėse) ir neveikia baterija.

5.       Ieškovės teigimu, ji apie eismo įvykį informavo atsakovę, tačiau pastaroji 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu nurodė, jog neturi pagrindo eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju atsižvelgiant į 2021 m. birželio 28 d. eksperto-techniko mokslų daktaro V. M. eksperto išvadą Nr. MV 2021-45 (toliau – išvada). Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu, kreipėsi į: Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratoriją (toliau – Laboratorija), prašydama ištirti mechaniškai pažeistas automobilio baterijos vietas; antstolį, kad jis užfiksuotų baterijos išardymo procesą; Tesla atstovybę Varšuvoje, prašant atsakyti į klausimus: 1) ar automobilio bateriją galima suremontuoti?; 2) ar leidžiama ir techniškai saugu naudoti mechaniškai pažeistą automobilio bateriją?; 3) kiek kainuotų pakeisti bateriją nauja?. Nurodo, kad gavusi atsakymus iš aukščiau paminėtų įstaigų, 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pakartotinai apsvarstyti eismo įvykio pripažinimą draudžiamuoju ir 17 580,61 Eur draudimo išmokos išmokėjimo klausimą, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo ieškovę, jog neturi pagrindo keisti 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo ir eismo įvykį pripažinti draudžiamuoju.

6.       Ieškovės vertinimu, atsakovė neįrodė aplinkybių, suteikiančių jai teisę eismo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju bei nemokėti draudimo išmokos ieškovei. Anot ieškovės, ginčas tarp šalių yra tik dėl to, jog, atsakovės manymu, eismo įvykio metu patirti automobilio baterijos mechaniniai pažeidimai negalėjo būti baterijos gedimo priežastimi, tačiau ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes yra nustatyta, jog baterija nustojo veikti kitą dieną po eismo įvykio, todėl, labiausiai tikėtina, kad vanduo/vandens garai į automobilio baterijos vidų pateko bei sugadino bateriją būtent per eismo įvykio metu baterijoje atsiradusius įtrūkimus. Be to, ištyrus eismo įvykio metu mechaniškai pažeistas automobilio baterijos vietas nustatyta, kad automobilio baterijos suvirintuose sujungimuose yra aptikti defektai, bei kad minėti sujungimai neatitinka standarto reikalavimų. Pažymi, kad Tesla atstovybė Varšuvoje, įvertinusi automobilio baterijos mechaninius pažeidimus, aiškiai nurodė, jog baterijos pažeidimai yra labai pavojingi ir šiuo atveju galimas tik baterijos pakeitimas nauja. Taigi, ieškovės nuomone, žalos atsiradimo priežastis yra ne pats baterijos gedimas (nustojimas veikti), o automobilio baterijos mechaninių pažeidimų padarymo faktas, t. y. būtinybė keisti bateriją nauja atsirado iš karto po jos mechaninio pažeidimo (dar jai nenustojus veikti), kadangi ją toliau eksploatuoti tapo nesaugu. Taigi, šiuo atveju yra net nesvarbu dėl kokios priežasties automobilio baterija nustojo veikti/jos gedimo priežastis.

7.       Ieškovė pažymi, kad atsakovė savo 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte iš esmės rėmėsi V. M. išvada Nr. MV 2021-45, kurioje ekspertas padarė prielaidą, jog baterijos gedimą galėjo lemti į baterijos vidų patekęs vanduo/vandens garai, tačiau „neįžvelgė“ automobilio baterijos įtrūkimų bei padarė niekuo nepagrįstą prielaidą, kad vandens patekimą į baterijos vidų galėjo sąlygoti galimai nesandarūs apsauginiai vožtuvai arba netvarkinga aušinimo sistema. Ieškovės įsitikinimu, V. M. išvada yra nepagrįsta – ji nėra paremta jokiais bandymais ir/ar skaičiavimais; joje remiamasi internetiniame puslapyje www.youtube.com įkeltais video įrašais bei nuotraukomis, kuriuose užfiksuoti visai kiti automobiliai. Nors išvadoje daroma prielaida dėl galimai nesandarių automobilio vožtuvų, tačiau joje net nėra pateikta ginčo automobilio vožtuvų nuotrauka. Be to, išvadoje pateiktos nuotraukos (nuo 14 iki 24 imtinai) yra net ne ieškovės automobilio nuotraukos; išvados nuotraukose Nr. 23 ir 24 yra pavaizduoti ne ieškovės automobilio apsauginiai vožtuvai. Anot ieškovės, V. M. apžiūrėjo automobilį bei turėjo visas galimybes apžiūrėti ir nufotografuoti ieškovės automobilio apsauginius vožtuvus, tačiau, dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių, to nepadarė; taigi, ekspertas net netikrino ar automobilio vožtuvai yra sandarūs. Ieškovės vertinimu, V. M. prielaidas dėl galimai netvarkingos aušinimo sistemos paneigia 2021 m. rugpjūčio 25 d. antstolės A. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 177-21-29 ir prie jo esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad baterijoje susidaręs kondensatas yra bespalvis (tuo tarpu aušinimo skystis yra tamsios spalvos).

8.       Anot ieškovės, automobilio baterijos pažeidimo vieta, skirtingai negu nurodė V. M., yra gretima įtrūkimų vietoms. Šią aplinkybę pagrindžia 2021 m. rugpjūčio 24 d. Laboratorijos Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo protokolas Nr. 28497S (toliau – protokolas Nr. 28497S) bei jo prieduose užfiksuotos pažeistos baterijos nuotraukos. Ši svarbi aplinkybė taip pat sąlygojo klaidingą V. M. išvadą, jog įvertinus baterijos pažeidimo pobūdį ir lokalizavimą bei jos korpuso atsparumo savybes, negalima tvirtinti, kad dėl dugno palyginus nedidelio pažeidimo turėjo susidaryti mikro įtrūkimai autoserviso atstovo nurodytose vietose.

9.       Ieškovė nurodo, kad automobilio baterijos pakeitimo nauja kaina – 21 000 USD, todėl, vadovaujantis 2021 m. spalio 12 d. valiutų kursu, 21 000 USD sudaro 18 144,12 Eur; pritaikius 120 Eur besąlyginę išskaitą, iš atsakovės priteistina suma sudaro 18 024,12 Eur.

10.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, nurodo, kad tai, jog po eismo įvykio baterijai tapus nesandariai į jos vidų pateko drėgmė, neįgalina atsakovės taikyti Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 5.24 punkto (kaip ir kitų šių taisyklių 5 skyriaus – dėl nedraudžiamųjų įvykių, nuostatų), nes tiesiogine žalos atsiradimo priežastimi buvo ne drėgmė, o mechaninis baterijos pažeidimas eismo įvykio metu.

11.       Ieškovės UAB „Ademo techninė priežiūra“ atstovas teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju baterija sugedo – į ją pateko drėgmė, būtent dėl ginčo eismo įvykio – mechaninio kontakto į baterijos dugną; ši aplinkybė labiausiai tikėtina, nes baterija nustojo veikti kitą dieną po eismo įvykio. Be to, atsakovė neįrodė, jog minėtas gedimas atsirado dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, dėl aušinimo skysčio nuotėkio (atidarius bateriją, buvo užfiksuotas vandens kondensatas, o ne aušinimo skystis), nesandarių vožtuvų (kurie net nebuvo tirti), gamintojo defekto ir pan., nurodydama tik savo nepagrįstas prielaidas ir remdamasi V. M. išvada, kuri padaryta vertinant kitų automobilių vaizdo įrašus, nuotraukas, bei kuri paneigta kitų liudytojų parodymais. Atstovas pažymėjo, kad Tesla atstovybė kategoriškai nerekomendavo remontuoti pažeistos baterijos, todėl šiuo atveju draudžiamajam įvykiui nustatyti pakanka vien mechaninio smūgio ir įtrūkimo baterijoje; faktiškai nesvarbu ar tie įtrūkimai buvo kiauryminiai (nors nenuneigta ir šita aplinkybė). Teigė, kad eismo įvykio metu patirto smūgio ir vėliau užfiksuotų įtrūkimų vieta baterijos dugne visiškai sutampa – prie priekinio kairiojo rato; liudytojas E. M. iš esmės patvirtino, jog baterija galėjo sugesti/nustoti veikti kitą dieną po įvykio. Paaiškino, kad atsakovė, iki baterijos utilizavimo, turėjo pakankamai laiko ją ištirti (apie 3 mėnesius), tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė.

12.       Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Atsakovės vertinimu, ginčo eismo įvykio metu patirti automobilio baterijos mechaniniai pažeidimai negalėjo būti baterijos gedimo priežastimi. Pažymi, kad remdamasi V. M. išvada Nr. MV 2021-45 (kurioje nurodyta, jog nenustatytas nesandarumas/įtrūkimai ieškovės nurodytose vietose) bei Laboratorijos darbuotojo atsakymu (kuriame nurodyta, kad bandymo skverbikliais rezultatas nepatvirtina, kad baterija tirtose vietose yra nesandari), nustatė, jog baterijos gedimas nebuvo sąlygotas ieškovės nurodomo eismo įvykio metu buvusio smūgio į baterijos dugną. Taigi, anot atsakovės, baterija netapo nesandaria dėl eismo įvykio, todėl drėgmė į ją pateko dėl nesandarumo ar gedimų, kurie nėra susiję su eismo įvykiu, dėl to eismo įvykis laikytinas nedraudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 5.16, 5.18 ir 5.24 punktus.

14.       Net ir tuo atveju, jei baterija būtų nesandari ieškovės nurodytose vietose, remiantis V. M. išvada, šie nesandarumai atsirado ne dėl ieškovės nurodomo 2021 m. birželio 6 d. smūgio į dugną; gedimą galėjo sąlygoti nesandarūs vožtuvai, aušinimo sistemos gedimas, o tai nėra draudžiamasis įvykis pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 5.16, 5.18, 5.19 ir 5.24 punktus.

15.       Atsakovė nurodo, kad atmestinas ir ieškovės argumentas, susijęs su baterijos keitimu, nes taip nurodė Tesla atstovybė Varšuvoje. V. M. išvadoje pažymėjo, kad jei ties baterijoje nurodytomis vietomis būtų nustatyti mikro įtrūkimai, tai techniniu požiūriu jų susidarymo negalima susieti su esančiu baterijos korpuso pažeidimu, nes šio pažeidimo vieta nėra gretima autoserviso atstovo nurodytoms galimų mikro įtrūkimų vietoms. Be to, net ir esant įtrūkimams dėl įvykio, drėgmė negalėjo taip greitai paveikti automobilio baterijos.

16.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės pozicija, nurodo, kad bateriją betarpiškai apžiūrėjo teismo ekspertas, technikos mokslų daktaras, turintis inžinieriaus kvalifikaciją, eismo įvykių ekspertizės ir transporto trasologo kvalifikaciją, kaip trasologas įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, V. M.. Anot atsakovės, šio specialisto išvadoje esantys argumentai iš esmės paneigia ieškovės nurodomo autoserviso poziciją, jog baterijos korpuse (dugne) egzistuoja įtrūkimai (ar mikro įtrūkimai). Taigi, atsakovės vertinimu, kadangi įtrūkimai nenustatyti, nėra pagrindo teigti, kad baterija yra nesandari ieškovės ir autoserviso nurodytose vietose, todėl per šias vietas drėgmė į bateriją patekti negalėjo. Kita vertus, net jei teismas manytų, kad įtrūkimai egzistuoja, jie nėra susiję su ieškovės nurodytu eismo įvykiu, todėl nėra pagrindo mokėti draudimo išmoką.

17.       Pažymi, kad antstolės faktinių aplinkybių protokolas nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis ieškovės nurodomas aplinkybes, jog automobilio korpusas yra mechaniškai pažeistas (susidarė įtrūkimai), kadangi antstolė neturi atitinkamos kvalifikacijos to įvertinti ir konstatuoti, ar tai, kas užfiksuota nuotraukose, yra įtrūkimai, ar ne. Kaip minėta, byloje yra priešinga kvalifikuoto specialisto išvada, jog įtrūkimų nėra. Atsakovės teigimu, iš antstolės daryto vaizdo įrašo matyti, kad baterijos viduje yra kondensato lašai, drėgmės, purvo žymės, korozijos požymiai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog šie požymiai atsirado dėl ieškovės nurodomo eismo įvykio, kadangi įtrūkimai ir baterijos nesandarumas ieškovės nurodytose vietose nėra konstatuotas, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodyto įvykio ir kondensato, drėgmės, purvo susikaupimo, korozijos.

18.       Atsakovė nurodo, kad protokolo Nr. 28497S paskutinė nuotrauka ir V. M. išvados Nr. MV 2021-45 6-7 nuotraukos pagrindžia, jog protokole Nr. 28497S nurodytos galimos įtrūkimų vietos sutampa su specialisto V. M. vertintų autoserviso nurodytų galimų įtrūkimų vietomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad galimi įtrūkimai susiformavo dėl ieškovės nurodyto eismo įvykio.

19.       Taigi, atsakovės vertinimu, baterijos įtrūkimai, jeigu tokie ir būtų nustatyti, negalėjo būti ginčo eismo įvykio pasekmė ir tai įrodo V. M. išvada bei 2021 m. rugsėjo 27 d. M. V., kuris yra Laboratorijos specialistas, el. laiškas. Anot atsakovės, baterija galėjo būti sugadinta dėl kitų priežasčių – vidaus gedimų, nesusijusių su mechaninių išorinių jėgų poveikiu, kurie galimai sąlygoti gamintojo/pardavėjo, techninį aptarnavimą atliekančios įmonės klaidų, drėgmės prasiskverbimo į bateriją ne dėl draudžiamojo įvykio.

20.       Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog vanduo/drėgmė į bateriją pateko būtent dėl ginčo eismo įvykio (kaip jo pasekmė). Pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju nustatyti tam tikri baterijos įtrūkimai, tačiau nenustatytas baterijos nesandarumas, t. y. jog tie įtrūkimai yra kiauryminiai ir per juos į bateriją galėjo patekti drėgmė; atlikto bandymo metu dažai neprasiskverbė į kitą (vidinę) dugno korpuso pusę (to nesimato antstolės vaizdo įraše); nesant kiauryminiams įtrūkimams, drėgmė negalėjo patekti į bateriją. Kita vertus, anot atstovo, net jeigu užfiksuoti įtrūkimai būtų kiauryminiai, baterija negalėjo nustoti veikti per dieną; galimai drėgmė baterijoje buvo/kaupėsi ir anksčiau. Aiškino, kad reikiamą kvalifikaciją turi tik V. M. (kiti liudytojai jos neturi), kuris nurodė, jog dėl ieškovės nurodomo smūgio (kuris galimai buvo slystamasis) įtrūkimai baterijoje negalėjo atsirasti (gal smūgis/įtrūkimai jau buvo anksčiau, iki ginčo eismo įvykio). Atstovas sutiko su ieškovės pozicija, kad šiuo atveju aušinimo skystis į bateriją nebuvo patekęs, tačiau nebuvo paneigtos kitos prielaidos – pavyzdžiui, vožtuvų nesandarumas, kitas vidinis gedimas.

21.       Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

22.       Trečiasis asmuo nurodo, kad įvertinus į bylą ieškovės ir atsakovės pateiktus įrodymus, labiausiai tikėtina, kad ieškovės valdomo ir naudojamo pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. lizingo sutartį su trečiuoju asmeniu, trečiajam asmeniui priklausančio automobilio baterija sugedo dėl jos korpuse atsiradusių įtrūkimų, kuriuos sukėlė ieškovės nurodytas staigus ir stiprus išorinis mechaninis smūgis į baterijos korpusą, įvykęs važiuojant automobiliu 2021 m. birželio 6 d. Anot trečiojo asmens, byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina, kad į baterijos korpusą yra buvęs smūgis (to iš esmės neginčija ir atsakovė), baterijos korpuse yra įtrūkimai, jie yra netoli nuo smūgio į baterijos korpusą vietos, todėl, labiausiai tikėtina, kad tuos įtrūkimus sukėlė būtent ieškovės nurodytas smūgis į bateriją. Teigia, kad atsakovės pateikti įrodymai (išvada Nr. MV 2021-45), jog baterija galėjo sugesti dėl kitų priežasčių (dėl netvarkingų apsauginių vožtuvų ar netvarkingos aušinimo sistemos, ar netvarkingo elektros sistemos elemento), yra pagrįsti tik prielaidomis.

23.       Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įmonės, besispecializuojančios transporto priemonių Tesla remonte, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad į servisą buvo atvežta nevažiuojanti Tesla; atlikus kompiuterinę diagnostiką, kompiuteris nematė vieno briko, todėl automobilio sistema atjungė įtampą automatiškai. Teigė, kad vizualiai matėsi stiprus smūgis automobilio (baterijos) dugne (nes lengvai dugnas nepasižeidžia); darė prielaidą, jog šis smūgis įvyko užvažiavus ant kieto daikto; buvo matomi ir įtrūkimai netoli smūgio vietos (nors įtrūkimai gali atsirasti ne tik smūgio vietoje). Nurodė, kad vieną kartą į servisą buvo atvykęs ekspertas V. M., tačiau jis tik padarė baterijos nuotraukas, jos neatidarinėjo; anot liudytojo, draudikė nedėjo pastangų ištirti aplinkybes. Paaiškino, kad atidarius bateriją, jos viduje buvo matomas kondensatas; daugiausia jo buvo ties smūgio vieta; liudytojo manymu, per atsiradusius įtrūkimus (net ir mažus), dėl temperatūros skirtumų, į baterijos vidų buvo įtraukta drėgmė ir atsirado kondensatas. Liudytojo vertinimu, minėtas kondensatas iš esmės (yra teorinė galimybė) galėjo susidaryti/atsirasti ir kitą dieną po įtrūkimų atsiradimo. Pažymėjo, kad servise nebuvo nustatyta kitų priežasčių, dėl kurių drėgmė pateko/galėjo patekti į baterijos vidų – aušinimo skysčio nuotėkių nerado, taip pat nematė jokių vožtuvų pažeidimų.

24.       Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju atliko bandymus skverbikliais dėl automobilio Tesla baterijos nukrypimų/įtrūkimų. Pažymėjo, kad tam tikri įtrūkimai buvo rasti (ties automobilio priekiniu kairiu ratu), kurie neatitiko leistinų nuokrypių, tačiau kadangi baterija nebuvo išardyta, tuo metu negalėjo nustatyti ar tie įtrūkimai buvo kiauryminiai; teigė, jog teoriškai jie galėjo būti ir kiauryminiai (tačiau tam nustatyti nebuvo techninių galimybių).

25.       Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra eismo įvykių ir trasologijos ekspertas. Paaiškino, kad apžiūrėjo automobilį, jo bateriją ir surašė byloje pateiktą išvadą, kurią palaikė. Teigė, kad apžiūrint automobilį pastebėjo nubrozdinimų baterijos dugne (ties priekiniu kairiu ratu), bet nematė išorinių įtrūkimų, atitinkamai nebuvo pagrindo spręsti, jog, jeigu tokie įtrūkimai ir buvo, kad jie buvo kiauri; tuo labiau išardžius bateriją nebuvo matyti dažų likučių po bandymų skverbikliais (jeigu įtrūkimai būtų kiauryminiai, dažai turėjo matytis iš vidaus). Negalėjo pasakyti jeigu įtrūkimai būtų buvę kiauri, per kiek laiko galėjo atsirasti kondensatas baterijos viduje. Liudytojo vertinimu, baterijos sugedimo priežastis galėjo būti aušinimo sistemos problemos, netvarkingi apsauginiai vožtuvai; viešoje erdvėje rado panašių atvejų, kai buvo sugedusi baterija, ir juos nagrinėjo. Anot liudytojo, po atlikto tyrimo jis rašė draudikei ir prašė dalyvauti baterijos ardyme, tačiau nebuvo į jį pakviestas; pripažino, jog neišardžius baterijos, jis negalėjo nustatyti tikslios gedimo priežasties, todėl darė išvadas iš to, ką turėjo (įskaitant ir analizuojant panašias situacijas).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

26.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad automobilis Tesla (USA) Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aktualiu laikotarpiu priklausė trečiajam asmeniui UAB „Medicinos bankas“; ieškovė UAB „Ademo techninė priežiūra“ buvo automobilio valdytoja (lizingo sutarties pagrindu) ir draudėja.

27.       Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 1 d. ieškovė (draudėja) ir atsakovė (draudikė) sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį/liudijimą Nr. GJELT 3259698, kuria(-iuo) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo apdraustas lengvasis automobilis Tesla (USA) Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 049; draudimo sutarties apsaugos – visų rizikų draudimas; atsistatanti draudimo suma; draudimas rinkos verte; neskaičiuojamas detalių nusidėvėjimas; besąlyginė išskaita – autoavarija, gamtinės jėgos, gaisras ir sprogimas, trečiųjų asmenų veika – 120 Eur; vagystė ir plėšimas 10 proc., bet ne mažiau nei 120 Eur; valdytojų grupė – vairuotojai, visi, nepriklausomai nuo amžiaus ir vairavimo stažas neribojamas; automobilio draudimo vertė – automobilio rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną; automobilio naudojimo paskirtis – nepadidinta rizika.

28.       Nustatyta, kad ieškovė (jos atstovas) 2021 m. birželio 6 d. pranešė atsakovei, jog 2021 m. birželio 6 d. 16.10 val., po didelės liūties, žvirkelyje buvo įvažiuota į balą ir patirtas didelis smūgis į automobilio dugną – vairuotojo pusėje po priekiniu ratu (į priekinę šakę ir dugną); kitą dieną iš ryto automobilis jau nerodė jokių gyvybės ženklų; anot ieškovės, apžiūros metu servise buvo nustatyta, kad į bateriją pateko vanduo ir sistema atjungė įtampą.

29.       Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu informavo ieškovę, jog neturi pagrindo 2021 m. birželio 6 d. įvykį pripažinti draudžiamuoju; prie rašto pateikė V. M. eksperto išvadą Nr. MV 2021-45, kurioje buvo prieita prie išvadų: 1) iš tyrimui pateiktos medžiagos ir jos apžiūros rezultatų negalima nustatyti automobilio Tesla Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elektrobaterijos gedimo priežasties; 2) techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad automobilio Tesla Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elektrobaterija sugedo būtent dėl kontaktinio poveikio į šio automobilio dugną.

30.       Iš byloje esančio Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorijos Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo 2021 m. rugpjūčio 24 d. protokolo Nr. 28497S nustatyta, kad ginčo automobilio baterijos suvirintuose sujungimuose yra aptikti defektai (indikacija – 58 mm; indikacija – 4 mm (100)) bei, kad minėti sujungimai neatitinka standarto reikalavimų.

31.       Nustatyta, kad M. V., kuris yra Laboratorijos specialistas ir atliko aukščiau nurodytus bandymus, 2021 m. rugsėjo 27 d. el. laiške nurodė, jog atlikus ginčo automobilio baterijos suvirinto sujungimo bandymus skverbikliais buvo nustatyta, jog: 1) buvo rastos dvi indikacijos: 58 mm (linijinė indikacija, kuri pagal standartą EN ISO 23277:2015 neatitinka) ir 4 mm (vizualiai matosi, kad tai yra įtrūkimas; taip pat pagal standartą EN ISO 23277:2015 neatitinka); 2) bandymo skverbikliais rezultatas nepatvirtina, kad baterija tirtose vietose yra nesandari.

32.       2021 m. rugpjūčio 25 d. antstolė A. S. surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 177-21-29, kuriuo buvo užfiksuoti Technikos priežiūros tarnybos eksperto M. V. atlikti veiksmai nustatant ar baterijos išorėje yra pažeidimų/defektų ir baterijos išardymo procesas (padaryti ir vaizdo įrašai, kurie pateikti į bylą).

33.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. ieškovės atstovas pateikė paklausimą Tesla atstovybei Varšuvoje, pateikdamas bandymo 2021 m. rugpjūčio 24 d. protokolą Nr. 28497S, ir užklausdamas: 1) ar automobilio bateriją galima suremontuoti?; 2) ar leidžiama ir techniškai saugu naudoti mechaniškai pažeistą automobilio bateriją?; 3) kiek kainuotų pakeisti bateriją nauja?; Tesla atstovybė (jos atstovai)

34.       Ieškovė 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pakartotinai apsvarstyti įvykio pripažinimą draudžiamuoju ir 17 580,61 Eur draudimo išmokos išmokėjimo klausimą, tačiau atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu informavo ieškovę, jog neturi pagrindo keisti 2021 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo ir įvykį pripažinti draudžiamuoju.

35.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo automobilio baterija 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo utilizuota – parduota metalo laužui.

36.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės atstovai 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į ieškovę dėl papildomos automobilio ir baterijos apžiūros; ieškovė informavo apie automobilio buvimo vietą, taip pat jog baterija jau yra utilizuota.

37.       Ginčo automobilio savininkė UAB „Medicinos bankas“ 2021 m. lapkričio 3 d. raštu iš esmės patvirtino, kad nepaisant to, jog draudimo sutartyje ji nurodyta kaip naudos gavėja, tačiau draudimo išmoka tiesiogiai susijusi su ieškovės interesų apsauga ir ieškovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos iš draudiko, t. y. faktiškai trečiasis asmuo sutiko, jog šiuo atveju draudimo naudos gavėja būtų ieškovė (draudėja).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo

38.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 2 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019).

39.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką draudėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. DĮ 2 straipsnio 33 dalyje draudžiamasis įvykis apibrėžiamas kaip draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką yra neatsiejama nuo draudimo sutartyje numatyto draudžiamojo įvykio fakto konstatavimo.

40.       DĮ 98 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse (DĮ 92 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti. Draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse, tiek draudimo liudijime aptartose individualiosiose sąlygose. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais, taip pat tie, kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2015). Draudimo sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtį ir apsaugos ribas. Draudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kurio aplinkybės patenka į draudimo sutarties sąlygose numatytų draudžiamųjų įvykių apibrėžtį, o nedraudžiamuoju įvykiu laikomas atsitikimas, kai draudimo rizika įvyksta, tačiau šalys yra susitarusios, kad šis įvykis dėl konkrečių aplinkybių nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-684/2017).

42.       Taigi, draudikui pareiga išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Dėl šios priežasties, esant ginčui dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką egzistavimo, paprastai savarankišku reikalavimu turi būti pareikštas reikalavimas dėl įvykio, kurio metu draudėjas ar kitas trečiasis asmuo patyrė neigiamų turtinių padarinių, pripažinimo draudžiamuoju. Tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties.

43.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar draudikė (atsakovė) pagrįstai atsisakė ieškovei (draudėjai) išmokėti draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad eismo įvykis yra nedraudžiamasis, nes, anot atsakovės, ginčo eismo įvykio metu galimai patirti automobilio baterijos mechaniniai pažeidimai negalėjo būti baterijos gedimo priežastimi.

44.       Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo santykiuose nustatytos išimtys, kada draudikas gali nemokėti draudimo išmokos ar reikalauti ją grąžinti, yra aiškiai apibrėžtos ir apima du atvejus: 1) jei įvykis yra nedraudžiamasis (TPVCAPDĮ 21 straipsnis); 2) jei atsakingas už žalos padarymą asmuo ar nukentėjęs trečiasis asmuo buvo nesąžiningi ir (ar) elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai (TPVCAPDĮ 22 straipsnis). Pastaruoju atveju draudimo išmokos dydis taip pat gali būti atitinkamais atvejais mažinamas.

45.       Byloje nustatyta ir iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė (jos atstovas) 2021 m. birželio 6 d. pranešė atsakovei, jog 2021 m. birželio 6 d. 16.10 val., po didelės liūties, žvirkelyje buvo įvažiuota į balą ir patirtas didelis smūgis į ginčo automobilio dugną – vairuotojo pusėje po priekiniu ratu (į priekinę šakę ir dugną); anot ieškovės, kitą dieną iš ryto automobilis jau neužsivedė, o apžiūros metu servise buvo nustatyta, kad į bateriją pateko vanduo ir sistema atjungė įtampą.

46.       Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstina, ar 2021 m. birželio 6 d. eismo įvykio metu ginčo automobilis (ir atitinkamai jo baterija) galėjo būti pažeisti ir kitą dieną automobilis dėl to neužsivedė – sugedo jo baterija, taip pat dėl kokių priežasčių minėta baterija sugedo.

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

48.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko/tenka pareiga įrodyti, kad nurodytas eismo įvykis pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju, t. y. kad ieškovės nurodyto įvykio metu automobilio baterija negalėjo būti pažeista taip, jog kitą dieną sugestų, ar kad buvo kitos baterijos sugedimo priežastys (DĮ 98 straipsnio 7 dalis); šios įrodinėjimo pareigos atsakovė iš esmės ir neginčijo. Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (DĮ 98 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra pabrėžęs, kad teismas turi pagrindą išvadai, kad įvykio negalima laikyti nedraudžiamuoju, jei nėra duomenų, jog asmuo tyčia nuslėpė įvykio priežastis, ar tyčia padarė autoavariją, ar kitais neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausios Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2012).

49.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo poziciją dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, kaip minėta, iš esmės grindė savo pasitelkto eksperto (UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto V. M.) išvada. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme: toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovės pasitelkto eksperto išvada vertintina kaip rašytiniai įrodymai, o ne eksperto išvada.

50.       Teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 38-48 punktuose nurodytus išaiškinimus, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuluotomis ir CPK 176-185 įtvirtintomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, byloje esančia rašytine medžiaga, šalių ir liudytojų parodymais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą pripažinti ginčo eismo įvykį draudžiamuoju.

51.       Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad 2021 m. birželio 6 d. eismo įvykio metu ginčo automobilis (jo dugnas, kuriame yra baterija) buvo mechaniškai pažeistas – iš nuotraukų ir šalių/liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad buvo patirtas pakankamai stiprus smūgis ties automobilio priekiniu kairiu ratu; dėl nurodyto smūgio baterijos korpuse atsirado įtrūkimų (tai patvirtino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso atstovai (liudytojas E. M.), tiek Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorijos Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo 2021 m. rugpjūčio 24 d. protokolas Nr. 28497S (liudytojas M. V.)), kuriuos, labiausiai tikėtina, sukėlė ieškovės nurodytas staigus ir stiprus išorinis mechaninis smūgis į baterijos korpusą, įvykęs važiuojant automobiliu 2021 m. birželio 6 d. Be to, nustatyta, jog baterijos korpuse užfiksuoti įtrūkimai yra netoli nuo smūgio į baterijos korpusą vietos, todėl, labiausiai tikėtina, kad tuos įtrūkimus, kurie, kaip nustatyta Technikos priežiūros tarnybos Bandymų ir tyrimų laboratorijos Suvirintų sujungimų (metalo) kokybės bandymo 2021 m. rugpjūčio 24 d. protokole Nr. 28497S, neatitinka standartų reikalavimų, sukėlė būtent ieškovės nurodytas smūgis į bateriją (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

52.       Pažymėtina, kad, anot ieškovės ir byloje esančios medžiagos, ginčo automobilio baterija nustojo veikti kitą dieną po nurodyto eismo įvykio (atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo), todėl, labiausiai tikėtina, kad drėgmė/kondensatas, kuris buvo nustatytas vėliau išardžius bateriją, į automobilio baterijos vidų pateko būtent per eismo įvykio metu baterijoje atsiradusius įtrūkimus – esant išorės oro ir baterijos viduje esančios temperatūros skirtumams; tuo labiau, kaip nurodė ieškovė (ir atsakovė neginčijo šios aplinkybės), jog eismo įvykio dieną buvo didelė liūtis, dėl to buvo įvažiuota į balą, t. y. tikėtina, jog eismo įvykio dieną oro drėgmė buvo didelė.

53.       Teismas kritiškai, kaip gynybinę poziciją, vertina atsakovės atsikirtimus, kad vandens patekimą į baterijos vidų galėjo sąlygoti galimai nesandarūs apsauginiai vožtuvai, netvarkinga aušinimo sistema, vidaus gedimai ir pan., nes, teismo vertinimu, jie paremti tik atsakovės (ir jos pasitelkto eksperto/specialisto V. M.) prielaidomis, kurios nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar objektyviais paaiškinimais. Teismas iš esmės pritaria ieškovės pozicijai, kad V. M. išvada nėra paremta jokiais bandymais ir/ar skaičiavimais; joje remiamasi viešoje erdvėje rastais ir analizuotas įrašais bei nuotraukomis, kuriuose užfiksuoti kiti automobiliai, tačiau detalus tyrimas dėl būtent ginčo automobilio ir atitinkamai jo baterijos nebuvo atliekamas. Pažymėtina, kad pagal DĮ 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad V. M. tik padarė ginčo automobilio baterijos nuotraukas, tačiau jos faktiškai netyrė, neatlikinėjo jokių bandymų, neprašė jos ardyti (nors liudytojas nurodė, jog buvo išreiškęs atsakovei pageidavimą dalyvauti baterijos ardyme, tačiau byloje nėra įrodymų (ir atsakovė to neginčijo), jog apie tokios galimybės sudarymą atsakovė būtų informavusi ieškovę, ar prašiusi pačiai atsakovei ją ardyti) ir pan. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė tik po trijų mėnesių (2021 m. rugsėjo mėn.) nuo eismo įvykio dienos paprašė pakartotinai apžiūrėti ginčo bateriją, tačiau tuo metu ji jau buvo utilizuota. Teismo vertinimu, trijų mėnesių laikotarpis buvo pakankamas atsakovei ištirti ginčo eismo įvykio aplinkybes ir atitinkamai automobilio bateriją, todėl ieškovės elgesys – po trijų mėnesių utilizavus bateriją, negali būti vertinamas kaip užkirtęs galimybę atsakovei tinkamai ištirti įvykio aplinkybes.

54.       Taigi, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė savo iškeltų prielaidų, jog ginčo automobilio baterija sugedo/galėjo sugesti dėl kitų priežasčių, t. y. ne dėl eismo įvykio metu patirto smūgio. Be to, šias prielaidas paneigė ir liudytojas E. M., kurio vadovaujamajame servise buvo išardyta nurodyta baterija; anot liudytojo, nebuvo nustatyta kitų priežasčių, dėl kurių drėgmė pateko/galėjo patekti į baterijos vidų – aušinimo skysčio nuotėkių nerado (kondensatas buvo bespalvis, o aušinimo skystis yra tamsios spalvos), taip pat nematė jokių vožtuvų pažeidimų (kurių V. M. net netyrė ir nedarė jų nuotraukų).

55.       Kritiškai vertintina ir atsakovės pozicija/atsikirtimai, kad jeigu įtrūkimai atsirado ieškovės nurodomo ginčo eismo įvykio metu, drėgmė/kondensatas negalėjo taip greitai paveikti automobilio baterijos (joje susidaryti), tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų/objektyvių paaiškinimų tokiai pozicijai pagrįsti (atsakovė buvo paprašiusi suteikti jai galimybę pateikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo byloje, tačiau vėliau šio prašymo atsisakė; CPK 12, 178 straipsniai). Šios aplinkybės negalėjo pagrįsti/paaiškinti ir liudytojas V. M.; kita vertus, liudytojas E. M. (kurio parodymais ir kompetencija teismas neturi pagrindo abejoti) bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tokia teorinė galimybė egzistuoja, t. y. esant didelei drėgmei (kaip kad ir buvo nagrinėjamu atveju), kondensatas/drėgmė baterijoje galėjo atsirasti ir per dieną nuo įtrūkimų atsiradimo.

56.       Viena vertus, teismas iš dalies pritaria atsakovės pozicijai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas baterijos nesandarumas, t. y. jog užfiksuoti įtrūkimai yra kiauryminiai ir per juos į bateriją galėjo patekti drėgmė, kadangi į bylą nėra pateikta tiesioginių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, be kita ko, į tai, jog nebuvo nustatyta jokių kitų baterijos gedimą galėjusių sąlygoti priežasčių, į liudytojo M. V. parodymus, jog teoriškai užfiksuoti įtrūkimai galėjo būti ir kiauryminiai (tačiau tam nustatyti nebuvo techninių galimybių, nes baterija bandymų atlikimo metu nebuvo išardyta), spręstina, jog nustatyti baterijos įtrūkimai (ar jų dalis), labiausiai tikėtina, buvo kiauryminiai ir būtent dėl jų į baterijos vidų pateko drėgmė/susidarė kondensatas ir atitinkamai automobilio sistema atjungė įtampą (dėl ko automobilis kitą dieną po įvykio jau nebeužsivedė). Pažymėtina, kad į bylą pateiktuose antstolės darytuose vaizdo įrašuose ginčo automobilio baterija nėra visiškai išardoma (nedemontuojami visi baterijos elementai (brikai)), todėl įvertinti, ar dažai, naudoti bandymų skverbikliais metu, persisunkė į kitą baterijos pusę (vidinę), iš esmės nėra galimybių.

57.       Be to, pritartina ieškovės nuomonei, kad, kaip patvirtina ir Tesla atstovybė Varšuvoje, įvertinusi automobilio baterijos mechaninius pažeidimus, baterijos pažeidimai (net jeigu įtrūkimai būtų ir ne kiauryminiai) yra labai pavojingi ir šiuo atveju galimas tik baterijos pakeitimas nauja. Atsižvelgiant į būtinybę keisti bateriją nauja, kuri atsirado po baterijos mechaninio pažeidimo, kadangi ją toliau eksploatuoti tapo nesaugu, atitinkamai įvyko ir draudžiamasis įvykis.

58.       Teismas taip pat pažymi, kad išklausęs ieškovės (atstovo) ir liudytojų parodymus (kurie viso bylos nagrinėjimo metu buvo pakankamai nuoseklūs) apie ginčo eismo įvykį, jo mechanizmą, baterijos gedimo priežastis (po liūties įvažiavus į balą ir dėl to patyrus stiprų smūgį į dugną, dėl to, labiausiai tikėtina, atsiradus baterijos įtrūkimams ir patekus drėgmei/kondensatui į baterijos vidų) vertina, jog ginčo eismo įvykis, laibiausiai tikėtina, įvyko būtent ieškovės nurodytomis aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju, nenurodo jokių kitų aplinkybių/įrodymų, galinčių patvirtinti jos abejones dėl eismo įvykio mechanizmo, pasekmių, apsiribodama deklaratyviais teiginiais dėl tam tikrų abejonių egzistavimo, tačiau jų niekaip nesusiedama/nepagrįsdama su įvykio aplinkybėmis, todėl teismas neturi pagrindo ginčo įvykio pripažinti nedraudžiamuoju pagal atsakovės nurodytus Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 049 I dalies 5.11 (įvykiui atsitikus ne kelių eismui skirtose teritorijose), 5.16 (žala atsirado dėl drėgmės prasiskverbimo pro angas, kurios atsirado ne dėl eismo įvykio), 5.18 (dėl vidaus (detalių) gedimų), 5.19 (dėl automobilio gamintojo, pardavėjo ir kt. asmenų klaidų ar trūkumų) ir 5.24 punktus (dėl drėgmės poveikio), nes, kaip minėta, atsakovė jų neįrodė (net negalėjo aiškiai nurodyti kokiu konkrečiai punktu remiasi, teigdama, jog nežino tikslių aplinkybių kaip automobilis buvo eksploatuojamas, t. y. iš esmės nepagrįstai perkeldama įrodinėjimo pareigą ieškovei).

59.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai ginčo eismo įvykį pripažino nedraudžiamuoju (CK 6.987 straipsnis), todėl egzistuoja pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą bei pripažinti eismo įvykį, įvykusį 2021 m. birželio 6 d., kurio metu buvo apgadintas automobilis Tesla (USA) Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo sutartį/liudijimą Nr. GJELT 3259698.

60.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės prašomos draudimo išmokos dydžio, t. y. ginčo dėl to byloje nekilo, todėl teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, kad automobilio baterijos pakeitimo nauja kaina – 21 000 USD (anot Tesla atstovybės Varšuvoje), kas vadovaujantis 2021 m. spalio 12 d. valiutų kursu sudaro 18 144,12 Eur, bei draudimo sutartyje numatytą 120 Eur besąlyginę išskaitą, priteisia ieškovei iš atsakovės 18 024,12 Eur dydžio draudimo išmoką (CK 6.249, 6.987 straipsniai; DĮ 98 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

61.       Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 18 024,12 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

62.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

63.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

64.       Ieškovė patyrė byloje 2 722,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 491 Eur (406 Eur + 85 Eur) žyminis mokestis ir 2 231,20 Eur (871,20 Eur + 560 Eur + 480 Eur + 320 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

65.       Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

66.       Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 722,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (tuo labiau ji nenurodė tokių patyrusi); trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir/ar jas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

67.       Byloje iš viso patirta 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ademo techninė priežiūra“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, tenkinti.

Pripažinti 2021 m. birželio 6 d. eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Tesla (USA) Model S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudžiamuoju pagal Transporto priemonių draudimo sutartį/liudijimą Nr. GJELT 3259698.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ademo techninė priežiūra“, j. a. k. 302669733, 18 024,12 Eur (aštuoniolika tūkstančių dvidešimt keturis eurus 12 ct) draudimo išmokos, 6 (šešių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (18 024,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 722,20 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, valstybei 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič