Civilinė byla Nr. e2A-590-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00321-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos „ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“ ir trečiųjų asmenų akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ bei uždarosios akcinės bendrovės „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-460-883/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „ŠVARINTA“, akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“, uždaroji akcinė bendrovė „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“, uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“ (toliau – UAB „VSA Vilnius“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai „ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“ (toliau – VĮ „ŠIAULIŲ REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRAS“ arba perkančioji organizacija), prašydama pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais bei panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimą dėl viešojo pirkimo procedūrų rezultatų ir 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl pretenzijos išnagrinėjimo, pripažinus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais, įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.

Ieškinyje UAB „VSA Vilnius“ nurodė, kad ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ŠVARINTA“ (toliau – UAB „ŠVARINTA“) pateikė pasiūlymą dalyvauti atsakovės vykdomame atvirame viešajame pirkime „Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietą (įrenginius) paslaugos pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas). 2015 m. rugpjūčio 25 d. vokų atplėšimo metu buvo nustatyta, kad pasiūlymus pateikė uždaroji akcinė bendrovė „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ (toliau – UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“) – 730 209,74 Eur be PVM, akcinė bendrovė „Specializuotas transportas“ (toliau – AB „Specializuotas transportas“) – 791 908,66 Eur be PVM, ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „Švarinta“ – 1 016 654,44 Eur be PVM ir uždaroji akcinė bendrovė „Ecoservice“ (toliau – UAB „Ecoservice“) – 1 223 819,80 Eur be PVM. 2015 m. spalio 22 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie sudarytą tiekėjų pasiūlymų eilę bei viešąjį pirkimą laimėjusią tiekėją AB „Specializuotas transportas“, kurios pasiūlymo kaina buvo 791 908,66 Eur be V. I. teigimu, perkančiosios organizacijos sprendimai dėl tiekėjų eilės sudarymo ir ieškovės pretenzijos atmetimo priimti netinkamai įvertinus tiekėjų pasiūlymus, neišsiaiškinus viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų tarpusavio sąsajumo, veiksmų derinimo bei jų veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo nuostatoms (toliau – Konkurencijos įstatymas). Nagrinėjamu atveju pasiūlymus pateikę tiekėjai UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ yra laikytini tarpusavyje susijusiomis įmonėmis Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, o jų pateikti pasiūlymai alternatyviais. Abi šios įmonės yra dukterinės UAB „Ecoservice“ įmonės. Taigi, visos trys UAB „Ecoservice“ dukterinės įmonės dalyvavo viešajame pirkime. Viešajame pirkime šios įmonės dalyvavo realiai nekonkuruodamos, o derindamos savo veiksmus, todėl bendrovės turi būti vertinamos kaip vienas ūkio subjektas pateikęs alternatyvius pasiūlymus. Dukterinės įmonės, turėdamos bendrą tikslą viešajame pirkime, nepaviešino savo sąsajumo. Tai, kad šios dukterinės įmonės negalėtų būti laikomos konkurentais dėl tarpusavio sąsajų patvirtino ir Konkurencijos taryba 2015 m. spalio 22 d. rašte. UAB „Ecoservice“, kaip pagrindinis dukterinių įmonių akcininkė, turi visas Akcinių bendrovių įstatyme nurodytas turtines ir neturtines teises, priima sprendimus, susijusius su dukterinių bendrovių valdymu, veiklos strategija, plėtra, įskaitant ir sprendimus dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Visų trijų dukterinių įmonių valdymo organas – valdyba – yra sudarytas iš identiškų fizinių asmenų. Mažiausią kainą pasiūliusi UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ buvo sąmoningai pašalinta iš viešojo pirkimo dėl to, kad jos pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė laimėti viešąjį pirkimą dodesnę kainą pateikusiai ir Šiauliuose veiklą vykdančiai dukterinei įmonei AB „Specializuotas transportas“. Perkančioji organizacija, veikdama aktyviai, privalėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir dukterinių įmonių pateiktus pasiūlymus atmesti pirkimo sąlygų 37, 39 ir 67.3 punktuose nurodytais pagrindais.

Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į UAB „VSA Vilnius“ ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą nedraudžiama viešųjų pirkimų konkurse dalyvauti ūkio subjektams, kurie susieti tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais. Ginčo dėl to, kad viešajame pirkime pasiūlymus pateikusios tiekėjos UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ yra susijusios, nėra. Perkančioji organizacija iš viešajame pirkime dalyvavusių tiekėjų veiksmų nenustatė, kad jų veiksmai buvo derinami ir minėti tiekėjai dalyvavo draudžiamuose susitarimuose ar kitaip pažeidė Konkurencijos įstatymą. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose reikalavimo išviešinti susijusius asmenis nenumatė, todėl nepagrįsti ieškinio argumentai, kad vien faktas, jog dukterinės įmonės teikdamos pasiūlymus neišviešino savo sąsajumo reiškia, jog šios įmonės derino tarpusavyje savo interesus ir veiksmus. Konkurencijos tarybos išvada, kad viešajame pirkime pasiūlymus pateikusios UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ tikėtinai nelaikomos konkurentais dėl tarpusavio sąsajų ir viešajame pirkime dalyvavo kaip vienas ūkio subjektas, paremta vien prielaidomis. Trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ kartu su pasiūlymu pateikė sąžiningumo deklaraciją, kurioje nurodė, kad veikia savarankiškai ir nepriklausomai nuo kitų su juo galimai susijusių ūkio subjektų. Minėtas ūkio subjektas, perkančiajai organizacijai pareikalavus, pateikė su juo susijusių ūkio subjektų sąrašą. Perkančioji organizacija tokį tiekėjo AB „Specializuotas transportas“ elgesį vertino kaip sąžiningą, atitinkantį VPĮ ir Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Be to, tiekėjų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ pateikti pasiūlymai skiriasi ne tik savo forma, bet ir turiniu. Tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 8.3. punkto reikalavimo teikti paslaugas naudojantis specialiomis autotransporto priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus, todėl šio tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas. Nurodytų duomenų perkančiajai organizacijai pakako išvadai, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ viešajame pirkime dalyvavo kaip konkurentai, o ne kaip susiję asmenys, kurie derino savo veiksmus viešajame pirkime.

Trečiasis asmuo AB „ŠVARINTA“ atsiliepime į ieškinį prašė tenkinti ieškinį. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo AB „ŠVARINTA“ nurodė, kad pasiūlymus pirkime pateikusios įmonės UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ yra laikytinos susijusių subjektų grupe Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, o jų dalyvavimas pirkime derinant veiksmus pažeidė tiekėjų sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principą (VPĮ 3 straipsnis). Susijusių ūkio subjektų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ pirkime pateikti pasiūlymai laikytini alternatyviais, o tokių pasiūlymų neatmetusi perkančioji organizacija pažeidė tiek imperatyvias VPĮ nuostatas (VPĮ 26 straipsnis), tiek pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygų 37, 39 punktai). Perkančioji organizacija, vertindama ir neatmesdama susijusių tiekėjų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ pateiktų alternatyvių pasiūlymų, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, todėl perkančiosios organizacijos sprendimai dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir AB „Specializuotas transportas“ pripažinimo laimėtoju naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl tariamo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ veiksmų derinimo yra visiškai nepagrįsti, paremti tik subjektyviomis prielaidomis, o ne objektyviais faktais ir įrodymais. AB „Specializuotas transportas“, teikdama pasiūlymą, veikė savarankiškai ir jo nederino su jokiais kitais viešajame pirkime dalyvavusiais asmenimis, 2015 m. liepos 23 d. sprendimą dalyvauti viešajame pirkime priėmė įmonės direktorius R. S., tuo tarpu įmonės valdyba buvo išrinkta jau po šio sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d., todėl negalėjo įtakoti tokio sprendimo priėmimą. Ieškinyje AB „Specializuotas transportas“ savarankiškumas dalyvaujant pirkime nėra paneigtas. UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ buvo pašalintas iš viešojo pirkimo dėl neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, bet ne dėl to, kad pirkimą laimėtų AB „Specializuotas transportas“, todėl ieškinio argumentai dėl bendros pirkimo laimėjimo strategijos ir sąmoningo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasitraukimo iš pirkimo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus, siekia viešąjį interesą pažeidžiančių tikslų – neracionalaus perkančiosios organizacijos lėšų panaudojimo, t. y. bet kokiomis priemonėmis pašalinti iš pirkimo AB „Specializuotas transportas“ ir tapti pirkimo laimėtoja su visiškai nekonkurencingu ir beveik 300 000 Eur brangesniu, nei kitų tiekėjų, pasiūlymu. Su ieškiniu pateiktas 2015 m. spalio 22 d. Konkurencijos tarybos raštas nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės, kadangi yra neoficialus, bendro pobūdžio ir visiškai nesusijęs su nagrinėjamais klausimais.

Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškinį kaip visiškai nepagrįstą. Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad viešajame pirkime dalyvavo savarankiškai ir su niekuo nederino nei savo veiksmų, nei savo pasiūlymo sąlygų. Sprendimą dalyvauti viešajame pirkime priėmė įmonės generalinis direktorius L. Ž., nederindamas jo su jokiais kitais valdymo organais. Pasiūlymas viešajam pirkimui taip pat buvo parengtas savarankiškai, niekam neatskleidžiant jo sąlygų ir kainos. Ieškovės teiginiai dėl UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ nesavarankiškumo ir veiksmų derinimo viešajame pirkime nėra pagrįsti jokiais įrodymais ar objektyviais argumentais. UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymas buvo atmestas dėl pasiūlymo neatitikimo pirkimo sąlygų reikalavimams, kas paneigia ieškovės argumentus, jog įmonės buvo susitarusios dėl bendros strategijos. Ieškiniu UAB „VSA Vilnius“ siekia ne pažeistų teisių gynybos, bet laimėjimo viešajame pirkime teisminiu keliu.

Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ nurodė, kad ieškinio reikalavimai grindžiami nepagrįstomis ir neteisingomis bei neįrodytomis prielaidomis, jog dukterinės UAB „Ecoservice“ bendrovės UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ nagrinėjamu atveju neturėjo savarankiškumo, o visai jų veiklai, įskaitant dalyvavimui viešajame pirkime, tiesioginę įtaką darė patronuojanti bendrovė UAB „Ecoservice“. Priešingai, sprendimus dalyvauti pirkime minėtos bendrovės priėmė savarankiškai ir šioje srityje veikė autonomiškai kaip nepriklausomi subjektai. Vien informacijos apie tam tikrą sąsają tarp ūkio subjektų nepakanka, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina aiškintis ūkio subjektų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes (konkuravimą ar ne konkuravimą). Perkančioji organizacija neturėjo ir negalėjo, vien vadovaudamasi faktu, kad viešajame pirkime pasiūlymus pateikė susijusios įmonės, atmesti tiek UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“, tiek ir AB „Specializuotas transportas“ pateiktus pasiūlymus, kadangi tokie perkančiosios organizacijos veiksmai prieštarautų proporcingumo principui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu ir panaikino perkančiosios organizacijos 2015 m. spalio 22 d. sprendimą dėl pirkimo procedūrų rezultatų ir 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl ieškovės pretenzijos atmetimo, kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „VSA Vilnius“ ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, pažeidė VPĮ įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi neatmetė susijusių tiekėjų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ pateiktų alternatyvių pasiūlymų.

Teismas nurodė, kad pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš principo nedraudžiama dalyvauti viešajame pirkime ūkio subjektams, kurie susieti tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais. Be to, absoliutaus susijusių ūkio subjektų dalyvavimo pirkimuose draudimo nepateisinamumas išplaukia ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, kurioje konstatuota nacionalinės teisės normos, griežtai ribojusios vienas kitą kontroliuojančių ūkio subjektų dalyvavimą, neatitiktis proporcingumo principui (Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimas, priimtas byloje Assitur, C-538/07, Rink., 2009, p. I-04219).

Taip pat teismas nurodė, kad sprendžiant dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos, ūkio subjektų tarpusavio sąsajos jos naudojimosi prasme pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį. Jeigu pagal objektyvias, teismų patikrintas ir byloje nustatytas aplinkybes šie tiekėjai laikytini susijusiais Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, analizuotinos galimos dvi savarankiškos situacijos: a) ar perkančiosios organizacijos paprašytas ūkio subjektas išviešino susijusių ūkio subjektų sąrašą; b) ar visi atitinkamame pirkime dalyvavę tarpusavyje susiję ūkio subjektai iš tiesų veikė kaip konkurentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014).

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju, vertinant įmonių (tiekėjų) tarpusavio ryšius ir siekiant nustatyti, ar ūkio subjektai rinkoje kartu veikia kaip vienas asmuo, ar ūkio subjektai gali priimti vienas nuo kito nepriklausomus sprendimus, turi būti atsižvelgta į turimų įmonių akcijų skaičių dukterinėje bendrovėje, valdymo organų sudėtį, galimybę daryti įtaką kito ūkio subjekto gamybos ir platinimo veiklai, pardavimo tikslams, bendrajam pelnui, pardavimo sąnaudoms, grynųjų pinigų srautams, ištekliams ir rinkodarai, taip pat į visas kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ekonominėmis, organizacinėmis ir teisinėmis ūkio subjektų sąsajomis.

Teismas konstatavo, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kurios dalyvaujantys byloje asmenys neginčija, kad trečiajam asmeniui UAB „Ecoservice“ priklauso 100 % trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei 98 % trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ akcijų. Pagal trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ įstatų 3.2 punktą, bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 7 275 252 paprastosios vardinės akcijos, o, pagal įstatų 4.5 punktą, kiekviena visiškai apmokėta akcija bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia vieną balsą; pagal trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ įstatų 15 punktą, šios bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 1 336 216 paprastosios vardinės akcijos, o pagal įstatų 19 punktą, kiekviena paprastoji vardinė akcija suteikia akcininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Šias nustatytas faktines aplinkybes teismas vertino kaip sudarančias pagrindą išvadai, jog trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ turi absoliučią balsų daugumą trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.

Teismas, vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“, kaip vienintelis įmonės akcininkas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas turtines teises, turi teisę gauti trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ pelno dalį (dividendą), taip pat gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal ABĮ tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Taip pat trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“, įgyvendindamas jam įstatymo kaip akcininkui suteiktas neturtines teises, turi teisę pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti iš esmės visus dokumentus, susijusius su trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ tiek ūkine komercine, tiek finansine veikla: bendrovių įstatus, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius ir kitus dokumentus (ABĮ 16 straipsnis, 18 straipsnis). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ turi iš įstatymo (ABĮ) jam atsiradusią teisę, suteikiančią galimybę daryti lemiamą įtaką trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ veiklai, įskaitant nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjektų turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjektų turto ar kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjektų organų sprendimams ar personalo sudėčiai. Teismas sprendė, kad tai sudaro pagrindą, jog šiuo atveju tarp trečiųjų asmenų UAB „Ecoservice“ ir UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ yra kontrolė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies prasme, todėl trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ pripažintinas trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ atžvilgiu kontroliuojančiu asmeniu ir jų veikla laikytina savitarpio kontrole Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme.

Teismas nurodė, kad ūkio subjektų pripažinimas, jog jie yra susiję Konkurencijos įstatymo prasme, nereiškia, kad tie ūkio subjektai viešajame pirkime dalyvauja susitarę.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“, būdami realiai susiję tarpusavyje Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, žinodami, kad abu dalyvauja viešajame pirkime, taip pat žinodami VPĮ procedūras bei jame įtvirtintus draudimus riboti konkurenciją, neišviešino informacijos apie savo sąsajas. Teismas, šią aplinkybę vertintino kaip pagrindžiančia ieškovės argumentus dėl UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ nekonkuravimo ir veiksmų pirkime derinimo (CPK 185 straipsnis).

Teismas vertino, kad perkančioji organizacija pernelyg suabsoliutino tiekėjo sąžiningumo deklaracijos užpildymą (2015 m. rugpjūčio 19 d. tiekėjo (fizinio asmens) sąžiningumo deklaraciją užpildė R. S., kaip fizinis asmuo, o ne AB „Specializuotas transportas“), be to, apie trečiųjų asmenų sąsają iš esmės sprendė pagal šių subjektų veiksmus viešajame pirkime, o ne pagal ieškovės pateiktus ir trečiųjų asmenų nenuginčytus duomenis, kurių vertinimui turėjo būti taikomos ir kitos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatos.

Teismas taip pat pažymėjo, kad perkančioji organizacija pernelyg formaliai ir nevisapusiškai įvertino Konkurencijos tarnybos 2015 m. spalio 22 d. raštą, kuriuo pasisakyta dėl trečiųjų asmenų galimos sąsajos ir Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymo. Teismas sprendė, kad nors Konkurencijos tarnyba pateikė preliminarią nuomonę, o ne kolegialų sprendimą, tačiau tai nereiškia, jog dėl to tokia raštu pateikta valstybės įstaigos pozicija nelaikytina rašytiniu įrodymu, byloje vertintinu kartu su kitais. Teismas konstatavo, kad toks dokumentas, atsižvelgiant į jo turinį, nelaikytinas prima facie įrodymu (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau jis, kaip bet kuris kitas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 1 dalis), svarbus sprendžiant dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, todėl turi būti tiriamas, vertinamas, dėl jo sprendžiant iš esmės, o ne iš anksto atmetamas, atsižvelgiant į jame vartojamas formuluotes.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pagal viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 8.3 punktą paslaugos teikėjas teikia paslaugą naudodamasis specialiomis autotransporto priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus ir turinčiomis variklius, atitinkančius ne mažesnius kaip EURO V reikalavimus. Pagal pirkimo sąlygų 2 priedo 1.13 punkto 6 skyrių, visos paslaugų teikimui reikalingos transporto priemonės turi būti įsigytos po sutarties pasirašymo per pasiruošimo laikotarpį. Tiekėjas UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ kartu su pasiūlymu pateikė atitikties techniniams reikalavimams deklaraciją, kurioje nurodė, kad paslaugos teikimui bus naudojamos šiukšliavežys SCANIA P28DB, keturi šiukšliavežiai MAN TGS 26.320 ir du šiukšliavežiai MB2533L, kurių teršalų išmetimo standartas atitinka ne mažesnį kaip EURO V. K. su pasiūlymu buvo pateiktos UAB „Scania Lietuva“, UAB „Adampolis“ ir UAB „Silber auto“ pažymos dėl transporto priemonių atitikties EURO standarto reikalavimams. UAB „Silber auto“ 2014 m. sausio 22 d. pažymoje nurodoma, kad šiukšliavežiams MB2533L gamykloje buvo sumontuoti varikliai, atitinkantys EURO IV standartą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ transporto priemonės MB2533L iki sutarties sudarymo ir nepasibaigus pasiruošimo paslaugų teikimui laikotarpiui neatitiko pirkimo sąlygų, nesudarė pagrindo atmesti jos pasiūlymo (pirkimo sąlygų 2 priedo 1.13 punkto, 6 skyrius). Todėl UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ veiksmus, neskundžiant priešingo perkančiosios organizacijos sprendimo, teismas vertino kaip nesuinteresuotumą viešojo pirkimo laimėjimu.

Teismas sprendė, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“, pasiūliusi mažiausią kainą, žinodama, kad dvi sąraše nurodytos transporto priemonės neatitinka viešojo pirkimo sąlygų, nesiekė laimėti konkurso, palikdama galimybę konkursą laimėti susijusiai įmonei AB „Specializuotas transportas“, pasiūliusiai didesnę kainą. Šias aplinkybes teismas vertino kaip įrodančias, jog UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas autotransportas“ faktiškai nekonkuravo ir jų suderinti veiksmai šiuo atveju pasireiškė alternatyvių pasiūlymų pateikimu, siekiant vienai iš UAB „Ecoservise“ įmonių grupės bendrovių laimėti konkursą ir užsitikrinti galimybę ir toliau Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje teikti didelės vertės paslaugas. Tokių tiekėjų suderintų veiksmų pasekmė yra ta, kad buvo sudarytos sąlygos viešąjį pirkimą laimėti iš anksto žinomam subjektui, todėl pati viešųjų pirkimų procedūra tapo fiktyvi ir prarado savo prasmę.

Teismas, remdamasis viešojo pirkimo sąlygų 37 punkte numatytu reikalavimu, sprendė, jog nagrinėjamu atveju tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“, būdami susijusių ūkio subjektų grupės nariais, nesilaikė nustatytų pirkimo sąlygų, todėl jų pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Perkančioji organizacija, neatmesdama šių trečiųjų asmenų pasiūlymų kaip neatitinkančių pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, vadovaujantis viešojo pirkimo sąlygų aprašo 37 punktu, pažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (VPĮ 3 straipsnio 3 dalis).

Teismas konstatavo, kad esant imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimams, yra pagrindas pripažinti neteisėtais ir panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pirkimo procedūrų rezultatų ir ieškovės pretenzijos atmetimo.

Teismas, remdamasis VPĮ 93 straipsniu, atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovei tęsti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien faktas, jog tiekėjai UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ neišviešino informacijos apie savo sąsajumą reiškia suderintų tiekėjų veiksmų buvimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014, remiantis kuria teismas padarė tokią išvadą, nagrinėjamoje byloje negali būti tiesiogiai taikoma, nes kasacinio teismo ir nagrinėjamos bylos ratio decedendi skiriasi. Be to, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija nereikalavo iš tiekėjų atskleisti informacijos apie susijusius asmenis, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą dalyvauti viešajame pirkime susijusiems tiekėjams nėra draudžiama, taip pat viešoje erdvėje buvo žinoma, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ yra valdomi UAB „Ecoservice“, AB „Specializuotas transportas“ pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje patvirtino, kad viešajame pirkime dalyvauja savarankiškai, todėl nurodyta pirmosios instancijos išvada nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis bei prieštarauja VPĮ ir pirkimo sąlygoms.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju vien aplinkybė, jog UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ transporto priemonės MB2533L iki sutarties pasiruošimo ir nepasibaigus pasiruošimo paslaugų teikimui laikotarpiui neatitiko pirkimo sąlygų, nesudarė pagrindo atmesti jos pasiūlymo. Padarydamas tokią išvadą, teismas pirkimo sąlygas aiškino plečiamai ir neteisingai konstatavo, kad tiekėjas, pasiūlyme nurodęs reikalavimų neatitinkančias transporto priemones, turės galimybę jas pakeisti tinkamomis per pasirengimo sutarties vykdymo laikotarpį. Toks pirkimo sąlygų aiškinimas prieštarauja VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatoms, draudžiančioms perkančiosioms organizacijoms prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę. Be to, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymą teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo pateiktas šio sprendimo vertinimas išeina už ieškinio ribų.

3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ nepasinaudojimas teise skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo, parodo galimą suderinimą tarp tiekėjų. Perkančiosios organizacijos praktikoje ne kartą buvo tokių situacijų, kai atmetus tiekėjų pasiūlymus dėl neatitikties pirkimo sąlygoms, jie nebuvo skundžiami. Tačiau vien nepalankaus perkančiosios organizacijos sprendimo neskundimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp tiekėjų egzistavo galimai suderinti veiksmai.

4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančią 2015 m. rugpjūčio 19 d. sąžiningumo deklaraciją, kurią, anot teismo, užpildė R. S. kaip fizinis asmuo. Nurodyta sąžiningumo deklaracija buvo pateikta ne kaip fizinio, o kaip juridinio asmens AB „Specializuotas transportas“, kurią pasirašė šios įmonės direktorius R. S.. Toks neteisingas ir prieštaringas byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę bei neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat neteisingai vertino 2015 m. spalio 22 d. Konkurencijos tarnybos išvadas. Konkurencijos tarnybos išvadose pateikta tik šios institucijos nuomonė, kuri nėra privaloma teismui. Be to, ši institucija nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip išvada teikianti institucija, todėl byloje esančios išvados nelaikytinos tinkamu įrodymu byloje.

6. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neužtikrino šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis). Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti UAB „Švarinta“ paskutinę dieną prieš bylos nagrinėjimą pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kuriuose išdėstė naują poziciją dėl pirkimo sąlygų, kurios leidžia tiekėjui pasirengti sutarties vykdymo laikotarpiui. Nurodyti dokumentai buvo pateikti jau pasibaigus pasirengimui nagrinėti bylą (CPK 226 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl jų priėmimo, turėjo išklausyti kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomones bei motyvuoti savo sprendimą dėl jų priėmimo. Tokių veiksmų pirmosios instancijos teismas nesiėmė, todėl priėmęs trečiojo asmens UAB „Švarinta“ rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, pažeidė kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesus.

Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymas negalėjo būti atmestas. Faktas, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlyme nurodytos transporto priemonės neatitiko pirkimo sąlygų (EURO V standarto) buvo aiškus ir pakankamas pasiūlymui atmesti. UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymas buvo atmestas, kadangi su pasiūlymu buvo pateikta deklaracija dėl paslaugoms teikti naudojamų transporto priemonių atitikties teršalų išmetimo standartui EURO V. Į. buvo įsitikinusi, kad visos deklaracijoje nurodytos transporto priemonės atitinka šį standartą, tačiau viešojo pirkimo metu buvo nustatyta, jog pagal UAB „Silberauto“ pažymą viena iš transporto priemonių atitinka žemesnį – EURO IV standartą. Perkančioji organizacija nurodytą pasiūlymo trūkumą pagrįstai vertino, kaip sudarantį pagrindą pasiūlymą atmesti. Perkančiosios organizacijos sprendimas nebuvo skundžiamas, kadangi objektyviai nebuvo galimybių nustatyto trūkumo pašalinti nekeičiant pasiūlymo esmės.

2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino viešojo pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygose nustatyta, kad paslaugų teikimui reikalingos transporto priemonės galėjo būti įsigytos po sutarties pasirašymo per pasiruošimo laikotarpį, tačiau šios transporto priemonės turėjo būti įvardintos pačiame pasiūlyme. Perkančioji organizacija, aiškindama pirkimo sąlygas, aiškiai nurodė, kad tiekėjas privalo pateikti atitikties techniniams reikalavimams deklaraciją bei nurodyti planuojamų įsigyti šiukšliavežių pavadinimą, taip pat pateikti ketinimų protokolus ir preliminarius susitarimus su tiekėjais, iš kurių laimėjimo atveju bus įsigyta technika ar kita įranga paslaugoms teikti. UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ jokių ketinimų protokolų ar preliminarių susitarimų nepateikė, kas taip pat patvirtina, kad jos pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai ir teisėtai.

3. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nenurodoma jokių realių aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ yra ne tik susiję subjektai, bet ir viešajame pirkime veikė nesavarankiškai bei derino savo veiksmus.

Trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados dėl UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ sąsajų neišviešinimo prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį perkančiajai organizacijai nenumatyta pareiga reikalauti, o tiekėjams išviešinti informaciją, su kokiais ūkio subjektais jie yra susiję. Padarydamas tokią išvadą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad AB „Specializuotas transportas“ savanoriškai pateikė 2015 m. rugpjūčio 19 d. deklaraciją, kurioje aiškiai pažymėjo, kad viešajame pirkime veikia nepriklausomai, taip pat tai, kad šių įmonių sąsajos yra viešai atskleistos ir paskelbtos. Be to, nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nepagrindžia šių įmonių veiksmų derinimo viešajame pirkime.

2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymas buvo atmestas nepagrįstai. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta remiantis vien deklaratyviomis prielaidomis. Jau pasiūlymų pateikimo metu buvo būtina nurodyti konkrečias transporto priemones, kurios bus naudojamos pirkimo sąlygose nurodytoms paslaugoms teikti. Pasiūlymų pateikimo metu tiekėjai galėjo neturėti šių transporto priemonių, tačiau turėjo pateikti ketinimų protokolus ar preliminarias sutartis, kurios patvirtintų faktą, jog atitinkamos transporto priemonės tiekėjui bus prieinamos. UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“, teikdama pasiūlymą, per klaidą nurodė, kad paslaugas ketina teikti naudodama transporto priemones, kurios atitinka tik EURO IV standartą, nors techninėje specifikacijoje buvo nurodyta, jog šios transporto priemonės turi atitikti EURO V standarto reikalavimus. Kadangi šio tiekėjo pasiūlyme buvo nurodytos konkrečios transporto priemonės, jų pakeisti, nekeičiant pasiūlymo esmės, kitomis nebuvo jokių galimybių (VPĮ 39 straipsnis).

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl jo pasiūlymo atmetimo, patvirtina, kad jis nebuvo suinteresuotas viešojo pirkimo laimėjimu. Nurodytas tiekėjas neskundė perkančiosios organizacijos sprendimo dėl jo pasiūlymo atmetimo, nes tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

4. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl tariamo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ veiksmų derinimo viešajame pirkime taip pat nepagrįsti, paremti vien subjektyviomis prielaidomis, bet ne objektyviais faktais ir įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad šių dviejų įmonių sąsajos turėjo kokios nors konkrečios (realios) įtakos pasiūlymų parengimui, pateikimui ar kitiems viešajame pirkime atliktiems veiksmams. Sprendimą dėl AB „Specializuotas transportas“ priėmė savarankiškai ir vienasmeniškai įmonės direktorius R. S.. Tuo tarpu nauja AB „Specializuotas transportas“ valdyba, kuri neva galėjo įtakoti įmonės sprendimui dalyvauti viešajame pirkime, buvo išrinkta jau po sprendimo dalyvauti viešajame pirkime priėmimo. AB „Specializuotas transportas“ valdyba ir akcininkai nenagrinėja klausimų dėl įmonės dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad vienas iš tiekėjų pateikė melagingą informaciją apie susijusius ūkio subjektus, todėl vien dėl to turėjo būti pašalintas iš viešojo pirkimo. Nagrinėjamoje byloje tokių faktinių aplinkybių nėra nustatyta, UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ buvo pašalinta iš viešojo pirkimo ne dėl sąmoningo neveikimo, o dėl to, kad šios tiekėjo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2015 m. spalio 22 d. Konkurencijos tarnybos išvadomis, nes jos nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės. Šis dokumentas yra neoficialus, bendro pobūdžio ir visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Jame vertinama hipotetinė situacija, kuri nėra susieta su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, pateikiamos tik subjektyvios bei sąlyginės prielaidos.

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ atsiliepime į atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ bei trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Ieškovės UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas grindžiamas vien prielaidomis, nesant jokių įrodymų, patvirtinančių trečiųjų asmenų suderintus veiksmus. Antikonkurenciniai ūkio subjektų susitarimai viešuosiuose pirkimuose yra atliekami parengiant kuo mažiau dokumentų ar paliekant kuo mažiau bet kokių įrodymų, todėl nelogiški apeliacinių skundų argumentai, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ir nekonkuruojančių ūkio subjektų susitarimai turėtų būti užfiksuoti konkrečiuose dokumentuose, o pastaruosius turėtų pateikti ūkio subjektų susitarimą ir nekonkuravimą siekianti įrodyti šalis. Būtent susiję ūkio subjektai privalo perkančiajai organizacijai ir kitiems dalyviams ne tik atskleisti, su kokiais asmenimis jie yra susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, tačiau ir paneigti įstatyminę prezumpciją – pateikti įrodymus, pagrindžiančius dalyvavimą viešajame pirkime kaip nekonkuruojantys subjektai.

2. Apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014, atmestini. Nurodytos kasacinio teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti labai panašūs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, analizuojamas ūkio subjektų sąsajumo ir (ne)konkuravimo klausimas, kai du ūkio subjektai dalyvauja tame pačiame viešajame pirkime. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje tiekėjas, kaip ir nagrinėjamoje byloje UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“,  turėjo visas galimybes įrodyti savo pasiūlymo atitikimą pirkimo sąlygų reikalavimams, tačiau jokių perkančiosios organizacijos veiksmų bei priimtų sprendimų neskundė.

3. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ sąsajos viešajame pirkime buvo išviešintos AB „Specializuotas transportas“ sąžiningumo deklaracijoje bei tai sudarė pakankamą pagrindą perkančiajai organizacijai įsitikinti susijusių ūkio subjektų konkuravimu. Nagrinėjamu atveju susiję ūkio subjektai, siekdami sąžiningai konkuruoti, privalėjo ne tik išviešinti tarpusavio sąsajas sąžiningumo deklaracijoje, bet ir pateikti perkančiajai organizacijai įrodymus ir informaciją, kurie paneigtų Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje numatytą prezumpciją. Šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutinamas sąžiningumo deklaracijos pateikimas. Perkančioji organizacija turėdama duomenų, kad viešajame pirkime dalyvauja susiję asmenys, privalėjo išsiaiškinti šių asmenų (ne)konkuravimą, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė.

4. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad perkančioji organizacija priėmė teisingą sprendimą dėl UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymo atmetimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1.13., 6.1., 6.1.20. – 6.1.20.2. punktų reikalavimais, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pateiktų transporto priemonių neatitikimas EURO V standartui nesudarė pagrindo atmesti šio tiekėjo pasiūlymo. Šiuo atveju perkančiosios organizacijos reikalavimas pirkimo dalyviui pateikti konkrečių transporto priemonių sąrašus su joms keliamais reikalavimais iki pasiruošimo laikotarpio pabaigos prieštarauja nurodytiems pirkimo sąlygų reikalavimams. Todėl tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ sutikimas su tokiu perkančiosios organizacijos akivaizdžiai neteisėtu sprendimu patvirtina jo nesuinteresuotumą pirkimo sutarties sudarymu. Tai, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ nebuvo suinteresuotas laimėti viešojo pirkimo patvirtina ir tai, kad pateiktame apeliaciniame skunde šis tiekėjas įrodinėja aplinkybes, jog jis buvo pašalintas iš viešojo pirkimo teisėtai.

5. Apeliaciniuose skunduose taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jokiais byloje esančiais įrodymais ar faktais dėl trečiųjų asmenų suderintų veiksmų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs susijusių asmenų valdybos sudėtį, įstatus, padarė pagrįstas išvadas, kad visų susijusių įmonių veiklos strategijos ir plėtros planai yra derinami, priklausomi nuo tų pačių asmenų priimamų sprendimų, susijusios įmonės yra motininės UAB „Ecoservice“ įmonės. Tarp susijusių asmenų nėra sudaryta jokių atskirų susitarimų, kurie užtikrintų įmonių nepriklausomumą dalyvaujant tame pačiame pirkime, todėl nėra pagrindo išvadai, jog vien ISO ir BS OHSAS vadybos standartai užtikrina tai, kad susijusių ūkio subjektų dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose būtų nepriklausomas ir konfidencialus.

6. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Konkurencijos tarybos raštu. Konkurencijos taryba analizavo būtent UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ sąsajas, atsižvelgė į tai, kad šių įmonių valdybos nariai yra tie patys asmenys, be to, ši institucija yra valstybinė, todėl suinteresuoti asmenys turi teisę į ją kreiptis dėl atitinkamų išvadų gavimo. Apeliantai, nesutikdami su Konkurencijos tarybos rašte nurodytomis išvadomis, nenurodo jokių pagrindų, kodėl minimas raštas su jame padarytomis išvadomis, negalėtų būti vertinamas kitų byloje esančių įrodymų visumoje.

7. Apeliantė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ nepagrįstai teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Aplinkybė, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į rašytinius UAB „ŠVARINTA“ paaiškinimus neturėjo jokios įtakos teisingam bylos išsprendimui, kadangi atsakovė realizavo savo atsikirtimo į šiuos rašytinius paaiškinimus galimybę apeliaciniame skunde.

Trečiasis asmuo UAB „ŠVARINTA“ atsiliepime į atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Trečiojo asmens UAB „ŠVARINTA“ atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kaip ir nurodyti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ atsiliepime į apeliacinius skundus.

Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti. Atsakovė VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad sutinka su visais trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ apeliacinių skundų teisiniais ir faktiniais argumentais.

Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ atsiliepime į atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti. Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad pritaria visiems atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ apeliacinių skundų argumentams.

Trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ atsiliepime į atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti. Trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės palaikė visus atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ apeliaciniuose skundose nurodytus argumentus.

Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime į atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus tenkinti. Trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ atsiliepime į apeliacinius skundus taip pat pritarė visiems apeliacinių skundų argumentams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų

Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „ŠVARINTA“ pateikė pasiūlymą dalyvauti perkančiosios organizacijos VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomame atvirame konkurse dėl komunalinių atliekų surinkimo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugų įsigijimo. 2015 m. rugpjūčio 25 d. vokų atplėšimo metu buvo nustatyta, kad pasiūlymus pateikė UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ (730 209,74 Eur be PVM), AB „Specializuotas transportas“ (791 908,66 Eur be PVM), ūkio subjektų grupė UAB „VSA Vilnius“ ir UAB „ŠVARINTA“ (1 016 654,44 Eur be PVM) bei UAB „Ecoservice“ (1 223 819,80 Eur be PVM). 2015 m. spalio 22 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo tiekėjus apie sudarytą tiekėjų pasiūlymų eilę bei viešąjį pirkimą laimėjusią tiekėją AB „Specializuotas transportas“, kurios pasiūlymo kaina buvo 791 908,66 Eur be V. I. savo nesutikimą su tokiais perkančiosios organizacijos sprendimais grindžia argumentais, kad nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo metu pasiūlymus pateikę tiekėjai UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ yra tarpusavyje susijusios įmonės Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, todėl dalyvaudami viešajame pirkime nekonkuravo ir derino savo veiksmus.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, ar tame pačiame viešajame pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“, AB „Specializuotas transportas“ ir UAB „Ecoservice“ yra tarpusavyje susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, taip pat ar konkurencijos teisės prasme nurodyti galimai susiję asmenys tinkamai išviešino jų tarpusavio sąsajas bei viešajame pirkime dalyvavo kaip konkuruojantys ūkio subjektai.

Dėl rašytinių paaiškinimų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos

2016 m. kovo 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuos prašoma prijungti prie bylos. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 4 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016, kurioje pateikti nagrinėjamai bylai svarbūs išaiškinimai dėl Konkurencijos įstatymo ir VPĮ santykio, suderintų pirkimo dalyvių veiksmų įrodinėjimo standarto, perkančiosios organizacijos pareigos ištirti viešajame pirkime dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas. Ieškovės manymu, kasacinio teismo priimta 2016 m. kovo 4 d. nutartis yra aktuali nagrinėjamai bylai, todėl būtina remtis šioje teismo nutartyje padarytais teisės išaiškinimais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys civilinėje byloje turi teisę teikti paaiškinimus tiek žodžiu, tiek ir raštu (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis), sprendžia, jog ieškovės rašytiniai paaiškinimai priimtini ir prijungtini prie bylos. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ex officio, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes bei kasacinio teismo pateiktus šių teisės normų išaiškinimus (CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 33 straipsnis). Todėl nepaisant ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, priimdamas galutinį teismo procesinį sprendimą byloje apeliacinės instancijos teismas privalo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aktualiais išaiškinimais nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais.

Dėl sąžiningos konkurencijos laisvės apsaugos konstitucinio imperatyvo ir jo taikymo viešuosiuose pirkimuose

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės – tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose. Konkurencijos įstatyme, inter alia, įtvirtintas konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas. Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje pateikta susitarimo apibrėžtis, t. y. nurodyta, kad susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą. Konstitucinė sąžiningos konkurencijos koncepcija, kuri, be kita ko, apima draudimus sudaryti priešingus konkurencijai susitarimus, suponuoja tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, kad jie savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų.

Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Toks reikalavimas neeliminuoja galimybės ūkio subjektui protingai prisiderinti prie esamų ar numanomų savo konkurentų veiksmų. Tačiau griežtai draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas (Teisingumo Teismo 1999 m. liepos 8 d. sprendimas, priimtas byloje C-49/92 P, 1999 m. liepos 8 d. sprendimas, priimtas byloje C-199/92 P, 2009 m. birželio 4 d. sprendimas, priimtas byloje C-8/08 ir minėtuose sprendimuose nurodyta Teisingumo Teismo praktika; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A1-686/2006).

Šių teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas itin plačiai, nekeliant esminių reikalavimų tokio susitarimo išraiškos būdui ar formai. Vertinant, ar ūkio subjektų elgesys laikytinas susitarimu pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios (norų, ketinimų) sutapimą (suderinimą) veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės (Europos Sąjungos Bendrojo teismo 1989 m. gruodžio 17 d. sprendimas, priimtas byloje T-7/89, 2002 m. kovo 20 d. sprendimas, priimtas byloje T-9/99, 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimas, priimtas byloje T-208/06, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A858-294/2011; 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011).

Sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvas – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas. Jo kaip bendrojo imperatyvo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes pagrindinis viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekis – užtikrinti tiekėjų konkurenciją. ES teismų praktikoje suderintais veiksmais konkurencijos teisės prasme, be kita ko, laikomas ūkio subjektų, ketinančių dalyvauti ar dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose, keitimasis tarpusavyje informacija apie sąnaudas, prekių charakteristikas ir jų kainas, nors tai yra informacija, kurią nepriklausomas rinkos dalyvis laikytų komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Taip pat laikomasi nuostatos, kad bet koks abipusis tiesioginis ar netiesioginis ūkio subjektų kontaktas, kurio metu atskleidžiama informacija apie tai, kaip ūkio subjektas ketina elgtis rinkoje ateityje, laikomas sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 daliai prieštaraujančiais suderintais veiksmais, jei tokiu kontaktu siekiama sukurti konkurencijos sąlygas, kurios nėra įprastos atitinkamai rinkai. Be to, jei neįrodyta priešingai, preziumuojama, kad kitas ūkio subjektas pasinaudojo atskleista informacija (Europos Sąjungos Bendrojo teismo 2000 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose T-25/95, T-26/95, T-30/95, T-31/95, T-32/95, T-34/95, T-35/95, T-36/95, T-37/95, T-38/95, T-39/95, T-42/95, T-43/95, T-44/95, T-45/95, T-46/95, T-48/95, T-50/95, T-51/95, T-52/95, T-53/95, T-54/95, T-55/95, T-56/95, T-57/95, T-58/95, T-59/95, T-60/95, T-61/95, T-62/95, T-63/95, T-64/95, T-65/95, T-68/95, T-69/95, T-70/95, T-71/95, T-87/95, T-88/95, T-103/95 ir T-104/95).

Sąžiningos konkurencijos koncepcija reiškia, be kita ko, ir tai, kad ūkio subjektai, laisvai veikdami rinkoje, varžosi vieni su kitais lygiais teisiniais pagrindais, savarankiškai priima sprendimus dėl ūkinės veiklos ir šiuo požiūriu nepriklauso vieni nuo kitų. Kiekvienas rinkoje veikiantis ūkio subjektas turi nepriklausomai pasirinkti, kaip jis joje elgsis. Dėl to draudžiamas bet koks tiesioginis ar netiesioginis bendravimas tarp ūkio subjektų, kurio tikslas ar pasekmė yra paveikti esamų ar potencialių konkurentų elgesį ar atskleisti reikšmingą (neviešinamą) informaciją ir (arba) ketinimus, susijusius su konkurento planuojamais veiksmais rinkoje, kai tokių kontaktų tikslas arba pasekmė yra nenormalių konkurencijos sąlygų atitinkamoje rinkoje atsiradimas. Rengdama viešuosius pirkimus perkančioji organizacija siekia, kad procedūroje dalyvaujantys ūkio subjektai pateiktų konkuruojančius pasiūlymus. Tais atvejais, kai ūkio subjektai komercinių pasiūlymų sąlygas iš anksto derina prieš juos pateikdami viešuosius pirkimus rengiančiai organizacijai, viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne sąžininga konkurencinė kova, o įstatymui prieštaraujantis išankstinis ūkio subjektų susitarimas, dėl kurio viešųjų pirkimų procedūra tampa neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016).

Dėl suderintų veiksmų įrodinėjimo viešuosiuose pirkimuose

Pagal Teisingumo Teismo praktiką draudžiamų suderintų veiksmų egzistavimo faktą kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti atskirai, tinkamai atsižvelgiant į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes. Suderinti veiksmai, jei jie nenustatomi kitu būdu, paprastai turi pasireikšti atitinkamoje rinkoje, t. y. turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų derinimo ir tokio derinimo pasireiškimo (ūkio subjektų elgesio) rinkoje. Suderintų veiksmų egzistavimo faktą, be kita ko, leidžia patvirtinti situacija, kada tam tikras ūkio subjektų elgesys rinkoje, atsižvelgiant į įprastas atitinkamos rinkos veikimo sąlygas ir kitus rinkos parametrus, negali būti paaiškinamas kitaip, nei suderintų veiksmų egzistavimu. Tokia teisinė prezumpcija yra pripažįstama Europos Sąjungos teisminių institucijų praktikoje (Teisingumo Teismo sprendimas, priimtas sujungtose bylose Ahlström Osakeyhtiö ir kt. prieš Komisiją, C-89/85, C-104/85, C-114/85, C-116/85, C-117/85 ir C-125/85 iki C-129/85). Pareiga identifikuoti, nustatyti ir ištirti konkurse dalyvaujančių ūkio subjektų nekonkuravimo apraiškas pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai kaip subjektui, atsakingam už pirkimo proceso skaidrumo užtikrinimą. Tuo tarpu paneigti šį priežastinį ryšį turi patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-415/2016).

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Všį „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ laikosi pozicijos, kad trečiųjų asmenų tarpusavio teisinius santykius bei atitinkamai jų suderintų veiksmų egzistavimo faktą bei jo įtaką tiekėjų konkurencijai, turėjo įrodyti ieškovė UAB „VSA Vilnius“, teigianti, jog toks susitarimas buvo neteisėtas bei priešingas konkurencijai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ sąsajų ir jų savitarpio kontrolės, atskirai nepasisakė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nagrinėjamoje byloje. Tačiau, nesant byloje konkrečių rašytinių įrodymų apie trečiųjų asmenų susitarimą ar veiksmų (ne)derinimą, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių kitų įrodymų, atskleidžiančių trečiųjų asmenų sąsajumą bei perkančiosios organizacijos veiksmus ar neveikimą, vertinant tokį susitarimą, visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje sprendžiamo klausimo specifiškumą, ieškovės faktinę padėtį viešajame pirkime ir teisinius santykius su kitais dalyviais (tiekėjais), ieškovei negalėjo būti nustatytas aukštas suderintų veiksmų įrodinėjimo ir nustatymo standartas bei perkelta įrodinėjimo pareiga dėl nurodytų aplinkybių įrodinėjimo. Todėl, priešingai, nei teigia apeliantai, pareiga nustatyti ir ištirti viešajame pirkime dalyvaujančių ūkio subjektų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ nekonkuravimo apraiškas pirmiausia atiteko perkančiajai organizacijai, kuri, turėdama duomenų, kad tretieji asmenys yra susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, negalėjo apsiriboti vien formaliu sąžiningumo deklaracijoje nurodytų duomenų įvertinimu, bet privalėjo paneigti Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje numatytą prezumpciją išsiaiškindama, ar trečiųjų asmenų sąsajos turėjo įtakos jų konkurencingumui bei varžymuisi viešajame pirkime vieniems su kitais lygiais teisiniais pagrindais. Ieškovei įrodinėjant, kad trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ pateikti pasiūlymai yra alternatyvūs tos pačios ūkio subjektų grupės pasiūlymai, paneigti priežastinį ryšį tarp šių trečiųjų asmenų turėjo patys antikonkurenciniais veiksmais kaltinami ūkio subjektai (tretieji asmenys).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje sprendžiamo klausimo specifiškumą bei taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso taisykles (CPK 176, 185 straipsniai).

Dėl trečiųjų asmenų (tiekėjų) UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ sąsajos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme

Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš principo nedraudžiama dalyvauti ūkio subjektams, kurie susieti tam tikrais ekonominiais, pavaldumo ar kitais ryšiais. Absoliutaus susijusių ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose draudimo nepateisinamumas išplaukia ir iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, kurioje konstatuota nacionalinės teisės normos, griežtai ribojusios vienas kitą kontroliuojančių ūkio subjektų dalyvavimą, neatitiktis proporcingumo principui (Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą, priimtas byloje Assitur, C-538/07, Rink). Sprendžiant dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos, kuri pagal kasacinio teismo praktiką yra iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-249/2011), ūkio subjektų tarpusavio sąsajos ir pasinaudojimo tokia sąsaja, pirmiausia nustatytina, ar ūkio subjektai yra tarpusavyje susiję pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį.

KĮ 3 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad susijusių ūkio subjektų grupė yra du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir 1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų; 2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose; 3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui; 4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią 1/3 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/3 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti 1/3 ar daugiau savo turto; 5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.

Pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalį ūkio subjektų grupės sąsaja inter alia nustatoma, atsižvelgiant į savitarpio kontrolę. Pagal KĮ 3 straipsnio 8 dalį kontrolė – tai visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, suteikiančios juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant: nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto ar kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai. KĮ 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kontroliuojantis asmuo – tai juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ galimos sąsajos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, atsižvelgė į šių dviejų ūkio subjektų turimų akcijų skaičių, valdymo organų sudėtį, galimybę daryti įtaką vienas kito gamybos ir platinimo veiklai, pardavimo tikslams, bendrajam pelnui, pardavimo sąnaudoms, grynųjų pinigų srautams, ištekliams ir rinkodarai, taip pat į visas kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ekonominėmis, organizacinėmis ir teisinėmis šių ūkio subjektų sąsajomis. Nagrinėjamu atveju šalys neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad trečiajam asmeniui UAB „Ecoservice“, kuris taip pat dalyvavo ginčo viešajame pirkime bei pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai, priklauso 100 % trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei 98 % trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ akcijų, trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“ turi absoliučią balsų daugumą trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, be to, trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“, kaip vienintelis akcininkas, turi teisę gauti trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ pelno dalį (dividendą), likviduojamų įmonių turto dalį ir kt., trečiųjų asmenų valdybas sudaro tie patys asmenys (ABĮ 15 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Ecoservice“, kaip įmonių trečiųjų asmenų akcininkas, turi galimybę daryti įtaką trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ veiklai, nes turi teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką nurodytų ūkio subjektų organų sprendimams ar personalo sudėčiai, t. y. pagal KĮ 3 straipsnio 8 ir 9 dalis UAB „Ecoservice“ yra trečiuosius asmenis UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ kontroliuojantis asmuo, o pagal KĮ 3 straipsnio 14 dalies 2 punktą tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ šiuo metu yra bendrai valdomi tų pačių asmenų bendrovių valdymo organuose – valdybose. Todėl šios įmonės laikytinos susijusių ūkio subjektų grupe Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme. Šios išvados nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, kad Akcinių bendrovių įstatyme akcininkams ar valdybos nariams nenumatyta teisė priiminėti sprendimus dėl dalyvavimo konkrečiuose viešuosiuose pirkimuose. Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 dalyje numatyta, kad valdybos kompetencijai priskirtina svarstyti, tvirtinti ir analizuoti bendrovės veiklos strategiją bei jos įgyvendinimą, bendrovės veiklos organizavimą, kas apima ir sprendimus dėl ilgalaikių bendrovės planų, įskaitant ir galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Todėl esant susijusiose įmonėse tai pačiai valdybos sudėčiai, visų įmonių veiklos strategijos ir plėtros planai yra derinami, priklausomai nuo tų pačių asmenų priimamų sprendimų. AB „Specializuotas transportas“ teigimu, įmonėje yra įdiegti ISO 14001:2004 ir BS OHSAS 18001:2007 vadybos standartai, pagal kuriuos įmonė vykdo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose. Kaip matyti iš nurodytų standartų, juose aprašomos tik įmonės darbuotojų pareigos, įmonei nusprendus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kaip minėti standartai užtikrina, kad susijusių ūkio subjektų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose būtų nepriklausomas ir konfidencialus, tretieji asmenys jokių duomenų nepateikė. Todėl nesant byloje šių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ nėra susijusių ūkio subjektų grupė Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme.

Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis 2015 m. spalio 22 d. Konkurencijos tarybos rašte padarytomis išvadomis, jog viešajame pirkime tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ galimai veikė ne kaip konkurentai Konkurencijos įstatymo prasme. Nors šios valstybės institucijos pateiktos išvados neturi didesnės įrodomosios galios už kitus byloje esančius įrodymus, tačiau ji turi būti vertinama kitų byloje esančių įrodymų visumoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytame Konkurencijos tarybos rašte padarytas išvadas vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumoje, todėl tvirtinti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės nėra jokio pagrindo.

Dėl trečiųjų asmenų (tiekėjų) UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ sąsajos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme tinkamo išviešinimo ir (ne)konkurencingumo viešajame pirkime

Jeigu pagal objektyvias, teismų patikrintas ir byloje nustatytas aplinkybes tiekėjai laikytini susijusiais KĮ 3 straipsnio 14 dalies prasme, analizuotinos galimos dvi savarankiškos situacijos: a) ar perkančiosios organizacijos paprašytas ūkio subjektas išviešino susijusių ūkio subjektų sąrašą; b) ar visi atitinkamame pirkime dalyvavę tarpusavyje susiję ūkio subjektai iš tiesų veikė kaip konkurentai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenustato pareigos perkančiajai organizacijai reikalauti, o tiekėjams išviešinti informaciją, su kokiais ūkio subjektais jie yra susiję. Kita vertus, reikalavimas viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujančiam ūkio subjektui išviešinti kitų dalyvaujančių ir su juo susijusių ūkio subjektų sąrašą sistemiškai siejasi su imperatyviuoju reikalavimu visiems pirkime dalyvaujantiems ūkio subjektams veikti kaip konkurentams. Tik turėdama informaciją apie ūkio subjektų sąsają, perkančioji organizacija gali imtis efektyvių priemonių išsiaiškinti ūkio subjektų dalyvavimo pirkime aplinkybes (konkuravimą ar nekonkuravimą). Priešingai, deklaravus, kad susijusių asmenų nėra, perkančiąją organizaciją klaidina ir gali jai užkirsti kelią įvertinti susijusių ūkio subjektų dalyvavimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“, būdami susiję tarpusavyje Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme bei žinodami, kad abu dalyvauja viešajame pirkime, neišviešino informacijos apie savo sąsajas, todėl toks jų elgesys vertintinas kaip nekonkurencingas (CPK 185 straipsnis). Apeliantai, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad įstatyme nesant pareigos išviešinti informaciją, su kokiais ūkio subjektais jie yra susiję, perkančioji organizacija neprivalėjo šių duomenų reikalauti, todėl, priimdama trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“ pasiūlymus veikė teisėtai ir pagrįstai. Be to, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad AB „Specializuotas transportas“ kartu su pasiūlymu pateikė 2015 m. rugpjūčio 19 d. sąžiningumo deklaraciją, kurioje pažymėjo, jog viešajame pirkime veikia nepriklausomai ir jeigu vienas ar keli ūkio subjektai, su kuriais ji susijusi Konkurencijos įstatymo nustatytais būdais, dalyvauja tame pačiame viešajame pirkime, jie laikytini konkurentais.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad pagal VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą (2013 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. XII-569 redakcija, galiojusi iki 2014 sausio 1 d.) viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas privalėjo pateikti tiekėjo sąžiningumo deklaraciją, kuria buvo siekiama patvirtinti ar išsklaidyti abejones, kad tiekėją ir perkančiąją organizaciją sieja ar siejo bet kokio pobūdžio ryšiai ar santykiai, galintys daryti įtaką nelygiateisiškam visų tiekėjų vertinimui. Ši deklaracija buvo sąžiningo konkurso garantija ne tik viešajame pirkime dalyvaujantiems tiekėjams, bet ir apsauga pačiai perkančiajai organizacijai nuo galimų pretenzijų šiuo pagrindu. Taip pat šia deklaracija buvo siekiama išaiškinti, ar viešajame pirkime dalyvaujantis tiekėjas veikia nepriklausomai bei su kitais susijusiais subjektais veikia kaip konkurentas. Nurodytų aplinkybių deklaravimas, kaip toks, nebuvo absoliuti prielaida išvengti galimų nesąžiningų perkančiosios organizacijos ar tiekėjo veiksmų, tačiau tai buvo viena iš viešojo administravimo institucijų veiklos kontrolės bei piktnaudžiavimo prevencijos formų.

Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nebuvo nustačiusi tiekėjams reikalavimo pateikti sąžiningumo deklaracijas, be to, VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta nuostata perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų sudarymo metu jau nebegaliojo, todėl trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ sąžiningumo deklaracijos pateikimas vertintinas kaip savanoriškas papildomų viešojo pirkimo dokumentų pateikimas, kuris pagal VPĮ nuostatas yra galimas. Nesutiktina su apeliacinių skundų argumentais, kad trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje išviešino informaciją, su kokiais ūkio subjektais yra susijęs. Kaip matyti iš AB „Specializuotas transportas“ pateiktos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sąžiningumo deklaracijos, jos 3 punkte tik deklaratyviai patvirtinama, kad viešajame pirkime trečiasis asmuo veikia nepriklausomai ir jeigu vienas ar keli ūkio subjektai, su kuriais jis susijęs Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatytais būdais, dalyvauja tame pačiame viešajame pirkime, jie laikytini konkurentais. Sąžiningumo deklaracijos 4 punkte nurodoma, kad perkančiosios organizacijos prašymu trečiasis asmuo pateiks ūkio subjektų, su kuriais jis susijęs Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatytais būdais, sąrašą. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, iš trečiojo asmens pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje nurodytos informacijos nėra aišku, ar viešajame pirkime trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“ yra susijęs su kitais tame pačiame viešajame pirkime dalyvaujančiais tiekėjais, taip pat nėra aišku, su kokiais konkrečiais tiekėjais jį sieja savitarpio kontrolės santykiai bei kaip užtikrinamas šių tiekėjų (ne)konkurencingumas. Todėl visiškai nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad šiuo dokumentu buvo tinkamai išviešintos trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ tarpusavio sąsajos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu perkančioji organizacija patvirtino, kad jai buvo žinoma trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ tarpusavio sąsaja, todėl turėdama tokių duomenų perkančioji organizacija turėjo imtis efektyvių priemonių išsiaiškinti šių ūkio subjektų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes (konkuravimą ar nekonkuravimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, susidariusioje situacijoje, kai tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ buvo tarpusavyje susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, taip pat abu šie tretieji asmenys susiję su viešajame pirkime pasiūlymą pateikusia UAB „Ecoservice“ ir yra pastarojo kontroliuojami, o perkančiajai organizacijai apie tai buvo žinoma, perkančioji organizacija negalėjo apsiriboti vien trečiojo asmens AB „Specializuotas transportas“ sąžiningumo deklaracijoje pateiktu formaliu deklaravimu, kad jis viešajame pirkime dalyvauja nepriklausomai bei su kitais susijusiais tiekėjais veikia kaip konkurentas, bet privalėjo veikti aktyviai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pernelyg suabsoliutino tiekėjo sąžiningumo deklaracijos, kurioje iš esmės nebuvo išviešintos trečiųjų asmenų (tiekėjų) UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ sąsajos Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, pateikimą bei iš esmės nesiėmė efektyvių priemonių išsiaiškinant visų tarpusavyje susijusių ūkio subjektų dalyvavimo viešajame pirkime aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, nustatęs, kad tretieji asmenys UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ ir AB „Specializuotas transportas“, taip pat UAB „Ecoservice“, yra tarpusavyje susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme bei tinkamai savo sąsajos neišviešino, teismas įvertino tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ elgesį viešajame pirkime bei sprendė, jog šis ūkio subjektas ir trečiasis asmuo AB „Specializuotas transportas“, dalyvaudami viešajame pirkime, tarpusavyje nekonkuravo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo viešojo pirkimo objektas yra – Šiaulių miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų apdorojimo vietas (įrenginius) paslaugos, perkamos paslaugos savybės nustatytos techninėje specifikacijoje, pirkimo sąlygų 2 priede. Techninės specifikacijos 2 priedo 1.13 punkte numatyta, kad pasiruošimo laikotarpis - tai pasiruošimo paslaugos teikimui laikotarpis, skaičiuojamas ne ilgiau kaip 180 dienų nuo sutarties įsigaliojimo datos. Pasiruošimo laikotarpiu paslaugos teikėjas privalo įsigyti visas paslaugos teikimui reikalingas atliekų surinkimo priemones ir techniką (techninės specifikacijos 2 priedo 6.1.1. punktas). Likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki paslaugos pasiruošimo laikotarpio pabaigos, paslaugos teikėjas privalo pateikti perkančiajai organizacijai/administratoriui transporto priemonių ir įrangos sąrašą su jų techniniais rodikliais, nurodant, ar jos yra paslaugos teikėjo nuosavos ar gautos nuomos, panaudos ar kitų sutarčių pagrindu, pridedant tokių sutarčių kopijas bei sąraše nurodytų autotransporto priemonių galiojančių registracijos liudijimų tinkamai patvirtintas kopijas, taip pat pateikti transporto priemonių gamintojų ar jų atstovų išduotas pažymas, patvirtinančias, kad konkrečios transporto priemonės varikliai atitinka keliamus techninius reikalavimus (techninės specifikacijos 2 priedo 6.1.20.1. punktas). Techninės specifikacijos 2 priedo 8.3. punkte numatyta, kad paslaugos teikėjas teikia paslaugą naudodamasis specialiomis autotransporto priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus ir turinčiomis variklius, atitinkančius ne mažesnius kaip EURO V reikalavimus. Kartu su pasiūlymu tiekėjai turėjo pateikti atitikties techniniams reikalavimams deklaraciją, kurioje paslaugos teikėjas pateikia šiukšliavežių bei konteinerių infentifikavimo sistemos reikalavimus patvirtinančius dokumentus (pirkimo sąlygų 5 priedas). Sistemiškai aiškinant nurodytas pirkimo sąlygų nuostatas, tiekėjai visas paslaugos teikimui reikalingas atliekų surinkimo priemones ir techniką, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius reikalavimus, tarp jų ir ne mažesnius kaip EURO V techninius reikalavimus konkrečios transporto priemonės varikliui, turėjo įsigyti pasiruošimo paslaugos teikimui laikotarpiu (180 dienų nuo sutarties įsigaliojimo datos) bei duomenis apie šias įsigytas transporto priemones ir jų techninius rodiklius pateikti perkančiajai organizacijai likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki pasiruošimo teikti paslaugas laikotarpio pabaigos.

Tiekėjas UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ kartu su pasiūlymu pateikė atitikties techniniams reikalavimams deklaraciją, kurioje nurodė, kad paslaugos teikimui bus naudojamas šiukšliavežis SCANIA P28DB, keturi šiukšliavežiai MAN TGS 26.320 ir du šiukšliavežiai MB2533L, kurių teršalų išmetimo standartas atitinka ne mažesnį kaip EURO V reikalavimą. Perkančioji organizacija, vertindama trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems techniniams reikalavimams, nustatė, kad šio tiekėjo pateiktoje deklaracijoje nurodyta informacija, jog bus naudojamos transporto priemonės, kurių teršalų išmetimo standartas atitinka ne mažesnį kaip EURO V, tačiau pateiktoje UAB „Silberauto“ pažymoje nurodyta, kad šiukšliavežis M. B. 2533 L atitinka EURO IV reikalavimus, tuo tarpu transporto priemonių sąraše nurodyta priešinga informacija, kad šiukšliavežiai M. B. 2533 L atitinka EURO V standartą. Šiuos tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pirkimo dokumentuose nustatytus prieštaravimus perkančioji organizacija paprašė paaiškinti. UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo perkančiąją organizaciją, kad pateiktame specialių transporto priemonių atliekų surinkimo sąraše nurodyti šiukšliavežiai M. B. 2533 L atitinka EURO IV standartą. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ paaiškinimą, sprendė, kad jo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygose numatytų techninių reikalavimų, todėl atmestinas. Trečiasis asmuo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu sutiko bei apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti jo pasiūlymą yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl trečiojo asmens UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ veiksmų dalyvaujant viešajame pirkime bei jų reikšmės Konkurencijos įstatymo prasme susijusių tiekėjų (ne)konkurencingumui, atkreipia dėmesį į tai, kad pirkimo sąlygose nebuvo numatyta reikalavimo nurodyti tam tikrą kiekį (skaičių) transporto priemonių, kurios atitiktų EURO V standarto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju tiekėjo UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ pateiktoje deklaracijoje aiškiai buvo nurodyta, kad paslaugos tiekimui bus naudojamos septynios transporto priemonės, iš jų tik du šiukšliavežiai M. B. 2533 L, kurie atitinka mažesnį, nei pirkimo sąlygose buvo nustatytas, EURO standartą, t. y. EURO IV standartą. Todėl perkančiai organizacijai nustačius, kad dvi transporto priemonės neatitinka pirkimo sąlygose nustatyto EURO standarto reikalavimų, turėjo būti keliamas klausimas, ar likusios transporto priemonės šio standarto reikalavimus atitinka, taip pat, ar likusių penkių transporto priemonių užtektų paslaugų teikimui. Šio klausimo nei perkančioji organizacija, nei pats tiekėjas UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ nekėlė bei apsiribojo pozicija, kad transporto priemonių sąrašo patikslinimas reikštų pasiūlymo pakeitimą, kas remiantis VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta taisykle yra draudžiama. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamoje viešojo pirkimo stadijoje paslaugos teikimui naudojamų transporto priemonių atitiktis techniniams reikalavimas negalėjo būti tikrinamas, nes pačiose pirkimo sąlygose buvo numatyta galimybė įrodymus, patvirtinančius šių transporto priemonių atitiktį techniniams reikalavimams, pateikti pasiruošimo laikotarpiu, t. y. po viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo. Esant pirkimo sąlygose aiškiai apibrėžtai duomenų apie transporto priemones ir jų atitiktį pirkimo sąlygose keliamiems techniniams reikalavimams pateikimo tvarkai, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo pasiūlymo pateikimo metu reikalauti galutinių duomenų apie paslaugos teikimui naudojamas transporto priemones bei juo labiau atmesti tiekėjo pasiūlymą vien tuo pagrindu, kad dvi iš septynių nurodytų transporto priemonių neatitiko techninių reikalavimų. Be to, pati perkančioji organizacija, aiškindama pirkimo sąlygas, nurodė, jog sudarius sutartis dėl paslaugų teikimo, nebus taikomos jokios sankcijos bei bus leidžiama tiekėjams teikti paslaugas su žemesnės išmetamųjų dujų emisijos klasės šiukšliavežiais, kas patvirtina, jog reikalavimas transporto priemonėms atitikti techninius reikalavimus, perkančiajai organizacijai pasiūlymo pateikimo etape nebuvo reikšmingas ir svarbus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad susidariusi situacija, kai viešajame pirkime dalyvauja trys tiekėjai, susiję Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalies prasme, kurie tinkamai neišviešina jų tarpusavio sąsajos, o vienas iš jų teikia perkančiajai organizacijai akivaizdžiai prieštaringus duomenis dėl siūlomų transporto priemonių paslaugai teikti techninių parametrų, be jokio pagrindo sutinka su perkančiosios organizacijos neteisėtu ir nepagrįstu sprendimu atmesti jo pasiūlymą, kuriame pasiūlyta paslaugos teikimo kaina yra mažesnė už kito susijusio ūkio subjekto pasiūlytą kainą, be to, teikdamas apeliacinį skundą, priešingai savo interesams, gina perkančiosios organizacijos ir kito (susijusio) tiekėjo interesus, kurio pasiūlyme pateikta paslaugos teikimo kaina yra aukštesnė, negali būti paaiškinta kitaip, nei suderintais susijusių asmenų veiksmais. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju viešajame pirkime dalyvavę Konkurencijos įstatymo prasme susiję UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“, AB „Specializuotas transportas“ ir UAB „Ecoservice“ neįrodė, kad veikė kaip konkurentai bei kad nederino savo veiksmų viešajame pirkime, todėl perkančioji organizacija turėjo šių tiekėjų pasiūlymus atmesti.

Dėl procesinių pažeidimų, padarytų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu

Apeliaciniame skunde perkančioji organizacija (atsakovė) VĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neužtikrino šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), t. y. spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens UAB „ŠVARINTA“ paaiškinimų ir juos pagrindžiančių įrodymų priėmimo, nesuteikė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti savo nuomonės šiuo klausimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „ŠVARINTA“, vadovaudamasis CPK 42 straipsniu, pateikė pirmosios instancijos teismui rašytinius paaiškinimus bei juos pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius nagrinėjamoje byloje nustatytų Konkurencijos įstatymo prasme susijusių trečiųjų asmenų suderintus veiksmus dalyvaujant viešajame pirkime. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė pateikti paruošiamuosius dokumentus, taip pat juose išdėstyti savo pozicijas byloje sprendžiamais klausimais bei pateikti šias pozicijas pagrindžiančius įrodymus.

Pagal 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys pasinaudojo teise atsikirsti į trečiojo asmens UAB „ŠVARINTA“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, pateikdami savo argumentus apeliaciniuose skunduose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju padarytas procesinis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 875,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už trijų atsiliepimų į atsakovės VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ ir trečiųjų asmenų UAB „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ bei AB „Specializuotas transportas“ apeliacinius skundus parengimą (po 650 Eur už kiekvieną atsiliepimą), trečiasis asmuo UAB „ŠVARINTA“ atitinkamai turėjo 1 331 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „ŠVARINTA“ pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas, skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (713,90 Eur). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus formaliai neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau visus atsiliepimus rengė tas pats advokatas, atsiliepimai į tris apeliacinius skundus iš esmės grindžiami panašiais argumentais, todėl teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų maksimalios Rekomendacijose už atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodytos 900 Eur sumos priteisimas ieškovei už atsiliepimų parengimą, kuri priteistina iš apeliančių lygiomis dalimis, po 300 Eur iš kiekvienos. Kadangi trečiojo asmens UAB „ŠVARINTA“ patirtos išlaidos už teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą) viršija maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, trečiajam asmeniui iš apeliančių priteistina suma taip pat mažintina iki 900 Eur, priteisiant šią sumą lygiomis dalimis (po 300 Eur) iš kiekvienos apeliantės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

           n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) lygiomis dalimis iš atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 145787276) ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ (juridinio asmens kodas 140026178) bei akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ (juridinio asmens kodas 144128180) 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 300 Eur (tris šimtus eurų).

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ŠVARINTA“ (juridinio asmens kodas 145282046) lygiomis dalimis iš atsakovės viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (juridinio asmens kodas 145787276) ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „SPECIALUS AUTOTRANSPORTAS“ (juridinio asmens kodas 140026178) bei akcinės bendrovės „Specializuotas transportas“ (juridinio asmens kodas 144128180) 900 Eur (devynis šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 300 Eur (tris šimtus eurų).

Teisėjai                                                                            Artūras Driukas

Nijolė Piškinaitė

Antanas Rudzinskas