Civilinė byla Nr. 2A-504-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00370-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. J. ir R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Besiktas“ ieškinį atsakovams R. V., R. J. dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Besiktas“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. M. (toliau – ir ieškovė), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. V., R. J., prašydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (ab initio) 2017-09-04 vienintelio UAB „Besiktas“ akcininko sprendimą, kuriuo R. V. atleistas iš UAB „Besiktas“ vadovo pareigų; nustatyti, kad iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Besiktas“ įsiteisėjimo dienos (2017-10-03) UAB „Besiktas“ vadovu (direktoriumi) buvo R. V.; priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir R. J. 261 064 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2017-09-22 nutartimi (civilinė byla Nr.eB2-2540-221/2017) iškėlė bankroto bylą UAB „Besiktas“ ir paskyrė įmonės administratoriumi V. M.. Iš paskutiniojo Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrui pateikto 2016 m. balanso duomenų matyti, kad UAB „Besiktas“ turėjo ilgalaikio turto už 3 864 Eur, trumpalaikio turto už 254 561 Eur (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys - 10 236 Eur, per vienerius metus gautinos sumos - 170 908 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai - 73 417 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 72 789 Eur, iš jų visi mokėtini per vienerius metus.

3.       Ieškovė pažymėjo, kad R. J. įmonės vadovu dirbo nuo 2008-02-29 iki 2016-02-11. R. V. įmonės vadovu vienintelio akcininko R. J. sprendimu paskirtas nuo 2016-02-11 ir VĮ Registrų centras duomenimis jis bendrovės vadovu dirbo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įsiteisėjimo dienos.

4.       Ieškovės teigimu, dėl šių aplinkybių yra pakankamas pagrindas manyti, kad UAB „Besiktas“ vienintelio akcininko sprendimas yra niekinis ir negaliojantis ab initio (nuo sudarymo momento), sudarytas tik dėl akių. Akcininko R. J. sprendimas fiktyviai atleisti bendrovės vadovą pažeidžia tiek pačios BUAB „Besiktas“, tiek jos kreditorių interesus, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti 2017-09-04 UAB „Besiktas“ vienintelio akcininko sprendimą niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.86 str. 1 d.) bei taikyti restituciją (CK 1.80 str. 2 d.).

5.       Ieškovė nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Dėl buvusio įmonės administracijos vadovo ir įmonės akcininko pareigos perduoti teismo paskirtajam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymo, žala gali atsirasti tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriam.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Besiktas“ įsiteisėjo 2017-10-03. Įsiteisėjus nutarčiai, per teismo nustatytą terminą bendrovės vienintelis akcininkas ir buvęs bendrovės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, pilnai neperduoti įmonės dokumentai, dėl ko nėra galimybės nustatyti turto apimtį ir struktūrą. Dėl to darytina išvada, kad ieškovės vadovas R. V. bei vienintelis įmonės akcininkas R. J. iškėlus bankroto bylą įmonei nevykdė 2017-10-22 nutarties įpareigojimų ir iki šiol neperdavė administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visų bendrovės dokumentų.

7.       Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis VĮ Registrų centrui pateiktu 2016 metų balansu, kurį atsakovas R. V. pasirašė, o atsakovas R. J. patvirtino 2017-03-06 akcininko sprendimo Nr. AS 17/001 ir pateikė registro tvarkytojui, įmonė 2016 metų pabaigoje turėjo turto 261 064 Eur sumai, kurį sudarė 254 561 Eur trumpalaikis turtas, ilgalaikis turtas - 3 864 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 73 417 Eur sumai. Ieškovės teigimu, tokiu būdu neperdavus turto ir dokumentų bankrutavusiai bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 261 064 Eur žala.

8.       Ieškovės teigimu, CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidarioji atsakomybės prezumpcija, kai prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, o konkrečiu atveju – atsakovų bendri ir priešingi ieškovės interesams veiksmai neteisėtai perimant ieškovės turtą, dėl ko kilo padariniai - ieškovei buvo padaryta žala, kas leidžia pripažinti atsakovus solidariai atsakingus už ieškovei padarytą žalą. Dėl to padaryta 261 064 Eur žala iš atsakovų priteistina solidariai.

9.       Ieškovė pažymėjo, kad iš atsakovų R. V. ir R. J. priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo 261 064 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. ir 6.210 str.).

10.       Atsakovas R. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankroto byla iškelta BUAB „Besiktas“ 2017-09-22, teismo nutartis įsiteisėjo 2017-10-03, t. y. praėjus mėnesiui nuo atsakovo R. V. atleidimo iš bendrovės direktoriaus pareigų (2017-09-04). Dėl to R. V. kaip buvusiam vadovui ir nesančiam valdymo organo dalyviu (pvz. akcininku) nekilo įstatyminė pareiga ieškoti dokumentų, kuriuos R. J. atsakovas R. V. tikrai perdavė, pas akcininką R. J. ir taip pat nekilo pareiga teikti dokumentus bankroto administratoriui. Nurodė, kad iki parengiamosios proceso stadijos pabaigos suras ir pateiks perdavimo akto kopiją.

11.       Atsakovo R. V. teigimu, prašydama priteisti žalą iš R. V., ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų R. V. civilinei atsakomybei atsirasti. Galimai atsakovas R. J. neužtikrino buhalterinės apskaitos organizavimo ir apskaitos dokumentų išsaugojimo, paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, po atsakovo atleidimo, todėl pareiga atlyginti bendrovei žalą tenka jam.

12.       Atsakovas R. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis kaip akcininkas ir faktinis įmonės vadovas negalėjo perduoti visų bendrovės dokumentų bankroto administratoriui, nes jie yra paimti FNTT.

13.       Atsakovo R. J. teigimu, byloje turi kilti atsakomybė bendrovės vadovui, ėjusiam direktoriaus pareigas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą, t. y. dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo - įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiranda vadovo pareiga administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas) ir vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimas, kurios turinys detalizuojamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje. Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas pats savaime, be vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

14.       Atsakovas R. J. pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų kilti akcininko atsakomybei, nes reikia ieškovui išnaudoti visas priemones gauti dokumentus iš tų asmenų ir institucijų pas kuriuos jie yra.

II.                       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Kauno apygardos teismas 2018-10-01 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti BUAB „Besiktas“ solidariai iš R. V. ir R. J. 104 253,70 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 104 253,70 Eur sumos nuo 2018-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, reikalavimą priteisti iš atsakovų 144 000 Eur žalos sumą palikti nenagrinėtu, kitoje dalyje ieškinį atmesti, priteisti valstybei iš R. V. ir R. J. iš kiekvieno po 1 183,68 Eur žyminio mokesčio ir byloje turėtoms išlaidoms atlyginti.

16.       Teismas nustatė, kad UAB „Besiktas“ Kauno apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017-10-03. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas V. M.. Teismas minėta nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Bendrovės vieninteliu akcininku nuo jos įkūrimo buvo atsakovas R. J., o jos paskutiniu vadovu nuo 2016-02-11 iki 2017-10-03 buvo R. V.. Pagal paskutinio UAB „Besiktas“ sudaryto ir VĮ Registrų centrui pateikto turto balanso duomenis (patvirtintas vienintelio akcininko R. J. 2017-03-15), bendrovė turėjo ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė 3 324,98 Eur, baldų, kurių likutinė vertė 538,75 Eur, atsargų, darbo įrankių, kuro ir smulkaus inventoriaus, kurio likutinė vertė 65,62 Eur, bendrovė per metus turėjo gauti 170 907,63 Eur sumą iš susikaupusių pirkėjų skolų, grąžintinų paskolų, pridėtinės vertės mokesčio ir iš atskaitingų asmenų gautinų sumų, bendrovės kasoje buvo 73 416, 72 Eur piniginių lėšų (1 500 Eur banko sąskaitoje ir 71 916,72 Eur grynieji pinigai kasoje).

17.       Teismas nurodė, kad vienintelis bendrovės akcininkas atsakovas R. J. ir paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas R. V. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui likusio bendrovės turto, tai pat neperdavė jokių įmonės dokumentų.

18.       Teismas dėl reikalavimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu akcininko sprendimą, kuriuo R. V. atleistas iš bendrovės vadovo pareigų, prašymo nustatyti, kad iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bendrovės vadovu buvo R. V., konstatavo, kad UAB „Besiktas“ vieninteliu akcininku nuo jos įkūrimo dienos buvo atsakovas R. J., kuris 2017-09-04 priėmė sprendimą atleisti nuo 2016-02-11 dirbusį bendrovės vadovu atsakovą R. V..

19.       Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, akcininko sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, buvo priimtas tik dėl akių, prašė pripažinti jį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu.

20.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės nurodomais argumentais niekiniu ir negaliojančiu UAB „Besiktas“ akcininko 2017-09-04 sprendimą, kuriuo R. V. atleistas iš UAB „Besiktas“ vadovo pareigų. Teismas nurodė, kad teisę atšaukti bendrovės vadovą bendrovės akcininkui suteikia Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 4 punktas. Šia teise vienintelis bendrovės „Besiktas“ akcininkas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo. Teismas nurodė, kad atsakovas R. V. atsiliepime į ieškinį ir bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jo darbo santykiai po akcininko priimto sprendimo jį atšaukti iš vadovo pareigų su bendrove nutrūko. Dėl to teismas darė išvadą, kad akcininko priimtas sprendimas atleisti vadovą teisėtas, jis buvo įvykdytas ir sukėlė teisines pasekmes.

21.       Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 12 straipsnio 6 ir 7 dalį Juridinių asmenų registro duomenimis galima vadovautis tik tada, kai jie yra viešai paskelbti registro nuostatų nustatyta tvarka.

22.       Teismas nustatė, kad juridinis faktas dėl UAB „Besiktas“ bendrovės vadovo R. V. įgaliojimų pabaigos įregistruotas VĮ Registrų centre 2017-10-03. Dėl to teismas sprendė, kad paskutiniu bendrovės vadovu iki 2017-10-03, t. y. kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą „Besiktas“, buvo atsakovas R. V..

23.       Teismas nurodė, kad nėra pateikta duomenų, jog bendrovės akcininkas R. J. iki bankroto bylos iškėlimo būtų paskyręs kitą asmenį bendrovės vadovu. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti faktą, kad iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bendrovės vadovu buvo R. V. laikytinas pertekliniu ir yra atmestinas.

24.       Teismas dėl reikalavimo priteisti žalą ir priteistinos žalos dydžio nustatymo pažymėjo, kad kaip minėta iki bankroto bylos iškėlimo paskutinis įmonei vadovavęs vienasmenis valdymo organas buvo jos direktorius atsakovas R. V., o jos akcininku atsakovas R. J.. Šie asmenys turėjo pareigą įvykdyti įstatyme įtvirtintą pareigą per Kauno apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir bendrovės dokumentus, tačiau to nepadarė. Nagrinėjamoje byloje įrodinėti žalos padarymo faktą ir jos dydį turėjo ieškovė.

25.       Teismas nustatė, kad byloje yra pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie pagrindė, kad dokumentuose nurodomas finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Šie įrodymai pagrindžia ieškovės poziciją dėl turto neperdavimo ar praradimo, o atsakovai nepateikė ieškovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų, nors tokią galimybę turėjo (CPK 178 str.).

26.       Teismas nurodė, kad atsakovo R. V. teigimu, jis yra perdavęs bendrovės turtą ir dokumentus bendrovės akcininkui R. J.. Tačiau teismas konstatavo, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė (CPK 178 str.). Dėl to teismas sprendė, kad abu atsakovai pažeidė įstatyminę prievolę perduoti bendrovės turtą bankroto administratoriui.

27.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai bendrovės turto neperdavė, todėl bendrovei ir jos kreditoriams šiais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, o atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Atsakovai turėjo pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją, tačiau jos nevykdė (CPK 178 str., CK 6.248 str.).

28.       Teismas nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė turėjo: ilgalaikio materialiojo turto, kurio likutinė vertė 3 324,98 Eur, baldų, kurių likutinė vertė 538,75 Eur, atsargų, darbo įrankių, kuro ir smulkaus inventoriaus, kurio likutinė vertė bankroto bylos iškėlimo metu buvo 65,62 Eur, bendrovė per metus turėjo gauti 170 907,63 Eur sumą iš susikaupusių pirkėjų skolų, grąžintinų paskolų, pridėtinės vertės mokesčio ir iš atskaitingų asmenų gautinų sumų, bendrovės kasoje buvo 73 416, 72 Eur piniginių lėšų (1 500 Eur banko sąskaitoje ir 71 916,72 Eur grynieji pinigai kasoje).

29.       Teismas, nustatydamas priteistinos bendrovei žalos dydį už prievolės perduoti bendrovės turtą nevykdymą, darė išvadą, kad iš atsakovų yra priteistina 3 324,98 Eur suma už neperduotą ilgalaikį materialųjį turtą, 538,75 Eur suma už neperduotus baldus, 65,62 Eur suma už neperduotas buvusias bendrovėje atsargas, darbo įrankius, kurą ir smulkų inventorių, 73 416,72 Eur suma dėl bendrovės kasoje buvusių 73 416,72 Eur piniginių lėšų neperdavimo. Šis turtas pagal esančius byloje rašytinius įrodymus bankroto bylos iškėlimo metu realiai bendrovėje buvo, dėl jo vertės byloje ginčo nėra. Dėl to teismas sprendė, kad dėl turto neperdavimo atsakovai padarė bendrovei 77 346,07 Eur žalą (3 324,98 Eur + 538,75 Eur + 65,62 Eur + 73 416, 72 Eur = 77 346,07 Eur), kuri priteisiama iš atsakovų (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., CK 6.249 str.).

30.       Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų 170 907,63 Eur sumą, kurią sudarė susikaupusi pirkėjų skola, grąžintinos per vienerius metus paskolos, gautinas pridėtinės vertės mokestis ir iš atskaitingų asmenų gautina suma. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, dėl 144 000 Eur bendrovės suteiktų paskolų buvusiam bendrovės akcininkui R. J. Kauno apygardos teisme ieškovė yra pateikusi atskirą ieškinį atsakovui R. J., todėl reikalavimo priteisti iš atsakovų 144 000 Eur sumą šioje byloje nepalaiko.

31.       Teismas nurodė, kad pagal ieškovės BUAB „Besiktas“ ieškinį Kauno apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-1813-254/2018, kuriame atsakovui R. J. yra pareikštas reikalavimas atlyginti bankrutavusiai bendrovei padarytą 144 000 Eur žalą, kuri susidarė bendrovės akcininkui R. J. iš bendrovės lėšų paėmus 144 000 Eur paskolą.

32.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek šioje byloje, tiek anksčiau Kauno apygardos teisme iškeltoje byloje Nr. 2-1813-254/2018 sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, sprendė, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).

33.       Teismas nustatė, kad ieškovė palaikė reikalavimą priteisti iš atsakovų 25 790,88 Eur per metus gautiną sumą, kuri susidarė dėl pirkėjų skolos, 1 111,81 Eur gautino pridėtinės vertės mokesčio sumą ir 4,94 Eur gautiną iš atskaitingų asmenų sumą, iš viso 26 907,63 Eur sumą.

34.       Teismas pažymėjo, kad šio turto realiai bendrovėje bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo ir tokio turto atsakovai perduoti bankroto administratoriui negalėjo. Civilinė atsakomybė dėl 26 907,63 Eur sumos priteisimo atsakovams būtų galima, jei byloje būtų nustatyta, kad atsakovai pažeidė prievolę ir pareigą rūpintis įmonės finansinės atskaitomybės sudarymu, kad neišsaugojo įmonės dokumentų ir pažeidė prievolę įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui ir šie pažeidimai atėmė galimybę bankroto administratoriui nustatyti susidariusių bendrovėje skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir pareikšti nustatyta tvarka skolininkams reikalavimą grąžinti bendrovei pinigus ar turtą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p., ABĮ str. 12 d. 2 p., Įmonių finansinės atskaitomybės 27 str.). Žala padaroma tik tuo atveju, jei dėl dokumentų neperdavimo ir (ar) netinkamo jų tvarkymo bendrovės turto (įsiskolinimo) negalima atgauti.

35.       Teismas nustatė, kad iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dalis bendrovės dokumentų (2017-09-19) buvo kratos metu paimta iš bendrovės vadovo atsakovo R. V.. Bylą nagrinėjant 2018-09-10 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad jam jokių dokumentų bendrovės vadovas ir akcininkas nepateikė, o FNTT yra bendrovės dokumentai, kurie apima 2008 – 2009 metus bei 2016 metus. Su šiais dokumentais bankroto administratorius yra susipažinęs, tačiau negali nustatyti susidariusios 26 907,63 Eur skolos bendrovei dydžio ir konkrečių skolininkų, dėl to negali pareikšti reikalavimo grąžinti bendrovei susidariusius skolinius įsipareigojimus (2018-09-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 13.32 min. iki 27.35 min.). Dėl to teismas sprendė, kad atsakovai pažeidė prievolę ir pareigą rūpintis įmonės finansinės atskaitomybės sudarymu, neišsaugojo įmonės dokumentų ir pažeidė prievolę įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui ir šie pažeidimai atėmė galimybę bankroto administratoriui nustatyti susidariusių bendrovėje skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir pareikšti nustatyta tvarka skolininkams reikalavimą grąžinti bendrovei pinigus ar turtą (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 2 p., ABĮ straipsnio 12 d. 2 p., Įmonių finansinės atskaitomybės 27 str.).

36.       Teismas pažymėjo, kad netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas ir pats savaime, be akcininko ir vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus pažeidimo, yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio gali kilti žalos atlyginimo prievolė akcininkui ir vadovui, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas konstatavo, kad atsakovai nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, kad paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes dėl neteisėtų veiksmų netinkamai organizuojant bendrovės buhalterinę apskaitą, dokumentų neperdavimo, nepateikė duomenų, jog galima kitais įrodymais pagrįsti bendrovės reikalavimo teisės į 26 907,63 Eur skolą buvimo (CPK 178 str.).

37.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai prarado ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės buhalterinių dokumentų, įrodančių faktą dėl 25 790,88 Eur per metus gautiną skolos sumą, kuri susidarė dėl neįvardijamų pirkėjų skolos, 1 111,81 Eur gautino pridėtinės vertės mokesčio sumą ir 4,94 Eur gautiną iš atskaitingų asmenų sumą (iš viso 26 907,63 Eur sumą), sprendė, kad šie atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas) atėmė bankroto administratoriui galimybę išieškoti skolinius įsipareigojimus. Dėl to teismas konstatavo, kad 26 907,63 Eur suma laikytina padaryta bendrovei žala ir priteistina ieškovei iš atsakovų (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str., ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p.).

38.       Teismas dėl juridinio asmens vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės rūšies nurodė, kad konstatavus juridinio asmens vadovo ir jo dalyvio civilinės atsakomybės buvimo pagrindą, spręstinas klausimas dėl jos rūšies. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad abu atsakovai turėjo prievolę perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, tačiau šios prievolės abu neįvykdė, todėl dėl jų abiejų neteisėto veikimo (neveikimo) buvo padaryta turtinė žala ieškovei ir tarp šių veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to teismas konstatavo, kad žala priteistina iš atsakovų solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).

39.       Teismas dėl procesinių palūkanų sprendė, kad priteistinos ieškovei iš atsakovų įstatyminės 5 procentų palūkanos nuo priteistos 104 253,70 Eur sumos, nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

40.       Teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Dėl to teismas sprendė, kad iš atsakovų priteisus 104 253,70 Eur sumą, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 2 343 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.), taip pat iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 24,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

41.       Apeliaciniame skunde atsakovai R. J. ir R. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-10-01 sprendimą ir ieškinį atmesti.

42.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

42.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino akcininko ir vadovo atsakomybę, neatskyrė vadovo ir akcininko pareigų ir abstrakčiai nurodė, kad abu atsakovai neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui turto ir dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60-687/2016). Akcininko atsakomybė už turto neperdavimą neatsiranda ir akcininkas, neturėdamas teisės valdyti, naudotis ir disponuoti bendrovės turtu, neturi ir pareigos perduoti bendrovės turtą bankroto administratoriui. Tokia akcininko pareiga nėra įtvirtinta nei įstatymuose, nei teismų praktikoje. R. J. ėjo bendrovės vadovo pareigas iki 2016-02-29, bankroto byla buvo iškelta 2017-09-22 nutartimi, laikotarpiu nuo 2016-03-01 iki bankroto bylos iškėlimo pareigą saugoti bendrovės turtą ir prisiimti už turtą visą atsakomybę perėmė naujasis vadovas R. V., todėl jis, o ne akcininkas R. J., privalėjo pasirūpinti turto išsaugojimu ir jo perdavimu bankroto administratoriui.

42.2.                      Pirmosios instancijos teismas neatliko atsakovo R. J. veiksmų neteisėtumo analizės, priežastinio ryšio, kitos atsakomybės sąlygos. Teismas tik konstatavo, kad atsakovas R. J. atliko neteisėtus veiksmus – neperdavė turto ir to pakanka, kad jam kiltų atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą. Tuo tarpu, atsakomybei atsirasti nepakanka vienos civilinės atsakomybės sąlygos žalos. Būtina nustatyti kitas sąlygas, t. y. kad atsakovas R. J. atlikto neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su žala ir kad yra atsakovo R. J. kaltė.

42.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino akcininko ir vadovo atsakomybę ir taikė kolektyvinę atsakomybę. Tuo tarpu, pagal kasacinio teismo praktiką, akcininko ir vadovo veiksmai turi būti atsieti ir vertinami autonomiškai, išskyrus atvejus, jeigu jie veikė iš vien. Nagrinėjamu atveju atsakovo R. J. veiksmai turėjo būti vertinami atsietai nuo atsakovo R. V. veiksmų.

42.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai R. J. ir R. V. turėjo įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui ne tik turtą, bet ir dokumentus, tačiau to nepadarė. Priešingai, akcininkas neprivalo saugoti, laikyti ar/ ir perduoti dokumentus, akcininkas neatsako už dokumentus, akcininko atsakomybė už dokumentus nėra įtvirtinta nei įstatyme, nei atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Todėl atsakovo R. J. kaip akcininko atsakomybė už dokumentų neperdavimą negalėjo būti taikoma.

42.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo padaryta 104 253,70 Eur dydžio žala, kadangi žalos dydis buvo nustatytas formaliai vertinant byloje esančius įrodymus, ir nevertinant faktinių aplinkybių, susijusių su dokumentų ir turto neperdavimu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių reikalavimus, neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovui tenka pareiga paneigti, jog kasos likutis 73 416,72 Eur. 

43.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apygardos teismo 2018-10-01 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, kuriomis atsakovai padarė žalą įmonei, kreditoriams ir pagrįstai taikė civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl įrodymų vertinimo

45.       Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių reikalavimus, neteisingai vertino įrodymus ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei nepagrįstai nustatė, kad atsakovui tenka pareiga paneigti, jog kasos likutis 73 416,72 Eur.

46.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

47.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

48.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės finansiniuose dokumentuose (2016 m. balansas) nurodomas finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Šie įrodymai pagrindžia ir įrodo ieškovės poziciją dėl turto buvimo ir neperdavimo ar praradimo, o atsakovai nepateikė ieškovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų (CPK 178 str.). Tai rodo ir reiškia, kad teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nenustatė, kad atsakovui tenka pareiga įrodinėti, jog kasos likutis nėra 73 416,72 Eur.

49.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. V. nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra perdavęs bendrovės turtą ir dokumentus bendrovės akcininkui R. J. ar bankroto administratoriui, nors kaip minėta, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iki parengiamosios proceso stadijos pabaigos suras ir pateiks perdavimo akto kopiją. Atsakovas R. J. taip pat nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad jis yra perdavęs bendrovės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui.

50.       Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas ir nenurodomos aplinkybės dėl FNTT paimtų dalies įmonės dokumentų, neginčijamos aplinkybės, kad su FNTT esančiais šiais dokumentais bankroto administratorius yra susipažinęs, tačiau negali nustatyti susidariusios skolos bendrovei dydžio ir konkrečių skolininkų, dėl to negali pareikšti reikalavimo grąžinti bendrovei susidariusius skolinius įsipareigojimus, kad šių dokumentų nepakanka įmonės finansinei būklei nustatyti.

51.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.

Dėl įmonės vienintelio akcininko, įmonės vadovo veiksmų ir įmonei padarytos žalos dydžio nustatymo

52.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino akcininko ir vadovo atsakomybę ir taikė kolektyvinę atsakomybę. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo teiginius kaip nepagrįstus.

53.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas R. J. UAB „Besiktas“ vieninteliu akcininku buvo nuo 2008-02-29 iki 2017-10-03, o UAB „Besiktas“ vadovu – nuo 2008-02-29 iki 2016-02-11. Vienintelis UAB „Besiktas“ akcininkas R. J. 2017-09-04 sprendimu nusprendė atleisti R. V. iš UAB „Besiktas“ vadovo pareigų nuo 2017-09-04. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas R. V. UAB „Besiktas“ vadovo pareigas ėjo nuo 2016-02-11 iki 2017-10-13. Ieškovei BUAB „Besiktas“ Kauno apygardos teismo 2017-09-22 nutartimi iškelta bankroto byla. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017-10-03. Teismas minėta nutartimi įpareigojo bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtą ir buhalterinės apskaitos dokumentus.

54.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

55.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovai vadovais buvo skirtingu laiku, prieš iškeliant įmonei bankroto bylą vienas atsakovas buvo įmonės vadovas, o kitas – įmonės vienintelis akcininkas, nešalina jų atsakomybės ir jų atsakomybės solidarumo.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šių pareigų apeliantai nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos, t. y. abu atsakovai neįvykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui turto ir dokumentų.

57.       Atsakovų žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui – Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas. Taikant atsakomybę šiuo pagrindu, taikytina prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala (alternatyviųjų priežasčių atvejis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

58.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

59.       Pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad vienintelis bendrovės akcininkas atsakovas R. J. ir paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas R. V. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui likusio bendrovės turto, taip pat neperdavė jokių įmonės dokumentų.

60.       Bylos duomenys patvirtina, kad neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto buvo padaryta įmonei žala. Atsakovas paskutinis iki bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas R. V. nepateikė į bylą įrodymų, kad pagal įstatymo reikalavimus perdavė įmonės turtą ir dokumentus. Tai reiškia, kad R. V. neperdavė įmonės turto ir dokumentų ir tuo pasireiškė jo kaltė ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovas vienintelis bendrovės akcininkas atsakovas R. J., priimdamas sprendimą atleisti įmonės vadovą, nepaskyrė iki bankroto bylos iškėlimo įmonei kito įmonės vadovo, nesant įmonės vadovo nesiėmė priemonių nustatyti įmonės turtą ir jį apsaugoti, nereikalavo atleisto įmonės vadovo perduoti įmonės turtą bei dokumentus ir tuo pasireiškė jo kaltė ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovų veiksmai buvo iš dalies skirtingi, tačiau vyko tuo pačiu metu prieš iškeliant įmonei bankroto bylą ir dėl abiejų atsakovų veiksmų įmonei buvo padaryta žala. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimas (CK 6.6 str. 3 d.). Kaip minėta, solidariosios deliktinės atsakomybės alternatyviųjų priežasčių atveju priežastinis žalą padariusių asmenų veiksmų ir žalos ryšys preziumuojamas. Ši taisyklė nustatyta CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

61.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad apeliantai nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos, nepateikė duomenų, kad jie nekalti dėl žalos atsiradimo. Apeliantas R. J. nepaneigė aplinkybių, kad jo atsakomybė yra solidari. Todėl pagal bylos duomenis nustatyta atsakovų solidarioji atsakomybė yra nepaneigta.

62.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įmonės dokumentuose nurodomas finansinis turtas įmonėje turėjo būti, bet jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui, kad šie įrodymai pagrindė ieškovės poziciją dėl turto buvimo ir neperdavimo ar praradimo, o atsakovai nepateikė ieškovės įrodymus galinčių paneigti dokumentų.

63.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai nustatė žalos dydį, tinkamai taikė juridinio asmens vadovo ir jo dalyvio civilinės atsakomybės buvimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų                        

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

65.       Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, padarė teisingas išvadas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

66.       Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2018-10-01 sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl žyminio mokesčio

67.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantas R. J. už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantų apeliacinį skundą, rezoliucine 2018-11-05 nutartimi nutarė prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimo nespręsti, kadangi bylos šalys nuo jos atleistos įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

68.       CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

69.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad apeliantui R. J. grąžintinas 300 Eur žyminis mokestis sumokėtas už apeliacinį skundą. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

70.        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 str.).

72.       Ieškovės BUAB „Besiktas“ bankroto administratorius prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Palikti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą nepakeistą.

Grąžinti atsakovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tris šimtus eurų (300 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2018-10-31.