Civilinė byla Nr. e2-1078-931/2022 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09961-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1;
2.6.2.1; 2.6.2.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui J. N. (J. N.) ir advokatui Viačeslavui Beperšč (Viačeslav Beperšč),
atsakovo ir trečiojo asmens atstovui advokatui Virginijui Bitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJS“ ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Ambervera“.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „MJS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. R. prašydama priteisti iš atsakovo 2 070 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas E. R. 2019 m. gruodžio 27 d. išrašė ieškovei UAB „MJS“ paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį per 31 dieną be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 070 Eur skolą už automobilio remontą. Ieškovė nesutinka su E. R. prieštaravimais. Atsakovas klaidingai aiškina 2019 m. gruodžio 27 d. jo išrašyto paprastojo neprotestuotino vekselio funkciją. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Atsakovas, išrašydamas vekselį, buvo UAB „Ambervera“, kuri buvo skolinga ieškovei, vadovas. Atsakovas, užtikrindamas savo įmonės įsipareigojimus, asmeniškai ir be sąlygų įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 070 Eur. UAB „Ambervera“ skola tik didėja, nes atsakovo įmonė neapmoka priteistų palūkanų, taip pat išieškomos skolos. Atsakovas akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai siekdamas išvengti skolos mokėjimo. Ieškovė UAB „MJS“ turi teisę pareikšti piniginį reikalavimą atsakovui E. R.
Atsakovas E. R. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas nurodo, jog ieškovė ieškinyje pateikė teismų praktiką vien tik dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus. Ieškovė praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatytus terminus vekseliui pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį. Atsakovo išrašytas vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso bei minėtų besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga ir ji privalėjo pateikti įrodymus, kad tarp ieškovės ir atsakovo egzistavo atitinkami prievoliniai teisiniai santykiai ir kokie konkrečiai prievoliniai teisiniai santykiai, taip pat pagal kokius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką turi būti vertinamas ieškovės reikalavimo pagrįstumas. Ieškinyje, atmetus cituojamą teismų praktiką, kuri net nėra aktuali šioje byloje, ieškovė pateikė tik porą abstrakčių teiginių. Tačiau tie pora sakinių ne tik kad nelaikytini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovės reikalavimą, bet ir patvirtina ieškovės reikalavimo nepagrįstumą. Ieškovė pripažįsta, kad prievoliniai teisiniai santykiai egzistavo ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp ieškovės ir UAB „Ambervera“. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymus, patvirtinančių prievolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimą. Tai, kad atsakovas yra ieškovės skolininko (UAB „Ambervera“) vadovas, nesukūrė jokių prievolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo. Atsakovas tik pateikė vekselį, kurį ieškovė turėjo galimybę realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka. Ieškovei to nepadarius, vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galiojimas baigėsi, atitinkamai išnyko ir sukurta abstrakti vekselio davėjo (atsakovo) prievolė ieškovei. Kadangi vekselis buvo išduotas ne dėl atsakovo egzistuojančios asmeninės prievolės ieškovei, vekselis neatlieka ir jokios įrodomosios funkcijos, įrodinėjant tą asmeninę prievolę. Kaip atsakovas buvo nurodęs pateikdamas prieštaravimus dėl ieškovės pareiškimo išduoti teismo įsakymą, ši UAB „Ambervera“ skola ieškovei jau yra priteista teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24738-1080/2020 ir yra išieškoma vykdomojoje byloje Nr. 0028/20/01110 (UAB „Ambervera“ dengia skolą pagal grafiką). Ieškovė nesąžiningai pareiškė aiškiai nepagrįstą reikalavimą ir bando antrą kartą prisiteisti tą pačią sumą. Atitinkamai yra pagrindas teismui spręsti dėl baudos skyrimo ieškovui, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 440 straipsnio nuostatomis. Ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė. Todėl ieškinys atmestinas visa apimtimi.
Ieškovė dublike nurodo, jog ieškinys atsakovui pareikštas todėl, kad jis, būdamas UAB „Ambervera“ vadovas, asmeniškai įsipareigojo sumokėti įmonės skolą, jeigu įmonė neįvykdys savo įsipareigojimų ieškovei. UAB „Ambervera“ skolos ieškovei nesumokėjo ir antstoliai priverstinai skolos išieškoti negali, nes įmonė neturi turto ir piniginių lėšų, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti įmonės skolą 2 070 Eur ribose. Atsakovas atsiliepime dėl atsakovo solidarios atsakomybės visiškai nepasisakė ir nepagrįstai teigia, kad atsakovo įsipareigojimai ieškovei pasibaigė. Ieškovė prašo teismo tenkinti ieškinį.
Atsakovė triplike prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovės atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir spręsti dėl baudos skyrimo ieškovei už nesąžiningai pareikštą aiškiai nepagrįstą reikalavimą. Atsakovė triplike nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas neva asmeniškai įsipareigojo sumokėti įmonės skolą. Atsiliepime atsakovas atskleidė vekselio dvejopą statusą ir pateikė argumentaciją, kad atsakovas tik pateikė vekselį, kurį ieškovė turėjo galimybę realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, o, ieškovei to nepadarius, vekselio, kaip vertybinio popieriaus, galiojimas baigėsi, atitinkamai išnyko ir sukurta abstrakti vekselio davėjo (atsakovo) prievolė ieškovei. Vekselio, kaip trečiojo asmens (UAB „Ambervera“) įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, išdavimas nereiškė, kad atsirado prievoliniai santykiai dėl skolos tarp ieškovės ir atsakovo. Tai reiškė tik santykių pagal išduotą vekselį, kaip vertybinį popierių, atsiradimą. Abstrakti vekselio davėjo prievolė yra savarankiška prievolė, turinti savo pradžią (vekselio išdavimas) ir pabaigą (vekselio nerealizavimas ĮPVĮ nustatyta tvarka). Ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti kokį nors kitą atsakovo prievolės ieškovei pagrindą. Tačiau ieškovė ne tik kad nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kitų prievolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo egzistavimą (pvz., kuriuos užtikrinant būtų išduotas vekselis), bet ir pats pripažįsta, kad ieškovei skolinga yra būtent UAB „Ambervera“.
Trečiasis asmuo UAB „Ambervera“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prievoliniai teisiniai santykiai egzistavo tik tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Trečiojo asmens skola ieškovei yra priteista kitoje civilinėje byloje ir yra išieškoma.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad išrašydamas vekselį atsakovas sukūrė garantijos teisinius santykius, užtikrino skolos už UAB „Ambervera“ sumokėjimą. Ieškovės nuomone, nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tik formaliais pagrindais. Nors atsakovas teigia, kad dalis skolos jau sumokėta, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Pats atsakovas prieštaravimuose dėl teismo įsakymo nurodė, kad tai yra vekselis, kuriuo užtikrintas prievolės įvykdymas. Pažymėjo, kad termino pateikti vekselį vykdyti praleidimas nepanaikina teisinio santykio tarp šalių.
Ieškovės atstovas pabrėžė, kad šalys pasirinko prievolės užtikrinimui rašytinį dokumentą – vekselį. Tai, kad jame nėra žodžio garantija, nekeičia prievolės esmės.
Ieškovės atstovas direktorius J. N. paaiškino, kad atsakovas pats pasisiūlė išrašyti ieškovei vekselį ir taip užtikrinti UAB „Ambervera“ skolos sumokėjimą. Atsakovas asmeniškai garantavo, kad jei įmonė negalės atsiskaityti, jis asmeniškai garantuoja prievolę įvykdyti.
Teismo posėdžio metu atsakovo ir trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atstovo atstovas pabrėžė, kad ieškovė bando antrą kartą prisiteisti skolą. Nepateikus vekselio vykdymui, jis netenka abstrakčios prievolės statusą ir reikia įrodyti egzistavus prievolę. Atstovo nuomonę, jei ieškovė įrodys egzistavus atsakovo asmeninę prievolę, tada trečiojo asmens teisėms ir prievolėms sprendimas įtakos neturės. Vekseliu gali būti užtikrinama prievolė, bet tik tarp tų pačių šalių egzistuojanti. Vekselis nelygu užtikrinimo priemonei.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog ieškovė UAB „MJS“ suteikė įmonei UAB „Ambervera“ automobilių remonto paslaugas, už kurias išrašė PVM sąskaitas faktūras iš viso 2 525 Eur sumai (2019 m. sausio 18 d. sąskaita 845 Eur sumai, 2019 m. kovo 28 d. sąskaita 198 Eur sumai ir 2019 m. kovo 18 d. sąskaita 1 482 Eur sumai).
2019 m. gruodžio 27 d. atsakovas E. R. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo per 31 dieną be sąlygų sumokėti ieškovei UAB „MJS“ 2 070 Eur. Nustatyta, kad atsakovas E. R. yra UAB „Ambervera“ vadovas.
2020 m. vasario 6 d. UAB „MJS“ ir UAB „Ambervera“ pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Ambervera“ skolos likutis ieškovei UAB „MJS“ yra 2 102 Eur.
Iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ informacijos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-24738-1080/2020 2020 m. liepos 3 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Ambervera“ 2 102 Eur skolą, 49,75 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 182 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „MJS“ naudai. Pažymėtina, kad kreditorė civilinėje byloje Nr. eL2-24738-1080/2020 nurodė reikalavimo skolininkei UAB „Ambervera“ faktinį pagrindą: autotransporto priemonės remonto paslaugos pagal PVM sąskaitas-faktūras (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 6 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo įsakymas, išduotas civilinėje byloje Nr. eL2-24738-1080/2020, įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 21 d. ir jo kopija per EPP sistemą buvo išsiųsta kreditorei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnis).
Šiuo atveju UAB „MJS“ 2021 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama išduoti teismo įsakymą išieškoti 2 070 Eur skolą pagal „2019 m. gruodžio 27 d. raštą“, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidas iš skolininko E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. išdavė teismo įsakymą pagal UAB „MJS“ pareiškimą. Skolininkui E. R. pareiškus prieštaravimus, o ieškovei UAB „MJS“ – ieškinį, teismas 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Ieškovė teigia, kad atsakovas, išrašydamas 2019 m. gruodžio 27 d. paprastąjį vekselį, buvo įmonės UAB „Ambervera“, kuri skolinga ieškovei, vadovas ir asmeniškai be sąlygų įsipareigojo ieškovei įmonei neatsiskaičius su ieškove sumokėti 2 070 Eur.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas E. R. 2019 m. gruodžio 27 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo per 31 dieną be sąlygų sumokėti ieškovei UAB „MJS“ 2 070 Eur. Tačiau, atsakovo teigimu, skola ieškovės naudai jau yra priteista kitoje civilinėje byloje iš atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „Ambervera“, todėl ieškovė be pagrindo pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo, o vėliau ir ieškinį dėl 2 070 Eur skolos pagal vekselį priteisimo.
Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris.
Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovas išrašė ieškovui vekselį, kuriuo įsipareigojo per 31 dieną sumokėti 2070 Eur UAB „Ambervera“ skolą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovas vekselio nepateikė apmokėti per nustatytus terminus.
Pagal ĮPVĮ 55 straipsnio, kuris taikytinas ir paprastajam vekseliui (ĮPVĮ 79 straipsnio 1 dalies 4 punktas), 1 dalies 3 punktą, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti vekselį, kuriame įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“, vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, išskyrus akceptavusįjį. Pastaroji įstatymo nuostata suponuoja išvadą, kad kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių.
Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo išduotas 2019 m. gruodžio 27 d. paprastasis vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, o vekselyje įtvirtinta prievolė neteko besąlygiškumo ir abstraktumo savybių.
Tačiau, kaip ne kartą nurodė kasacinis teismas, aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013).
Pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.
Atsakovas teigia, kad jo ir ieškovo nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu ieškovas teigia priešingai, byloje įrodinėjo, kad atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 2070 Eur, tuo atveju, jei atsakovo vadovaujama UAB „Ambervera“ negražins ieškovui 2070 Eur dydžio skolos.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius J. N. nurodė, kad atsakovas pats pasiūlė išduoti vekselį ieškovui tikslu užtikrinti, garantuoti, kad UAB „Ambervera“ atsiskaitys su ieškove, o tuo atveju jei neatsiskaitys, už UAB „Ambervera“ prievolę asmeniškai įvykdys pats atsakovas.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. pateiktuose teismui prieštaravimuose dėl kreditoriaus pateikimo išduoti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-15009-931/2021 nurodė, kad kreditoriaus minimas raštas buvo paprastasis vekselis, kuriuo buvo užtikrintas kreditoriaus reikalavimas į kitą asmenį – UAB „Ambervera“.
Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis vykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir iš kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Neabejotina, kad prievolės gali atsirasti ir iš vekselio.
Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti), piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), taip pat prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymui užtikrinti, suteikiant kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018).
Mokėjimo garantija, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, yra reglamentuojama CK 6.90–6.97 straipsniuose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad yra dvi mokėjimo garantijų rūšis: nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) ir paprastosios (sąlyginės) garantijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012; kt.).
Paprastosios (sąlyginės) garantijos apibrėžimas pateikiamas CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje normoje, kuria remiantis garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas, prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad garantijos atveju greta paprastai jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir garanto prievoliniai teisiniai santykiai. Garantija garantas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios su skolininku, atžvilgiu. Garantija padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti garantui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-653-302/2021).
Atsižvelgus į paties atsakovo nurodytus argumentus, taip pat į ieškovo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad atsakovas asmeniškai garantavo už UAB „Ambervera“ paskolos gražinimą. Tarp atsakovo ir ieškovės susiklostė mokėjimo garantijos teisiniai santykiai. Šiai prievolei patvirtinti atsakovas išdavė paprastąjį vekselį.
Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovas E. R. atsako ieškovui kaip garantas (subsidiarus skolininkas) subsidiariai su UAB „Ambervera“ (pagrindinis skolininkas) 2070 Eur dydžio garantuota suma.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui yra teismo įsakymu priteista iš UAB „Ambervera“ skola, teismas nustato, kad ši atsakovo E. R. prievolė yra subsidiari su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24738-1080/2020 kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „MJS“ iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės UAB „Ambervera“, priteista 2102 Eur skola. Nustačius, kad atsakovo prievolė yra subsidiari, teismas konstatuoja, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 070 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė už ieškinio reikalavimus sumokėjo 47 Eur žyminį mokestį, t. y. 12 Eur pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 35 Eur pateikdama ieškinį po prieštaravimų. Ieškovė byloje buvo atstovaujama advokato, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys patenkintas iš dalies, papildomai teismui konstatavus, kad atsakovo prievolė yra subsidiari, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos patirtos 47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Byloje patirta 8,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MJS“, j. a. k. 124336430, iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), (subsidiarus skolininkas), 2070 (du tūkstančius septyniasdešimt eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nustatyti, kad ši atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolė yra subsidiari su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-24738-1080/2020 kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „MJS“, j. a. k. 124336430, iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės UAB „Ambervera“, j. a. k. 304718773, priteista 2102 Eur skola.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MJS“, j. a. k. 124336430, iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,06 Eur (aštuonis eurus ir 6 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė