KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė ieškovei žalą, nes netinkamai organizavo jo vadovaujamos bendrovės buhalterinę apskaitą. Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl to laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Ieškinyje nurodoma ir tai, kad ieškovė atliko bendrovės mokestinį patikrinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. bei nustatė, kad bendrovė, pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, už minėtą laikotarpį neapskaičiavo ir nedeklaravo PVM deklaracijose 12 113,34 Eur (41 824,95 Lt) PVM. Ieškovė teigė, kad jos patirta žala yra į valstybės biudžetą priskaičiuotas ir nesumokėtas 12 113,34 Eur dydžio PVM, 4 290,99 Eur PVM delspinigiai ir 6 057 Eur PVM bauda, iš viso 22 461,33 Eur. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių sumų sumokėti negali, valstybei padarytą žalą privalo atlyginti atsakovas. Dėl to ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo 22 461,33 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovės 38 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2015 m. lapkričio 24 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu atsakovas, būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir vadovu, buvo pripažintas kaltu dėl bendrovėje aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo vadovaujama bendrovė už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. neapskaičiavo ir nedeklaravo PVM deklaracijose 12 113,34 Eur PVM, ieškovė už padarytus pažeidimus taip pat apskaičiavo 4 290,99 Eur delspinigių bei 6 057 Eur PVM baudą, iš viso bendrovė įpareigota sumokėti 22 461,33 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra bankrutuojanti įmonė, nėra įrodytas bendrovės nemokumas, ieškovė neišnaudojo kitų galimybių išieškoti nesumokėtus mokesčius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas siekė padaryti žalą ieškovei. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodytos sąlygos atsirasti subsidiariai atsakovo civilinei atsakomybei už bendrovės prievoles, todėl ieškovės ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Apeliaciniu skundu ieškovė Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Priimdamas sprendimą teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Apeliantės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo netinkamai vykdomos bendrovės vadovo pareigos, pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimai, tai yra atsakovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies bendrovės dokumentų ir tai lėmė, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 12 113,34 Eur PVM.
3.2. Teismas neįvertino patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jog atsakovas netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas ir pasisavino bendrovės pinigines lėšas bei neapskaitė dalies gautų pajamų, todėl tai lėmė, kad įmonė negali įvykdyti jai nustatytų mokestinių įpareigojimų.
3.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės dokumentų neišsaugojimas lėmė, jog įmonė negalėjo pateikti įrodymų apie ieškinyje nurodytų prekių išgabenimą iš Europos Sąjungos. Kadangi tokių įrodymų nebuvo pateikta, įmonei buvo taikytas ne 0 procentų, bet standartinis 21 procento PVM tarifas ir apskaičiuota valstybei sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM.
3.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepateikė ieškovei įrodymų apie ieškinyje nurodytų transporto priemonių buvimo vietą ir pardavimą, todėl mokėtinas 6 366,38 Eur PVM bendrovei buvo apskaičiuotas taikant standartinį 21 procentų dydžio PVM. Jeigu bendrovės dokumentai būtų išsaugoti ir įmonė būtų įrodžiusi 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumą, bendrovei nebūtų apskaičiuotas mokėtinas PVM ir žala nebūtų atsiradusi.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateikta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
7. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo įrodyti neteisėti atsakovo veiksmai. Apeliantės teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo netinkamai vykdomos bendrovės vadovo pareigos, pažeisti Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimai, tai yra atsakovas aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies bendrovės dokumentų ir tai nulėmė aplinkybę, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 12 113,34 Eur PVM. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.
8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas E. M. nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2017 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo nuspręsta patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo aktą ir nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 12 113,34 Eur PVM, 4 290,99 Eur PVM delspinigių ir 6 057 Eur PVM baudą. Ieškovė byloje pareiškė tiesioginį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir juo reikalavo priteisti iš bendrovės direktoriaus 22 461,33 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro mokestinio patikrinimo metu įmonei apskaičiuotos ir į valstybės biudžetą bendrovės nesumokėtos mokestinės prievolės. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“, teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 28 d.
9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais. Visų pirma, tiesioginis ieškinys gali būti reiškiamas CK 6.263 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui, o jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą tai yra veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiam individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Antra, kreditoriai turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį įmonės vadovui ir (ar) dalyviui tais atvejais, kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu būdu, jog nulemia įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šios priežasties pripažinus bankrotą tyčiniu, turi būti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikšti reikalavimą dėl žalos, kurią sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieš konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017).
10. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotą, todėl antroji šios nutarties 9 punkte nurodyta tiesioginio ieškinio pareiškimo galimybė neaktuali. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį nagrinėjo kaip kreditoriaus tiesioginį ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl individualios žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų specifiškai į ieškovę, atlyginimo.
11. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl ieškovei atsiradusios žalos pasireiškė tuo, jog atsakovas aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies bendrovės dokumentų ir tai nulėmė aplinkybę, jog bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 12 113,34 Eur PVM. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-908-526/2015 atsakovas buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį dėl įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, dėl ko laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, kad aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti vertinamas kaip Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų įmonės vadovo pareigų pažeidimas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės nurodyti neteisėti atsakovo veiksmai gali būti vertinami ir kaip vienos iš CK 2.87 straipsnyje nustatytų juridinio asmens valdymo organų fiduciarinių pareigų, tai yra būti rūpestingam, pažeidimas. Šios pareigos pažeidimas pirmiausia yra nukreiptas prieš patį juridinį asmenį, o įmonės kreditorių dėl tokių pareigų pažeidimo patirta žala laikytina ne tiesiogine, o išvestine iš juridiniam asmeniui padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog CK 2.87 straipsnio pagrindu įmonės vadovo deliktinė atsakomybė atsiranda prieš bendrovę (išvestinė atsakomybė akcininkams ir kreditoriams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas neteisėtus veiksmus atliko išimtinai prieš ieškovę. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai, susiję su aplaidžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, nėra reikšmingi sprendžiant tiesioginio kreditoriaus ieškinio dėl individualios žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą, nes šiais veiksmais žala yra padaroma pirmiausia bendrovei ir ši aplinkybė nepatvirtina individualios ieškovės patirtos žalos fakto.
12. Ieškovė nurodė ir tai, kad priimdamas sprendimą teismas neįvertino patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, jog atsakovas netinkamai vykdė bendrovės vadovo pareigas ir pasisavino bendrovės pinigines lėšas bei neapskaitė dalies gautų pajamų, todėl tai lėmė, kad įmonė negali įvykdyti jai nustatytų mokestinių įpareigojimų. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
13. Byloje esančiame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo akte, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. bei 2017 m. birželio 22 d. disponavo 177 660 Eur (613 426,74 Lt) piniginėmis lėšomis, iš jų neapskaityti iš Estijos įmonės First Estonian Ship Broker OU gauti gryni pinigai, tai yra 64 972,66 Eur (224 337,60 Lt), bendrovės direktoriaus kaip atskaitingo asmens skola bendrovei, tai yra 20 015,75 Eur (69 110,39 Lt) ir bendrovės kasoje apskaitytos piniginės lėšos, tai yra 92 672,25 Eur (319 978,75 Lt). Šiuose dokumentuose konstatuojama, kad yra nustatytas piniginių lėšų pasisavinimas iš bendrovės ir bendrovės pajamų slėpimas. Taigi ieškovė iš esmės įrodinėja tai, kad neapskaitydamas dalies įmonės gautų pajamų bei pasisavindamas bendrovės lėšas, atsakovas apsunkino ieškovės galimybę išieškoti mokestinę nepriemoką, delspinigius ir baudą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Pažymėtina, kad piniginių lėšų pasisavinimo faktas iš esmės reikštų tai, kad tokiais neteisėtais veiksmais yra sumažinamas bendrovės turtas, tuo pačiu sumažinamos juridinio asmens galimybės vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės dėl galbūt atsakovo pasisavintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų yra bendro pobūdžio neteisėti veiksmai, kurie galėjo vienodai paliesti ne tik ieškovės, bet ir visų kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių interesus. Dėl to nėra pagrindo išskirti ieškovės nurodytus atsakovo neteisėtus veiksmus dėl piniginių lėšų neapskaitymo ir jų pasisavinimo ir vertinti juos kaip pažeidžiančius specifiškai tik ieškovės interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms apie pinigų pasisavinimo faktą, būtų pagrindas spręsti klausimą dėl tokiais atsakovo veiksmais padarytos žalos bendrovei atlyginimo, o tokiu atveju visų kreditorių teisės turėtų būti ginamos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka arba kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu bei visų kreditorių interesais. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo pasisavintas bendrovės pinigines lėšas bei neapskaitytą dalį įmonės gautų pajamų nagrinėjamu atveju nepatvirtina individualios ieškovės patirtos žalos fakto, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės tiesioginį ieškinį atsakovui.
14. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė, jog bendrovės dokumentų neišsaugojimas lėmė tai, jog įmonė negalėjo pateikti įrodymų apie ieškinyje nurodytų prekių išgabenimą iš Europos Sąjungos. Kadangi tokių įrodymų nebuvo pateikta, įmonei buvo taikytas ne 0 procentų, bet standartinis 21 procento PVM tarifas ir apskaičiuota valstybei sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
15. Byloje esančiame Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo akte, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekimams į Europos Sąjungą, kurių bendra suma 23 013,44 Eur (79 460,80 Lt), nepagrįstai taikė 0 procento dydžio PVM tarifą. Kadangi įmonė nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 56 straipsnio reikalavimų ir nepateikė įrodymų, kad prekės buvo išgabentos iš šalies teritorijos, įmonei buvo taikytas standartinis PVM tarifas ir apskaičiuota sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovo neveikimas, tai yra nepateikimas mokesčių administratoriui įrodymų, patvirtinančių Latvijos pirkėjui SIA „WEST & CO" už 17 013,44 Eur (58 744 Lt) ir Lenkijos pirkėjui (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur (20 716,80 Lt) sumą parduotoms prekėms taikyto 0 procentų dydžio PVM tarifo pagrįstumą, šiuo atveju lėmė tai, kad bendrovei vietoje 0 procentų buvo taikytas 21 procento dydžio PVM tarifas ir apskaičiuota sumokėti 3 994,08 Eur pardavimo PVM. Akivaizdu, kad tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip žalos įmonei padarymas, lėmęs padidėjusį bendrovės mokestinės prievolės valstybei dydį, todėl šie atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, galėtų būti aktuali nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą kreditoriui pareiškus bendrovės vadovui netiesioginį ieškinį arba visų kreditorių teises ginant Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, o ne sprendžiant individualios žalos konkrečiam kreditoriui atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, įrodymų apie 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumą nepateikimas mokesčių administratoriui ir dėl to padidėjusi bendrovės mokestinė prievolė valstybei, nenustačius kitų bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į konkretų kreditorių, nėra pakankamas pagrindas kilti tiesioginei atsakovo civilinei atsakomybei ieškovei. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie įrodymų apie ieškinyje nurodytų prekių išgabenimą iš Europos Sąjungos nepateikimas ir šiuo pagrindu apskaičiuotas sumokėti PVM nagrinėjamu atveju nepatvirtina individualios ieškovės patirtos žalos fakto, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės tiesioginį ieškinį atsakovui.
16. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovas nepateikė ieškovei įrodymų apie ieškinyje nurodytų transporto priemonių buvimo vietą ir pardavimą, todėl mokėtinas 6 366,38 Eur PVM bendrovei buvo apskaičiuotas taikant standartinį 21 procentų PVM tarifą. Jeigu bendrovės dokumentai būtų išsaugoti ir įmonė būtų įrodžiusi 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumą, bendrovei nebūtų apskaičiuotas mokėtinas PVM ir žala nebūtų atsiradusi. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
17. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad iš VĮ Regitra tvarkomo Kelių transporto priemonių registro buvo išregistruotos šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusios transporto priemonės: priekaba, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikas Volvo FH, vilkikas Magnum 440, vilkikas MAN 19.414, vilkikas MAN 18.413, vilkikas SCANIA R124, vilkikas MAN L2000, priekaba FRUEHAUF, vilkikas Renault Premium, priekaba SCHMITZ SKO 24, priekaba SAMRO RE330. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. patikrinimo akte, taip pat Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodyta, kad atsakovui nenurodžius šių transporto priemonių buvimo vietos ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumą, pagal transporto priemonių įsigijimo vertę įmonei buvo apskaičiuota sumokėti 6 366,38 Eur dydžio pardavimo PVM. Ieškovė atsakovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu grindžia tuo, kad išsaugojus bendrovės dokumentus ir pateikus įrodymus apie 0 procentų dydžio PVM tarifo taikymo pagrįstumą, bendrovei nebūtų apskaičiuotas mokėtinas PVM taikant standartinį 21 procentų PVM tarifą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamai atsakovo vykdytos įmonės vadovo pareigos, lėmusios papildomos mokestinės prievolės valstybei atsiradimą ar jos padidėjimą galėtų būti vertinama kaip prieš pačią įmonę nukreipti neteisėti jos vadovo veiksmai, sukeliantys bendrą šio juridinio asmens mokumo sumažėjimą, todėl kreditorių dėl tokių veiksmų patirta žala galėtų būti laikoma tik kaip išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti konkrečiai į ieškovę nukreiptų atsakovo nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų, susijusių su įmonės dokumentų neišsaugojimu, ir jų pagrindu sukeltos žalos ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, netinkamai vykdė mokesčių įstatymų, šiuo atvejų – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, reikalavimus, pati savaime nėra pakankama buvusio vadovo tiesioginei civilinei atsakomybei taikyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškinimas, jog vadovo pareiga rūpintis, kad jo vadovaujamas juridinis asmuo nebūtų skolingas valstybei bei nebūtų pažeidinėjami įstatymai, o juos pažeidus, atsakomybę turi prisiimti pats vadovas, prieštarauja juridinio asmens savarankiškumo principui, nes iš esmės visais atvejais bendrovei pažeidus teisės normą automatiškai turėtų būti išieškoma žala iš įmonės vadovo, kadangi juridinis asmuo visada savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo būtent per fizinius asmenis – vienasmenius valdymo organus ar valdymo organų narius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-147-516/2016). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė šioje byloje neįrodė išimtinai prieš ją nukreiptų neteisėtų atsakovo veiksmų ir dėl jų ieškovei atsiradusios individualios žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
18. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Žydrūnas Bertašius
Raimonda Andrulienė
Irma Čuchraj