Civilinė byla Nr. 2S-2514-560/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31904-2014-3

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 129

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. prašymą skirti skolininko UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą, suinteresuotas asmuo – Z. R. K., ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Antstolė N. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininko UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. 500 Lt dydžio baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną.

Nurodė, kad antstolė vykdo raštą dėl įpareigojimo supirkti AB Spauda privilegijuotąsias vardines akcijas su 5 proc. kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt už vieną akciją. Vykdymo eigoje buvo areštuotas skolininko vardu įregistruotas automobilis. 2014-06-21 skolininkui buvo išsiųstas antstolės reikalavimas per 7 dienas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), pristatyti areštuotą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) arba informuoti antstolę, kur šį automobilį galima apžiūrėti ir įvertinti. Reikalavimas buvo įteiktas generalinio direktoriaus padėjėjai I. J. 2014-06-27. 2014-07-02 gautas atsakymas, kad minėtas automobilis yra perduotas UAB „VL turto valdymas“ pagal panaudos sutartį, todėl automobilio negali pristatyti antstolės nurodytu adresu. 2014-07-11 buvo išsiųstas dar vienas antstolės reikalavimas per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos imtis įmanomų priemonių atsiimti iš panaudos gavėjo UAB „VL turto valdymas“ areštuotą automobilį ir pristatyti minėtą transporto priemonę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Šis reikalavimas 2014-07-14 pasirašytinai įmonės buveinės adresu įteiktas generalinio direktoriaus padėjėjai I. J.. Nurodė, kad skolininkas piktybiškai nevykdo antstolės reikalavimų ir tokiais veiksmais trukdo vykdyti teismo sprendimą – iki 2014-09-17 antstolės reikalavimai nebuvo įvykdyti, t. y. minėtas automobilis nepristatytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-24 nutartimi antstolės N. Š. pareiškimą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies – skolininko UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. skyrė 10 Lt baudą už kiekvieną antstolės N. Š. 2014-06-21 reikalavimo per 7 dienas į automobilių stovėjimo aikštelę pristatyti areštuotą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0033/13/00409 nurodytų įpareigojimų nevykdymo dieną.

Nurodė, kad nors skolininkui du kartus buvo siųsti raginimai įvykdyti antstolio reikalavimą, tačiau duomenų apie tai, kad skolininkas įvykdė antstolio įpareigojimus, byloje nėra, taip pat nėra žinomos priežastys, dėl kurių skolininkas antstolio nurodytų įpareigojimų neįvykdė. Teismo vertinimu, skolininkas tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sutrukdė antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojų vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, tai, kad neteisėtas skolininko neveikimas sukliudė vykdomojo dokumento vykdymą, teismas antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tenkino. Nurodė, kad atsakomybė už antstolio reikalavimų nevykdymą tenka juridinio asmens vadovui. Teismas, skirdamas baudos dydį, atsižvelgė į baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į skolininko pažeidimo vykdymo procese pobūdį, į tai, kad nepateikta duomenų, jog skolininkas praeityje būtų vengęs vykdyti antstolio reikalavimus, kad nuo patvarkymo gavimo iki antstolio kreipimosi į teismą dienos praėjo mažas laiko tarpas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, skolininko UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. skirtina mažesnė bauda, nei CPK 645 str. 3 d. numatytas baudos vidurkis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja UAB „VITI“ turto fondo vadovė I. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 nutartį ir priimti naują nutartį – antstolės prašymo dėl baudos skyrimo netenkinti. Nurodo, kad antstolė, teikdama prašymą dėl baudos skyrimo, nuslėpė faktą, jog 2014-07-14 antstolės reikalavimas nebuvo įteiktas UAB „VITI“ turto fondui. Tai patvirtina AB firmos „VITI“ 2014-07-15 antstolei siųstas raštas, kuriame nurodyta, kad 2014-07-14 laiškas UAB „VITI“ turto fondo darbuotojams bus perduotas tuomet, kai jie bus grįžę iš atostogų. Tai, kad antstolė siuntė 2014-07-14 raginimą, pareiškėja sužinojo tik 2014-09-25 iš teismo gavusi skundžiamą nutartį. Tik po to pareiškėja kreipėsi į AB firmą „VITI“ ir gavo antstolės 2014-07-14 raginimą. Pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta generalinio direktoriaus padėjėja I. J. yra AB firmos „VITI“, tačiau ne AB „VITI“ turto fondo darbuotoja ir šią siuntą ji priėmė per klaidą dėl panašių įmonės pavadinimų. Be to, kitą dieną antstolė buvo informuota, kad apie raginimą darbuotojai bus informuoti jiems grįžus iš atostogų. Pažymėjo, kad UAB „VITI“ turto fondas 2014-07-02 jau informavo antstolę, kad yra sudaryta panaudos sutartis ir ginčo automobilis perduotas UAB „VL turto valdymas“, tačiau taip pat nurodė, kad iš panaudos gavėjo pareikalauta kuo skubiau pristatyti automobilį apžiūrai. Tačiau kadangi pareiškėja iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo informuota apie pakartotinį antstolės raginimą bei UAB „VL turto valdymas“ nepateikė informacijos dėl 2014-07-02 reikalavimo įvykdymo, pareiškėja negalėjo žinoti, kad automobilis nebuvo pateiktas apžiūrai. Tačiau tik apie tai sužinojusi, pareiškėja 2014-09-26 dar kartą kreipėsi į UAB „VL turto valdymas“ bei informavo, kad nutraukia panaudos sutartį, ir pareikalavo grąžinti automobilį. Taigi, šios aplinkybės, pareiškėjos teigimu, patvirtina, kad ji ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti antstolės įpareigojimą. Mano, kad šiuo atveju būtent antstolė nesiėmė visų reikalingų veiksmų, siekdama išsireikalauti automobilį iš UAB „VL turto valdymas“.

Antstolė N. Š. ir suinteresuotas asmuo Z. R. K. atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė N. Š. vykdo vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo supirkti AB Spauda privilegijuotąsias vardines akcijas su 5 proc. kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisės po 0,55 Lt už vieną akciją. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, 2014-06-21 skolininkui buvo išsiųstas antstolės reikalavimas per septynias dienas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), pristatyti areštuotą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) arba informuoti antstolę, kur šį automobilį galima apžiūrėti ir įvertinti. 2014-07-11 buvo išsiųstas dar vienas antstolės reikalavimas, kuris 2014-07-14 pasirašytinai įteiktas AB firmos „VITI“ generalinio direktoriaus padėjėjai I. J.. Atsižvelgdama į tai, kad raginimas iki 2014-09-17 įvykdytas nebuvo, antstolė N. Š. kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininko UAB „VITI“ turto fondo vadovei I. J. baudą už kiekvieną antstolės patvarkymo nevykdymo dieną.

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus vykdo antstolis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.). Pagal CPK 585 str. 1 d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Nevykdant antstolio nurodymo asmeniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jo vadovui) gali būti paskirta bauda (CPK 585 str. 2 d. ir 3 d.). Taip pat CPK 645 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų (CPK 645 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde pareiškėja teigia, kad ji ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti antstolės įpareigojimą, kadangi tik gavusi pirmąjį antstolės patvarkymą pareiškėja informavo antstolę apie sudarytą panaudos sutartį dėl ginčo automobilio ir išsiuntė pranešimą UAB „VL turto valdymas“ dėl automobilio pristatymo apžiūrai. Taip pat nurodo, kad kadangi pareiškėja iki skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo informuota apie pakartotinį antstolės raginimą, o UAB „VL turto valdymas“ nepateikė informacijos dėl 2014-07-02 reikalavimo įvykdymo, pareiškėja negalėjo žinoti, kad automobilis nebuvo pateiktas apžiūrai. Tačiau bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais. Pažymėtina, kad antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi antstolio nustatytais terminais (CPK 585 str. 1 d.). Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai gavus pirmąjį 2014-06-21 antstolės raginimą ir šiuo pagrindu išsiuntus UAB „VL turto valdymas“ pranešimą dėl automobilio pristatymo apžiūrai bei atsakymą antstolei dėl informavimo apie sudarytą panaudos sutartį nėra pakankami siekiant konstatuoti, jog ji ėmėsi visų priemonių, siekdama įvykdyti antstolės įpareigojimą. Pažymėtina, kad nuo pirmojo 2014-06-21 antstolės patvarkymo iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo dienos praėjo daugiau nei 3 mėnesiai, tačiau pareiškėja per šį laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdama išsiaiškinti, ar antstolės įpareigojimas yra įvykdytas. Nors atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog antrojo 2014-07-11 antstolės raginimo įteikimo metu ji atostogavo, tačiau šis faktas, teismo vertinimu, nepateisina pareiškėjos pareigos bendradarbiauti su antstole nevykdymo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad AB firma „VITI“, kurios darbuotoja priėmė antstolės siųstą 2014-07-11 raginimą, 2014-07-15 informavo antstolę, jog apie gautą laišką AB „VITI“ turto fondas darbuotojai bus informuoti tik grįžę iš atostogų, kurios tęsis iki 2014-08-31. Taigi, nors antstolė N. Š. į teismą dėl baudos pareiškėjai skyrimo kreipėsi tik 2014-09-17 prašymu, kuris teisme gautas 2014-09-22, tačiau ir per šį laikotarpį nuo atostogų pabaigos pareiškėja neatliko jokių veiksmų, siekdama įvykdyti antstolės reikalavimą ar išsiaiškinti, ar šis patvarkymas jau yra įvykdytas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teigtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog skolininkas minėtais neteisėtais veiksmais (neveikimu) sutrukdė antstolei per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą, pažeidė išieškotojų vykdomojoje byloje teises bei teisėtus interesus, yra teisėta ir bauda pareiškėjos atžvilgiu paskirta pagrįstai. Be to, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, vertintina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydis laikytinas pagrįstu ir teisingu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                      Dainius Rinkevičius