Civilinė byla Nr. e2-797-450/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00147-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Beltranza“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Minijos krantas“, J. S., L. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Beltranza“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorio – 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1AK-1636 – pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. S. ir L. S. (toliau – ir atsakovė (2) ir atsakovas (3)) 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-1636 perleistą turtą – 43800/52201 patalpas (toliau – patalpos), esančias adresu (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)).
3. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ginčo patalpos jau kartą buvo perleistos kitų asmenų – atsakovų nuosavybėn, todėl kyla rizika, jog, sužinojus apie ieškinį, minėti atsakovai gali siekti patalpas perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, juolab kad žyma apie neatsiskaitymą už patalpas jau yra išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta siekiant atsakovei UAB „Minijos krantas“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė (1)) išvengti pareigos sumokėti už darbus. Tam, kad būtų užtikrintas ir apskritai įmanomas ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas, t. y. patalpų grąžinimas atsakovės UAB „Minijos krantas“ nuosavybėn, teigia, jog egzistuoja pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį.
6. Teismo vertininmu, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai J. S. ir L. S. siekia parduoti patalpas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovės UAB „Minijos krantas“ sunkią finansinę padėtį, eliminuojančią galimybę sumokėti ieškovei už darbą; nepateikė įrodymų apie atsakovės UAB „Minijos krantas“ turtą, turtines teises, kurias, esant pagrindui, galima suvaržyti.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė, jog, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl ieškovės prašymas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovė reiškė reikalavimą ne tik pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-1636, tačiau ir taikyti restituciją bei perleistą turtą grąžinti bendrovei. Nuosekli Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad kai pareiškiamas reikalavimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu ir jo teisiniu statusu, esančiu pas atsakovus, savaime egzistuoja didesnė sprendimo neįvykdymo rizika ir atitinkamai didesnis poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015; 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
8.2. Ieškinio tikėtinas pagrįstumas yra pakankama aplinkybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiant išsaugoti status quo (faktinė padėtis, padėtis, kuri yra). Be to, nekilnojamojo turto buvimas pas atsakovus savaime patvirtina palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
8.3. Teismų praktikoje pripažinta, kad kai ginčas susijęs su nekilnojamojo turto statusu, negali būti ignoruojamas faktas, jog, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisės disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8-516/2023 26 punktas). Todėl nesąžiningumas, priešingai, nei sprendė teismas, nėra būtina sąlyga sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šios kategorijos bylose.
8.4. Bendrovė perleisdama patalpas atsakovės (2) ir atsakovo (3) naudai (susijusiems asmenims, galimai neatlygintinai bei suvokiant savo skolinius įsipareigojimus ieškovei), elgėsi nesąžiningai, nes siekė, kad iš atsakovei (1) priklausančio turto nebūtų tenkintas ieškovės kreditorės finansinis reikalavimas, nors didžiąją dalį reikalavimo atsakovė (1) pripažįsta. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog patalpos ir toliau bus perleidžiamos, tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą, o tai kelia grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8.5. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie prastą UAB „Minijos krantai“ finansinę padėtį ir nepagrįstai sprendė, kad tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Ieškovė pateikė: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus apie UAB „Minijos krantas“ turimą nekilnojamąjį turtą, perleistą nekilnojamąjį turtą ir finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 finansinius metus. Bendra atsakovės (1) nekilnojamojo turto vertė, perleidus ginčo patalpas, sudaro 11 506 Eur, kuri 65 kartus mažesnė nei ieškovės reikalavimai į atsakovę (1). Ilgalaikio turto balansinė vertė 2022 m. sudarė 29 891 Eur, t. y. atsakovės (1) disponuojamo turto vertė sudaro ne daugiau nei 41 397 Eur (11 506 Eur + 29 891 Eur), šio turto nepakaktų palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
8.6. Byloje keliami reikalavimai, susiję su nekilnojamojo turto objekto teisine padėtimi, atsakovei (1) esant nemokiai, ir nemokumo būklėje toliau perleidus patalpas, egzistuoja būtinybė įtvirtinti patalpų esamą padėtį atžvilgiu iki ginčo galutinio išsprendimo, tokiu būdu sudarant galimybes, kad skoliniai įsipareigojimui ieškovei ateityje bus įvykdyti.
8.7. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės laikytinos proporcingomis, ekonomiškomis bei nepagrįstai nesuvaržančiomis atsakovų.
9. Atsakovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
9.1. Nors ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindžia didele ieškinio reikalavimo suma (65 kartus didesne nei atsakovo (1) nekilnojamo turto vertė), aktualioje teismų praktikoje nurodoma, kad vien ieškinio suma, nepriklausomai nuo to, ar ji būtų vertinama kaip didelė, negali būti vieninteliu kriterijumi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar (ir) padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis Nr. 2-1724/2013).
9.2. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas, kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. e2-1186-196/2017; 2019 m. vasario 25 d. nutartis Nr. e2-210-943/2019; 2021 m. vasario 11 d. nutartis Nr. e2-94-943/2021). Šiuo atveju ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų apie atsakovo (1) ar kitų atsakovų nesąžiningumą, piktnaudžiavimą ir ketinimą vengti teismo sprendimo įvykdymo.
9.3. Ieškovė ieškinį ir atskirąjį skundą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovės 2022 m. finansinės atsakomybės dokumentais, kuriuose neatsispindi šiai dienai turimas turtas. Ieškovė nutyli ir nenurodo, kad 2022 m. atsakovės (1) trumpalaikio turto vertė buvo 897 342 Eur. Tokiu būdu, pati ieškovė elgiasi nesąžiningai, nutylėdama jai nenaudingus faktus.
9.4. Ieškovė ignoruoja faktą, kad atsakovų sudaryta 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė, jog už turtą su atsakove (1) buvo atsiskaityta ir jos dydžiu padidėjo atsakovės (1) turtas.
9.5. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas ir turto arešto išviešinimas lemtų priešingą rezultatą – būtų apsunkinta UAB „Minijos krantas“ veikla, sumažintas jos patikimumas verslo partnerių akyse, apsunkinama galimybė, esant poreikiui, gauti kreditą, pasiskolinti apyvartinių lėšų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto turto atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pateikto prašymo
12. Atsakovė UAB „Minijos krantas“ pateikė prašymą pakeisti ją procesinių teisių perėmėja UAB „Minijos audinė“ (juridinio asmens kodas 302661245).
13. Prašyme nurodė, kad atsižvelgdami į tai, jog atsakovė UAB „Minijos krantas“ buvo reorganizuota, ją prijungiant prie UAB „Minijos audinė“, kuri tęsia veiklą bei po reorganizavimo visos UAB „Minijos krantas“ (juridinio asmens kodas 302896058) teisės ir pareigos perėjo UAB „Minijos audinė“ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi – „Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įregistruojamos visos po reorganizavimo sukurtos naujos bendrovės ar įregistruojami visų tęsiančių veiklą bendrovių pakeisti įstatai“, pateikti duomenys iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“, jog įregistruoti nauji UAB „Minijos audinė“ įstatai, patvirtinantys, kad reorganizavimas yra baigtas. Atsakovė pateikė 2023 m. rugpjūčio 31 d. turto, teisių ir pareigų perdavimo priėmimo aktą, kuris patvirtina, kad UAB „Minijos audinė“ visą UAB „Minijos krantas“ turtą, teises bei pareigas perėmė 2023 m. rugpjūčio 31 d. bei VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašą (su istorija), kuriame matyti, jog teisinis statusas „reorganizuojamas“ buvo įregistruotas nuo 2023 m. birželio 24 d., o išregistruotas 2023 m. rugsėjo 5 d. UAB „Minijos krantas“ išregistravus iš juridinių asmenų registro kaip pasibaigusią po reorganizavimo.
14. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tapatus prašymas pakeisti atsakovę UAB „Minijos krantas“ jos procesinių teisių perėmėja UAB „Minijos audinė“ 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-619-642/2023 (DOK-11199). Pirmosios instancijos teismo teisėja, 2023 m. rugsėjo 6 d. rezoliucija, įpareigojo VĮ „Registrų centrą“ iki 2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikti duomenis, ar UAB „Minijos krantas“ išregistruota iš juridinių asmenų registro, jei išregistruota, kas perėmė šios įmonės teises ir pareigas, ar įvykdyta Klaipėdos apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8714-991/2023 dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – reorganizavimo sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl šalies pakeitimo, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžiamas, kadangi pirmosios instancijos teismui pateiktas tapatus prašymas, kurį, siekdamas tinkamai išspręsti ir įvertinti, pareikalavo papildomų duomenų ir juos gavus, spręs nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti plačiau nepasisako.
18. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti, teismui konstatavus, kad ieškovė nepagrindė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės
19. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas ieškovės nurodytus argumentus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovai galėtų būti nesąžiningi ir vengtų ateityje vykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais būtų siekiama sumažinti galimybes įvykdyti šioje byloje teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad vien didelė reikalavimo suma (turto vertė) nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jog šiuo atveju, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, byloje egzistuoja grėsmė galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
21. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
22. Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019 ir kt.).
23. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
24. Ieškovė, siekdama pagrįsti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, atskirajame skunde nurodė, kad ji reiškė reikalavimą ne tik pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-1636, tačiau ir taikyti restituciją bei perleistą turtą grąžinti bendrovei; nurodė, jog teismų praktikoje yra patvirtinta, jog, kai pareiškiamas reikalavimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu ir jo teisiniu statusu, esančiu pas atsakovus, savaime egzistuoja didesnė sprendimo neįvykdymo rizika ir atitinkamai didesnis poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones; bendrovė perleisdama patalpas atsakovės (2) ir atsakovo (3) naudai (susijusiems asmenims, galimai neatlygintinai bei suvokiant savo skolinius įsipareigojimus ieškovei), elgėsi nesąžiningai, nes siekė, kad iš atsakovei (1) priklausančio turto nebūtų tenkintas ieškovės finansinis reikalavimas, nors didžiąją dalį reikalavimo atsakovė (1) pripažįsta; teismas neįvertino ieškovės pateiktų duomenų apie prastą atsakovės UAB „Minijos krantai“ finansinę padėtį ir nepagrįstai sprendė, kad tokių įrodymų ieškovė nepateikė; byloje keliami reikalavimai, susiję su nekilnojamojo turto objekto teisine padėtimi, atsakovei (1) esant nemokiai, ir nemokumo būklėje toliau perleidus patalpas, egzistuoja būtinybė įtvirtinti patalpų esamą padėtį iki ginčo galutinio išsprendimo, tokiu būdu sudarant galimybes, jog skoliniai įsipareigojimui ieškovei ateityje bus įvykdyti.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, nemano, kad jie pakankamai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą ir prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo būtinumą. Visų pirma, pažymėtina, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės(-ų) galimas nesąžiningumas šalių tarpusavio santykiuose, o atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovo(-ų) veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, jog būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
26. Kita vertus, ieškovė be kita ko nurodė, kad ji pareiškė ieškinio reikalavimą ne tik pripažinti negaliojančia 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1AK-1636, tačiau ir taikyti restituciją bei perleistą turtą grąžinti bendrovei, t. y. pareikštas reikalavimas, susijęs su nekilnojamuoju turtu ir jo teisiniu statusu, esančiu pas atsakovus, todėl savaime egzistuoja didesnė sprendimo neįvykdymo rizika ir atitinkamai didesnis poreikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės įvertinęs esamą situaciją sutinka, kad, siekiant ginčo objekto išsaugojimo (esamoje padėtyje), šiuo konkrečiu atveju turi būti taikoma kitokio pobūdžio, mažiausiai varžanti atsakovų teises, bei atitinkanti proporcingumo principą laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovams J. S. ir L. S. disponuoti nekilnojamuoju turtu – 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-1636 jiems perleistą turtą – 43800/52201 patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami).
28. Kartu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą, kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje – iš esmės grindžia ne atsakovų nesąžiningumu, tačiau poreikiu išlaikyti ginčo nekilnojamojo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas.
29. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).
30. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nei vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti nurodyti principai.
31. Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atitinkamus ribojimus konkrečiam turtui, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, gali lemti ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovams pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ir (ar) kitaip apsunkinant jiems priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir kartu nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas iš dalies ir taikoma laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo nekilnojamąjį turtą – J. S. ir L. S. 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-1636 perleistą turtą – 43800/52201 patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre) dėl nuosavybės teisės į atsakovų J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) ir L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbiami)) 2023 m. kovo 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. K1AK-1636 įgytą turtą – 43800/52201 dalis patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)), perleidimo draudimo, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje.
Nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Teisėja Asta Radzevičienė