Baudžiamoji byla Nr. 1A-1-361/2021

  Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00082-2018-8

                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3;

 (S)

                  1.2.17.13; 1.2.18.10; 2.1.15.3.3.1; 2.4.6.5.1 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Linai Gricienei,

dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui,

nuteistajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) atstovams advokatams Mindaugui Dūdai ir Sauliui Tamošaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir civilinės ieškovės  UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikPersaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinys atmestas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. turtui.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. B. esmė

1.       A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 18 d., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku, 2009 m. gruodžio mėnesį organizavo apgaulingą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, būtent: 

pažeidžiant 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) (toliau – BAĮ) 4 straipsnio nuostatas, jog ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų bei 3 dalies nuostatas, jog „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai“, ,,Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. R. išrašyti 2009 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, serija JUD Nr. 2009-05, ir jame įrašyti  aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, jog pagal šį 2009 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, serija JUD Nr. 2009-05, iš D. M. G. pagal 2009 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį priimta 90 000 Lt (26 065,80 Eur), nors realiai šių pinigų už perkamą žemę D. M. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo ir šie pinigai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gauti ir pateikti šį 2009 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, serija JUD Nr. 2009-05, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nesuvokę A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtus melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis užregistravo į 2009 metų apyvartos žiniaraštį (suvestinę) buhalterinę sąskaitą 2720 „Kasa“ pajamas. Be to, A. B. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. R. išrašyti 2009 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 08-16 ir jame įrašyti  aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, jog pagal šį 2009 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 08-16 A. B. iš kasos buvo grąžinta       90 000 Lt (26 065,80 Eur) paskola, pastarojo suteikta bendrovei pagal 2007 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, kai realiai A. B. 90 000 Lt (26 065,80 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei bankiniais pavedimais, nei grynaisiais pinigais nebuvo išmokėti, bei pateikti šį 2009 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 08-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nesuvokę A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtus melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą. Dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų šių neįvykusių ūkinių operacijų laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. kovo 29 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1.1.        A. B. pagal BK 209 straipsnį nuteistas už tai, kad sąmoningai blogai valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, būtent: laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. kovo 29 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o nuo 2010 m. spalio 1 d. ir direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr. IX-1889) (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi: nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. R., nesuvokusiam A. B. nusikalstamos veikos pobūdžio, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus K. S., sudaryti 2007 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 2007/12/20 dėl 121 640,41 Eur (420 000 Lt) dydžio paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir  su ūkininku N. M. sudaryti 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2007/12/21 dėl 120 771,55 Eur (417 000 Lt) dydžio paskolos suteikimo ūkininkui N. M. be jokio paskolos sugrąžinimo realaus užtikrinimo. Tokiu būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta paskola nebuvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamoms gauti, o gauti pinigai buvo paskolinti ūkininkui N. M., nors pagal kasos knygos išrašus ir buhalterinės sąskaitos 272 „Kasa“ (litais) apyvartos žiniaraštį dokumentinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis 2007 m. gruodžio 20 d. – 0,00 Lt, bendrovė 2007 metais dirbo nuostolingai, nuostolis –  7 275,83 Eur (25 122 Lt ), suėjus 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartyje Nr. 2007/12/21 numatytam paskolos grąžinimo terminui, nesiėmė priemonių susigrąžinti paskolą ir palūkanas iš ūkininko N. M. nei teisminiu, nei neteisminiu keliu, sąmoningai neplėtojo įmonės veiklos. Taip A. B. sumažino galimybę šias pinigines lėšas panaudoti įmonės veikloje, atsiskaityti su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui  ir sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiais veiksmais jis nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, iškeltą 2013 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, ir padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę – 647 834,77 Lt (187 625,92 Eur) – turtinę žalą, o būtent VSDFV Mažeikių skyriui 212,04 Lt (61,41 Eur), UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 641 092,73 Lt (185 673,29 Eur), UAB „P(duomenys neskelbtini)“ 1 530 Lt (443,12 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Lt (1 448,10 Eur).

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

2.       Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo

2.1.        Argumentuoja, jog dėl V. R. byla buvo išskirta 2018 m. balandžio 24 d. ir dalyje dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį 2018 m. birželio 27 d. nutraukta. V. R. yra nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas perrašė Šiaulių apygardos prokuratūros kaltinimo dispoziciją ir apkaltino apeliantą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 209 straipsnį, nenurodydamas, ką išnagrinėjęs V. R. bylą nustatė teismas. Taip surašytas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

2.2.        Teismas be motyvų paskyrė apeliantui griežtą bausmę, įpareigojimus ir  neproporcingai suvaržė jo teises. Teigia, jog yra nuteistas nekaltai, nes nepadarė jam inkriminuotų veikų. Be to, teismas šiuo nuosprendžiu pateisino N. M. piktybišką vengimą grąžinti skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos duomenų matyti, kad pastarasis šią skolą galėjo ir gali grąžinti. N. M. ir dabar gyvena iš kaimo turizmo sodybos gaunamų pajamų. Teismas vadovavosi ne tik priešiškai nusiteikusio prieš apeliantą N. M., bet ir netiesą apie paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. M. suteikimo (grąžinimo) aplinkybes teismui parodymus davusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų K. S., D. P., A. S. paaiškinimais. Teismas nepagrįstai atsisakė paskirti ekspertizę ir be aiškių motyvų atmetė apelianto poziciją dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo. Teismas pažeidė BPK reikalavimus. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, yra prieštaringos arba nepagrįstos konkrečiais įrodymais. Pasikartojantys, nemotyvuoti, objektyviais argumentais nepagrįsti teismo teiginiai rodo teismo šališkumą, neobjektyvumą. Nuosprendyje padarytos įrodymais bei pagrįstomis aplinkybėmis nepatvirtintos išvados, neanalizuotas V. R. nuosprendis, apelianto finansiniai indėliai į bendrovės veiklą, neįvertinta, jog specialistų išvados yra sąlyginės, nepagrįstos.

2.3.        Akivaizdžiai priešiško bei nesąžiningo apelianto atžvilgiu N. M. parodymus teismas turėjo vertinti itin dėmesingai ir principingai, t. y. kaip nesąžiningo asmens, kurio įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ esmingai nulėmė bendrovės finansines problemas. Tačiau teismas nepagrįstai N. M. parodymais grindė apelianto kaltę. Teismas nuosprendyje išdėstė aplinkybes, kurios tik parodo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. M. buvo tam tikri susitarimai iki N. M. sutarties sudarymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nurodė, kad vadovaujasi K. S. parodymais, jog statybos darbus N. M. sodyboje užbaigė 2007 m. gruodžio mėn., o N. M. už darbus liko skolingas 420 000 Lt. Paaiškina, jog tam, kad gautų Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo parašyti pažymą, jog N. M. nėra skolingas. Todėl 2007 m. gruodžio 19 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta 420 000 paskolos sutartis, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą padarytas paskolos sumos dydžio pavedimas, o po šios paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo N. M. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė pažymą agentūrai. Pats N. M. net ir teisme teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajam paskolino 417 000 Lt, kuriuos jis išgrynino, ir 410 200 Lt grynaisiais įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip skolos grąžinimą. Šiuos N. M. teiginius ikiteisminio tyrimo metu neigė K. S., nurodydamas, kad N. M. įnešė skolą ne po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, bet 2007 m. gruodžio 19 d., ir tai patvirtina kasos pajamų orderis. Tačiau teismas nuosprendyje nurodė, kad, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. M. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą. Ši faktą be apelianto tvirtino V. R., pats N. M. ir specialistė, tyrusi N. M. ūkinę finansinę veiklą, išvadoje nurodydama, kad N. M. 2007 m. gruodžio 19 d. neturėjo faktinės galimybės sumokėti 410 200 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šiuos pinigus sumokėjo po to, kai gavo grynųjų sumą iš V. R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (t. 10, b. l. 149). Pacituoja N. M. teisme duotus parodymus teisme (2019 m. vasario 5–6 d. protokole): „Išgryninęs pinigus nunešiau į (duomenys neskelbtini) apmokėti sąskaitą, nes (duomenys neskelbtini) reikalavo grynų pinigų....Vieną dieną gavau paskolą, kitą dieną apmokėjau (duomenys neskelbtini)i“.

2.4.        Teismas nuosprendyje vadovavosi K. S. parodymais, kurie esamų bylos įrodymų kontekste patvirtina apelianto poziciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderyje įrašyta data yra neteisinga, o šis dokumentas galbūt yra suklastotas. Tai patvirtina išankstinį N. M. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą galbūt fiktyviai įforminti skolos įnešimą anksčiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolins pastarajam pinigus per UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad šią skolą susietų tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingu atveju N. M. nebūtų patvirtinta dalinė Nacionalinės mokėjimo agentūros išmoka. Teismas nustatė, kad pats N. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, derino veiksmus su V. R., turėjo bendrovės įgaliojimą veikti jos vardu tam tikruose sandoriuose, tačiau nepagrįsdamas teiginių, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovus vadina „niekais“. Buvęs bendrovės steigėjas ir direktorius L. D. 2019 m. kovo 26 d. posėdyje parodė, kad N. M. buvo jo pavaduotojas, duodavo nurodymus, su kuo sutartis pasirašyti, o apeliantas bendrovėje kartais dalyvaudavo pasitarimuose kaip „(duomenys neskelbtini)“ konsultantas. L. D. paaiškino, jog tyrimo metu jam buvo grasinama areštu, todėl  šiek tiek jo pozicija teisme gali skirtis. Teismas L. D., V. R. parodymų teisme neanalizavo, o minėtų N. M. prieštaringų bei tendencingų parodymų neaptarė, nors akivaizdu, jog N. M. turi aiškų turtinį suinteresuotumą apkalbėti apeliantą, žinodamas, kad jiems abiem pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinys.

2.5.        Teismas nepagrįstai kaltinimą apeliantui grindė ir K. S., D. P. bei A. S. parodymais, nes šie asmenys nuolat demonstravo savo negatyvų nusiteikimą prieš jį, kaltindami tuo, kad jis tarpininkavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunant paskolą, kartu neigė žinoję apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola buvo susijusi su N. M., pastarojo ūkine veikla, statant, rekonstruojant kaimo turizmo sodybą. Teismas išdėstė tik R. R., N. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nelygino ir nevertino šių parodymų su parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Apskritai teismas neaptarė V. R. parodymų, kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės bei apklaustas kaip liudininkas, nors kaltinamajame akte nurodytas kaip įtariamasis, kaip ir apeliantas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad V. R. yra nuteistas už nusikaltimą, kuriuo dar kartą nepagrįstai yra kaltinamas apeliantas. Teismas nevertino V. R. parodymų, jog verslo idėja buvo N. M., pastarasis vykdė veiklą ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – direktoriaus pavaduotojas. N. M. reikėjo paskolos ir jis rūpinosi paskolos gavimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes buvo skolingas šiai bendrovei už darbus. N. M. reikėjo grynųjų pinigų, o visus buhalterinius dokumentus išrašinėjo buhalteriai, o ne jis (V. R.). V. R. teismo posėdyje patvirtino, kad paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavimo procesas sugalvotas ne jo, o A. B., N. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; pasirašė sutartį, N. M. jam atnešė sutartį; grynuosius pinigus N. M. padavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kieme. Taigi V. R., priešingai nei teigiama nuosprendyje, pripažino organizavęs ir buvęs atsakingas už buhalterinę apskaitą, realiai buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. V. R. nurodė, kad N. M. buvo asmuo, kuris sprendė daugelį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinių ir organizacinių klausimų, susijusių su ūkine veikla. N. M. sodybos statybos faktas patvirtina, kad N. M. prašymu V. R. išgrynino paskolos pinigus, o šiuos pinigus N. M. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne 2007 m. gruodžio 19 d., o po to, kai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą, t. y. 2007 m. gruodžio 21 d. Beje, teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog N. M. kieme buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas – automobiliai. D. P. patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo panaudoti N. M. sodybos statybai bei nebuvo jokių kliūčių nustatyti įmonės įsipareigojimus, turtą, kadangi A. B. perdavė visus įmonės dokumentus ir turtą, o D. P. turtą realizavo.

2.6.        Kaltinime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (tvarkę ir buvę atsakingi už buhalterinę apskaitą) nesuvokė apelianto ir V. R. nusikaltimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi buhalterė B. J. parodė, kad buhalterinius dokumentus išrašydavo pagal direktoriaus V. R. atneštus pirminius dokumentus, sutartis, o su apeliantu niekada nebuvo susitikusi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė I. L. parodė, kad dirbo nuo 2009 iki 2010 m. vidurio, o po atostogų – dar iki 2012 m. gruodžio mėn.; žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apeliantas ir V. R.; pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. B. ir M. G. sudarytą trišalę užskaitų sutartį būtų pagrindas išrašyti sąskaitą bei pajamų-išlaidų orderius, nes tokia buvo nusistovėjusi praktika; jeigu žemės pirkimo sutartis buvo panaikinta ir žemė grąžinta bendrovei, o po šios restitucijos  atnaujinta bendrovės skola A. B., tai minėti sandoriai bei restitucija niekaip  nepaveiktų (nepakeistų) bendrovės turto ar įsipareigojimo visumos. Buhalteris J. K. 2019 m. balandžio 29 d. posėdyje parodė, jog neprisimena įmonės „(duomenys neskelbtini)“, bet dokumentai buvo, jis tikrindavo  ir suvesdavo pirkimo–pardavimo duomenis. 

2.7.        Taigi visi apklausti buhalteriai nenurodė net menkiausio fakto ar argumento, kad būtų sudarę kokį nors neteisėtą dokumentą ar būtų apgauti dėl kokio nors finansinio veiksmo ar būtų nesupratę kokios nors buhalterinės apskaitos organizavimo operacijos. Todėl kaip nepagrįstas ir neteisėtas vertina teismo išvadas, kad apeliantas, būdamas vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą (dėl to kaltu yra pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu direktorius V. R.); apeliantas pats neatliko apgaulingos apskaitos tvarkymo, o tokią veiklą organizavo, todėl jam ir buvo inkriminuota BK 24 straipsnio 4 dalis, 222 straipsnio 1 dalis; tokios veikos, kuri laikytina sąmoningu blogu įmonės valdymu, pagrindu pastarasis nulėmė įmonės bankrotą. Tačiau pagal BK 222 straipsnį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino apskaitos dokumentus, jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros. Iš byloje esančių specialisčių I. A. ir V. V. išvadų matyti, kad 2015 m. lapkričio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 30-(U-1302)-ISI-1040, 2017 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje Nr. 30-499-ISI-724 tirti 2009 m. gruodžio 23 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo su D. M. G. ir apelianto paskolų grąžinimo bendrovėje dokumentai. Specialistėms buvo pateikti visi reikiami dokumentai ir kasos knygos, apyvartos žiniaraščiai, suvestinės, kasos pajamų–išlaidų orderiai, kasos duomenys, sutartys bei kiti apskaitos dokumentai. Specialistėms nepateiktas kasos išlaidų orderis apie apeliantui išmokėtą 90 000 Lt paskolą, nors aišku, kad ši suma nebuvo faktiškai išmokėta, o pagal buhalterijoje esančią ir minėtą trišalę sutartį, buvo užskaityta,  nors D. M. G. šiuos 90 000 Lt pagal trišalę sutartį turėtų sumokėti apeliantui, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtam kreditoriui. Nors trišalė sutartis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir ją matė specialistės (V. V. parodymai), tačiau I. A. padarė nepagrįstą bei nemotyvuotą išvadą, jog iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo. Nors specialistė V. V. šią I. A. poziciją švelnina, surašydama tik spėjimais pagrįstą išvadą ir teigdama, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė žemės pardavimo ir panaudojo neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti 2009 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, tai buvo pažeistas BAĮ 13 straipsnio 1 dalis, todėl nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. kovo 29 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokią sąlyginę išvadą specialistė davė žinodama, kad yra trišalė užskaitų sutartis ir kasos pajamų bei išlaidų orderiai išrašyti šios sutarties pagrindu. Todėl net ir finansinių žinių neturinčiam asmeniui yra aišku, kad kasos išlaidų ir pajamų orderius išrašė buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės buhalteriai. Užskaitų atvejais tokia praktika bendrovėje buvo ir šios praktikos negalima vertinti nusikaltimu. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą niekam iš buhalterių teisinių pretenzijų nepateikta. Minėtoji V. V. parodė teisme, kad ji tyrė laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. kovo 29 d. ir pažeidimų nenustatė. Teismas privalėjo į šiuos faktus reaguoti ir nuosprendyje pasisakyti, kodėl atmeta specialisčių poziciją, kad už 2007–2009 m. buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų pateikimą yra atsakingas direktorius, o ne akcininkas, kad esant neištirtiems bei neįvertintiems dokumentams ir laikotarpiams, turintiems reikšmės apelianto kreditinio reikalavimo sumos nustatymui (iki 2013 m. birželio 5 d., t. y. kreditinių reikalavimų patvirtinimo ir žemės sklypų sutarties sugrąžinimo bendrovei proceso), būtina atlikti papildomus tyrimus ar skirti ekspertizę. Teismas nemotyvuotai atsisakė tai tirti, neskyrė ekspertizės, teigdamas, jog tai tik apelianto gynybos pozicija. Atmesdamas prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, teismas pažeidė BPK 6–7, 286–287 straipsnių nuostatas.

2.8.        Nesutinka, jog 2007 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Priešingai, kiek matyti iš dokumentų, bendrovė neturėjo mokėtinų įsiskolinimų. Buvo einamieji mokėjimai, o 2008 m. ūkinės veiklos dokumentai rodo, kad buvo  vykdoma veikla, prekyba su įvairiais tiekėjais parduodant prekes ir N. M. ūkiui. Savo paskolintomis lėšomis apeliantas visada padėjo bendrovei, jei tik V. R. prašydavo finansinės pagalbos. Taigi iš bylos duomenų ir specialisčių išvadų neginčijamai aišku, kad apeliantas niekada nėra įvykdęs ar organizavęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Už buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakingi bendrovės vadovai, o apeliantas pradėjo dirbti bendrovės direktoriumi tik 2010 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuolat ir apeliantui pradėjus vadovauti teisingai tvarkė profesionalios įmonės, kurioms niekas niekada jokių pretenzijų nei dėl dokumentų, nei dėl apskaitos registrų nėra pareiškęs. 

2.9.        Kaltinime apeliantui yra tokių faktų, kurie visiškai neaiškūs bei nesuprantami. Kaltinime nurodytas kitas kaltininkas yra tik bylos liudininkas, nors kaltinamajame akte įvardijamas įtariamuoju (V. R.). Kaltinimas dėl tyčinio bankroto surašytas analogiškai, tik nurodant du asmenis „liudininkus“, kurie tiesiogiai susiję su 2007 m. gruodžio 19–22 d. paskolomis (V. R. – sudaręs sandorius ir N. M. – gavęs bei iki šiol negrąžinęs kaltinime nurodytos paskolos). V. R. dar apibūdinamas kaip asmuo, nesupratęs apelianto nusikaltimo, nors pagal BK 222 straipsnį yra pripažintas kaltu. Pažymi, kad teismas, pripažindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar – UAB „(duomenys neskelbtini)“), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei N. M. paskolinius santykius – civiliniais teisiniais santykiais bei tai, kad civiline tvarka priteisus skolas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš N. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai yra išspręsti ir sprendimai yra realizuojami, išieškojimas, vykdomas vykdymo procese, iš esmės patvirtino, jog apeliantas nėra padaręs žalos kreditoriams, juolab, didelės.

2.10.       Apeliantas taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius, o UAB „(duomenys neskelbtini)“finansinės pretenzijos yra kildinamos pagal skolos reikalavimo teisių perėmimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžintos skolos dalį prisiteisė teismine tvarka 2011 m. vasario 2 d. ne dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, bet dėl to, kad pagal sutarties terminą neišgalėjo visos skolos grąžinti laiku. Kita vertus, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisme, apeliantas prašė atsakovu įtraukti N. M., taip siekdamas procesinės tiesos, nes pastarasis iš tikrųjų buvo tas asmuo, dėl kurio negrąžintos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo susitarimų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sugrąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos paskolos. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. liepos 17 d. bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais buvo VSDFV Mažeikių skyrius – 212,04 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 530 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5 000 Lt, A. B. – 147 828 Lt ir UAB „(duomenys neskelbtini)“– 641 092,73 Lt. Tačiau, be šio neteisėto baudžiamojo proceso iniciatorės  UAB „(duomenys neskelbtini)“bei jai atstovaujančio atstovo S. Tamošaičio teiginių apie nusikalstamą bankrotą, daugiau joks kreditorius tokių pretenzijų nereiškė ir net nėra bylos dalyviai. Teismas šios situacijos neanalizavo, o padarė nemotyvuotą išvadą, kad dėl blogo įmonės valdymo apeliantas padarė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“didelę žalą. Su tokia išvada kategoriškai nesutinka, nes bendrovės bankrotą lėmė objektyvios ekonominės priežastys, o ne tik N. M. skolos negrąžinimo faktas.

2.11.       UAB „(duomenys neskelbtini)“reikalavimo teisė atsirado dar 2008 m., kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ūkinę veiklą, turėjo apyvartą, grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį skolos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį skolos sumokėjo ir N. M.. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“turi reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos išieškojimą ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo, o dėl to, kad dėl tam tikrų objektyvių priežasčių ekonominės krizės metu bei N. M. nesąžiningumo buvo nesugrąžinta visa apimtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola. Nesupranta, kodėl teismas nuolatos akcentuoja, kad apeliantas blogai valdė įmonę, nulėmusią nusikalstamą bankrotą, kai jis jos realų valdymą perėmė tik 2010 m. spalio 5 d. Tuo metu jau buvo sudėtinga įmonės finansinė situacija, tačiau jis stengėsi gelbėti padėtį, mėgino ieškoti finansinių resursų, tartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dėl skolos išdėstymo. Teismuose mėgino priversti N. M. atsakyti už įsipareigojimų nevykdymą ir yra įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau iš N. M. bus išieškota skola UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.12.       Teismas motyvavo, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. buvo nemoki, neturėjo finansinių galimybių, kad apeliantas nuo pat bendrovės įsteigimo  išimtinai vienas pats priimdavo sprendimus ir tai vienodai patvirtino išvardyti liudininkai. Kurie tai liudininkai, teismas nenurodė. Teismas nepagrįstai patikėjo N. M., V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš L. D. „išgautais“ parodymais, priešiškai jam nusiteikusių K. S. bei su juo susijusių asmenų parodymais. Tačiau teismo posėdyje teismas užfiksavo visiškai kitokius minėtų V. R., L. D. bei kitų nurodytų asmenų parodymus ir kartu apklausė kitus minėtus liudytojus, kurie paneigė N. M. poziciją. Teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo ir nenurodė, kodėl jais negali vadovautis, nepaaiškino, kaip galima tikėti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotomis V. R., L. D. apkalbomis. Visiems suprantama, kad žmogus gali apkalbėti kitą asmenį, kai susidaro grėsmė būti sulaikytam ar apkaltintam nusikaltimais. Teismui neturėtų užtekti bendrovės direktoriaus teiginio, jog jam nurodė akcininkas. Akcininkas priima sprendimus, potvarkius ir t. t. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad buvo priimti neteisėti sprendimai ar potvarkiai. Teismas bendrovės nemokumą grindė specialistės išvada, tačiau, nors specialistės I. A. išvadoje (3–4 lape) teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. sausio 1 d. buvo nemoki, nes mokėtinos sumos viršijo pusę į balansą įrašyto turto, bet pradelstų įsipareigojimų ir skolų nebuvo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nemoki, nes vykdė verslą ir po 2007 m. gruodžio mėnesio. Bendrovės apyvarta 2008 m. vien su N. M. siekė daugiau nei pusę milijonų litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinę galimybę paskolinti N. M. pinigus. Tai patvirtina aplinkybė, jog V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išgrynino pinigus ir perdavė N. M., o šis 2007 m. gruodžio 21 d. sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.13.       Teismas nurodė, kad toks bendrovės valdymas bei sandorių sudarymas yra blogas įmonės valdymas ir atitinka apeliantui inkriminuotų veikų sudėtis. Tokią teismo išvadą komentuoti ar kritikuoti sudėtinga, nes ji faktiškai ir logiškai nesuprantama, prieštarauja įrodymams, BPK, BK normoms ir specialisčių išvadoms. Specialistės nurodė, jog už įmonės vadovavimą, apskaitos organizavimą yra atsakingi tuo metu dirbę vadovai, o apeliantas juo tapo tik nuo 2010 m. spalio 5 d.

2.14.       Teismas motyvavo, jog 2007 m. bendrovė dirbo nuostolingai, kad paskola N. M. buvo be realaus užtikrinimo, kad apeliantas nesiėmė priemonių sugrąžinti paskolą bei palūkanas, kad neatskleidė ketinimų UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog perskolins paskolą N. M., kad sumažino galimybę skolintas lėšas panaudoti įmonės veikloje, atsiskaityti su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti įmonei pagrindinio tikslo – pelno gavimo, kad sąmoningai vykdė ydingą veiklą, sudarė akivaizdžiai nenaudingus sandorius ir t. t., tai sąlygojo tyčinio bankroto pripažinimą 2014 m. rugpjūčio 14 d. Taip pat teismas motyvavo, jog, suėjus paskolos N. M. grąžinimo terminui, apeliantas nesiėmė priemonių susigrąžinti paskolą ir palūkanas teisminiu ir neteisminiu keliu, todėl jo veiksmuose teismui yra aiškūs blogo valdymo požymiai –  įmonės interesų nepaisymas ir savo asmeninių interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šiuos teismo teiginius vertina kaip nepagrįstus. Tokių kaltinimo požymių nesuformuluota ir pačiame kaltinime. Akcentuoja, jog apeliantas nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nei 2007, nei 2009 metais. Vadovavimą įmonei perėmė tik 2010 m. spalio mėnesį. N. M. skolos sutartyje buvo nustatytos 10 procentų palūkanos, o tai yra skolos grąžinimo užtikrinimo priemonė. Be to, byloje yra duomenų, jog, vadovaujant V. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinta 80 000 Lt skola. Nors pagal specialistės V. L. išvadą (t. 10, b. l. 20–45) ir paaiškinimus teisme N. M. turėjo galimybę dar 2008 m. pagal paskolos terminus sugrąžinti visą skolą, realiai sugrąžino 50 000 Lt. Tuo tarpu apeliantas, kaip akcininkas, stengdamasis pagerinti bendrovės situaciją, nuo 2007 m. sausio 10 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. investavo į bendrovę virš 100 000 Lt. Šiuo metu apelianto kreditinis reikalavimas sudaro 147 828 Lt. Taigi tai patvirtina, jog apeliantas veikė tik bendrovės interesais, siekė ekonominio saugumo, savo asmeniniais finansiniais ištekliais tvirtino bendrovės konkurencingumą. Teismai šių įrodymų ir jų visumos nevertino ir nepastebėjo net to, kad ne tik V. R., bet ir apeliantas asmeniškai dėjo pastangas, jog N. M. grąžintų skolą bendrovei. V. R. ir N. M. tęsė ir skolos grąžinimo terminą, tęsė terminą ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. R. reiškė pretenzijas dėl skolos grąžinimo, todėl 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. gruodžio 31 d. su N. M. sudarė atsiskaitymo suderinimo aktus. V. R. pateikė rašytines pretenzijas N. M. 2010 m. sausio 1 d. 2010 m. rugsėjo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bylą dėl skolos, apeliantas siekė, kad skola būtų išieškota ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o iš N. M.. Byloje reiškė reikalavimą, kad N. M. būtų pripažintas atsakovu. Šie faktai rodo tai, kad iki 2010 m. spalio mėnesio realus ir faktinis bendrovės vadovas buvo V. R.. Tai, be kita ko, patvirtino ir antstolis V. D., sudarydamas 2010 m. birželio 14 d. Turtinės padėties patikrinimo vietoje aktą, teigdamas, kad derino visus klausimus tik su vadovu V. R.. Teismas šių įrodymų netyrė, neįvertino ir tos aplinkybės, jog 2017 m. birželio 7 d.  Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė V. S. priėmė nutarimą ir apeliantui nutraukė tyrimą dėl visų įtarimų, detaliai bei išsamiai įvertindama visus byloje surinktus įrodymus. Prokurorė pateikė 2008–2013 m. pasaulinės ekonominės krizės įtakos duomenis Lietuvos verslui, iš jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.15.       Teismui pateikė išsamią informaciją apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovas S. Tamošaitis savo ir bendrovės vardu teikė dešimtis skundų, nepagrįstai siekė baudžiamojo proceso prieš apeliantą. Klaipėdos apygardos teismui panaikinus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį, kuria atmestas skundas dėl V. S. nutarimo ir Klaipėdos prokurorams nusišalinus, ikiteisminio tyrimo byla buvo perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai. Šios prokuratūros prokuroras R. B. formaliai, visiškai nesigilindamas į įrodymus, surašė formalų kaltinamąjį aktą ir apkaltino apeliantą nusikaltimais, kurių jis nepadarė ir negalėjo padaryti. Praktiškai netyręs įrodymų, bylą išsiuntė teismui, nors buvo suėjęs senaties terminas patraukti apeliantą atsakomybėn ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, kartu neteisėtai į bylą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“civiline ieškove. Teismas apelianto poziciją dėl senaties taikymo ir kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams vertino kaip gynybos, o dėl senaties taikymo padarė išvadą, kad senatis negali būti taikoma, nes vien akcentavimas nurodytų nusikalstamų sandorių neapimtų ir neatspindėtų visos šioje byloje nagrinėjamos A. B. nusikalstamos veikos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 209 straipsnį, nes tiek dėl vienos, tiek dėl kitos veikos jis kaltinamas ne už pavienius atskirus veiksmus, o už veiksmus organizavimo prasme ir valdymo prasme, sukėlusius pasekmes, o pasekmių atsiradimas nustatytas pagal objektyviai atsiradusias aplinkybes – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą 2013 m. kovo 19 d. Tokius motyvus apeliantas vertina kaip nepagrįstus, iš dalies net nesuprantamus. Ar bankroto bylos iškėlimas yra apeliantui inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis, ar tai yra veika, sukėlusi nusikalstamą bankrotą, yra neaišku. Paaiškina, jog apelianto pozicija dėl senaties buvo ir yra tokia, jog turėjo būti taikyta senatis (BK 95 str.) ir byla nutraukta. Pirmo epizodo veiksmai inkriminuoti dėl 2009 m. gruodžio mėnesio sandorio ir su šiuo sandorių susijusių buhalterinių dokumentų apskaitos, įvardijant apelianto veiksmus, kaip apgaulingas apskaitos organizavimas. Kodėl teismas nurodo 2013 m. kovo 19 d. nutartį dėl bankroto iškėlimo, neaišku. Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio veiksmų iki kaltinamojo akto surašymo praėjo daugiau nei aštuoneri metai, iki nuosprendžio priėmimo – tuoj bus dešimt metų. Nuo 2007 m. gruodžio 20–21 d. sandorių sudarymo jau suėję 12 metų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad buhalterinės ataskaitos teikiamos ketvirčiais, pusmečiais, metais. Taigi, net jeigu apeliantas būtų kaltas pagal BK 209 straipsnį, sandoriai, tariamai sukėlę nusikalstamą bankrotą, kaip neteisėtos veikos sudėties dalis, galėtų būti konstatuojami tik 2007 m. gruodžio mėnesio laikotarpiu. Šių teisinių santykių esmė yra ir ta, kad bendrovės direktorius tuo metu buvo ne apeliantas, o už buhalterinės apskaitos apgaulingą organizavimą kaltu jau anksčiau pripažintas V. R..

2.16.       Teismas, kvalifikuodamas apelianto veiksmus pagal BK 209 straipsnį, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Svarbu nustatyti, kad didelę žalą kreditoriams nulėmė ne objektyvios priežastys, o tyčinis blogas įmonės valdymas. Priežastingumas tokiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-358/2014). Tyčinis bankrotas nuo nusikalstamo bankroto skiriasi iš esmės, tačiau šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos objektyvios bankroto kilimo priežastys, piktybiškas N. M. vengimas sugrąžinti bendrovei skolą, sumokėti palūkanas, o ne neva apelianto blogo įmonės valdymo veiksmai.

2.17.       Mano, kad teismas buvo šališkas, neobjektyvus, skirdamas apeliantui bausmę, įpareigojimus. Nurodęs, jog apeliantas yra neteistas, turi darbą, šeimą, apkaltintas nesunkiu ir apysunkiu nusikaltimų padarymu, teismas paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams. Net ir tuo atveju, jeigu jis būtų kaltas, tokia bausmė, apelianto manymu, prieštarauja bausmės skyrimo principams, jo asmenybės pavojingumui. Motyvuoja, jog, individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019). 

2.18.       Tvirtina, jog apeliantas nėra nekaltas, nes neįvykdė kaltinime nurodytų nusikaltimų (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas dėl senaties. Prokuroras R. B. neinicijavo proceso nutraukimo tokiu pagrindu.

3.       Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovas advokatas M. Dūda apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir visiškai tenkinti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“civilinį ieškinį: priteisti iš A. B. 185 673,29 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 2018 m. liepos 10 d., 7 260 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką.

3.1.        Teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, netinkamai, neišsamiai įvertino bylos įrodymus. Sprendžiant klausimą dėl A. B. kaltės padarius BK 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai konstatuotos šios svarbios faktinės aplinkybės: „<...> A. B. būdamas vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą“; „Šios veikos, kuri laikytina sąmoningu blogu įmonės valdymu, pagrindu jis nulėmė įmonės bankrotą“; „<...> UAB „ (duomenys neskelbtini)“ paskolos su N. M. sudarymo metu buvo nemoki ir tokio sandorio sudaryti negalėjo, nes tam neturėjo finansinių galimybių“; „<...> gautos paskolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perskolinimas N. M. buvo sudarytas ir įgyvendintas išimtinai A. B. iniciatyva, <...>, toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymas ir sandorių sudarymas atitinka BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį - blogą įmonės valdymą“. Tokiais veiksmais A. B. nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, iškeltą 2013 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę – 187 625,92 Eur – turtinę žalą, iš jų apeliantei 185 673,29 Eur turtinę žalą. Pažymi, kad nuosprendyje iš esmės pripažįstama, kad apeliantei dėl A. B. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala „<...> UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip 2013-06-20 perėmusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-03-29 kreditorinius reikalavimus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio savininko ir direktoriaus nusikalstamų veiksmų padaryta žala“.

3.2.       Tačiau nuosprendyje nepagrįstai nurodoma, jog A. B. nusikalstamais veiksmais padaryta žala jau yra atlyginta: „<...> ši UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala dar 2011-02-02 teismo sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jo ieškinį dėl 2007-12-19 atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos 420 000 Lt paskolos dalies negrąžinimo, buvo priteista, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ <...>. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą realios žalos išieškojimas yra vykdymo proceso dalykas. Teismui dar kartą priteisus tam pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinį reikalavimą perėmusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, tas pats žalos atlyginimas būtų priteistas antrą kartą“. Tokią išvadą vertina kaip nepagrįstą. Teismas neargumentuotai ir be jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutapatino iš juridinio asmens (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priteistą skolą su fizinio asmens – A. B. – nusikalstamais veiksmais padaryta turtine žala.

3.3.        Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos civilinio ieškinio tenkinimui svarbios aplinkybės: 1) apeliantei padaryta turtinė žala; 2) A. B. veikoje yra nusikaltimo požymių; 3) dėl A. B. nusikalstamų veiksmų – sąmoningai blogo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo, kuris nulėmė šios įmonės bankrotą, – apeliantei buvo padaryta turtinė žala, nes įmonė tapo nemoki ir dėl to negali atsiskaityti su kreditoriumi, t. y. tarp A. B. nusikalstamų veiksmų ir apeliantui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Visas šias aplinkybes, beje, konstatavo ir teismas, todėl privalėjo tenkinti civilinį ieškinį.

3.4.        Nuosprendyje nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje priteistas skolinis reikalavimas nepagrįstai sulygintas su turtine žala, kurią siekiama prisiteisti šioje baudžiamojoje byloje iš nusikalstamą veiką padariusio asmens. Tai visiškai atskirais teisiniais pagrindais kilę skirtingų subjektų reikalavimai, kurie vienas kito neapima. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalį, bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. e3K-3-284-219/2019).

3.5.        Kaip matyti iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių: 2013 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla; 2013 m. birželio 5 d. buvo patvirtintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinis reikalavimas 641 092,73 Lt (185 673,29 Eur); 2013 m. birželio 20 d. nutartimi kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeista kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2014 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu; 2014 m. spalio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis palikta nepakeista. Visa tai patvirtina, kad apeliantė pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui A. B., nes dėl jo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemokia ir dėl to negali atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliantei, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui, padaryta turtinė žala, kuri iki šios dienos nėra atlyginta.

3.6.        Pagal CK 2.50 straipsnio 5 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę subsidiariai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo tyčinis ir nusikalstamas. Todėl yra nustatyta visuma sąlygų, reikalingų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvio faktinio vadovo ir akcininko A. B. civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 5 dalį atsirasti.

3.7.        Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-703-265/2011, ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pareikštą civilinį ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo buvo priteista 340 000 Lt negrąžinta paskola, 87 408,22 Lt palūkanų, 8,28 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 427 108,22 Lt sumos, bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-445/2012, šis apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinio vadovo ir akcininko A. B. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir jos atlyginimo klausimas. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apeliantės 2013 m. gegužės 30 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliantei perleido tik finansinį reikalavimą bankroto byloje. Be šio reikalavimo daugiau jokių reikalavimo teisių apeliantė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįgijo. Vien tai patvirtina faktą, kad civiliniame procese UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista negrąžinta paskolos dalis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapima apeliantės reikalavimo į nusikalstamą veiką padariusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinį vadovą ir akcininką A. B..

3.8.        Be to, faktą, jog šių teisinių reikalavimų tapatinti negalima, patvirtina ir tai, kad teisiniai santykiai yra susiklostę ne tik dėl skirtingų dalykų (skola ir žala), bet ir tarp skirtingų subjektų. Civilinėje byloje 2011 m. vasario 2 d. skolinis reikalavimas yra priteistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šioje baudžiamojoje byloje žalos atlyginimą apeliantė prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusio ir nusikalstamą bankrotą sukėlusio A. B.. Visa tai patvirtina, kad apeliantės dėl A. B. nusikalstamų veiksmų patirta turtinė žala nėra tapati UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame procese priteistai skolai. Teismas nuosprendyje dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. nusikalstami veiksmai nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, o tokiais veiksmais apeliantei, kaip kreditorei, buvo padaryta turtinė žala, šioje baudžiamojoje byloje apeliantės pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

4.       Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas G. Daugėla bei civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovai advokatai M. Dūda ir S. Tamošaitis prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, prokuroras S. Petravičius prašė nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o civilinės ieškovės – tenkinti. 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir išvadas, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – apklausiusi kaip liudytoją UAB „(duomenys neskelbtini)“direktorių A. K., dar kartą nuteistąjį A. B., susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, turi pagrindą daryti išvadą, jog A. B. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį. A. B. inkriminuotuose veiksmuose nėra šių nusikaltimų sudėties požymių. 

Dėl A. B. kaltės pagal BK 209 straipsnį

6.       Pagal BK 209 straipsnį atsako tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.

7.       Šiuo nusikaltimu yra pažeidžiama verslo tvarka, įpareigojanti atsakingus subjektus sąžiningai ir atsakingai, laikantis CK, Įmonių, Akcinių bendrovių bei kitų įstatymų ir teisės aktų reikalavimų, vykdyti verslą. Taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogas įmonės valdymas – tai neefektyvus, nerentabilus, nuostolingas ūkininkavimas. Tokio ūkininkavimo natūralūs padariniai – nuostoliai, konkurencingumo sumažėjimas, nemokumas, dalykinės reputacijos kritimas ir pan. Blogai ūkininkauja tas, kuris blogai organizuoja įmonės darbą, atleidžia kvalifikuotus ir priima nekvalifikuotus darbuotojus, įsitraukia į nuostolingus sandorius, nepagrįstai teikia laidavimo ir garantinius raštus, neužtikrina turto saugumo, nepagrįstai rizikuoja rinkoje, nesilaiko sutarčių sąlygų, dėl to patraukiamas civilinėn atsakomybėn, blogai tvarko apskaitą ar netvarkingai moka mokesčius ir dėl to nubaudžiamas didelėmis baudomis, įtraukia įmonę į nusikalstamą veiklą ir pan. Pažymėtina tai, kad blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Šios nusikalstamos veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad skolininkas nesilaiko įstatymo nustatytos tvarkos užtikrindamas kreditorių reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-358/2014).

8.       Be to, baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia) (kasacinės nutartys Nr. 2K-358/2014, 2K-261-648/2017).

9.       Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo vertinimu, nusikalstamo bankroto sudėtį A. B. veiksmuose atskleidžia šios aplinkybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartimi Nr. 2007/12/20 gavo 420 000 Lt (121 640,41 Eur) paskolą, kuri nebuvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamoms gauti, o 417 000 Lt (120 771,51 Eur) iš šios sumos, kita – 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartimi Nr. 2007/12/21, buvo paskolinti ūkininkui N. M.. Sudarant šias sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis 2007 m. gruodžio 20 d. buvo 0,00 Lt, bendrovė dirbo nuostolingai, o suėjus 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartyje Nr. 2007/12/21 numatytam paskolos grąžinimo terminui, bendrovė nesiėmė priemonių susigrąžinti paskolą ir palūkanas iš ūkininko N. M. teisminiu ar neteisminiu keliu. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu sąmoningai neplėtojo veiklos bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams A. B. neatskleidė tikrųjų savo ketinimų apie tai, kad gautą paskolą perskolins M., o ne vystyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

9.1.        Šias veiksmais A. B., apylinkės teismo vertinimu,

9.2.       Toks ydingas ir blogas bendrovės valdymas bei atitinkamų sprendimų priėmimas, apylinkės teismo vertinimu, yra susijęs priežastiniu ryšiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pripažintas tyčiniu, o tai nulėmė didelės žalos kreditoriams padarymą. A. B. sudarant tokius verslo sandorius, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės valdė ir visus sprendimus priiminėjo būtent jis pats. N. M., V. R. ar L. D. buvo tik formalūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie visus sprendimus priimdavo gavę atitinkamus A. B. nurodymus. A. B. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo  visiškai kontroliavo ir sprendė dėl visų  bendrovės priimamų sprendimų.

9.3.        A. B.

9.4.        Tokiais nesąžiningais A. B. veiksmais, apylinkės teismo vertinimu, buvo padaryta žala kreditorei UAB „.(duomenys neskelbtini)“, nes įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl išduotos paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebankrutavo, jos finansinė padėtis leido suteikti tokią paskolą. Šios bendrovės kreditoriai ar akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui jokių pretenzijų nereiškia.

10.       Teisėjų kolegija tokius apylinkės teismo motyvus ir išvadas vertina kaip neatitinkančius faktinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos kaltinime nurodytais laikotarpiais aplinkybių ir kartu neįrodančius, jog A. B. laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. kovo 29 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o nuo 2010 m. spalio 1 d. ir direktoriumi, jam inkriminuotais veiksmais nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, iškeltą 2013 m. kovo 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę – 647 834,77 Lt (187 625,92 Eur) – turtinę žalą. Tokia išvada darytina išanalizavus šios bylos medžiagą ir kartu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO)  ir baudžiamojoje byloje esančius viešus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, šios bendrovės civilinius teisinius santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, N. M., A. B. bei kitas aplinkybes, atskleidžiančias nusikalstamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. R. veiksmus bei šios bendrovės akcininko, o nuo 2010 m. spalio 5 d. ir vadovo A. B. veiksmų turinį (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-593/2012, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00890-2010-7; Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-703-265/2011, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-445/2012, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00730-2010-0; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-498-253/2014, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1886/2014, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00152-2013-1; Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-307-513/2015, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-664-180/2015, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00328-2013-6; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-588-790/2020, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00179-2017-4; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-797-906/2017, teisminio proceso Nr. 1-30-9-00503-2014-8 (įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 7 d.).

11.       Apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos teisingam išsprendimui prejudicinių faktų, kurie patikimai nustatyti teismų nurodytose civilinėse bylose bei V. R. baudžiamojoje byloje. Prejudiciniams faktams priskirtina galia reiškia, jog jie nereikalauja papildomo jų įrodinėjimo. Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Tokių aktualių šiai baudžiamajai bylai aplinkybių, atsižvelgiant į A. B. suformuluoto kaltinimo tiek dėl nusikalstamo bankroto, tiek dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo turinį, yra nustatyta minėtuose sprendimuose. Teisėjų kolegija remiasi įsiteisėjusiais ir galiojančiais galutiniais teismų procesiniais sprendimais. Sugretinus šiuose sprendimuose nustatytus prejudicinius faktus, juos apjungus į vieną grandinę su aktualioje byloje įrodinėtinomis nusikalstamo bankroto aplinkybėmis, atsiskleidžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos pobūdis sudarant ginčo paskolų sandorius bei kaltinime A. B. pagal BK 24 straipsnio, 222 straipsnio 1 dalį inkriminuotą žemės pirkimo– pardavimo sandorį, taip pat šiuose įvykiuose dalyvavusių asmenų veiksmų turinys, jų tikslai, motyvai, tikrieji ketinimai. 

11.1.       N. M. dirbo direktoriaus pavaduotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2005 m. lapkričio 10 d. iki 2008 m. sausio 11 d. Iš šių pareigų N. M. atleistas jo paties prašymu nuo 2008 m. sausio 11 d. A. B. nuo 2007 m. balandžio 18 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, o nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. ėjo šios bendrovės direktoriaus pareigas. Akcentuotina, jog laikotarpiu, kai buvo sudaromi kaltinime nurodyti paskolų sandoriai, t. y. nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. R.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 8 d., kai ši bendrovė buvo įregistruota, iki 2007 m. sausio 25 d., buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovė buvo įregistruota N. M. ir jo tėvų adresu A. B. prašymu. Taigi bendrovė nuo pat jos įsteigimo momento buvo registruota su N. M. susijusiose patalpose, nors N. M. dar nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. B. nebuvo jos akcininkas. Nuo 2012 m. balandžio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. N. M. priklausiusio kito gyvenamojo namo adresu. Taigi akivaizdu, jog N. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo tamprūs ryšiai nuo pat bendrovės veiklos pradžios. N. M. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jo bendradarbiavimas su bendrove išėjus iš darbo joje natūraliai tęsėsi pasitikėjimo vieno kitu pagrindu. Tačiau, atėjus laikui grąžinti didelę paskolą, N. M. ir V. R., o vėliau ir N. M. bei A. B. geri santykiai baigėsi. N. M. grąžino tik nedidelę dalį paskolos ir prasidėjo civiliniai teisiniai paskolos priteisimo procesai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Tiek V. R., patikėjęs N. M. kaimo turizmo projekto sėkme, tiek A. B., tikėdamasis naudos sau ir bendrovei iš bendradarbiavimo su tokią veiklą vykdančiu N. M., galiausiai turėjo pastebėti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiesiog N. M. priemonė plėtoti savo verslą, kartu pasinaudojant faktiškai paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikusia UAB „(duomenys neskelbtini)“.        

11.2.       Taigi, sudarant paskolos sutartis Nr. 2007/12/20 ir Nr. 2007/12/21, būtent N. M. ėjo vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktoriaus pavaduotojas), o šios  bendrovės vadovu (direktoriumi) buvo V. R., o ne šios bendrovės akcininkas A. B.. 2007 m. gruodžio 21 d. N. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį. Šia sutartimi, pasirašyta direktoriaus V. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino N. M. 417 000 Lt (120 771,55 Eur), o N. M. įsipareigojo grąžinti paskolos sumą iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palūkanų (t. 2, b.l. 151). Tą pačią dieną buvo išrašytas kasos pajamų orderio kvitas, kuriame užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. (ne A. B.) perdavė N. M. tokią paskolos sumą (t.9, b.l.35). 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderis patvirtina, kad N. M. grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 000 Lt (14 459,22 Eur). Kitos paskolos dalies N. M. negrąžino. 2007 m. gruodžio 19 d., t. y. likus vos  dviem dienoms iki minėtos paskolos sutarties su N. M. sudarymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį Nr. 2007/12/20 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo grąžinti šią sumą iki 2008 m. kovo 31 d. ir sumokėti 10 proc. metinių palūkanų (t.9, b.l 36). Vienodas palūkanų dydis abiejose sutartyse dar kartą leidžia įsitikinti tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo nukreipta N. M. poreikių pasiekimui, o ne siekti pelno.

11.3.       Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu iš N. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista 119 912,78 Lt (34 729,14 Eur) skola, taip pat 4 388,34 Lt delspinigiai, 10 861,14 Lt palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. birželio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus pagal 2006 m. gruodžio 4 d. šalių sudarytą statybos rangos sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. gegužės 29 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido naujajai kreditorei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimo teisę į skolininko ūkininko N. M. 143 138,48 Lt skolą.

11.4.       Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-445/2012, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00730-2010-0, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. M., dėl skolos ir palūkanų priteisimo, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-703-265/2011, ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 340 000 Lt negrąžintą paskolą, 87 408,22 Lt palūkanas, 8,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo 427 108,22 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 274 Lt žyminį mokestį ir 1 865 Lt teisinės pagalbos išlaidas. Teismas konstatavo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. tik tarp ginčo šalių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei pervesti pinigai buvo perduoti ūkininkui N. M., kuriuos pastarasis sumokėjo R. S. firmai „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokie teiginiai yra nepagrįsti, todėl teismas tokius teiginius atmetė. Atsakovė neįvykdė pareigos laiku grąžinti skolą, todėl iš jos ieškovei teismas priteisė 340 000 Lt negrąžintos paskolos. Apeliacinis teismas nustatė, jog 2007 m. gruodžio 19 d. paskolos davėjas K. S. firma ,,(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2008 m. vasario 7 d. pertvarkyta į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) ir paskolos gavėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudarė rašytinę paskolos sutartį Nr. 2007/12/20, pagal kurią paskolos davėjas iki 2008 m. kovo 31 d. paskolino 420 000 Lt paskolos gavėjai 2007 m. gruodžio 20 d. pervesdamas į paskolos gavėjos sąskaitą banke 210 000 Lt ir 2007 m. gruodžio 21 d. pervesdamas į paskolos gavėjo sąskaitą banke 210 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje taip pat yra pateiktas 2007 m. gruodžio 19 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. REK 0028, kuriame nurodyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priėmė iš ūkininko N. M. 410 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą. Be to, į bylą yra pateikta ir 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartis Nr. 2007/21/21, sudaryta tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens ūkininko N. M., pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolino ūkininkui N. M. savo pinigines lėšas – 417 000 Lt – iki 2008 m. kovo 31 d. bei 2007 m. gruodžio 21 d. kasos pajamų orderis Nr. NM 00002, pagal kurį ūkininkas N. M. priėmė iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 417 000 Lt paskolą.  Iš nurodytų rašytinių įrodymų akivaizdu, jog ūkininkas N. M. 2007 m. gruodžio 19 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo pagal PVM sąskaitą faktūrą, t. y. anksčiau nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje buvo įskaityta visa paskolos suma (2007 m. gruodžio 20 d. ir 21 d.). Be to, nė vienoje iš byloje esančių paskolos sutarčių tekste neužsimenama apie tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolinta pinigų suma bus perskolinta tretiesiems asmenims ar kokiam nors konkrečiam asmeniui, taigi kokius veiksmus atsakovė ketino atlikti su iš ieškovės pasiskolintais pinigais – paties atsakovės reikalas, o ginčo paskolos turinys neatskleidžia, jog paskolos davėja turėjo įtakos tam, jog paskolinta pinigų suma bus skirta ūkininkui N. M.. Atkreipė dėmesį tai, jog, kaip ginčo paskolos sutartyje tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ūkininko N. M. 1 punkte aiškiai nurodyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskolina savo pinigines lėšas – 417 000 Lt, todėl nėra pagrindo prielaidai, jog ūkininkas N. M. yra susijęs su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtiniu ginču. Priešingai, tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius patvirtina tolesnė paskolos sutarties vykdymo eiga, t. y. aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2008 m. kovo 31 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino bei kad 2008 m. birželio 30 d. kasos pajamų orderiu Nr. REK 0032 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grąžino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dalį paskolos sumos – 50 000 Lt (mokėjimo pagrindas – paskolos pagal paskolos sutartį Nr. 2007/12/20, o 2008 m. liepos 8 d. – dar 30 000 Lt, pervesdamas šias pinigų sumas į paskolos davėjos sąskaitą banke.

11.5.       Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas buvo sukeltas tyčiniais veiksmais, teismai nurodė aplinkybę, jog ši bendrovė sudarė nuostolingą sandorį, suteikdama N. M. 417 000 Lt (120 771,55 Eur) paskolą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto buvo privesta tyčia. Tokį vertinimą teismas grindė keturiais savarankiškais pagrindais: įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės veikla buvo ydinga, t. y. sudarinėti įmonei žalingi sandoriai; įmonei esant nemokiai siekta sumažinti jos turimo turto kiekį; aplaidžiai vesta įmonės buhalterinė apskaita. Teismas konstatavo, jog tęsiant bendradarbiavimą su N. M., t. y. siekiant  užtikrinti kaimo turizmo veiklos projekto vystymą, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 19 d. su IĮ (duomenys neskelbtini) firma „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paskolos sutartį Nr. 2007/12/20, kurią vykdant BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2008 m. kovo 31 d. paskolinta 420 000 Lt. Dalį šios sumos – 417 000 Lt – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perskolino N. M. pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. 2007/12/21. Paskolą N. M. įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. kovo 31 d. Dėl šių paskolos teisinių santykių pažymėtina, kad N. M. 2007 m. gruodžio 19 d. atsiskaitydamas su IĮ K. S. firma „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 410 000 Lt. Tai implikuoja, kad paskolos sutartimis buvo sukurta situacija, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai tik N. M. interesais prisiėmė finansinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui. N. M. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra grąžinęs vos 50 000 Lt dydžio paskolos dalį, įmonė, iki jai buvo iškelta bankroto byla, nesiėmė jokių veiksmų skolai išsiieškoti. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolintą sumą N. M. perskolino už tas pačias 10 procentų dydžio metines palūkanas. Taigi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokios tiesioginės finansinės naudos iš aptartų sandorių grandinės. Pažymėjo, jog iki 2012 m. rugsėjo 11 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos paskolintos lėšos ir palūkanos, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžinusi tik 80 000 Lt, nors įmonei nebuvo jokių kliūčių mažinti įsiskolinimo. Dėl tokio neveikimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuotų palūkanų forma. Žinant apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdomus įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gruodžio 22 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus apelianto (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko) motinai D. M. G.. Šis sandoris taikant actio Pauliana institutą, t. y. kaip nesąžiningas ir pažeidžiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ teises, pripažintas negaliojančiu Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu. D. M. G. turėtas gauti kainos apmokėjimas nebuvo įtrauktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą. Apelianto (A. B.) veiksmai po bankroto bylos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo neperduodant per teismo nustatytą terminą paskirtam įmonės bankroto administratoriui visų dokumentų yra aiškus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos pažeidimas. Vis dėlto tokie neteisėti veiksmai per se (savaime) nereiškia juos esant susijusius tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nors stelažų nurašymo veiksmų teisėtumas yra abejotinas, vis dėlto pirmosios instancijos teismo išvada esą A. B. organizavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos, padaryta nesant tam būtinos faktinių aplinkybių sudėties ir netiesioginių įrodymų nepakanka tokiai išvadai. Apylinkės teismo padaryti įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai (stelažų nurašymo aplinkybių vertinimas) yra mažareikšmiai, jie nepaneigia teismo išvadų dėl pagrindų tyčiniam bankrotui konstatuoti buvimo: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimo nemokia mechanizmas yra priežastiniu ryšiu susijęs su sąmoningu netinkamu įmonės valdymu.

11.6.       Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš N. M. priteisė 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos, taip pat palūkanas ir procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi šį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimus šioje byloje kildino iš 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties (tai yra sutarties, kuri įtraukta į kaltinimą A. B. šioje baudžiamojoje byloje), kuria N. M. įsipareigojo iki 2008 m. kovo 31 d. grąžinti ieškovei paskolintus 417 000 Lt bei sumokėti 10 procentų dydžio metinių palūkanų. Atsakovas N. M. 2008 m. birželio 30 d. grąžino tik dalį – 50 000 Lt – paskolos. N. M. priešiniu ieškiniu prašė pripažinti 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį negaliojančia, nes tai apsimestinis sandoris – pagal šią sutartį jam pervesti 417 000 Lt yra ne paskola, o atsakovo A. B., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, piniginis įnašas į jungtinę veiklą pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Byloje nustatyta, kad ūkininkas N. M. ir (duomenys neskelbtini) firma „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2006 m. gruodžio 4 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 06/12-22, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)  įsipareigojo atlikti statybos darbus N. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o N. M. įsipareigojo sumokėti už darbus pagal atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktus. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad 2008 m. rugpjūčio 8 d. jungtinės veiklos sutartį N. M. ir A. B. sudarė jau suėjus ginčo paskolos grąžinimo terminui. Be to, prie šios sutarties nėra jokio šios sutarties priedo ar pan., kitų įrodymų, kurie ginčo paskolą leistų vertinti kaip N. M. ir A. B. įnašus į jų jungtinę veiklą. Įmonės akcininkas A. B. žinojo apie sudarytą paskolos sutartį, tačiau aplinkybės, kad įmonės akcininkas susijęs su paskolos gavėju ir yra suinteresuotas jungtine veikla, neįrodo, kad įmonės lėšos buvo panaudotos kaip asmeninės akcininko lėšos, nes toks sandoris būtų neteisėtas. Iš teisės pažeidimo teisė neatsiranda. Atsakovas N. M. byloje neįrodė, jog ginčo paskolos sandoris sudarytas turint tikslą ne paskolinti pinigus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais, o sudarytas kitu tikslu, t. y. siekiant akcininkui A. B. investuoti į bendrą jungtinę veiklą. Skųsdamas apygardos teismo sprendimą, apeliantas N. M. teigė, kad tokiu sandoriu buvo pridengtas atsakovo A. B. (tikrojo pinigų gavėjo) įnašas į bendrą veiklą pagal jungtinės veiklos sutartį, o A. B. bei ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tokius apelianto teiginius neigė. Apeliacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo sandorio šalys sudarė paskolos sutartį (CK 6.870 straipsnis), kurio pagrindu būtent apeliantas, o ne A. B. iš ieškovės pasiskolino konkrečiam terminui konkrečią pinigų sumą, įsipareigojęs ją grąžinti. Atsakovas N. M. neįrodė, kad šis sandoris apsimestinis. Teismas turėjo pagrindą tokiai išvadai, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, t. y. tai, kad sutartis rašytinė (CK 6.781 straipsnis), joje sutarta dėl konkrečios paskolos sumos – 417 000 Lt, kurią apeliantas gavo sutarties sudarymo dieną ir to neginčija. Be to, ši faktinė aplinkybė įrodyta rašytiniais įrodymais – kasos pajamų orderiu bei pinigų – paskolos – apskaita paskolos davėjos ir gavėjos buhalterinėje apskaitoje. Be to, reikšminga tai, kad apeliantas N. M. dalį paskolos – 50 000 Lt, nors pavėluotai, grąžino paskolos davėjai, įnešdamas į ieškovės (bendrovės) sąskaitą, kasos pajamų orderyje įvardijęs ūkinę operaciją kaip paskolos grąžinimą. Apelianto teiginiai, kad A. B. pinigus bendrai veiklai įnešė iki rašytinės jungtinės veiklos sutarties sudarymo prisidengęs kitais sandoriais, kad ginčo paskola – 417 000 Lt – buvo įtraukta į jungtinės veiklos sutartimi nustatytą 60 procentų dydžio A. B. įnašo dalį, apeliacinio teismo vertinimu, yra grindžiami prielaidomis.

11.7.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria, be kita ko, buvo atmestas trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo ir šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu netenkino ieškovo N. M. ieškinio, kuriuo, be kita ko, prašė pripažinti solidariomis N. M. ir A. B. prievoles: UAB „(duomenys neskelbtini)“pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-758-622/2011; BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 121 640,41 Eur paskolą pagal 2007 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį – tai solidari šalių prievolė, ir priteisti N. M. iš A. B. 9 209,92 Eur (60 proc. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtos sumos); RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 104 263,21 Eur. Apeliacinis teismas nustatė, jog trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“nagrinėjamoje byloje pareiškė netiesioginį ieškinį trečiojo asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, prašydamas priteisti šiai bendrovei iš ieškovo ir atsakovo 230 574,88 Eur žalai atlyginti. Iš trečiojo asmens paaiškinimų ir jo pateiktų procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovo ir atsakovo civilinę atsakomybę trečiasis asmuo kildina iš 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2007 m. gruodžio 21 d. sudarytų paskolos sutarčių, kuriomis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 420 000 Lt (121 640,41 Eur), o vėliau iš esmės analogišką pinigų sumą, t. y. 417 000 Lt (120 771,55 Eur), paskolino ieškovui. Atsakovas A. B. dalyvavo civilinėje byloje dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, o jos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarė šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės dėl ieškovo N. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sandorių įtakos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei. Todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai sprendžiant klausimą dėl atsakovo atsakomybės dėl paskolos sutartimis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sukeltos žalos. Nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdami bylą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatė, kokia žala buvo sukelta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių konkrečių jai nenaudingų paskolos sutarčių. Todėl šiuo atveju yra aktualu nustatyti, ar BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir vykdė veiklą tik tenkindama poreikius, susijusius su kaimo turizmo sodybos statybomis, kas priimdavo sprendimus dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turi būti laikomas atsakingu dėl to, kad buvo sudarytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akivaizdžiai nenaudingos, jos nemokumą sukėlusios paskolos sutartys. Pažymėjo, jog laikotarpiu, kai buvo sudaromi ginčijami sandoriai, t. y. nuo 2007 m. sausio 11 d. iki 2010 m. spalio 1 d., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas V. R.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas buvo susiję su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau, nei pradėjo joje dirbti ar tapo jos dalyviu, kad minėta bendrovė teikė daug paslaugų, susijusių su kaimo turizmo sodybos statybomis ir įrengimu, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas ėjo vadovaujamas pareigas bendrovėje, o atsakovas buvo jos vienintelis akcininkas ir galbūt jie kartu ar atskirai faktiškai priimdavo sprendimus dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir sudaromų sandorių, gali būti reikšmingi nusprendžiant, ar trečiojo asmens pareikšti reikalavimai yra pagrįsti (t.21, b.l.121-146).

11.8.       Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-512-1092/2021 pagal trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-361/2021 ( t. 21, b.l.147-151).

11.9.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė nuosprendį, kuriuo V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. R. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukė. Šioje byloje V. R. pareikštas kaltinimas, jog jis, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, veikdamas apgaulingai, įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, susijusias su įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. nusikalstami veiksmai buvo kildinami iš to, jog jis tyčia, veikdamas apgaulingai, surašė 2009 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, serija JUD Nr. 2009-05, kuriame įrašė  aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, jog pagal šį orderį iš D. M. G. pagal 2009 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį priimta 90 000 Lt (26 065, 80 Eur), kai realiai šių pinigų už perkamą žemę pastaroji bendrovei nemokėjo ir šių pinigų bendrovė negavo, o jos buhalterinę apskaitą tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nesuvokę bendrovės direktoriaus V. R. nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtus melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis užregistravo į 2009 metų apyvartos žiniaraštį (suvestinę) buhalterinę sąskaitą 2720 „Kasa“ pajamas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. R. tyčia, veikdamas apgaulingai, surašė 2009 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. 08-16, kuriame įrašė  aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, jog pagal šį orderį A. B. iš kasos buvo grąžinta   90 000 Lt (26 065, 80 Eur) paskola, pastarojo suteikta bendrovei pagal 2007 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, kai realiai A. B. 90 000 Lt (26 065, 80 Eur) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei bankiniais pavedimais, nei grynaisiais pinigais nebuvo išmokėti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nesuvokę UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. R. nusikalstamos veikos pobūdžio, minėtus melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą.

12.       Kompleksiškai įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kartu išanalizavusi liudytojų V. R., N. M., L. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, akcininkas iki 2007 m.), K. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius), D. P. ir A. S. (buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai) bei ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų D. M. G. ir D. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius) parodymus, taip pat apygardos teisme teismo posėdyje apklausto liudytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovo A. K. parodymus (t. 21, b. l. 81, 82), kuriais jis iš esmės patvirtino vienintelį faktą dėl reikalavimo teisės perėmimo UAB „(duomenys neskelbtini)“iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi nusikalstamo bankroto sudėčiai reikšmingais aspektais, juridinių asmens organams ir dalyviams įstatyme nustatytu teisių ir pareigų turiniu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. kaltinime nurodytų paskolų sandorių sudarymo metu faktiškai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevadovavo ir tuometinio vadovo V. R. ir (ar) pastarojo pavaduotoju dirbusio N. M. veiksmų ar kurio nors iš jų priimamų sprendimų nusikalstamai nepaveikė. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės akcininkas tiesiogiai nedalyvauja valdant įmonę, išskyrus balsavimą visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant šiam susirinkimui patikėtus klausimus (ABĮ 20 straipsnis). Juridinio asmens dalyviai taip pat turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją (CK 2.81 straipsnio 3 dalis). Kitų neturtinių teisių, taip pat ir teisės reikalauti iš kitų asmenų nevykdyti bendrovei galbūt žalą darančių sandorių, akcininkas neturi. Tokią teisę turi tik pats juridinis asmuo, kuris ją įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad akcininkas yra suinteresuotas pelninga bendrovės veikla, nesuteikia jam teisės veikti bendrovės vardu ir siekti įgyvendinti jos teises, kurių neįgyvendina jos valdymo organai. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas.

12.1.       Išdėstytos faktinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir vadovavimo jai aplinkybės bei jų visuma sudaro tvirtą pagrindą daryti išvadą, jog apylinkės teismas nepagrįstai akcininką A. B. laikė faktiniu bendrovės vadovu bei laikė įrodytu kaltinimą, jog būtent jis nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. R. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei su ūkininku N. M. sudaryti paskolos sutartis be jokio jų sugrąžinimo realaus užtikrinimo. Priešingai, vien tai, jog A. B. ir N. M. iki ginčo paskolų sandorių buvę geri asmeniniai ir verslo santykiai pašlijo nepavykus jiems susitarti dėl bendros jungtinės veiklos N. M. vystant kaimo turizmo veiklą, iš dalies finansuotą ir NMA lėšomis, savaime nereiškia, jog A. B. įgijo bendrovės vadovui (valdymo organui) įstatymu reglamentuotas teises ir pareigas ar savo kaip vienintelio akcininko poziciją išnaudojo nusikalstamiems sumanymams realizuoti. Ar A. B. buvimas bendrovės dalyviu (akcininku) paskolų sandorių sudarymo metu ir (ar) po to jos vadovu, kokia nors dalimi prisidėjo prie bendrovės nemokumo būklės ir (ar) žalos kreditoriams padarymo ir pan., bus įvertinta minėtoje sustabdytoje civilinėje byloje. Šioje baudžiamojoje byloje A. B. kaltinimas pagal BK 209 straipsnį yra neįrodytas, t. y. jam inkriminuotus veiksmus dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo, nulėmusio jos bankrotą ir dėl to padariusio didelės turtinės žalos kreditoriams, paneigia anksčiau aptarti faktiniai duomenys ir jų visuma. Bet kuriuo atveju vien tai, jog A. B. aktualiu kaltinimui laikotarpiu buvo bendrovės akcininku, o po to vadovu, dar nereiškia, kad jis atliko tyčinius, pavojingus BK 209 straipsnio dispozicijos prasme veiksmus. Žinoma, tai nereiškia, jog civilinėje byloje A. B. (ir kaip akcininko, ir(ar) kaip vadovo) veiksmai (veikimas ar neveikimas) negali būti įvertinti taikant civilinės atsakomybės institutus, išnagrinėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ieškinį. 

12.2.       Aptarti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog būtent N. M. pasinaudojęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo didelę paskolą ir įsipareigojęs grąžinti paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, grąžino tik dalį paskolos. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies ir atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautais iš N. M. paskolos dalies pinigais, vis vien liko skolinga, o tokia bendrovės būsena ir nulėmė jos bankrotą. Iš paskolų sandorių tik N. M. naudojosi paskolos dalyku (pinigais). Todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog A. B. neatliko nusikalstamo bankroto sudėčiai būdingų tyčinių veiksmų. Paskolų sudarymo metu A. B., būdamas bendrovės vienintelis akcininkas ir tuo metu turėjęs su N. M. draugiškus santykius, negalėjo nežinoti apie N. M. sumanymą gauti paskolą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojus (ar per) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau įžvelgti tai, jog tuomet A. B. veikė ir kaip bendrovės de facto (faktinis) vadovas ir kartu atliko kaltinime nurodytus veiksmus, kurie sumažino galimybę paskolintas pinigines lėšas panaudoti bendrovės veikloje, atsiskaityti su kreditoriais ir padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui, nėra objektyvaus pagrindo. Beje, tiek civilinėje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“reikalavimas dėl skolos, tiek šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“reikalavimas dėl tokio pat dydžio žalos yra kildinami iš tų pačių paskolos sutarčių bei tinkamo jų nevykdymo. Toks žalos ir skolos institutų didžiausiai kreditorei sutapatinimas yra teisiškai ydingas, juolab atsižvelgiant į tai, kad minėtose civilinėse bylose yra priimti galutiniai ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, kuriais išspręsti reikalavimai dėl skolų pagal ginčo paskolos sutartis priteisimo klausimai. Dar kartą paminėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 340 000 Lt negrąžinta paskola, kuri kildinama iš kaltinime nurodytos tos pačios paskolos sutarties Nr. 2007/12/20. UAB „(duomenys neskelbtini)“yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų teisės perėmėja. Kitu, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. priimtu sprendimu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš N. M. priteista 106 290,54 Eur negrąžintos paskolos, palūkanos ir procesines palūkanos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi ir joje didžiausias kreditinis reikalavimas priklauso būtent kreditorei – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 641 092,73 Lt (185 673,29 Eur), o kitų kreditorių reikalavimai iš tikrųjų daug kartų mažesni – VSDFV Mažeikių skyriaus sudaro 212,04 Lt (61,41 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1 530 Lt (443,12 Eur), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus A. B. 147 828 Lt (42 813,95 Eur) finansinis reikalavimas, kurį, be kitų skolų, sudaro ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 88 800 Lt dydžio skola jam pagal 2007 m. sausio 8 d. paskolos sutartį, delspinigiai ir 2 proc. metinės palūkanos nuo paskolos suteikimo iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši aplinkybė atskleidžia akcininko A. B. iniciatyvą padėti bendrovei jos veiklos sunkmečiu. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog Lietuvą 2008 m. ištiko ekonominė krizė, kuri sukėlė daugelį verslo subjektų bankrotą, nemokumą. Dėl to natūraliai kilo neigiamos finansinio pobūdžio pasekmės įmonėms ir jų kreditoriams.

13.       Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo kaip pagrįstų vertinti apylinkės teismo motyvų, jog A. B. atliko kaltinime nurodytus veiksmus ir jais nulėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą bei padarė bendrovei ir jos kreditoriams didelę turtinę žalą. Kaip teisingai pastebi apeliantas, būtent V. R. yra nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o ginčo paskolų sandorių sudarymo bei vykdymo metu jis buvo faktinis bendrovės vadovas. Aktualioje byloje, priešingai nei motyvavo apylinkės teismas, nėra pagrindo remtis A. B. šioje byloje priešiškai nusistačiusių N. M., V. R., L. D. parodymais. Aptartų kitų  faktinių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent V. R., o ne A. B. ne tik nusikalstamai veikė perduodamas bendrovės buhalterijai ginčo paskolos dokumentus, bet ir po to ilgą laiką apskritai nesirūpino paskolos iš N. M. susigrąžinimu. Todėl manyti, jog kartu su V. R. nusikalstamai veikė ir A. B., juolab nesant kaltinimo nė vienam iš jų veikus kartu ar kaip bendrininkams ir pan., nėra jokio pagrindo. Galiausiai nekyla abejonių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos paskolos negrąžino būtent N. M., kuris vienintelis ja pasinaudojo. Neatgavusi paskolos iš N. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko galimybės laiku atsiskaityti su kreditore UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to iš N. M. turėjo teismine tvarka reikalauti skolos priteisimo. Beje, A. B. nusikalstamų veiksmų neleidžia įžvelgti ir tai, jog tiek ginčo paskolų bei toliau aptartinos žemės pirkimo–pardavimo sutarties šalys (paskolos davėjas – paskolos gavėjas, žemės pirkėjas – žemės pardavėjas) buvo aiškios, sutarčių turinys taip pat šalims suprantamas, o šalys lengvai atsekamos ir vykstant teisminiams procesams dėl šių sandorių nesislapstė, teikė įrodymus, paaiškinimus, dalyvavo teismo posėdžiuose. Be to, A. B., tapęs bendrovės direktoriumi, kasmet siuntė N. M. raštus (2012 m. spalio 30 d. A. B. pretenzija N. M. dėl palūkanų), prašė grąžinti skolą. Taigi A. B. rūpinosi bendrovės turtu, jos gera finansine padėtimi, o nebuvo nusikalstamai neatidus ar nerūpestingas ir blogai bendrovės veiklą organizuojantis vadovas.

14.       Teismas pažymi, kad baudžiamojoje teisėje vartojama sąvoka ,,Nusikalstamas bankrotas“ ir civilinėje teisėje naudojama sąvoka ,,Tyčinis bankrotas“ nėra tapačios ir vien tai, kad įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, nesudaro pagrindo teigti, jog nustatyta nusikaltimo, numatyto BK 209 straipsnyje, sudėtis. Tyčinis bankrotas konstatuojamas teismui išnagrinėjus įmonės bankroto bylą civilinio proceso nustatyta tvarka ir jokiu būdu nelemia nusikalstamo bankroto kaip baudžiamosios teisės kategorijos. Dėl įrodymų vertinimo skirtumų civiliniame ir baudžiamajame procesuose, bankroto procesas civilinėje teisėje ne visais atvejais sudaro galimybes nustatyti visas teisiškai reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes ir tyčinį bankrotą pripažinti nusikalstamu.

15.       Nagrinėjamu atveju A. B. inkriminuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo būsena nuo 2007 m., tačiau A. B. tuo metu net nebuvo šios bendrovės vadovas, o būdamas jos vieninteliu akcininku ginčo paskolų sudarymo procese jam inkriminuotų veiksmų neatliko. Nuo 2010 m. spalio mėn. dirbdamas bendrovės vadovu, A. B. tęsė bendrovės veiklą ir kartu rūpinosi skolos atgavimu iš N. M.. Teismo vertinimu, nuo A. B. vadovavimo bendrovei pradžios iki bankroto bylos iškėlimo 2013 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komplikuota finansinė situacija iš esmės tęsėsi dėl sudaryto ginčo nuostolingo sandorio su N. M. (jam suteikta 120 771,55 Eur paskola), o ne dėl kokių nors konkrečių A. B. kaip vadovo ir (ar) kaip akcininko tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš bendrovę, numatant bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę. Tokia bendrovės finansinė padėtis išliko net tada, kai teismas 2014 m., t. y. praėjus net beveik septyneriems metams po paskolų sandorių sudarymo, pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu. Jokių faktinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog A. B. savo veiksmais blogino bendrovės turtinę-finansinę padėtį ar dėl jo veiksmų bendrovės skolos kreditoriams nuo jo vadovavimo 2010 m. pradžios žymiai padidėjo ar bendrovė dėl jo tyčinių veiksmų įklimpo skolose ir tai nulėmė tolesnį nemokios bendrovės padėties bloginimą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, byloje nėra ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

16.       Įvertinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmoningai blogas valdymas laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. kovo 29 d., kai A. B. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o nuo 2010 m. spalio 1 d. ir direktorius, nulėmė jos bankrotą. Byloje nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp A. B. veiksmų bei kilusių padarinių. Atsakomybė pagal BK 209 straipsnį kyla tada, kai nustatoma, jog asmuo veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Todėl nuteistasis A. B. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 209 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl A. B. kaltės pagal 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

17.       BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

18.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal BAĮ. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-601/2012). Nustačius apskaitos pažeidimus, bet nenustačius minėtų padarinių, gali būti keliamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-26-788/2017).

19.       Remiantis LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu pripažino negaliojančia 2009 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Klaipėdos 7-ajame notarų biure (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė pirkėjai D. M. G. 3 žemės sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – už 30 000 Lt; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – už 14 000 Lt, žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – už 46 000 Lt, visi sklypai yra (duomenys neskelbtini), nuo sutarties sudarymo momento. Taikyta restitucija natūra ir grąžinti žemės sklypai pardavėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota grąžinti 90 000 Lt D. M. G.. Teismas motyvavo, jog paskolos sutarties tarp ieškovės ir atsakovės sudarymo metu atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje buvo 3 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš antstolio V. D. pateiktų duomenų nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio nekilnojamojo turto neturi, kasos likutis 2010 m. birželio 14 d. buvo 0 Lt, ilgalaikio turto vertė – 13 759,72 Lt, banko sąskaitos likutis 0 Lt (žr. Plungės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3-225/2013, teisminio proceso Nr.2-33-3-01162-2010-4, įsiteisėjo 2013 m. gegužės 7 d.). Klausimas dėl šio sandorio buvo nagrinėjamas ir civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas motyvavo, jog, žinant apie BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdomus įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. B. motinai D. M. G..

20.       Teisėjų kolegija pažymi, jog visi trys žemės sklypai pagal aptariamą sandorį grąžinti būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai padaryta praėjus vos keliems mėnesiams po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu tik dar po metų, be kita ko, nustačius, jog D. M. G. turėtas gauti kainos apmokėjimas nebuvo įtrauktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės buhalterinę apskaitą. Tačiau kaip teisiškai reikšminga aplinkybė vertintina tai, jog ne A. B., o tuometiniam vadovui V. R. kilo pareiga pasirūpinti tuo, jog į buhalteriją būtų įtrauktas mokėjimas už parduotus akcininko motinai žemės sklypus. Faktinį būtent V. R. vadovavimą bendrovei, be kita ko, patvirtina tai, jog bendrovė 2007 m. rugsėjo 28 d. išnuomojo N. M. sunkvežimį, o 2008 m. gegužės 19 d. įsipareigojo N. M. perduoti baldus, virtuvės įrangą, turistinį inventorių ir kt. daiktus už 528 345 Lt.   

21.       A. B., be kita ko, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. R. išrašyti 2009 m. gruodžio 22 d. kasos pajamų orderį, serija JUD Nr. 2009-05, ir jame įrašyti aiškiai melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, jog pagal šį orderį iš D. M. G. priimta 90 000 Lt pagal 2009 m. gruodžio 22 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, nors pastaroji realiai šių pinigų už perkamą žemę bendrovei nemokėjo, bendrovė jų negavo, bei pateikti šį orderį UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog ir šis žemės pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas tuo metu, kai V. R., o ne A. B. buvo bendrovės vadovu. Nors aptariamas sandoris sudarytas su A. B. motina ir bendrovė tuo metu kito nekilnojamojo turto neturėjo ir turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau ši aplinkybė jau įvertinta civilinėje byloje pripažįstant sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei pripažįstant bendrovės bankrotą tyčiniu, o dėl nusikalstamo bankroto sudėties požymių nebuvimo A. B. veiksmuose yra pasisakyta šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

22.       Kaltinimas A. B. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo yra kildinamas tiek iš aptariamo sandorio sudarymo aplinkybių, tiek jo kaip akcininko veiksmų neva duodant nurodymus bendrovės vadovui V. R.. Tačiau toks A. B. veiksmų kriminalizavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra formalus. Apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog V. R. jau yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą byloje, kurioje jis buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jo apgaulingos apskaitos tvarkymo veiksmai buvo kildinami iš to paties kaip ir aktualioje byloje A. B. inkriminuoto žemės pirkimo–pardavimo sandorio, šio sandorio apmokėjimo dokumentų surašymo ir jų perdavimo bendrovės buhalterijai dėl įtraukimo į apskaitą. Akcentuotina, jog V. R. nebuvo inkriminuota aplinkybė, jog jis apgaulingai apskaitą tvarkė pagal A. B. nurodymus (ar pan.), o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (be V. R.) nesuvokė ir A. B. nusikalstamos veikos pobūdžio. Vien tik tai, kad V. R. kaltinime nurodytas kitas laikotarpis, t. y. nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., kuriuo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nei aktualioje byloje – nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. kovo 29 d., savaime nereiškia, jog A. B. inkriminuoti veiksmai koreliuoja su V. R. kaltinimo turiniu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio motyvų ir išvadų dėl V. R. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

23.       Įvertinus tai, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad ginčo žemės pirkimo–pardavimo sandoris realiai įvyko, o tai, kad toks sandoris, apylinkės teismui išnagrinėjus civilinę bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. liepos 27 d. paduotą ieškinį, buvo pripažintas negaliojančiu ir taikyta restitucija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumui bei kreditorių reikalavimų patenkinimui nusikalstamų padarinių nesukėlė, t. y. iškeltoje bankroto byloje jau užfiksuotų kreditinių reikalavimų nepadidino ir (ar) nesumažino, dėl to naujų kreditorių į bankroto bylą neįstojo.

24.       Be to, nepaisant to, ar tai realus sandoris ar apsimestinis (tariamas), tam, jog būtų galima konstatuoti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos egzistavimą, būtina nustatyti, kad dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju yra žinoma, su kokiu fiziniu asmeniu buvo pasirašyta notarinė sutartis, kokia sandorio vertė (suma), o išrašytas kasos pajamų orderis buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą ir V. R., o ne A. B. perdavė šį orderį įtraukti į apskaitą bendrovės buhalteriją tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcentuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą visada tvarkė kitos jos samdomos bendrovės. Aktualiu atveju apskaitą patikimai vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

25.       Byloje atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė I. A. išvadoje nurodė, kad: 2009 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir 2009 m. gruodžio 23 d. sąskaita faktūra, serija JUD Nr. N-0021, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino trijų žemės ūkio sklypų pardavimą D. M. G. už 90 000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, 90 000 Lt (26 065,80 Eur) gavimą iš D. M. G. užregistravo į 2009 metų apyvartos žiniaraštį (suvestinė) Buhalterinė sąskaita 2720 „Kasa“ kaip pajamas. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio, kvito serija JUD Nr. 2009-05, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį orderį išrašė 2009 m. gruodžio 22 d. ir juo iš D. M. G. priimta 90 000 Lt pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį MV7-16945. Kasos pajamų orderio kvite skiltyje „priimta iš D. M. G.“ yra pastarosios parašas, skiltyje „kasininkas“ yra nurodyta pavardė V. R., yra parašas. Pagal tyrimui pateiktą pelno (nuostolio) ataskaitą nustatyta, kad 2007 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimo pajamos 27 445 Lt, o savikaina, veiklos ir finansinės veiklos sąnaudos sudarė 52 567 Lt, t. y. bendrovė 2007 metais dirbo nuostolingai. Nuostolis 25 122 Lt. Įvertinus bendrovės balanse įrašytus duomenis 2007 m. gruodžio 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė 56 4352 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 579 450 Lt, tai yra įmonės įsipareigojimai sudarė 102,68 procentus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto vertės. Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (visi) viršijo į jos balansą įrašyto pusę turto vertės 282 176 Lt ir nuosavo kapitalo balansinė vertė tapo neigiama, specialistė padarė išvadą, kad 2008 m. sausio 1 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki.

25.1.       Papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė V. V. pateikė išvadą, jog jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė 3 žemės sklypų pardavimo pilietei D. M. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykusiai ūkinei operacijai pagrįsti panaudojo 2009-12-22 kasos pajamų orderį, serija JUD Nr. 2009-05, – 90 000 Lt, kuriame užfiksavo neįvykusią ūkinę finansinę operaciją, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl padarytų BAĮ 13 straipsnio l dalies 4 ir 5 punktų ir 3 dalies nuostatų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. kovo 29 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

26.       Išanalizavusi minėtas specialisčių išvadas, kaip liudytojų apylinkės teisme apklaustų asmenų – V. R., N. M., L. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, akcininkas iki 2007 m.), K. S. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius), D. P. ir A. S. (buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai) – bei ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų D. M. G. ir D. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius) parodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kasos orderis JUD Nr. 2009-05 buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir 2009 m. gruodžio 23 d. išrašyta sąskaita faktūra, serija JUD Nr. N-0021. Bendrovei realiai neįmanoma nuo valstybės ar Mokesčių inspekcijos pareigūnų nuslėpti ar kaip nors maskuoti sandorio, kuris yra sudarytas privaloma notarine tvarka, o toks šiuo atveju buvo ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandoris. Vien tai, kad pagal žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį žemės pardavėja realiai negavo pinigų, leidžia manyti, jog iš šios sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitikėjo gauti realios naudos. Toks pripažintas negaliojančiu sandoris iš esmės buvo tik priemonė išlaikyti akcininką A. B., kuris ne kartą skolino dideles pinigų sumas šiai bendrovei. A. B., kaip minėta, įtrauktas į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą.  2013 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas A. B. 147 828 Lt (42 813,95 Eur) finansinis reikalavimas, kurį, be kitų skolų, sudaro ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 88 800 Lt dydžio skola jam pagal 2007 m. sausio 8 d. paskolos sutartį.

27.       Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, jog neįrodytu, kad A. B. padarė jam inkriminuotus veiksmus, t. y., kad 2009 m. gruodžio mėnesį organizavo apgaulingą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktų neįvykusių minėtų ūkinių operacijų laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. kovo 29 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. B. inkriminuotas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, todėl tinkamas atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą subjektas gali būti tik asmuo, kuris konkrečiai tvarkė (ne organizavo) buhalterinę apskaitą. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai neabejotinai nustatyta byloje ir dėl šios faktinės aplinkybės jokių abejonių ar ginčų nėra. Taigi įmonės vadovas pagal teisinį reguliavimą atsakingas už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudaryta sutartis su tokias paslaugas teikiančiu subjektu ir pan. Įmonės vadovai, pavedę atitinkamas buhalterinės apskaitos vedimo funkcijas vyriausiajam finansininkui ar buhalterines apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, laikytini pastarąją (buhalterinės apskaitos organizavimo) pareigą įgyvendinę. Savo ruožtu pagal BAĮ įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal teismų praktiką baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą gali būti traukiamas ir įmonės vadovas – tais atvejais, kai atitinkami veiksmai padaromi bendrininkaujant su konkrečiai buhalterinę apskaitą tvarkančiu asmeniu arba tais atvejais, kai įmonės vadovas atitinkamiems veiksmams panaudoja asmenį, tvarkantį buhalterinę apskaitą, tačiau nežinantį apie nusikalstamus kėslus (pvz., kai jis nežino, kad jam pateikiami apgaulingi apskaitos dokumentai ir pan.) – pastaraisiais atvejais atsakomybėn traukiamas įmonės vadovas. Tačiau nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nei A. B., nei minėtoje kitoje baudžiamoje byloje nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. R. nėra inkriminuoti (bendrininkavimas su finansininku ar veikimas per atitinkamų nusikalstamų veiksmų nesuvokiantį buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį).

28.       Asmuo gali būti pripažintas padaręs nusikalstamą veiką tik kai neabejotinai nustatytos visos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojama veika, taip pat neabejotinai nustačius jo kaltę dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinusi minėtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“apeliacinis skundas atmestinas

29.       Apeliacinės instancijos teismui nusprendus A. B. pagal BK 209 straipsnį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, iš naujo spręstinas ir civilinio ieškinio klausimas.

30.       Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

31.       A. B. išteisinus pagal BK 209 straipsnį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t. y. jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), taikomos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Beje, UAB „(duomenys neskelbtini)“jau yra pareiškusi ieškinį Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-512-1092/2021 (t.21, b.l. 147-151) pagal trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams N. M. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

32.       Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. B. yra išteisintinas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, pastarojo turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas, o civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“apeliacinis skundas atmestinas (BPK 151 straipsnio 1 dalis).

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties (ne)taikymo

33.       Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį (2011 m. kovo 31 d. įstatymo redakcija) apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; c papunktį – jeigu praėję dvylika metų, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

34.       Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pagal BK 209 straipsnį – tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų. 

35.       Aktualių nusikaltimų sudėtys yra materialios, jų baigtumą lemia padarinių atsiradimas. Šiuo atveju padariniai – negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros bei bankroto ir didelės turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams atsiradimo momentai yra identiški, t y. sietini su būtent bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei data – 2013 m. kovo 29 d. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis pagal kaltinimą padarius BK 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalį numatytą nusikaltimą būtų 2025 m. kovo 29 d., o pagal BK 209 straipsnį – 2021 m. kovo 29 d. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2019 m. spalio 11 d., taigi tuo metu nė pagal vieną iš inkriminuotų veikų aptariama senatis nebuvo suėjusi (BK 95 straipsnio 2 dalis). Todėl kaip nepagrįsti vertinami apelianto A. B. argumentai, jog byla (ar jos dalis) nutrauktina, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

36.       Įvertinus tai, jog nuteistasis A. B. šioje baudžiamojoje byloje išteisintinas, netenkinamas civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovo prašymas dėl proceso išlaidų, patirtų advokatų išlaidoms apmokėti, priteisimo iš A. B..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

  Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. spalio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

A. B. pagal BK kodekso 209 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartimi taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. turtui.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“atstovo advokato Mindaugo Dūdos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                         Dalius Jocys

                                                        Savinijus Katauskas

                                                          Aurelija Sadauskaitė