Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-13669-957/2014

                                                                     Proceso Nr. 4-68-3-13238-2014-5

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.   

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,

sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

V. K. 2014 m. spalio 28 d., apie 08.30 val., Vilniuje, J. Balčikonio g. 3, vairuodama automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Lexus RX 450h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje V. K. paaiškino, jog pripažįsta, kad kontaktavo su kitu automobiliu, bet nepasišalino, aš net nesuvokė, kad padarė kokią nors žalą. 2014 m. spalio 28 d. 7.45 val. atvažiavo į darbą, pamatė, kad visos kiemo aikštelėje šonuose vietos užimtos, matė, kad viduryje stovi Lexus, važiavo atgal bandydama pastatyti automobilį, važiuodama pajuto kliūtį, galvojo gal bortelis. Suprato, kad kliudė Lexus, bet apžiūrėjusi automobilius nepamatė jokių apgadinimų, nors suprato, kad prisilietė, matė, kad žalos nėra. Signalizacijos Lexus negirdėjo, buvo muzika įjungta, bet negarsiai, automobilis varomas dyzelinu, garsiau veikia. Paskui suprato, kad kiti automobiliai neišvažiuos, todėl ieškojo kitos vietos pastatyti automobilį. Kontaktavo su nukentėjusiąja, ji žalą susitvarkė, bet draudimas dar skaičiuoja, nukentėjusioji neturi jai pretenzijų, parašė apie tai raštą.

Liudytojas R. Š. teismo posėdyje parodė, kad V. K. jam matyta per eismo įvykį. Jis dirbo „Hanner“ pastate statybose, stovėjo su broliu mašinoje, matė, atvažiavo ta moteris (V. K.), apsisuko ir gal nematė, kad atbuliniu teisiai į galą įvažiavo. Sujudėjo mašina, suveikė signalizacija, supypsėjo neilgai ir nustojo. Liudytojas matė, kad buvo įbrėžimas, užsirašė automobilio numerį ir paliko raštelį su savo numeriu.

V. K. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. 2014 m. spalio 30 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įvykio dienos rytą, apie 7.45 val., automobiliu „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į darbą adresu Vilniuje, Balčikonio g. 3. Ieškojo vietos automobiliui pastatyti. Įvažiavus į gyventojų kiemą, vietų nebuvo, o prieš pastatytas mašinas, per vidurį, stovėjo automobilis „Lexus“. Ji važiavo iš lėto, galu į minėtą automobilį, norėdama pažiūrėti, ar taip pasistačiusi savo transporto priemonę, netrukdys kitiems automobiliams išvažiuoti. Pajuto lyg akmenį, ar kažką panašaus. Išlipusi apžiūrėti, kas įvyko, ar niekam nepadarė žalos, nieko įtartino nepastebėjo. Nusprendusi, jog jos automobilis gali trukdyti, išvažiavo ieškoti vietos kitur. Sužinojusi, jog vis tik padarė žalą automobiliui „Lexus“ dėl to labai gailisi, nemanė, jog jį kliudė, jei būtų tai suvokusi, tikrai nebūtų išvažiavusi, priešingai, būtų išsprendusi įvykio klausimą su nukentėjusiuoju, kadangi automobilis draustas (b. l. 12). Iš esmės panašias tokias pat aplinkybes V. K. nurodė ir apklausiama teismo posėdyje. Iš 2014 m. spalio 28 d. Rūtos B. G. rašytinio paaiškinimo matyti, jog 2014 m. spalio 27 d., apie 18.45 val. ji vairavo automobilį  „Lexus RX 450h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pasistatė gyvenamojo daugiabučio namo vidiniame kieme, Vilniuje, Balčikonio g. 3. Kitos dienos rytą, apie 8.20 min. išėjusi į kiemą, už automobilio valytuvo rado užkištą raštelį, kuriame nurodyta, jog asmuo, palikęs raštelį, matė, kaip kitas automobilis įvažiavo į jos automobilio galinį bamperį bei asmens, mačiusio įvykį, telefono numeris. Paskambinus minėtu numeriu, atsiliepė vyriškis, kuris nurodė matęs, kaip „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jos galinį bamperį, išlipusi vairuotoja apžiūrėjo ir išvažiavo (b. l. 8). Į bylą pateiktas minėtas raštelis, paliktas už nukentėjusiosios automobilio valytuvo (b. l. 9). 2014 m. spalio 30 d. rašytiniame paaiškinime įvykį matęs R. Š. teigė, jog automobilių kontaktas įvyko automobiliui „Ford Mondeo“ bandant prisiparkuoti, judant atbulai. Smūgis buvo gan nemažas, kadangi automobilis „Lexus“ sujudėjo ir supypsėjo jo signalizacija. Iš automobilio išlipo šviesiaplaukė, kuri apsižiūrėjusi, įsėdo atgal į mašiną ir išvažiavo (b. l. 10). Šiuos įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: 2014 m. spalio 28 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l . 4), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 7), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog automobilis „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (b. l. 11), techninės apžiūros aktas ir nuotraukos, kur užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai, kurie atitinka (b. l. 14-20).

Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad V. K., vairuodama transporto priemonę, pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, todėl tokia jos veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, V. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji 2014 m. spalio 28 d., apie 8.30 val., Vilniuje, J. Balčikonio g. 3, vairuodama automobilį „Ford Mondeo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula, nepalikusi tarpo iš šono, kliudžiusi stovintį automobilį „Lexus RX 450h“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abi transporto priemones apgadinusi, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, vietos ir taip pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Tokie jos veiksmai protokole kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). V. K. nuosekliai paaiškino, jog nesuprato kliudžiusi kitą transporto priemonę. Nors įvykio metu neneigė pajutusi lyg akmenį, ar kažką panašaus, nemanė, jog tai galėjo būti būtent automobilių kontaktas, o išlipusi iš automobilio ir apsižiūrėjusi, nieko įtartino nepastebėjo, todėl išvažiavo. Teisme V. K. paaiškino, jog išlipusi iš automobilio pamatė, kad objektyviai kitų kliūčių, išskyrus Lexus automobilį, nebuvo, todėl suprato, kad būtent su šiuo automobiliu ji kontaktavo. Vis tik nurodė, kad apžiūrėjusi automobilį ji aiškių apgadinimų nepamatė. Jos paaiškinime bei teisme duotus parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo R. Š. parodymai, iš kurių matyti, jog automobiliui „Ford“ įvažiavus į automobilį „Lexus“, iš pirmiau minėto automobilio išlipo šviesiaplaukė, kuri visų pirma apsižiūrėjo, ir tik tuomet, įsėdusi atgal į transporto priemonę, išvažiavo. Nors liudytojas teigė, kad smūgis buvo gan stiprus, šią aplinkybę iš esmės paneigia nustatyti transporto priemonių apgadinimai, kurie savo pobūdžiu yra minimalūs. Tokias aplinkybes patvirtina ir V. K. teismui pateiktas nukentėjusiosios R. B.-G. paaiškinimas, kuriame ji, be kita ko, nurodo, kad jos automobilio apgadinimai nežymūs, o žala jai atlyginta ir ji priekaištų V. K. neturi (b. l. 36). Pastarąją aplinkybę vertinant kartu su pirmiau nustatytu faktu, jog V. K. buvo išlipusi iš savo transporto priemonės apsižiūrėti, darytina išvada, jog vairuotoja galėjo nepamatyti, nesuvokti ir to, jog kilo tam tikra žala. Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog V. K. po pranešimo apie eismo įvykį, atvykusi į policijos įstaigą davė paaiškinimus, tyrimui talkino. Byloje nėra duomenų, kad V. K. transporto priemonė nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad vairuotoja galėjo būti neblaivi. Priešingai, V. K. nurodė, jog jos automobilis draustas (b. l. 34-35) ir jei ji būtų supratusi, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas kita transporto priemonė, būtų pati išsiaiškinusi su nukentėjusiuoju. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. paaiškinimais, o juo labiau spręsti, jog ji iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, todėl konstatuoja, jog jos veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį V. K. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (kita transporto priemonė apgadinta nežymiai) į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. K. jauno amžiaus, administracine tvarka nebausta, bendradarbiavo su pareigūnais nustatant įvykio aplinkybes, augina mažametį vaiką, kurį turi vežioti į darželį (b. l. 37, 41, 45, 46). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 302 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,

n u t a r i a:

V. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai vieno šimto litų (100 Lt), t. y. dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

V. K. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai (Mėnulio g. 11, Vilnius) bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas                                                                                                          Marijus Kursevičius