Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-720-370/2010
Teisėjas D. Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-05132-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija
121.21; 44.2.4.2; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. spalio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Specialus autotransportas“ ieškinį atsakovei UAB „Constructus“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės UAB „Constructus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 11 186,13 Lt skolą, 1238,42 Lt palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą, 15,21 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-02-01 su atsakove sudarė atliekų išvežimo sutartį, kuria ji įsipareigojo teikti buitinių atliekų išvežimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Paslaugos buvo teikiamos pagal Sutarties šalių suderintą grafiką. Sutartimi susitarta, kad atliekos iš atsakovei pateiktų konteinerių bus vežamos kiekvienos savaitės trečiadienį, per kalendorinį mėnesį iš viso išvežant 4,77 kubinius metrus atliekų. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, ji išrašydavo ir atsakovei pateikdavo PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė neapmokėjo jos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už paslaugas suteiktas 2008 m. gegužės– liepos mėnesiais. 2008 m. gegužės–liepos mėnesiais atsakovė iš ieškovės užsakė papildomas paslaugas – mišrių ir statybinių atliekų surinkimo, naudojant didelės talpos konteinerius, paslaugas. Už atliktas papildomas paslaugas ieškovė taip pat išrašė PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė atsakovei. Atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas, todėl prašo priteisti visą suteiktų atliekų tvarkymo paslaugų kainą – 11186,13 Lt. Atsakovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė su ieškove, todėl turi mokėti palūkanas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Specialus autotransportas“ 11 186,13 Lt skolos, 704,62 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 11890,75 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 358 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad atsakovė pagal atliekų išvežimo sutartį Nr. 3303 yra nsumokėjusi 11186,13 Lt už suteiktas paslaugas, šios skolos atsakovė neginčija. Šalys 2008-02-01 atliekų išvežimo sutartyje susitarė, jog užsakovo vėlavimo atsiskaityti atveju užsakovas privalės mokėti delspinigius, aptarė delspinigių dydį, todėl teismas ieškovei priteisė ne palūkanas už prievolės pažeidimą, o delspinigius. Teismas priteisė 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Teismas atmetė prašymą išdėstyti teismo sprendimą, nes atsakovė nepateikė visų duomenų, įrodančių įmonės turtinę padėtį, t. y. nepateikė pažymų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą.
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo dalį, kuria ieškovui buvo priteista 704,62 Lt delspinigių ir 15,21 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo būtų atmestas ir ieškovui būtų priteista 0,2 proc. dydžio per dieną palūkanos už priteistą sumą, t. y. 11 890,75 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-29 iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad teismas nustatęs, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į palūkanų priteisimą, turėjo šią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas delspinigius, išėjo už ieškinio ribų, todėl buvo apribota atsakovės teisė prašyti taikyti delspinigiams senaties terminą. Teismas nepagrįstai priteisė procesines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes šioje byloje turėjo būti taikomos sutartimi nustatytos palūkanos. Apeliantės nuomone, sudarydamos atliekų išvežimo sutartį, šalys susitarė dėl 0,2 proc. netesybų sumos, tai kompensuos kreditoriaus praradimus dėl laiku negauto atlyginimo už suteiktas buitinių atliekų išvežimo paslaugas.
Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 20009-12-23 sprendimą. Nurodė, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad turėtų būti taikomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai, tačiau senaties termino delspinigių skaičiavimui nepašė taikyti. Šalys sudarytoje sutartyje nebuvo aptarusios procesinių palūkanų taikymo nei jų dydžio, todėl pagrįstai taikytos įstatymo nustatyto dydžio procesinės palūkanos.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria priteisti delspinigiai, nes, jos nuomone, buvo peržengtos ieškinio ribos. Šie apeliacinio skundo teiginiai atmestini. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas ex officio nustatydamas ir taikydamas juridinį ieškinio pagrindą gali vykdyti teisingumą. Ta aplinkybė, kad teismas taikė ne tas teisės normas, kurias nurodė ieškovas, t. y. ne palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą priteisimą, o delspinigius reglamentuojančias teisės normas, neleidžia teigti, jog buvo viršytos ieškinio ribos.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (LR CPK 13 str.) bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje nurodyti ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas, t. y. ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui ir aplinkybės, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (LR CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). LR CPK 265 str. 2 d. įtvirtintas draudimas teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas reiškia tai, kad teismas, išskyrus LR CPK nustatytus atvejus, negali priteisti asmeniui to, ko šis neprašė, patenkinti (ar atmesti) ieškinį kitu, negu ieškovo nurodytas, faktiniu pagrindu. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prašymą priteisti skolą, palūkanas už termino praleidimą ir procesines palūkanas. Iš byloje esančių duomenų, t. y. atsakovės atsiliepimo, matyti, kad ji pati nurodė, jog pagal faktinį ieškinio pagrindą, t. y. praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, turi būti priteisiami delspinigiai, o ne palūkanos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagal faktinį ieškinio pagrindą už termino įvykdyti prievolę praleidimą priteisė delspinigius. Teisinė šio šalių ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Ieškovui neuždrausta ieškinio pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus, tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, todėl spręstini teismo. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos nepagrįstai priteisė 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas. Šiuos argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija nurodo, kad prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str.2 d.). Šios palūkanos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Pareiškus reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo nereikia įrodinėti prašomų priteisti palūkanų dydžio, ar patirtų nuostolių dydžio ir pan. aplinkybių. Teisėjų kolegija nurodo, kad nuo 2004-05-01 įsigaliojo Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, todėl šalis, pareiškianti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, gali prašyti priteisti šių palūkanų dydį pagal minėto teisės akto reikalavimus. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais, taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Šis teisės aktas yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš LR CK 6.210 str. nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (LR CK 1.3 str. 3 d.). Nurodyta Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį. Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka komercinių sandorių požymius, jei ieškovas to reikalauja, turi taikyti šiame teisės akte nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju šalys sudarytoje sutartyje numatė, kad už termino praleidimą bus skaičiuojami delspinigiai, tačiau nebuvo susitarusios dėl procesinių palūkanų bei jų dydžio. Kadangi atsakovės pareiga mokėti palūkanas atsirado 2009 m. pirmąjį pusmetį, todėl buvo taikoma 2008 metų antrojo pusmečio pakutinę dieną galiojusi VILIBOR mėnesio palūkanų norma, kuri buvo 8,21 proc., ir padidinta 7 procentiniais punktais, sudarė 15,21proc. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomas 15,21 proc. dydžio procesines palūkanas.
Atmetus apeliacinį skundą, šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.), todėl jis paliktinas nepakeistas.
Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danguolė Martinavičienė
Kolegijos teisėjos Aušra Maškevičienė
Albina Pupeikienė