Civilinė byla Nr. e2-10413-845/2022

          Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05999-2022-7

          Procesinio sprendimo kategorijos:

          2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.11.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui adv. Jonui Bložei,

atsakovės atstovui V. D.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei MB „Lasiba“ dėl transporto priemonės sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

        Teismas

nustatė:

ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei MB „Lasiba“, prašydama nutraukti 2021-10-15 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei sumokėtus 3950 Eur, o atsakovui – automobilį, priteisiant patirtas išlaidas: 131,98 Eur įregistruojant automobilį, 190 Eur už UAB „Autohausas“ atliktą patikrą ir 190 Eur atliktą remontą, 80 Eur už automobilio ardymo darbus G. Š. servise, 80 Eur už elektriko paslaugas, 35 Eur už tralo paslaugas, iš viso – 706,98 Eur, taip pat 300 Eur išlaidų už pretenzijos parengimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2021-10-15 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės automobilį Mercedes Benz C220, 2007 m. gamybos. Atsakovė deklaravo automobilių pardavimo portalo autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini), kad parduodamas nurodytas automobilis be defektų, automobilio kaina – 4050 Eur. Ieškovei pasidomėjus dėl nurodyto automobilio, atsakovės atstovas patikino, kad automobilis be defektų, tik nurodė, kad žvakių relė neveikia. Šalys susitarė apžiūrėti automobilį; susitikus Lidl aikštelėje, automobilis įtarimų nekėlė, todėl šalys sulygo dėl 3950 Eur kainos, surašė Sutartį ir sumokėjo nurodytą sumą grynais. Pažymėjo, jog jau kitą dieną vairuojant automobilį, paaiškėjo, kad pulsuoja greičių dėžė, apsukos buvo nestabilios, pečiūkas pūtė šaltą orą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė nuvyko į auto servisą UAB „Autohausas“, kur pakeitė relę, o dėl pečiūko elektrikas nurodė, kad problema buvo aušinimo sistemoje; taip pat 2021-11-17 servisas nustatė automatinės pavarų dėžės gedimą. Pažymėjo, jog ieškovė taip pat kreipėsi į servisą dėl paslėptų defektų, kur buvo nustatyta, kad iš variklio bėga aušinimo skystis, aušinimo sistemos šlangos buvo pilnos neaiškios masės; taip pat nurodė, kad naudojosi tralo paslaugomis, nes automobilį buvo būtina transportuoti. Ieškovės teigimu, atsakovė turėjo pareigą atskleisti automobilio defektus, juolab, kad įmonė užsiima automobilių prekyba. Akivaizdu, kad buvo variklio defektai, o techninės apžiūros dokumentas nėra pakankamas teigti, kad automobilis buvo saugus ir tvarkingas. Pažymėjo, jog automobilio defektai kėlė pavojų eismo saugumui, jis negalėjo būti saugiai eksploatuojamas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė 2021-12-22 išsiuntė atsakovei pretenziją, o 2022-01-12 – pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovė į jas nereagavo. Ieškovės teigimu, atsakovė perdavė netinkamos kokybės daiktą, neatitinkantį CK 6.317 str. 1 d., 6.327 str. 1 d., 6.333 str. 4 ir 6 d. d. reikalavimų. Nors atsižvelgiant į daikto nusidėvėjimą, jo savybės ir gali skirtis nuo analogiško, tačiau daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. CK 6.4311 str. reikalauja nurodyti duomenis apie automobilį, tuo tarpu ginčo sutartyje nėra informacijos apie automobilio trūkumus, o automobilio defektai išoriškai jį apžiūrint, nebuvo matomi, o paaiškėjo automobiliui sugedus.

Atsakovė MB „Lasiba“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2021-10-15 susitiko su dviem vaikinais dėl automobilio pirkimo; pastarieji automobilį apžiūrėjo, pravažiavo juo ir pastebėjo, kad greičių dėžė veikė blogai, buvo juntamas pulsavimas, taigi buvo aišku, kad variklis veikė netolygiai ir jam buvo reikalingas remontas. Taip pat pirkėjas pastebėjo, kad pečiūkas pūtė šaltą orą, automobilio apžiūra truko apie 30 minučių. Atsakovo teigimu, pirkėjas sutiko pirkti automobilį, nors ir žinojo apie jo defektus. Pažymėjo, jog dėl to atsakovė sutiko mažinti automobilio kainą iki 3000 Eur, kurie ir buvo sumokėti grynais. Teigė, kad informavo ieškovę apie automobilio trūkumus ir tai pažymėjo Sutartyje. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė ir pati nežinojo apie paslėptus automobilio trūkumus, nes jie buvo nustatyti ir išaiškėjo automobilio apžiūros ir pirkimo dieną, o ieškovė sutiko pirkti tokį automobilį.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021-10-15 šalys sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria atsakovė (pardavėja) pardavė ieškovei (pirkėjai) transporto priemonę Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 3000 Eur, kurios rida Sutartyje nenurodyta, gamybos metai – 2007 m. Privalomi duomenys apie automobilio būklę Sutartyje nenurodyti; Sutarties punkte – transporto priemonės trūkumai, - pardavėja nenurodė jokios informacijos apie įvykius ir trūkumus, tačiau pažymėjo, jog „pirkėjas yra informuotas apie pardavėjui visus žinomus trūkumus, pirkėjui buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti bei įvertinti automobilio būklę, jokios garantijos nesuteikiamos“. Taip pat Sutartyje nurodyta, kad privaloma automobilio techninė apžiūra galioja, atsiskaitymo būdas už automobilį – grynaisiais pinigais.  2021-10-21 ieškovė įregistravo automobilį VĮ „Regitra“.

Taip pat nustatyta, kad atsakovė pardavinėjo ginčo automobilį pardavimo portale autoplius.lt, patalpindama skelbimą, kad parduodamas Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida – 260 000 km, skelbime pažymėta, kad nurodytas automobilis yra be defektų, tvarkingas ir jo kaina – 4050 Eur.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2021-11-15 ieškovei buvo išrašytas pinigų priėmimo kvitas 80 Eur sumai už automobilio ardymo darbus G. Š. servise bei 2021-11-15 ir 2021-11-17 ieškovė  patyrė 35 Eur išlaidas už tralo paslaugas – ginčo automobilio pervežimą. Bylos duomenys liudija, kad 2021-11-17 UAB „Autohausas“ surašė automobilio apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog ieškovė į UAB „Autohausas“ kreipėsi 2021-11-15 dėl automobilio gedimų: automobilis nepūtė šilto oro salone; nuolat mažėjantis aušinimo skysčio lygis išsiplėtimo bakelyje, aiškiai buvo juntamas aušinimo skysčio kvapas, variklio skyriuje, automobilio apsukos buvo nestabilios, „pulsavo“. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Autohausas“ surašė aktą, kuriame nustatė, kad ginčo automobilio rida – 262 673 km, o atlikus bandomąjį važiavimą, - nustatė galimą automatinės pavarų dėžės hidro transformatoriaus gedimą, dėl kurio atsiranda nestabilus tepalo slėgis pavarų dėžės hidraulinėje sistemoje, kuris įtakoja nesklandų pavarų dėžės darbą; pavarų perjungimas netolygus, uždelstas, grubus. Taip pat nustatė, kad važiuojant ir tolygiai laikant greičio pedalą, juntamos netolygios variklio apsukos, kurios liudija apie netolygų jo darbą. Akte paaiškino, kad ilgainiui taip eksploatuojant automobilį, gali būti padaryta didelė žala pavarų dėžei ir netgi pakeitus hidro transformatorių, pavarų dėžė gali nebeveikti tinkamai. Taip pat nurodė, kad apžiūrėjus automobilio variklio skyrių, pastebėjo, kad dešinėje jo pusėje aiškiai matosi skysčio prasisunkimas variklio bloko ir variklio galvutės sujungimo vietoje. Dėl šio pratekėjimo suprastėjo aušinimo sistemos efektyvumas, nes atsirado oro kamščiai, dėl ko nevyksta cirkuliacija aušinimo sistemoje. Aušinimo skysčio pratekėjimas, blogas variklio aušinimas įtakojo antraeilį gedimą – variklio galvutės tarpinės pradegimas, be to, aušinimo sistemoje rado anglies dioksido dujų, kurios į aušinimo sistemą pateko iš variklio degimo kameros, taip dar labiau sutrikdant aušinimo sistemos darbą. Akte pažymėjo, kad dėl nurodytų priežasčių nevykdavo tinkama aušinimo skysčio cirkuliacija, automobilio salono pečiūkas pūtė tik šaltą orą. Nuėmus variklio galvutę, pastebėjo, kad visuose aušinimo kanaluose, aušinimo šlangose susidariusi korozija, pilna jos nuosėdų. Taip pat nustatė, kad yra stipriai pažeista variklio galvutės tarpinė, ji buvo pradegusi, trūkusi ir pažeista korozijos.  

Iš UAB „Autohausas“ 2021-11-19 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad ginčo automobiliui buvo atlikti remonto darbai – pakeista žvakių pakaitinimo relė, atlikta diagnostika ir greičių dėžės diagnostika, darbų kaina - 190 Eur. Taip pat UAB „Autohausas“ 2021-11-19 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 190 Eur sumai už atliktą patikrą ir defektavimo pažymos išrašymą. Taip pat nustatyta, kad 2021-12-07 ieškovė sumokėjo 80 Eur UAB „Bevarža“ už automobilio remonto darbus.

Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių ieškovė 2021-12-22 kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto, prašydama atsiimti automobilį, grąžinant jos sumokėtą 3950 Eur sumą, taip pat nutraukti Sutartį ir kompensuoti 675 Eur automobilio remonto išlaidas per 10 kalendorinių dienų. Kadangi atsakovė į pretenziją neragavo, 2022-01-12 ieškovė išsiuntė pakartotinę pretenziją, tačiau atsakovė jokių veiksmų neatliko, dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą.

Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys Sutartyje nurodė automobilio kainą 3000 Eur ir tai buvo padaryta atsakovės iniciatyva tikslu išvengti pelno mokesčio mokėjimo; faktiškai ieškovė sumokėjo atsakovei 3950 Eur. Taip pat paaiškino, kad ieškovė 2021-11-15 informavo atsakovę, kad 2021-11-17 bus atliekama automobilio defektacija, tačiau atsakovė neatvyko.

Atsakovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pirkimo metu automobilis buvo apžiūrėtas, greičių dėžė buvo apibėgusi tepalais, apsukos dirbo netolygiai, pečiūko gedimą pirkėja matė, dėl ko atsakovė sumažino automobilio kainą (dėl defektų) iki 3000 Eur.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė (pirkėja) teigia, kad atsakovė (pardavėja) pardavė netinkamos kokybės daiktą - automobilį, pastaroji neatskleidė išsamios informacijos apie automobilio būklę, apie jo paslėptus defektus, apie ridos suklastojimą; pasak ieškovės, ši informacija buvo esminė, nes parduotas automobilis dėl paslėptų defektų negalėjo būti eksploatuojamas, jis kėlė pavojų eismo saugumui.

Tuo tarpu atsakovė teigė, kad pardavė tinkamos kokybės automobilį, atsižvelgiant į jo pagaminimo metus, taip pat pabrėžė, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie automobilio defektus, dėl kurių buvo sumažinta automobilio kaina. Be to, ieškovė apžiūrėjo automobilį prieš jį įsigyjant.

Dėl parduoto daikto kokybės

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklostę vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-14-330/2016, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).

Esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys - tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktas atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 17 ir 18 punktai). 

CK 6.334 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios pirkėjo teisės: tuo atveju, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Nustatant ar šalys iki sudarant Sutartį atskleidė viena kitai visapusišką informaciją apie daikto būklę, teismas reikšmingais pripažįsta byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, duotus teismo posėdyje.

Visų pirma, sprendžiant dėl atsakovės (pardavėjos) elgesio ikisutartiniuose santykiuose, teismas įvertina pastarosios skelbime autoplius.lt patalpintą informaciją apie tai, kad automobilio Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo data 2007 m., rida – 260 000 km, kaina – 4050 Eur, skelbime pažymėta, kad nurodytas automobilis yra be defektų, o komentaruose nurodyta, kad automobilis yra tvarkingas.

Byloje konstatuota, kad aukščiau nurodytą skelbimą dėl automobilio pardavimo patalpino atsakovė, kurios atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad apie automobilio defektus informavo pirkėją, tai pažymėjo ir Sutartyje; dėl defektų automobilį pardavė už 3000 Eur. Taip pat paaiškino, kad nežinojo apie paslėptus automobilio trūkumus, o jie buvo nustatyti ir išaiškėjo automobilio apžiūros bei pirkimo dieną, tačiau ieškovė sutiko pirkti tokį automobilį.

Sprendžiant dėl atsakovės atstovo paaiškinimų pagrįstumo ir patikimumo, svarbu pažymėti, kad jie prieštarauja Sutarties turiniui, ieškovės paaiškinimams ir liudytojų parodymams.

Išanalizavus Sutarties turinį nustatyta, kad privalomi duomenys apie automobilio būklę Sutartyje nenurodyti; Sutarties punkte – transporto priemonės trūkumai, - pardavėja nenurodė jokios informacijos apie įvykius ir trūkumus, tačiau pažymėjo, jog „pirkėjas yra informuotas apie pardavėjui visus žinomus trūkumus, pirkėjui buvo suteiktos visos galimybės apžiūrėti bei įvertinti automobilio būklę, jokios garantijos nesuteikiamos“. Taip pat Sutartyje nurodyta, kad privaloma automobilio techninė apžiūra galioja.

Sprendžiant dėl atsakovės, kaip pardavėjos, sąžiningumo, teismas negali ignoruoti byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių apie tai, kad pardavėja nenurodė Sutartyje privalomų duomenų apie automobilį, o skelbime pateikė informaciją, kad automobilis yra tvarkingas, be defektų. Be to, Sutartyje nenurodyta rida, o skelbime automobilio rida – 260 000 km; tuo tarpu 2021-09-09 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria atsakovė įsigijo ginčo automobilį iš G. Š., rida – 261 051 km; taigi akivaizdu, kad rida buvo suklastota, tai patvirtina ir automobilio istorija. Tokio pobūdžio aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė, kaip pardavėja, akivaizdžiai pažeidė savo pareigą – atskleisti pirkėjai visapusišką informaciją. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklostę vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė, būdama vartotoja, yra silpnesnioji sutarties šalis ir teismas ex officio įvertina Sutarties sąlygų sąžiningumą tikslu užtikrinti vartotojos tinkamą teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.2284 straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas. Direktyva 93/13/EEB priskirtina minimalaus derinimo direktyvoms, o nurodyta nuostata užtikrinama didesnė vartotojų apsauga. Kita vertus, CK 6.2284 straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Sutarties punktas (sąlyga) – transporto priemonės trūkumai, - kurioje pardavėja nurodė, jog pirkėjas yra informuotas apie pardavėjui visus žinomus trūkumus, - neatitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimo.

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad vartojimo sutarties sąlygoms keliami skaidrumo reikalavimai, kurie suprantami plačiąja, o ne formaliąja ir gramatine prasme. Juolab, kad ESTT pabrėžė, kad siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos.

Pagal CK 6.163 str. 4 d. šalys privalo atskleisti informaciją viena kitai, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tuo tarpu išanalizavus ir įvertinus Sutarties turinį, kurioje apibrėžti daikto trūkumai, darytina išvada, kad atsakovė neatskleidė ieškovei esminės informacijos, susijusios su sutarties dalyku, jo kokybe; sutarties sąlygos turinys dėl daikto trūkumų apibrėžtas itin abstrakčia forma, iš kurios objektyviai nėra galimybės nustatyti faktiškai automobilio metu buvusių trūkumų. Teismas negali ignoruoti byloje fakto, jog atsakovė yra verslininkė,  jos veiklos sritis – automobilių pirkimas – pardavimas; todėl akivaizdu, jog atsakovė, užsiimdama komercine veikla, dažnai sudaro sandorius, ji yra įgijusi sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinusi su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jai keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei šiuo atveju – ieškovei, kuri yra fizinis asmuo, turintis vartotojo statusą.

CK 6.431¹ straipsnis nustato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Pagal Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymu Nr. 2B-231, 1 punktą, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: 1) motorinės transporto priemonės gamybinė markė; 2) motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; 3) motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; 4) motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); 5) ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; 6) eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. To paties teisės akto 2 punktas nustato, jog sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: 1) stabdžių sistemos; 2) vairo mechanizmo ir pakabos elementų; 3) apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; 4) vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; 5) dujų išmetimo sistemos. 

Iš šalių sudarytos Sutarties, o būtent jos turinio matyti, kad duomenys apie transporto priemonės ridą ir trūkumus, yra privalomi pagal CK 6.4311 str. ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymą Nr. 2B-231. Pažymėtina, kad prie privalomų nurodyti duomenų yra priskirtina informacija apie automobilio trūkumus; tai yra viena iš esminių Sutarties sąlygų turinio dalis. Automobilio apžiūros akte nustatyti tokio pobūdžio trūkumai dėl kurių negalima eksploatuoti transporto priemonės, akivaizdu, jog ji kelia grėsmę eismo saugumui. Taigi, esminės aplinkybės, apie daikto būklę ir jo trūkumus, - nebuvo atskleistos ieškovei nei iki sutarties sudarymo, nei pasirašant sutartį. Taigi, atsakovė pažeidė CK 6.333 straipsnio 2 dalies reikalavimą - garantuoti pirkėjai, kad automobilis atitiko sutarties sąlygas ir, kad sutarties sudarymo metu nebuvo paslėptų daikto trūkumų, apie kuriuos ieškovė žinodama, apskritai nebūtų to daikto pirkusi.  Tuo tarpu atsakovės subjektyvus savo pareigos atskleisti informaciją pirkėjui apie daikto trūkumus suvokimas ir aiškinimas (pasak atsakovo, jis Sutartyje nurodė, kad pirkėjas yra informuotas apie visus jam žinomus trūkumus), - savaime neatleido atsakovės, kaip pardavėjos, nuo pareigos atskleisti pirkėjai būtiną informaciją Sutarties sudarymui. Ta aplinkybė, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, šios bylos kontekste nėra pakankama faktui konstatuoti, kad daiktas atitiko kokybės reikalavimas ir, kad atsakovė, sudarydama Sutartį, atskleidė ieškovei esminę informaciją apie automobilio trūkumus (defektus).  

Išanalizavus ir įvertinus Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties turinį santykyje su aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimais bei tarptautine praktika, darytina išvada, kad pardavėja elgėsi nesąžiningai, nes atskleidė ne visus sutartyje privalomus nurodyti duomenis apie transporto priemonę ir jos trūkumus, automobilio ridą; pardavėja įvykdė tik iš dalies CK 6.431¹ straipsnio ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015-10-26 įsakymo Nr. 2B-231, 1 punkto reikalavimus: nurodė transporto priemonės gamybos metus, pavadinimą, identifikavimo numerį, tačiau esminių duomenų apie konkrečius transporto priemonės trūkumus (automobilio defektus, kurie buvo nustatyti akte), visiškai nepateikė, net nenurodė ir relės gedimo (šį gedimą šalys pripažino teismo posėdyje), juo labiau – greičių dėžės, aušinimo sistemos ir variklio defektų, sąlygojusių negalėjimą eksploatuoti automobilio.

Sprendžiant dėl atsakovo, kaip pardavėjo sąžiningumo, ir daikto kokybės, svarbu įvertinti įrodymų visetą (CPK 185 str.) tikslu priimti teisingą sprendimą, todėl teismas nagrinėjamoje byloje apklausė liudytojus.

Liudytojas M. Č., UAB „Autohausas“ direktorius, kuris surašė automobilio apžiūros aktą, teismo posėdyje parodė, kad buvo atlikti ginčo automobilio variklio darbai, nustatyti defektai, kurie nurodyti akte; automobilio gedimai buvo sudėtingi, remontas būtų buvęs brangus, be to, dėl automobilio aušinimo sistemos defektų, jis negalėjo būti eksploatuojamas. Patvirtino, kad nustatyti defektai apžiūros metu, negalėjo būti matomi vizualiai apžiūrint automobilį. Nustatė, kad ieškovė pravažiavo apie 500 km po automobilio įsigijimo, tačiau korozija ir greičių dėžės gedimas negalėjo staigiai atsirasti, toks gedimas yra progresuojantis, tai ilgalaikis procesas.

Liudytojas E. J., ieškovės sūnus, teismo posėdyje parodė, jog jis tiesiogiai dalyvavo automobilio pirkime; patvirtino, kad atsakovės atstovas informavo tik apie relės defektą, tvirtino, jog daugiau defektų automobilis neturėjo. Parodė, kad kitą dieną pastebėjo automobilio gedimus ir pristatė jį UAB „Autohausas“, tvirtino, kad pirkimo metu atidarė kapotą, tačiau defektų nepastebėjo, už automobilį sumokėjo 3950 Eur.

Liudytojas A. L., E. J. draugas, teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo automobilio pirkime, apžiūros metu atidarė jo kapotą, tačiau defektų nepastebėjo, atsakovė nurodė tik relės gedimą, automobilio kaina buvo 3950 Eur.

Liudytojas R. I., atsakovės atstovo draugas, teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo automobilio pardavime, atstovas nurodė defektus pirkėjui, o būtent, kad pečiūkas ir greičių dėžė yra sugedę. Parodė, kad automobilio kaina buvo 3000 Eur.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs liudytojų M. Č., E. J. ir A. L. parodymus, nenustatė juose prieštaravimų, jie buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina rašytiniai įrodymai, todėl teismas jais vadovaujasi. Tuo tarpu liudytojo R. I. parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, juolab, juos paneigia automobilio apžiūros aktas ir Sutarties turinys, taip pat nustatytos faktinės bylos aplinkybės, todėl teismas juos vertina kaip prieštaraujančius, nepakankamus ir jais nesivadovauja.

Sprendžiant dėl automobilio paslėptų trūkumų, teismas įvertina ieškovės atstovo paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, kad atsakovė (pardavėja) nenurodė automobilio defektacijos, o išoriškai apžiūrėjus automobilį, - trūkumų nepastebėjo; šiame kontekste teismas negali ignoruoti liudytojo M. Č., UAB „Autohausas“ direktoriaus, surašiusio automobilio apžiūros aktą, parodymų apie tai, kad automobilio gedimai buvo sudėtingi ir apžiūros metu nustatyti defektai negalėjo būti matomi vizualiai apžiūrint automobilį, jie paaiškėjo tik pristačius automobilį į autoservisą dėl įtarimų, kad automobilis yra su paslėptais defektais, kurie vėliau ir buvo patvirtinti specialisto. Be to, M. Č. paliudijo, kad automobilio remontas būtų brangus, tai patvirtina ir 2022-08-10 UAB „Autohausas“ preliminari automobilio remonto darbų sąmata Nr. 0817, kurioje nurodyta, kad ginčo automobilio defektų šalinimo kaina – 2183,46 Eur; įvertintina, kad nurodytoje sąmatoje detalizuotos paslaugos, defektuotos detalės, jų kiekiai ir kaina. Tai sudaro pagrindą nustatytus defektus vertinti kaip esminius automobilio trūkumus, kurių šalinimo išlaidos sudaro pusę automobilio kainos. Tokios faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė, jei būtų žinojusi tokio pobūdžio ir masto defektus, ji nebūtų automobilio pirkusi. Juolab, kad liudytojas M. Č., kuris dalyvavo automobilio defektacijoje, patvirtino, kad dėl automobilio aušinimo sistemos defektų, jis negalėjo būti eksploatuojamas; ieškovei pravažiavus apie 500 km, korozija ir greičių dėžės gedimas negalėjo staigiai atsirasti, toks gedimas yra progresuojantis, tai ilgalaikis procesas.

Išanalizavus liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus santykyje su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog pardavėja tiek skelbime, tiek atvykus ieškovei pirkti automobilio, garantavo pirkėjai, kad automobilis yra be defektų ir tvarkingas, tik paminėjo relės gedimą, tačiau Sutartyje šio trūkumo nenurodė. Pabrėžtina, kad Sutarties punkte – transporto priemonės trūkumai, - pardavėja nenurodė jokios informacijos apie trūkumus, nors tai padaryti buvo privaloma pagal teisinį reglamentavimą. 

CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes santykyje su šia įstatymo nuostata, darytina išvada, kad atsakovė pateikė ieškovei informaciją apie automobilį kaip geros būklės, iš esmės be defektų ir techniškai tvarkingą (pabrėžė tik relės gedimą). Duomenų apie transporto priemonės trūkumus atsakovė nepateikė, o tik abstrakčia forma nurodė, jog pirkėjas yra informuotas apie pardavėjai visus žinomus trūkumus. Be to, teismas negali ignoruoti byloje konstatuoto fakto, jog automobilio rida buvo suklastota (tai patvirtina byloje esanti automobilio istorija), tačiau ji Sutartyje taipogi nenurodyta, nors tai yra privalomi duomenys.

 Sprendžiant dėl pardavėjos elgesio, teismas daro išvadą, kad atsakovė puikiai suvokė Sutarties turinį, savo, kaip pardavėjos, teises ir pareigas, juolab, kad ji yra verslininkė, tačiau nei ikisutartiniuose santykiuose, nei sudarant Sutartį, ji nesielgė kaip sąžininga civilinių teisinių santykių dalyvė, nes neatskleidė esminės informacijos apie daiktą, nuslėpė aplinkybes, apie kurias pirkėja žinodama, nebūtų automobilio pirkusi. Nors atsakovė teigė, kad ieškovei buvo sudarytos galimybės patikrinti automobilį prieš jį įsigyjant, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime neatleidžia pardavėjo nuo tinkamo savo pareigų vykdymo – būti sąžiningu tiek ikisutartinių, tiek sutartinių santykių dalyviu ir atskleisti pirkėjui išsamią bei esminę informaciją, susijusią su Sutarties dalyku.

Sprendžiant dėl paslėptų automobilio defektų, teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo formuojamą praktiką.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Daikto naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 24 punktas). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 19 punktas). 

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2021-11-17 UAB „Autohausas“ automobilio apžiūros aktas, UAB „Autohausas“ 2021-11-19 PVM sąskaitos – faktūros, UAB „Bevarža“ kvitas už automobilio remonto darbus, 2021-11-15 pinigų priėmimo kvitas už automobilio ardymo darbus, 2021-11-15 ir 2021-11-17 sąskaitos už automobilio pervežimą, patvirtina automobilio defektų pobūdį: 2021-11-17 apžiūros akte nustatyti matomi ir paslėpti defektai, dėl kurių automobilis negalėjo būti eksploatuojamas, o būtent - automatinės pavarų dėžės hidro transformatoriaus gedimas, dėl kurio atsiranda nestabilus tepalo slėgis pavarų dėžės hidraulinėje sistemoje, kuris įtakoja nesklandų pavarų dėžės darbą; netolygus, uždelstas, grubus pavarų perjungimas; netolygios variklio apsukos, kurios liudija apie netolygų jo darbą. Įvertintina ir tai, kad Akte pažymėta, jog ilgainiui taip eksploatuojant automobilį, gali būti padaryta didelė žala pavarų dėžei ir netgi pakeitus hidro transformatorių, pavarų dėžė gali nebeveikti tinkamai. Taip pat defektacijos metu, apžiūrėjus automobilio variklio skyrių, pastebėta, kad dešinėje jo pusėje aiškiai matosi skysčio prasisunkimas variklio bloko ir variklio galvutės sujungimo vietoje; būtent dėl šios priežasties - pratekėjimo suprastėjo aušinimo sistemos efektyvumas, nes atsirado oro kamščiai, dėl ko nėra cirkuliacijos aušinimo sistemoje. Akte nustatyta, kad aušinimo skysčio pratekėjimas, blogas variklio aušinimas įtakojo antraeilį gedimą – variklio galvutės tarpinės pradegimą, o tai sąlygojo netinkamą aušinimo skysčio cirkuliaciją, automobilio salono pečiūkas pūtė tik šaltą orą. Nuėmus variklio galvutę, paaiškėjo, kad visuose aušinimo kanaluose, aušinimo šlangose susidariusi korozija, pilna jos nuosėdų; stipriai pažeista variklio galvutės tarpinė.  

Taigi, Apžiūros akte aprašyti ne tik matomi, bet ir paslėpti automobilio defektai. Išanalizavus ir įvertinus jų pobūdį, pvz.: jau vien nustačius greičių dėžės gedimą, kuri yra susijusi su automobilio pavarų perjungimu, kuri perduoda variklio galią į varančiuosius ratus, aušinimo kanalų ir šlangų koroziją, variklio galvutės tarpinės pažeidimą bei pan., teismas sprendžia, kad nustatyti gedimai įtakojo mechanizmo tinkamą veikimą taip, kad automobilis objektyviai negalėjo būti eksploatuojamas. Konstatuotų defektų pobūdis neabejotinai patvirtina, kad atsakovei apie juos buvo žinoma sudarant Sutartį, dėl ko ji tik abstrakčia forma nurodė, kad pirkėjas yra informuotas apie pardavėjui žinomus trūkumus, tačiau jų neįvardijo.

Įvertinus nustatytų defektų pobūdį, spręstina, kad jie negalėjo objektyviai būti sąlygoti ieškovės veiksmų, nes ji į UAB „Autohausas“ kreipėsi 2021-11-15 dėl automobilio gedimų, nurodydama, kad automobilis nepūtė šilto oro salone; nuolat mažėjantis aušinimo skysčio lygis išsiplėtimo bakelyje, aiškiai buvo juntamas aušinimo skysčio kvapas, variklio skyriuje, automobilio apsukos buvo nestabilios, „pulsavo“, tai patvirtina 2021-11-17 apžiūros aktas. Nors atsakovė ginčijo Aktą, tačiau ji nepaneigė jo turinio jokiais kitais duomenimis (CPK 178 str.); juolab, kad atsakovė buvo kviečiama atvykti į automobilio defektaciją, tačiau ji šia galimybe nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis jo perleidimo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trūkumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieškovei, kurie buvo pastebėti tik pasinaudojus automobiliu ir nustatyti tik atlikus patikrą servise, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė pardavėjos pareigas, nes tinkamai negarantavo pirkėjai, kad automobilis atitinka Sutarties sąlygas ir, kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama nebūtų jo pirkusi. Taigi, atsakovei kyla atsakomybė už netinkamos kokybės daikto pardavimą, nes ji neįrodė, kad automobilio trūkumai atsirado dėl jo netinkamo eksploatavimo ar natūralaus nusidėvėjimo. Pažymėtina, kad teismo neįtikino atsakovės teiginiai apie tai, kad pirkimo metu automobilio greičių dėžė buvo apibėgusi tepalais, apsukos dirbo netolygiai, pečiūkas buvo sugedęs ir pirkėja matė tuos gedimus, tačiau atsakovei sumažinus automobilio kainą, ieškovė sutiko pirkti automobilį. Šiuo paaiškinimus teismas atmeta dar ir tuo pagrindu, kad teismas ex officio konstatavo atsakovės, kaip pardavėjos, nesąžiningumą.

Taigi, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad automobilis neturėjo matomų defektų požymių, o ieškovės pateikti įrodymai laikytini patikimais ir pakankamais paneigti atsakovės nurodytą aplinkybę, kad automobilis buvo techniškai tvarkingas pardavimo metu ir, kad nebuvo paslėptų defektų. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog automobilio defektus, nustatytus apžiūros akte, lėmė pirkėjos netinkamas naudojimasis daiktu, ar, kad defektai buvo mažareikšmiai, be to, ir pardavėja (atsakovė) tai neįrodė; taigi, atsakovė yra atsakinga už automobilio kokybės trūkumus, kurie jau buvo Sutarties sudarymo metu (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

Apžiūros akte nustatyti gedimai vertintini kaip reikšmingi automobilio kokybės trūkumai, nes dėl jų automobilis negali dalyvauti eisme, tai patvirtino ir UAB „Autohausas“ vadovas (liudytojas); be to, nustatyti paslėpti defektai yra susiję su automobilio varikliu, greičių dėže, keleivių saugumu, todėl turėjo būti atskleisti Sutartyje kaip viena iš būtinų sutarties sąlygų. Nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad automobilio gedimai buvo tokie, kurie vertintini kaip esminiai. Juolab, kad automobilio gedimo ištaisymo kaina sudaro 2183,46 Eur, įvertinant, kad ieškovė jau sumokėjo 575 Eur defektų šalinimo išlaidų. Atsižvelgiant į automobilio kainą - 3950 Eur, akivaizdu, jog defektų šalinimo išlaidos sudaro daugiau kaip pusę automobilio paradavimo vertės. Taigi, atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes, sutarties nutraukimas yra adekvati ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė: pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). 

Sprendžiant, ar Sutarties pažeidimas gali būti kvalifikuotas esminiu pažeidimu, svarbu pažymėti, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.256 str. 1 d., vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Byloje konstatuota, jog atsakovė pažeidė pardavėjos pareigą atskleisti išsamią informaciją pirkėjai apie parduodamą daiktą, jo būklę, patirtus eismo įvykius ir pan.; ši informacija buvo esminė, nes tai išplaukia ne tik iš teisės aktų, bet ir Sutarties turinio. Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, numatyta CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. 

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, jog šie duomenys yra pakankami spręsti, kad automobilio paslėpti defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu. Pabrėžtina, kad ieškovė naudojosi automobiliu apie vieną mėnesį, dėl ko objektyviai neįmanoma per tokį trumpą laiko tarpą natūraliai nusidėvėti automobilio įrengimams ir agregatams iki tokio laipsnio, koks nustatytas specialistų apžiūros ir defektiniame akte. Įvertinus automobilio remonto išlaidas, kurias patyrė ieškovė ir būsimas dėl defektų šalinimo, - darytina išvada, jog automobilis yra praradęs savo naudingumą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas – vienašališkas sutarties nutraukimas - proporcingas jos teisės į tinkamos kokybės daiktą pažeidimui.

Kadangi atsakovė neatskleidė ieškovei visapusiškos ir esminės informacijos sudarant sutartį, ji laikytina nesąžininga civilinių santykių dalyve, dėl ko jai kyla neigiamos tokio elgesio pasekmės. Taigi, atsakovė pažeidė CK 6.431¹ straipsnyje bei Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo imperatyvius reikalavimus – nurodyti Sutartyje automobilio ridą, defektus  ir trūkumus.

Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas atsisakant sutarties yra proporcingas sutarties pažeidimui, todėl taikomas CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pirkėjo teisių gynimo būdas. Tokiu būdu 2021-10-15 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp šalių nutrauktina, automobilis grąžintinas atsakovei ir ieškovei iš atsakovės priteistina 3950 Eur už grąžintą automobilį. Nors atsakovė tvirtino, kad automobilio kaina buvo 3000 Eur, kaip nurodyta Sutartyje, tačiau išanalizavus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismui yra labiau tikėtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 3950 Eur. Tokią išvadą teismui suponuoja šios faktinės aplinkybės: 1) iš pardavimo portalo autoplius.lt, patalpinto skelbimo apie parduodamą Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti automobilio kainų pokytis: 2021-10-02 – 4050 Eur, o 2021-10-15 – 3100 Eur; taigi iki automobilio pardavimo jo kaina išliko stabili ir nekito; 2) iš ginčo automobilio istorijos matyti, jog jo skelbimų buvo aptikta internete 2021 m. rugpjūčio mėn. ir kaina nurodyta 4400 Eur; 3) iš Emprekis pažymos matyti, kad automobilio Mercedes Benz C220, gamybos metai 2007-2008 vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 3892 Eur, o su PVM – 4710 Eur.

Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės nurodyta ginčo automobilio kaina 3950 Eur atitiko jo rinkos kainą, tuo tarpu atsakovė, būdama verslininke, užsiimdama automobilių prekyba, siekia pelno, todėl nelogiška ir neįtikinama, kad atsakovei įsigijus ginčo automobilį pagal 2021-09-09 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį iš G. Š. už 3000 Eur, - atsakovė nesiektų pelno ir parduotų už analogišką kainą, juolab, kad atsakovės nurodyta 3000 Eur kaina akivaizdžiai neatitinka ginčo automobilio rinkos kainos. Kadangi atsakovė pasirinko tokį modus operandi – išvengti pelno mokesčio mokėjimo, jai tenka ir galimos neigiamos tokio elgesio pasekmės; įvertintina tai, kad atsakovė yra verslininkė, ir jai keliami didesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai.

Tuo tarpu ieškovės patirtos išlaidos - 575 Eur defektų šalinimo, kurias patvirtina byloje esančios sąskaitos ir mokėjimo nurodymai, taip pat 131,98 Eur automobilio įregistravimo, iš viso – 706,98 Eur, taip pat 300 Eur už UAB „Auto pretenzija“ konsultacijas, - vertintini kaip jos patirti nuostoliai, todėl priteistini iš atsakovės (CK 6.249 str. 4 d. 3 p., 6.251 str.). Pažymėtina, kad ieškovė pateikė UAB „Auto pretenzija“ 2021-11-20 ir 2022-01-28 sąskaitas –faktūras, išrašytas 100 Eur ir 200 Eur sumoms. Taigi, 300 Eur išlaidos laikytinos realiomis ir visiškai pagrįstomis.

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.), kurias sudaro 1 439,90 Eur atstovavimo išlaidos ir 112 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, būtinumą ir realumą, patenkinus jos ieškinį, remiantis CPK 93 str., teismas priteisia patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pažymėtina, kad prašomos priteisti 1439,90 Eur atstovavimo išlaidos yra detalizuotos ir pagrįstos, todėl atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, ieškinio sumą, priteistinos (CPK 93 str., 98 str.).

Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 22,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.  

Nutraukti 2021-10-15 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. J., a. k.: (duomenys neskelbtini), ir atsakovės MB „Lasiba“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovę MB „Lasiba“ savo sąskaita išsigabenti automobilį iš ieškovės A. J..

Priteisti iš atsakovės MB „Lasiba“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), ieškovės A. J.  a. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 3950 Eur automobilio pirkimo kainą, 1006,98 Eur nuostolių, iš viso – 4956,98 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 98 euro centus) ir 1551,90 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės MB „Lasiba“, įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 22,40 Eur (dvidešimt du eurus ir 40 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja                                                       Lijana Le Huede