Civilinė byla Nr. 2YT-3283-1130/2022
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00236-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. gegužės 17 d.
Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,
sekretoriaujant Janinai Plančiūnienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. A.,
suinteresuotam asmeniui S. A.,
suinteresuotiems asmenims J. A. – Z., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje S. A., J. A. – Z. ir Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. A. pareiškimu prašo teismo atnaujinti terminą palikimo priėmimui, atsiradusiam po palikėjo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo A. – Z. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo S. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimui neprieštarauja.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. A., jo tėvas. Pažymėjo, kad po O. A. mirties liko palikimas – dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato ½ dalys ir kitas turtas. Teigia, kad dviejų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas jo motinos S. A. ir O. A. santuokos metu ir yra jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, Nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas S. A. vardu, todėl dėl palikimo priėmimo motina į notarą nesikreipė. Paaiškino, kad 2022 m. vasario 15 d. kreipėsi į notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi buvo praleistas palikimo priėmimo terminas, pasiūlė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreiptis į teismą. Pabrėžė, kad terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: turėjo problemų su motinos S. A. sveikata, kadangi ji yra neįgali, po tėvo mirties labai pablogėjo jos sveikata, nežinojo, kad turi priimti palikimą, nors turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas ne mirusiojo vardu, taip pat nežinojo, kad turėjo kreiptis į notarą per 3 mėnesių laikotarpį, praleido terminą palikimui priimti dėl teisinių žinių stokos ir klaidingų teisės normų supratimo. Pažymėjo, kad palikimo priėmimo termino atnaujinimas reikalingas priimti palikimą po O. A. mirties - (duomenys neskelbtini).
Pareiškimas tenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Palikimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas O. A.. Iš 2022 m. vasario 15 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės nutarimo matyti, kad buvo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, nes pareiškėjas praleido palikimo priėmimo terminą. Pareiškėjas, būdamas mirusiojo įstatyminis įpėdinis, dėl tėvo palikimo priėmimo įstatymo nustatytu terminu į notarą nesikreipė, tokiu būdu praleisdamas palikimo priėmimo terminą.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas nėra naikinamasis. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).
Iš pareiškėjo nurodytų argumentų matyti, kad prašymas atnaujinti terminą grindžiamas iš esmės tuo, kad pareiškėjas nežinojo palikimo priėmimo procedūrų ir palikimo priėmimo terminų. Dėl teisinių žinių stokos, jis nesikreipė per įstatymo numatytą terminą į notarų biurą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas ne dėl pareiškėjo neva aplaidaus, nesąžiningo elgesio ar jo nerūpestingumo. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio nežinojimas apie terminą palikimui priimti pripažintinas svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Be to, termino praleidimo terminas nėra nepagrįstai ilgas, visi suinteresuoti asmenys sutinka su termino atnaujinimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą priimti palikimui, atsiradusiam po jo tėvo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Palikimui priimti terminą nustatyti trims mėnesiams, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.
Teisėjas Erlandas Stanislovaitis