Civilinė byla Nr. e2A-873-614/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26193-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5537-466/2021 pagal ieškovės B. M. firmos „Viktona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“ dėl nuomos mokesčio bei nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. M. firmos „Viktona“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltų tinklo prekyba“ 4 682,46 Eur nuomos mokesčio ir nuostolių, 48,60 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovei išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbiami), o atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 900 Eur nuomos mokestį. Šalių sutarimu nuomos sutartis nuo 2020 m. kovo 31 d. buvo nutraukta, tačiau patalpų perdavimo akto pasirašymo dieną minėtos patalpos nebuvo atlaisvintos ir nebuvo atlikti šalių suderinti remonto darbai. Pažymėjo, jog nuomos sutarties nutraukimas nereiškia, kad pasibaigė nuomininko prievolė mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės pabaiga siejama su išnuomoto daikto perdavimu nuomotojui. Pasak ieškovės, atsakovė po ginčo patalpų atlaisvinimo jai priklausiusių daiktų neišsivežė, todėl ginčo patalpos negalėjo būti nuomojamos kitiems asmenims. Ieškovė nurodė ir tai, kad ginčo patalpos nebuvo sutvarkytos, todėl ieškovė patyrė išlaidas patalpų valymui nuo voratinklių, purvo, graužikų išmatų, sandėliuko dezinfekcijai, durų rankenos ir spynos keitimui, šildymo sistemos remontui, elektros instaliacijos remontui. Ieškovės teigimu, 4 682,46 Eur sumą sudaro: 1 800 Eur nuomos mokestį už laiku negrąžintas patalpas, kuriomis buvo naudojamasi 2020 m. balandžio bei gegužės mėnesiais; 208,36 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 677,60 Eur už teisines išlaidas, rengiant prašymą atsakovei dėl patalpų atlaisvinimo, 1 996,50 Eur išlaidos už minėtų patalpų išvalymą / sutvarkymą.
2. Atsakovė su jai pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog 2018 m. balandžio 3 d. nuomos sutartis buvo terminuota ir sudaryta trejiems metams. Kadangi atsakovė nusprendė perkelti savo buveinę kitu adresu, šalys geranoriškai sutarė iki termino pabaigos bendru sutarimu nutraukti nuomos sutartį. Šalių sudarytame 2020 m. kovo 27 d. skolų suderinimo akte šalys sutarė, jog atsakovė ieškovei skolinga 947,03 Eur nuomos. Ši suma ieškovei buvo sumokėta, todėl, pasak atsakovės, ji nėra ieškovei skolinga. Atsakovė nurodė, kad ieškovė pageidavo, jog atsakovė išsikraustydama paliktų kondicionavimo sistemą, signalizaciją, langų žaliuzes, darbo stalą, kėdes ir kitus daiktus, kurie būtų reikalingi tolimesniam patalpų nuomojimui, todėl atsakovė šiuos daiktus paliko. Ieškovės atstovė, prieš pasirašydama patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), priėmimo perdavimo aktą, minėtas patalpas apžiūrėjo bei jas įvertino, tačiau jokių pastabų dėl patalpų švaros ar jose likusių daiktų neturėjo. Patalpos, esančios (duomenys neskelbiami), ieškovei faktiškai buvo grąžintos 2020 m. balandžio 1 d., todėl po patalpų grąžinimo ieškovė turėjo visas galimybes patekti į ginčo patalpas, naudotis jomis, ką patvirtina 2020 m. balandžio 16 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovė po 2020 m. balandžio 1 d. darė kažkokį poveikį ginčo patalpoms, trukdė ieškovei jomis naudotis. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog atsakovė ginčo patalpas perdavė netinkamos būklės, netvarkingas, nešvarias. Ginčo patalpos, pasak atsakovės, ieškovei buvo perduotos tokios būklės, kokios jos buvo nuomos pradžioje, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Atsakovė pažymėjo, jog 2020 m. balandžio 16 d. savo lėšomis ir pastangomis suorganizavo daiktų išvežimą ir papildomą patalpų sutvarkymą. Antstolio faktinių aplinkybių protokole nurodomi ginčo patalpų trūkumai – skylės sienose, dėmės, nutrupėjusi apdaila yra įprastas ir natūralus patalpų nusidėvėjimas ir dėl to negali būti laikoma žala, padaryta ginčo patalpoms. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpų būklė pablogėjo per nuomos laikotarpį ir kad tai įvyko dėl atsakovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu nusprendė B. M. firmos „Viktona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltų tinklo prekyba“ dėl nuomos mokesčio bei nuostolių priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ 3 709,86 Eur nuostoliams atlyginti, 27 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 736,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 838,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. M. firmos „Viktona“, įmonės kodas 121603981, naudai, o kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės B. M. firmos „Viktona“ 625,80 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ naudai; priteisti iš atsakovės UAB „Baltų tinklo prekyba“ valstybės naudai 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas patalpų perdavimo momento ieškovei teigiant, kad atsakovė tinkamai sutvarkytų patalpų 2020 m. balandžio 1 d. patalpų perdavimo akto surašymo metu neperdavė, o atsakovei nurodant, kad patalpos buvo perduotos, kaip nurodyta akte. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-20-61, atsakovės pateiktas 2020 m. balandžio 20 d. perdavimo – priėmimo aktas, sudarytas su UAB „Pelikanų transportas“ bei šalių 2020 m. gegužės, birželio mėn. elekroninis susirašinėjimas leidžia teigti, kad ieškovė turi teisę, atsakovei neatlaisvinus patalpų, reikalauti nuomos mokesčio (900 Eur) už 2020 m. balandžio mėn., tačiau pripažino, kad reikalavimas sumokėti 900 Eur nuomos mokesčio už 2021 m. gegužės mėn., yra nepagrįstas. Teismo teigimu, ieškovės pretenzijos nuo 2020 m. gegužės mėn. buvo dėl patalpų sutvarkymo (išvalymo) ir smulkių remonto darbų, tačiau ieškovė turėjo atsarginius patalpų raktus (tą patvirtino liudytojas K. C., nors N. M. teigė, kad atsakovės atstovai patalpų raktų 2020 m. balandžio 1 d. neperdavė, bet juos perdavė vėliau) ir galėjo anksčiau, t.y. jau 2020 m. gegužės mėn. pati organizuoti patalpų išvalymo, smulkius remonto darbus ir po to reikalauti iš atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo. Teismas pažymėjo ir kiek prieštaringus ieškovės veiksmus 2020 m. kovo 27 d. skolų suderinimo akte suderinus atsakovės 947,03 Eur skolą, o po to teikiant įrodymus apie reikalavimus (po 2020 m. balandžio 1 d. patalpų perdavimo akto pasirašymo) atsakovei nutraukti sutartis su paslaugų teikėjais (įrodymai pateikti į bylą su 2021 m. birželio 25 d. lydraščiu). Teismas sprendė, kad ta aplinkybė taip pat netrukdė ieškovei anksčiau imtis veiksmų dėl patalpų išvalymo / sutvarkymo. Dėl nurodyto teismas ieškinį dalyje dėl 900 Eur nuomos mokesčio už 2020 m. gegužės mėn. priteisimo netenkino.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, t. y. 208,36 Eur suma už antstolio atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ir 677,60 Eur suma už teisines paslaugas, yra susiję su ginčo dalyku, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad Nuomos sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad jeigu nuomininkas nesumoka mokesčių sutartyje nustatytu laiku, jis moka nuomotojui 0,2 procento delspinigius nuo viso priskaičiuotos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, iš atsakovės ieškovei priteisė 27 Eur delspinigių nuo 900 Eur nuomos mokesčio sumos už 150 dienų (CK 6.71, 6.258 straipsniai).
7. Ieškinį patenkinęs iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 736,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
8. Ieškinį tenkinęs 79 proc., iš atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai ieškovės naudai priteisė 83,74 Eur žyminio mokesčio ir 5 754,52 Eur išlaidų advokato pagalbai, iš viso - 5 838,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei priteisė 625,80 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisė 8,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Baltų tinklo prekyba“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5537- 466/2021, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės B. M. firmos „Viktona“ ieškinys bei priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
9.1. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visetą, netinkamai identifikavo ir vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir iš jų kylančias teises bei pareigas, todėl teismas padarė neteisingą išvadą šioje civilinėje byloje ir netinkamai pritaikė Civilinio kodekso materialines teisės normas;
9.2. 2018 m. balandžio 3 d. tarp nuomotojo (ieškovės) bei nuomininko (atsakovės) buvo sudaryta terminuota komercinių patalpų nuomos sutartis (toliau – Sutartis) apibrėžtam trijų metų terminui, tačiau iki Sutarties termino pabaigos nuomos šalys geranoriškai bendradarbiaudamos susitarė nutraukti nuomos sutartį. Formalizuodamos teisinių santykių pabaigą šalys sudarė „2020-03-27 skolų suderinimo aktą“ (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedas Nr. 1), kuriuo šalys raštu užfiksavo galutinę mokėtiną sumą už nuomą bei atsiskaitymą už daikto išlaikymo išlaidas. Šiuo aktu šalys išsprendė visus tarpusavio finansinius įsipareigojimus, užfiksavo bendrą likusią mokėtiną sumą, įtvirtino nutraukiamos nuomos Sutarties neįvykdytų finansinių įsipareigojimų apimtį. Šalių atstovai faktinį patalpų grąžinimą ir daikto perdavimą patvirtino sudarydami „2020-04-01 nuomojamų patalpų perdavimo aktą“ (priedas Nr.1 pateiktą 2021 m. kovo 15 d. kartu su lydraščiu teismui). Šiame akte nebuvo įrašytos jokios pastabos dėl patalpų būklės, nepareikštos jokios pretenzijos dėl patalpų tvarkingumo, atlaisvinimo ir neįrašyti jokie reikalavimai dėl patalpų remonto darbų atlikimo. Praėjus maždaug dviem savaitėm nuo nuomos Sutarties nutraukimo ir prievolių pasibaigimo, nuomotojo atstovas telefonu pradėjo reikšti pretenzijas dėl patalpų būklės, iš esmės pakeitė savo poziciją dėl kartu su patalpomis perduotų daiktų, pradėjo teigti, kad jie nėra reikalingi, reikalavo pilnai atlaisvinti patalpas, taip pat jas papildomai sutvarkyti ir atlikti patalpų remontą, nors šalys dėl to nesitarė. 2020 m. gegužės 4 d. pateiktoje pretenzijoje nuomotojas nepagrįstai reikalavo sumokėti net 8 982,96 Eur sumą, su kuria nuomininkas kategoriškai nesutiko. Nuomotojas pateikė dirbtinai sukeltas paslaugų ir darbų kainas, tokiu būdu siekdamas pasinaudoti dirbtinai sukurta situacija ir visiškai atsinaujinti patalpas nuomininko sąskaita. Nuomotojas (ieškovė), teikdama ieškinį teismui, pareiškė beveik dvigubai mažesnės sumos 4 731,06 Eur reikalavimą, kas tik patvirtina, kad nuomotojo reikalavimai buvo dirbtinai padidinti ir nepagrįsti;
9.3. pirmosios instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą nepagrįstai atmetė ir neatsižvelgė į svarbų rašytinį įrodymą „2020-04-01 nuomojamų patalpų perdavimo aktą“, kuris turi ypatingai didelę reikšmę tiek vertinant nuomos šalių teisių ir pareigų turinį, tiek teisingai išnagrinėjant ginčo bylą. Priimtu sprendimu teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines nuomos teisinių santykių pabaigą reglamentuojančias teisės normas, paliekant galioti tokį sprendimą būtų formuojama ydinga teismų praktika, jog šalims pasirašius grąžinamų nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, viena iš šalių gali persigalvoti dėl patalpų perdavimo būdo ir pakeitusi poziciją reikalauti kitokio, nei šalys sudarytu aktu yra patvirtinusios grąžinamo nuomojamo daikto perdavimo. Palikus galioti tokį sprendimą, būtų sukurtas precedentas, kurio pagrindu nuomos teisinių santykių šalys galėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir, nepriklausomai nuo to, kad buvo sudarytas grąžinamų nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas, reikalauti papildomų prievolių įvykdymo iš kitos sąžiningai veikiančios šalies. Ieškovės atstovė N. M. paliudijo, kad nuomojamų patalpų grąžinimo metu 2020 m. balandžio 1 d. nebuvo parengta ir / ar nuomininkui pateikta jokia remonto darbų sąmata. Nagrinėjant šią bylą, teismui nebuvo pateikta jokia nuomotojo reikalaujamų atlikti remonto darbų sąmata. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuomotojo reikalavimas atlikti patalpų remontą susiformavo ir buvo pareikštas jau po 2020 m. balandžio 1 d., kuomet nuomos sutartis pasibaigė, patalpos faktiškai buvo grąžintos jų savininkui ir abi šalys jau buvo pasirašiusios grąžinto nuomojamo daikto perdavimo–priėmimo aktą, kas reiškė, jog baigėsi visos šalių tarpusavio prievolės. Dėl išdėstytų priežasčių visiškai negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendime padaryta išvada, jog nuomotojas (ieškovė) turi teisę į išlaidų atlyginimą, kuris priskirtinas pagal Sutarties 3.2.6 punkte įtvirtintą nuomininko pareigą;
9.4. nuomotojas neįrodė, kad po patalpų perėmimo 2020 m. balandžio 1 d. nuomininkas kažkokiu būdu naudojo patalpas arba trukdė savininkui laisvai naudotis jomis pagal tikslinę paskirtį. Nuomotojo teiginys, kad ji patalpomis negalėjo naudotis dėl jose paliktų daiktų yra nepagrįstas ir paneigiamas jo pačios pasyvia ir nerūpestinga veika, o taip pat nuginčijamas byloje pateiktais įrodymais, t. y. 2020 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo aktu; sąlygų sudarymu antstoliui patekti į patalpas fiksuoti faktines aplinkybes. Nuomotojas laisvai disponavo jam grąžintomis patalpomis ir tuo pačiu galėjo savo nuožiūra elgtis su kartu jam perduotais patalpoms pritaikytais daiktais. Ginčijamu sprendimu teismas priteisė nuomotojui nuostolių atlyginimą už nesumokėtą nuomos mokestį, t. y. iš nuomininko priteista 900 Eur nuomos mokesčio suma, kaip negautos pajamos už 2020 m. balandžio mėnesio laikotarpį. Pagal dėstomą logiką reikėtų suprasti, kad tik dėl jose buvusių pritaikytų baldų (tik dėl tų, dėl kurių nuomotojas reiškė pretenzijas) patalpos laikytinos neatlaisvintomis ir dėl to nuomotojas negalėjo jų nuomoti ar kitaip naudoti pagal tikslinę daikto paskirtį. Išdėstytos aplinkybės bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė priėmė nuomojamas patalpas su visais kartu perduotais daiktais, kurių neįmanoma nepastebėti ir nesutinkant su tuo pareikšti dėl to pretenzijas. Nuo „2020-04-01 nuomojamų patalpų perdavimo akto“ pasirašymo ir kitų formalumų atlikimo patalpų ieškovė vienintelė turėjo teisę ir išskirtinę galimybę patekti į patalpas ir naudotis jomis savo nuožiūra. Teismas atmetė reikalavimą priteisti nuomos mokesti tik už 2020 metų gegužės mėnesį, tačiau tokios pačios logikos nepritaikė ieškinio reikalavimo daliai dėl 2020 metų balandžio mėnesio nuomos mokesčio. Neabejotina, kad tokios pačios galimybės naudotis patalpomis sąlygos turi būti taikytinos visam laikotarpiui po 2020 m. balandžio 1 d. datos, kuomet šalys nutraukė nuomos sutartį ir abi patvirtino patalpų grąžinimo faktą;
9.5. nuomotojo atstovė faktiškai priimant grąžinamas patalpas nei žodžiu, nei raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl perimto nuomoto daikto būklės, taip pat nepateikė jokių pastabų ir nepažymėjo, kad joms buvo padaryti kažkokie sugadinimai. Šią aplinkybę aiškiai patvirtina abiejų šalių atstovų pasirašytas 2020 m. balandžio 1 d. patalpų perdavimo aktas, kuriame nėra įrašytos jokios pretenzijos, reikalavimai ar pastabos dėl patalpų būklės. Būtent ieškovės atstovo be išlygų pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad grąžinamo daikto būklė atitiko nustatytą „tinkamumo“ kriterijų pagal vidinį vertinimą, bendrą šalių susitarimą. Atsakovė teigia, jog nuomotojas nepateikė jokių įrodymų, kad grąžinimo metu patalpų būklė pablogėjo per nuomos laikotarpį, juolab kad tai įvyko dėl nuomininko neteisėtų ar tyčinių veiksmų. Teismas visiškai neįvertino, kad nuomojamų patalpų natūralus nusidėvėjimas turėjo būti vertinamas per visą 15 metų nuomos laikotarpį. Byloje surinkti įrodymai pagrindžia ne ką kitą, tačiau nuomojamų patalpų pritaikymą nuomininko įprastai veiklai. Ieškovės reikalavimai atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė šalindama natūralaus nusidėvėjimo pasekmes yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Apeliantė nurodė, jog tai nuomojamo daikto naudojimo pagal tikslinę paskirtį pasekmės, kurios nedaro įtakos daikto vertei, jo funkcionalumo ar panaudojimo ateityje sumažėjimui. Pasibaigus nuomos sutarties teisiniams santykiams likę nuomojamo daikto naudojimo padariniai nėra ir negali būti laikomi pabloginimu.
10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
10.1. atsakovė ieškovei pranešimo apie Sutarties nutraukimą prieš terminą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius raštu nepateikė, kaip tai yra numatyta Sutarties 4.1.1.5 punkte. Ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėjo, jog atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. ieškovei tinkamai neperdavė išsinuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbiami) (toliau – ginčo patalpos). 2020 m. balandžio 1 d. ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė, kad atsakovė atlaisvins ir sutvarkys ginčo patalpas, tačiau atsakovė to nepadarė. 2021 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta ieškovės vadovo B. M. sutuoktinė N. M., kuri dalyvavo 2020 m. balandžio 1 d. vykusiame ginčo patalpų perdavime, nurodė, jog apžiūrėjo ir nutarė, kad dar po kelių dienų susitiks, kadangi aktas buvo pasirašytas tiktai sutarties nutraukimo pagrindu, o dėl patalpų remonto šalys aptarė ir susitiko po kelių dienų pateikti sąmatą ir aptarti remonto darbų sąmatą (garso įrašas 1 val. 09 min. 09 s. – 1 val. 09 min. 38 s.). Liudytoja N. M. taip pat nurodė, kad kalbėjo, kad remontą padarys atsakovė arba jie aptars sąmatą ir atsakovė prisidės materialiai, medžiagom (garso įrašas 1 val. 09 min. 38 s. - 1 val. 09 min. 57 s.). Atsakydama į teisėjo klausimus: „Kokius konkrečius remonto darbus tarėtės, kad reikėtų padaryti?“, liudytoja atsakė, jog reikėtų išvežti savo nuosavą turtą, baldus, kadangi ieškovė pasakė, kad baldai ieškovei neturi jokios vertės ir jie ieškovei nereikalingi, jie turi būti išvežami, patalpos turi būti sutvarkytos ir perduotos tvarkingos, tokios būklės, į kokią buvo įsikelta (garso įrašas 1 val. 09 min. 57 s. - 1 val. 10 min. 32 s.). Taip pat šio posėdžio metu liudytoja N. M.
10.2. nurodė, jog tai, kad prieš dažymą reikėtų valyti patalpas, savaime aišku, buvo aptarta, papildomai buvo aptarta, jog prieš dažymą reikėtų sutvarkyti (garso įrašas 1 val. 11 min. 01 – 1 val. 11 min 17 s.). Atsakydama į teisėjo klausimą: „Po šito, kai nutarėt nutraukti sutartį, kilo konfliktas?“, liudytoja nurodė, kad kilo ne konfliktas, o kažkoks nesusipratimas, todėl, kad buvo aptarta, kad jie susitinka ir visos patalpos bus sutvarkytos, o po to kai, kai jie išsiskyrė balandžio 1 d., jos skambučiai buvo ignoruojami (garso įrašas 1 val. 14 min. 30 – 1 val. 15 min 04 s.). Liudytoja nurodė, kad po 2020 m. balandžio 1 d. praėjus trims, keturioms dienoms, ji skambino atsakovei, tačiau atsakovė į jos skambučius neatsiliepė, jos skambučiai buvo ignoruojami (garso įrašas 1 val. 15 min. 04 – 1 val. 15 min. 33 s.);
10.3. 2020 m. balandžio 16 d. ieškovė ir atsakovė susitarė, jog ieškovė iš ginčo patalpų išveš atsakovės paliktus daiktus, o išlaidas atlygins atsakovė, ką patvirtina ieškovės su 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškiniu pateiktas 2020 m. balandžio 15 d. - 2020 m. balandžio 17 d. ieškovės susirašinėjimas trumposiomis teksto žinutėmis (SMS) su atsakove (ieškinio priedas Nr. 3). 2020 m. balandžio 16 d. trumpąja teksto žinute (SMS) atsakovės direktorius V. C. paprašė ieškovės iš ginčo patalpų išvežti atsakovės paliktus daiktus ir žadėjo už daiktų išvežimą apmokėti ieškovei. Ieškovė, remdamasi ieškovės ir atsakovės susitarimu, kreipėsi į patalpų iškraustymo bei tvarkymo paslaugas teikiančias įmones iš kurių sužinojo, jog daiktų išvežimo bei patalpos tvarkymo kaštai sudarys 3 374,40 Eur. Akcentavo, kad su 2020 m. gegužės 4 d. prašymu dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo (ieškinio priedas Nr. 6) ieškovė atsakovei pateikė 2020 m. balandžio 17 d. UAB „Švarus pasaulis“ komercinį pasiūlymą ir 2020 m. balandžio 17 d. UAB „Dezinfa“ komercinį pasiūlymą, ir paprašė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šios pretenzijos išsiuntimo el. paštu dienos sumokėti: (I) 3 374,40 Eur už ginčo patalpos iškraustymą bei sutvarkymą; (II) 1 847,03 Eur nuomos mokestį (paskaičiuotą už laikotarpį iki 2020 m. kovo 31 d., bei balandžio mėnesį); (III) 2 875,57 Eur išlaidas už ginčo patalpos einamąjį remontą, kurias patvirtino ieškovės su 2020 m. gegužės 4 d. prašymu dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo pateiktas 2020 m. balandžio 10 d. UAB „Darbštūs vyrai“ komercinis pasiūlymas; (IV) 208,36 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą; (V) 677,60 Eur už šios pretenzijos rengimą. Iš viso 8 982,96 Eur. Tačiau atsakovė ieškovei pateikė atsakymą į 2020 m. gegužės 4 d. prašymą dėl nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo (ieškinio priedas Nr. 9), kuriame nurodė, jog ieškovės pareikšti reikalavimai atlyginti patirtus nuostolius yra nepagrįsti ir nebus vykdomi. 2020 m. gegužės 22 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo (ieškinio priedas Nr. 8). 2020 m. gegužės mėnesį atsakovė ėmėsi savo lėšomis vykdyti prievolę perduoti tvarkingas ginčo patalpas nuomotojui, tačiau tai padarė ne iki galo.
10.4. tik 2020 m. birželio 4 d., pasibaigus faktiniam ginčo patalpų naudojimui, ieškovė elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus vandenis dėl sutarties nutraukimo, ką patvirtina ieškovės su 2021 m. birželio 25 d. lydraščiu dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-5537-466/2021 pateikimo pateikti elektroniniai laiškai (ieškovės 2021 m. birželio 25 d. lydraščio dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-5537-466/2021 priedas Nr. 1). Tai, kad atsakovė prašymus nutraukti trišales sutartis su komunalinių paslaugų teikėjas pateikė tik 2020 m. birželio mėnesį patvirtina ir abiejų šalių suderinti ir tiekėjams pateikti: 2020 m. gegužės 31 d. Geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas, 2020 m. gegužės 31 d. Apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas, 2020 m. gegužės 31 d. Šilumos tinklų apskaitos prietaisų rodmenų suderinimo aktas ir 2020 m. gegužės 31 d. AB Vilniaus šilumos tinklų PVM sąskaita faktūra 20VST Nr. 34800, išrašyta atsakovei (ieškovės 2021 m. birželio 25 d. lydraščio dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-5537-466/2021 priedas Nr. 3);
10.5. ieškovė su 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškiniu dėl nuomos mokesčio bei patirtų nuostolių priteisimo pateikė 2020 m. balandžio 20 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-20-61 (ieškinio priedas Nr. 4), kuriame antstolis A. N. konstatavo faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad ginčo patalpos buvo perduotos nesutvarkytos, jose buvo likę atsakovės daiktai, neišneštos šiukšlės ir pan. Kadangi atsakovė nesutvarkė ginčo patalpos ir neatliko būtinųjų einamojo remonto darbų, ieškovė pati organizavo sutvarkymo darbus. Ieškovė su 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškiniu dėl nuomos mokesčio bei patirtų nuostolių priteisimo pateikė 2020 m. liepos 7 d. Statybos rangos sutartį Nr. 20/07/07-01 (ieškinio priedas Nr. 11), sudarytą tarp ieškovės, kaip užsakovo, ir UAB „Ginkasta“, kaip rangovo, kuria UAB „Ginkasta“ įsipareigojo atlikti patalpų valymo ir smulkius remonto darbus (duomenys neskelbiami), už 1 996,50 Eur su PVM, ir 2020 m. liepos 7 d. UAB „Ginkasta“ pasiūlymą / Patalpų valymo ir smulkių remonto darbų sąmatą dėl darbų ir išlaidų, 1 996,50 Eur su PVM bendros vertės. Ieškovė taip pat pateikė 2020 m. liepos 22 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2020/07/22 Patalpų valymas ir smulkūs remonto darbai (ieškinio priedas Nr. 11), sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Ginkasta“, kuriuo UAB „Ginkasta“ perdavė, o ieškovė priėmė tokius darbus: 1) patalpų valymas nuo voratinklių ir purvo – 311 Eur + PVM; 2) sandėliuko valymas nuo šiukšlių ir graužikų išmatų, patalpos dezinfekcija – 633 Eur + PVM; 3) durų rankenos ir spynos keitimas – 47 Eur + PVM; 4) lauko durų spynos keitimas – 60 Eur + PVM; 5) šildymo sistemos remonto darbai – 112 Eur + PVM; 6) elektros instaliacijos remontas – 487 Eur + PVM. Be to, ieškovė su ieškiniu pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovės mokėjimą (ieškinio priedas Nr. 11), kuriuo ieškovė UAB „Ginkasta“ sumokėjo 1 996,50 Eur. Ieškovė su 2021 m. birželio 3 d. prašymu dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-5537-466/2021 pateikimo pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškinio pagrįstumą: UAB „Ginkasta“ Darbų ir medžiagų detalizaciją pagal atliktų darbų aktą Nr. 2020/07/22 (priedas Nr. 1), kuriame yra detalizuoti UAB „Ginkasta“ atlikti elektros instaliacijos elektros darbai ir darbams atlikto panaudotos medžiagos, taip pat šildymo sistemos remonto darbai; fotonuotraukas (priedas Nr. 2), kuriose yra matoma kaip atrodė ginčo patalpose, elektros instaliacija 2020 m. gegužės 21 d. (kabantys elektros laidai, iš sienos ištrauktos rozetės, taip pat sugadintas radiatorius); 2020 m. liepos 22 d. UAB „Ginkasta“ Ieškovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą GIN202011 (priedas Nr. 3), 1 996,50 Eur su PVM sumos, už patalpų valymą ir smulkius remonto darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 2020/07/22; 2020 m. gegužės 21 d. fotonuotraukas ir vaizdo įrašus (priedas Nr. 5-7), patvirtinančias, jog 2020 m. gegužės 21 d. ginčo patalpos nebuvo išvalytos nuo šiukšlių ir graužikų išmatų; fotonuotrauką (priedas Nr. 8), patvirtinančią ginčo patalpose vidaus durų rankenos sugadinimą, dėl ko ieškovei teko pakeisti durų rankeną;
10.6. ieškovė ir atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. pasirašė Nuomojamųjų patalpų perdavimo aktą (ieškinio priedas Nr. 2), kuriame yra nurodyti atsakovės komunalinių mokesčių skolų likučiai ir įtvirtinta: nuomos sutartis nutraukta 2020 m. kovo 31 d. Visas susijusias su patalpų nuoma komunalines sąskaitas iki š. m. kovo mėn. 31 d. įskaitytinai, atsakovė įsipareigoja apmokėti. Ieškovė nevertino ginčo patalpų būklės 2020 m. balandžio 1 d., kadangi laikėsi nuostatos, kad prievolė perduoti tvarkingas patalpas lieka po Sutarties nutraukimo, kaip numato Sutarties 3.2.8. punktas. Šalys sutarė sudaryti sąmatą ir įvertinti patalpų būklę ir remonto poreikį, tai pažymėdamos 2020 m. balandžio 1 d. Nuomojamųjų patalpų perdavimo akte, tačiau nei viena pusė minėto akto pasirašymo dieną savo pasiūlymų nepateikė (nuomininkas dėl nežinomų priežasčių, o nuomotojas dėl to, kad iki nutraukiant Sutartį to daryti neturėjo tikslo, o toks poreikis atsirado tik faktiškai nutraukus Sutartį). Nurodė, jog 2020 m. balandžio 1 d. vykusio susitikimo metu ieškovė neturėjo galimybės tinkamai apžiūrėti ginčo patalpų dėl jose tuo metu buvusių atsakovei priklausiusių daiktų, reklaminių stendų, įrangos ir didelio kiekio dokumentų, kas yra užfiksuota antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-20-61. Akcentavo, jog nei 2020 m. kovo 27 d. aktu dėl skolų suderinimo, nei 2020 m. balandžio 1 d. Nuomojamųjų patalpų perdavimo aktu ieškovė ir atsakovė nesusitarė, kad atsakovė yra atleidžiama nuo jai tenkančios pareigos vykdymo – perduoti nuomotojui tvarkingas patalpas;
10.7. atsižvelgdama į atsakovės ieškovei sumokėtas sumas, ieškovė 2020 m. rugsėjo 11 d. ieškiniu sumažino savo reiškiamų turtinių reikalavimų dydį atsakovei negu prašė atsakovės sumokėti 2020 m. gegužės 4 d. prašymu dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo ir 2020 m. gegužės 22 d. pretenzija dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo;
10.8. ieškovė nesutinka, kad priimtu sprendimu teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines nuomos teisinių santykių pabaigą reglamentuojančias teisės normas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.493 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu 11 nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Vadovaujantis Sutarties 3.2.6 punktu, nuomininkas privalo: suderinus su nuomotoju, savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą. Pagal Sutarties 3.2.7 punktą, nuomininkas privalo: pilnai atlyginti Nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl Nuomininko kaltės. Vadovaujantis Sutarties 3.2.8 punktu nuomininkas privalo: pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, dviejų dienų laikotarpiu remiantis perdavimo-priėmimo aktu, perduoti Nuomotojui tvarkingas patalpas su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų nepadarant žalos jų būklei. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuomininkui neišvežus savo daiktų, nėra pagrindo teigti, kad nuomojamos patalpos buvo perduotos bei jomis nesinaudojama (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-706- 577/2017). Nei 2020 m. kovo 27 d. aktu dėl skolų suderinimo, nei 2020 m. balandžio 1 d. Nuomojamųjų patalpų perdavimo aktu ieškovė ir atsakovė nesusitarė, kad atsakovė yra atleidžiama nuo jai tenkančios pareigos vykdymo – perduoti nuomotojui tvarkingas patalpas. 2021 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta N. M. nurodė, jog 2021 m. balandžio 1 d., kai šalys pasirašė 2020 m. balandžio 1 d. perdavimo–priėmimo aktą, šalys susitarė, kad dar po kelių dienų jos susitiks pateikti ir aptarti ginčo patalpų remonto darbų sąmatą (garso įrašas 1 val. 09 min. 09 s. – 1 val. 09 min. 38 s.). 2020 m. balandžio 1 d. Nuomojamųjų patalpų perdavimo akto 5 punkte nurodyta, kad ginčo patalpų remonto darbų ir medžiagų pridedama sąmata. Todėl Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog ieškovės (nuomotojo) reikalavimas atlikti patalpų remontą susiformavo ir buvo pareikštas jau po 2020 m. balandžio 1 d., kuomet nuomos sutartis pasibaigė, patalpos faktiškai buvo grąžintos jų savininkui ir abi šalys jau buvo pasirašiusios grąžinto nuomojamo daikto perdavimo-priėmimo aktą, kas reiškė, jog baigėsi visos šalių tarpusavio prievolės;
10.9. atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad po patalpų perėmimo 2020 m. balandžio 1 d. nuomininkas kažkokiu būdu naudojo patalpas arba trukdė savininkui laisvai naudotis jomis pagal tikslinę paskirtį. Atsakydama į tai ieškovė nurodė, jos ginčo patalpose be paliktų atsakovės baldų, įrangos, atsakovė taip pat paliko daug savo buhalterinės apskaitos dokumentų, kas yra užfiksuota antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-20-61. Ieškovė neturėjo pareigos išvežti, sunaikinti, perduoti kitiems ginčo patalpų nuomininkams ar kitaip disponuoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentais. Kai kuriuos daiktus ir dokumentus atsakovė išsivežė iš ginčo patalpų tik 2020 m. gegužės mėnesį. Taigi 2020 m. balandžio 1 d. atsakovė tinkamai neatlaisvino ginčo patalpų, todėl ieškovė sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendime padaryta išvada, kad ieškovės pateiktas antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-20-61, atsakovės pateiktas 2020 m. balandžio 20 d. perdavimo–priėmimo aktas, sudarytas su UAB „Pelikanų transportas” bei šalių 2020 m. gegužės, birželio mėn. elektroninis susirašinėjimas leidžia teigti, kad ieškovė turi teisę, atsakovei neatlaisvinus patalpų, reikalauti nuomos mokesčio (900 Eur) už 2020 m. balandžio mėn. Ieškovė nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. nuomojamų patalpų perdavimo akto pasirašymo ir kitų formalumų atlikimo patalpų ieškovė vienintelė turėjo teisę ir išskirtinę galimybę patekti į patalpas ir naudotis jomis savo nuožiūra. 2021 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja N. M. nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. atsakovė ieškovei ginčo patalpų raktų neperdavė, o raktus perdavė tik 2020 m. gegužės 29 d. arba 2020 m. birželio mėnesio pirmomis dienomis. Atsakovė ne laiku ir netinkamai atliko savo prievoles, prisiimtas Sutartimi, t. y. iki galo neatlaisvino ginčo patalpų, jų neišvalė nuo graužikų išmatų, neatliko būtinojo remonto - san. mazgo durų rankenos keitimo, šildymo sistemos remonto, elektros instaliacijos remonto, ginčo patalpas paliko su kabančiais laidais ir kitais trūkumais;
10.10. atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad nuomotojo atstovė faktiškai priimant grąžinamas patalpas nei žodžiu, nei raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl perimto nuomoto daikto būklės, taip pat nepateikė jokių pastabų ir nepažymėjo, kad joms buvo padaryti kažkokie sugadinimai. Atsakydama į tai ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja N. M., nurodė, jog 2020 m. balandžio 1 d. nuomojamų patalpų perdavimo aktas buvo pasirašytas tiktai sutarties nutraukimo pagrindu, o dėl patalpų remonto šalys susitarė susitikti po kelių dienų pateikti ir aptarti remonto darbų sąmatą (garso įrašas 1 val. 09 min. 09 s. – 1 val. 09 min. 38 s.). Be to, ieškovė pateikė fotonuotraukas (2021 m. birželio 3 d. ieškovės prašymo dėl papildomų įrodymų civilinėje byloje Nr. e2-5537-466/2021 pateikimo priedas Nr. 2), kuriose yra matoma kaip atrodė ginčo patalpose elektros instaliacija 2020 m. gegužės 21 d. (kabantys elektros laidai, iš sienos ištrauktos rozetės). Minėtos aplinkybės patvirtina atsakovės ginčo patalpoms padarytą žalą, o ne natūralų jų nusidėvėjimą. Tiek pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį, tiek pagal Sutarties 3.2.6 p. atsakovė turėjo pareigą savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą, tačiau atsakovė šios savo pareigos tinkamai nevykdė;
10.11. civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Šalis, reikalaujanti nuostolių atlyginimo privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltė, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Šiuo atveju atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji kaip ginčo patalpos nuomininkas nevykdė jam tenkančių pareigų, kurios yra įtvirtintos ne tik teisės aktuose, tačiau buvo numatytos ir Sutartyje. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 1 923,90 Eur išlaidų už patalpų išvalymą, sutvarkymą ir smulkius remonto darbus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo teismas iš dalies patenkino ieškovės B. M. firmos „Viktona“ ieškinį atsakovei UAB „Baltų tinklo prekyba“ dėl nuomos mokesčio bei nuostolių priteisimo.
14. Byloje esminis ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktines aplinkybės apie patalpų atlaisvinimą ir jų perdavimą ieškovei, taip pat nustatant aplinkybę apie ieškovei perduotų patalpų būklę bei atsakovės civilinę atsakomybę dėl prievolės grąžinti ieškovei tinkamos būklės patalpas įvykdymo.
15. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarties teisinių santykių pabaigą; nepagrįstai priteisė nuostolius, kaip nesumokėtą nuomos mokestį už neatlaisvintų patalpų laikotarpį, o taip pat ir nuostolius už patalpų išvalymą, sutvarkymą ir smulkius remonto darbus.
Byloje nustatytos aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 3 d. šalys sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią nuomotojas (ieškovė) perdavė nuominkui (atsakovei) 113,17 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbiami) (toliau – ginčo patalpos), nuomos teise naudoti prekybos tikslais. Sutartis buvo sudaryta apibrėžtam trijų metų terminui, tačiau iki Sutarties termino pabaigos nuomos šalys geranoriškai bendradarbiaudamos susitarė nutraukti nuomos sutartį ir, formalizuodamos teisinių santykių pabaigą, 2020 m. kovo 27 d. pasirašė Skolų suderinimo aktą (pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priedas Nr. 1), kuriuo raštu užfiksavo galutinę mokėtiną sumą už nuomą bei atsiskaitymą už daikto išlaikymo išlaidas. 2020 m. balandžio 1 d. šalys pasirašė Nuomuojamųjų patalpų perdavimo aktą, kuriuo susitarė, kad Sutartis laikoma nutraukta 2020 m. kovo 31 d. Šio akto 5 punkte nurodyta, kad prie akto pridedama remonto darbų ir medžiagų sąmata.
17. Teismui pateiktas antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-20-61, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 16 d. ginčo patalpose yra likę atsakovės įvairūs daiktai, patalpos yra apleistos (sienų dangos pažeidimai, apdailos aptrupėjimai, sienose matyti dėmės, sulankstyta radiatoriaus konstrukcinė dalis ir t.t.). Priedo Nr.1 prie Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose Nr. 2, 3, 4, 5, 7 matyti, kad nuomotose patalpose palikta daug daiktų, baldų, prietaisų, elektronikos dalių, dėžių su dokumentais ir kt.
18. Ieškovė siuntė atsakovei 2020 m. gegužės 4 d. prašymą dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo (ieškinio priedas Nr. 6), kuriuo atsakovės prašė per tris dienas nuo pretenzijos išsiuntimo elektroniniu paštu sumokėti 3 374,40 Eur sumą už minėtų patalpų iškraustymą bei sutvarkymą, 1 847,03 Eur nuomos mokesčio už 2020 metų kovo ir balandžio mėnesius, 208,36 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą, 677,60 Eur už pretenzijos rengimą.
19. Atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą nurodė, kad pagal šalių 2020 m. kovo 27 d. sudarytą skolų suderinimo aktą skolos už nuomą likutis 957,03 Eur, kurį atsakovė sumokėjo bei apmokėjo komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitas iki 2020 m. kovo 31 d. Atsakovė, vertindama tarp šalių susiklosčius santykius bei sėkmingą verslo praktiką, sužinojusi apie ieškovės reiškiamas pretenzijas, savo sąskaita atlaisvino patalpas ir atliko papildomą patalpų sutvarkymą, patalpas paliko tokias, kokios jos buvo nuomos pradžioje, palikti visi padaryti pertvarkymai, dėl kurių nuomotojas išreiškė norą pasilikti. Atsakovės atstovas pasiūlė šalims susitikti patalpose ir geranoriškai išspręsti iškilusius klausimus (ieškinio priedas Nr. 9).
20. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. pateikė atsakovei pretenziją (ieškinio priedas Nr. 8), reikalaudama sumokėti 3 374,40 Eur už minėtos patalpos sutvarkymą, 1 625,80 Eur už patalpos nuomos mokestį, 2875,57 Eur išlaidas už patalpos einamąjį remontą, 208,36 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 677,60 Eur už 2020 m. balandžio 30 d. pretenzijos rengimą. Ieškovė taip pat paprašė atsakovės iki 2020 m. gegužės 27 d. pateikti įrodymus apie komunalinių išlaidų sumokėjimą bei grąžinti patalpų raktus.
21. Ieškovė sudarė su UAB „Ginkasta“ 2020 m. liepos 7 d. statybų rangos sutartį Nr. 20/07/07-01, pagal kurią UAB „Ginkasta“ įsipareigojo ginčo patalpose atlikti patalpų valymo ir smulkaus remonto darbus (Sutarties 4.1 punktas). Šios sutarties 4.2. punkte numatyta preliminari darbų kaina 1 996,50 Eur. Darbų ir medžiagų detalizacijoje pagal atliktų darbų aktą Nr. 2020/07/22 nurodyta, kad UAB „Ginkasta“ atliko elektros instaliacijos darbų už 400 Eur, panaudojo tam medžiagų už 87 Eur ir atliko šildymo sistemos remonto darbų už 112 Eur. Atliktų darbų akte nurodyta, kad UAB „Ginkasta“ atliko patalpų valymą nuo voratinklių ir purvo, sandėliuko valymą nuo šiukšlių ir graužikų išmatų, taip pat patalpų dezincekciją, durų rankenos ir spynos keitimą, lauko durų spynos keitimą, šildymo sistemos remonto darbus, elektros instaliacijos remontą. Ieškovė pateikė įrodymus, jog ji pagal UAB „Ginkasta“ 2020 m. liepos 22 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2020 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo UAB „Ginkasta“ 1 996,50 Eur sumą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog tinkamai grąžino nuomotas patalpas ieškovei kaip tai įtvirtinta šalių sudarytos Sutarties 3.2.8. punkte bei CK 6.499 straipsnio 1 dalies, 6.535 straipsnio 2 dalies nuostatose. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į abiejų šalių atstovų parašais patvirtintą 2020 m. balandžio 1 d. Nuomojamų patalpų perdavimo aktą, kuriame nebuvo įrašytos jokios pastabos dėl patalpų būklės, nepareikštos jokios pretenzijos dėl patalpų tvarkingumo, atlaisvinimo ir neįrašyti jokie reikalavimai dėl patalpų remonto darbų atlikimo. Nei kartu su Nuomojamų patalpų perdavimo aktu, nei nagrinėjant šią bylą, teismui nebuvo pateikta jokia nuomotojo reikalaujamų atlikti remonto darbų sąmata. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuomotojo reikalavimas atlikti patalpų remontą susiformavo ir buvo pareikštas jau po 2020 m. balandžio 1 d., kuomet nuomos sutartis pasibaigė, patalpos faktiškai buvo grąžintos jų savininkui ir abi šalys jau buvo pasirašiusios grąžinto Nuomojamų patalpų perdavimo aktą, kas reiškė, jog baigėsi visos šalių tarpusavio prievolės. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
23. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu. CK 6.943 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.
24. Ginčo santykius reguliuojančios Sutarties 3.2. punkte nurodytos nuomininko pareigos: suderinus su nuomotoju, savo lėšomis atlikti nuomojamų patalpų bei vidaus inžinerinių tinklų priežiūrą ir einamąjį remontą (Sutarties 3.2.6 papunktis); pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės (Sutarties 3.2.7 papunktis); pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, dviejų dienų laikotarpiu remiantis perdavimo–priėmimo aktu, perduoti nuomotojui tvarkingas patalpas su visais jose padarytais pertvarkymais, kurie neatsiejami nuo tų patalpų nepadarant žalos jų būklei (Sutarties 3.2.8 papunktis).
25. Apeliantės teigimu, tinkamą ginčo patalpų perdavimą ieškovei patvirtina 2020 m. balandžio 1 d. šalių pasirašytas Nuomojamų patalpų perdavimo aktas, kuriame nebuvo įrašytos jokios pastabos dėl ginčo patalpų būklės, nepareikštos jokios pretenzijos dėl patalpų tvarkingumo, atlaisvinimo ir neįrašyti jokie reikalavimai dėl patalpų remonto darbų atlikimo. Ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėja, jog atsakovė 2020 m. balandžio 1 d. ieškovei tinkamai neperdavė išsinuomotų ginčo patalpų.
26. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kartu su ieškiniu pateiktas antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-20-61 (ieškinio priedas Nr. 4), atsakovei adresuotas 2020 m. gegužės 4 d. prašymas bei 2020 m. gegužės 22 d. pretenzija dėl tinkamo nuomos sutarties vykdymo ir susijusių išlaidų apmokėjimo (ieškinio priedas Nr. 6 ir Nr. 8) ir atsakovės atsakymas (ieškinio priedas Nr. 9), o taip pat ir šalių 2020 m. gegužės, birželio mėn. elekroninis susirašinėjimas (ieškinio priedas Nr. 10) bei pačios atsakovės veiksmai (po ieškovės nuolatinių raginimų ėmėsi veiksmų, iš ginčo patalpų išsivežė jai priklausančius daiktus, dalį patalpų sutvarkė), akivaizdžiai paneigia apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ginčo patalpos ieškovei tinkamai perduotos buvo dar 2020 m. balandžio 1 d., kai šalys pasirašė Nuomojamų patalpų perdavimo aktą.
28. Apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime padaryta teismo išvada, jog nuomotojas (ieškovė) turi teisę į išlaidų atlyginimą, kuris priskirtinas pagal Sutarties 3.2.6 punkte įtvirtintą nuomininko pareigą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tik spėjo, kad nuomotojas tikėjosi patalpų atnaujinimo remonto darbų ir darė vien prielaidą, kad dėl to nuomininkas turėjo atlikti tokius darbus. Priimdamas sprendimą teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kad byloje apskritai nėra įrodymų apie kažkokį šalių pasiektą susitarimą dėl remonto darbų atlikimo, joks rašytinis dokumentas ar net potencialių darbų sąmata nebuvo sudaryta. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad atsakovės pareiga savo lėšomis atlikti einamąjį remontą ir perduoti patalpas tvarkingas kyla iš pačių šalių parašais patvirtintos Sutarties 3.2.6, 3.2.7, 3.2.8 papunkčių (numatytos nuomininko pareigos atlyginti žalą patalpoms, daryti einamąjį remontą ir perduoti patalpas tvarkingas) ir CK 6.493 straipsnio 1 dalies. Šiuo atveju teismui pateiktas antstolio A. N. 2020 m. balandžio 20 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-20-61, kuriame užfiksuota ginčo patalpų būklė 2020 m. balandžio 16 d., patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ginčo patalpos yra apleistos, užfiksuoti sienų dangos pažeidimai, apdailos aptrupėjimai, sulankstyta radiatoriaus konstrukcinė dalis ir t.t.). Atsižvelgdama į išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuomotojas (ieškovė) turi teisę į išlaidų atlyginimą, kuris priskirtinas pagal Sutarties 3.2.6 punkte įtvirtintą nuomininko pareigą.
29. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku ginčo patalpų neatlaisvino ir savo turto iš jų neišsivežė, ieškovė negalėjo savo nuožiūra disponuoti jai priklausančiomis ginčo patalpomis, ieškoti kitų nuomininkų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė nuomotojui nuostolių atlyginimą už nesumokėtą nuomos mokestį, kaip negautas pajamas už 2020 m. balandžio mėn.
30. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalavimai atlyginti išlaidas, kurias ji patyrė šalindama natūralaus nusidėvėjimo pasekmes yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpos buvo nuomojamos 15 metų, todėl nuomojamų patalpų natūralus nusidėvėjimas turėjo būti vertinamas per visą 15 metų nuomos laikotarpį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.
31. Byloje nėra duomenų, kad nuomos santykių pradžioje (prieš 15 metų), patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu, atsakovei perduotos ginčo patalpos turėjo trūkumų, todėl spręstina, kad patalpos buvo perduotos tvarkingos ir geros būklės. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovės pareiga savo lėšomis atlikti einamąjį remontą ir perduoti patalpas tvarkingas kyla tiek iš Sutarties 3.2.6, 3.2.7, 3.2.8 papunkčių (numatytos nuomininko pareigos atlyginti žalą patalpoms, daryti einamąjį remontą ir perduoti patalpas tvarkingas), tiek ir iš CK 6.493 straipsnio 1 dalies, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei atsisakius tinkamai sutvarkyti ginčo patalpas nuomos pabaigoje, tą atlikusi ieškovė turi teisę į būtinų išlaidų atlyginimą.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
35. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: 2022 m. vasario 2 d. PVM sąskaita faktūra serija ir Nr. A2022/3 bei 2022 m. vasario 3 d. vietinio mokėjimo nurodymu. Išlaidų dydis už advokato paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš ieškovės priteistinos 1 500 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltų tinklo prekyba“, įmonės kodas 300051535, ieškovės B. M. firmos „Viktona“, įmonės kodas 121603981, naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Eglė Surgailienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė