Civilinė byla Nr. 2YT-10361-272/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02126-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19.;
3.2.7.1
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gruodžio 4 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič,
sekretoriaujant A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja D. S. prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos D. M. D. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, raštu pateiktu prašymu prašė dėl pavojingai plintančio koronaviruso bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. M. D. Po jos mirties pareiškėja nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi ji pati turi neįgalumą, o po motinos mirties jos sveikatos būklė dar pablogėjo, 2019-12-19 kreipėsi į psichiatrą bei psichologą, be to, tuo pačiu metu pareiškėjos tėvas B. D. buvo labai sunkios sveikatos būklės, sunkiai judėjo, negalėjo pats apsitarnauti, jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Pareiškėja mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų priežasčių, todėl prašo jį atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį, palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Byloje esanti VĮ Registrų centro Gyventojų registro 2020-09-24 pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-10007 patvirtina, kad pareiškėjos motina D. M. D., gimė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo 1992-11-25 adresu (duomenys neskelbtini); mirė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – mirusi santuokoje; sutuoktinis B. D., gimė (duomenys neskelbtini); vaikai: D. S., gimė (duomenys neskelbtini); J. D., gimė (duomenys neskelbtini).
2019-11-20 mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad pareiškėjos motina D. M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).
2020-10-15 Lentvario miesto notaro biuro notarės N. Š. liudijimas patvirtina, kad po D. M. D. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Pareiškėjos brolis J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos tėvas B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-10-15 notaro patvirtintais atsisakymais atsisakė motinos ir sutuoktinės D. M. D. palikimo.
Taigi, pareiškėja yra mirusios D. M. D. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kopijos patvirtina, kad pareiškėjos tėvų santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, įregistruotas B. D. vardu: 1) žemės sklypas, 0,2253 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1997-04-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 1997-04-24; 2) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1974-11-29 Statinio priėmimo naudotis aktas, įrašas galioja nuo 1992-10-29; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1974-11-29 Statinio priėmimo naudotis aktas, įrašas galioja nuo 1992-10-29. Kadangi pareiškėjos tėvai D. M. D. ir B. D. minėtą turtą įgijo santuokoje, tai yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, todėl pareiškėjos motinai priklausė ½ dalis esančio turto.
Iš 2019-09-05 D. M. D. testamento kopijos matyti, kad ji savo turto dalį palieka dukrai D. S., t. y. pareiškėjai.
Iš 2019-09-05 B. D. testamento kopijos matyti, kad jis savo turto dalį palieka dukrai D. S., t. y. pareiškėjai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą mirusios motinos palikimui priimti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad nesikreipė laiku į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi ji pati turi neįgalumą, o po motinos mirties jos sveikatos būklė dar pablogėjo, 2019-12-19 ji kreipėsi į psichiatrą bei psichologą, be to, tuo pačiu metu pareiškėjos tėvas B. D. buvo labai sunkios sveikatos būklės, sunkiai judėjo, negalėjo pats apsitarnauti, jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Pareiškėjos nurodomas aplinkybes patvirtina jos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjos medicinos dokumentų išrašas, pareiškėjai Neįgalumo ir darbingumo nustatymos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus išduota Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, pareiškėjos tėvo B. D. medicinos dokumentų išrašas).
Įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodomas aplinkybes bei jos pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad egzistavo nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjai laiku, t. y. per tris mėnesius po motinos mirties, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo nuomone, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti, tokio sprendimo sukeltos pasekmės (palikimo perėjimas valstybei) nebūtų proporcingos, adekvačios pareiškėjos teisės priimti palikimą savalaikio neįgyvendinimo priežastims ir pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kiti suinteresuoti asmenys šioje byloje prieštaravimų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nepareiškė, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pripažįsta svarbiomis pareiškėjos įstatymo nustatyto termino jos mirusios motinos D. M. D. palikimui priimti praleidimo priežastis, todėl šis terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2, valstybei iš pareiškėjos priteistinos byloje susidariusios 5,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576-578 straipsniais,
n u t a r i a :
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą jos motinos D. M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti valstybei iš D. S. 5,33 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Irena Stefanovič