Baudžiamoji byla Nr. 1-29-213/2012
Proceso numeris 1-87-1-00322-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. sausio 17 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,
sekretoriaujant Ingai Bagdonavičienei, Nijolei Blaževič, Ingai Bakšaitei, Jolitai Janušauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. T., jos atstovui adv. Kęstučiui Albertui Mikšiui,
ekspertui Miroslavui Račkovkiui (Miroslav Račkovski)
kaltinamajam I. P. L.,
kaltinamojo gynėjui adv. Rostislavui Polubenko,
vertėjai Olgai Boguševičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. P. L., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lenkas, 4 klasių išsilavinimo, vedęs pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1d.,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
I. P. L. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
Kaltinamasis 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. 08 min. Trakų mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA, vairuodamas jam priklausantį automobilį VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai skersai kelio važiuojamąja dalimi, jam iš kairės į dešinę judėjo dvi pėsčiosios, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 133 punkto ir 134 punkto reikalavimus, dėl ko padarė eismo įvykį, kurio metu partrenkė per važiuojamąją kelio dalį judančią pėsčiąją G. T., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata Tokiais savo veiksmais I. P. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis I. P. L. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo savo kaltės nepripažino ir parodė, kad savo automobiliu važiavo Vytauto gatve nuo stoties link miesto centro, prie parduotuvės MAXIMA buvo intensyvus eismas, todėl per gatvę einančios moters nematė. Kai pamatė moterį, bandė stabdyti, tačiau partrenkė. Parodė, kad netrukus įvykio vietoje atsirado policijos pareigūnas, kuris jam pasakė, kad galės paliudyti. Policijos pareigūnas iškvietė medikus, policijos pareigūnus, reguliavo eismą. Parodė, kad priėjo prie nukentėjusiosios ir jos paklausė, kodėl ji nėjo per pėsčiųjų perėją, pastaroji jam pasakė, kad nieko nemato. Atvyko greitoji pagalba ir nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Parodė, kad nukentėjusioji staiga išėjo į gatvę, jis gi važiavo 30 kilometrų per valandą greičiu, tuo metu toje vietoje buvo intensyvus eismas, priešinga kelio kryptimi važiavo transporteris, jis pravažiavo ir moterys išėjo į važiuojamąją kelio dalį. Parodė, kad dalį kelio jam užstojo transporteris, todėl moteriškių nepastebėjo, stabdė pamatęs, smūgis nebuvo stiprus, tačiau moteriškė nugriuvo. Parodė, kad atvykusi greitoji išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, jis ją lankė ligoninėje, nukentėjusiajai buvo lūžusi koja. Nežino, kas kaltas dėl įvykio, palieka tai spręsti teismo nuožiūra. Laiko, kad nukentėjusioji yra pati kalta, kad taip atsitiko. Parodė, kad moteris pamatė tik tuomet, kai pravažiavo transporteris iš kairės pusės priešinga kelio kryptimi. Parodė, kad moteriškių, stovinčių kitoje gatvės pusėje nematė, jeigu jos būtų ėjusios per pėsčiųjų perėją, tai jis būtų spėjęs sustabdyti savo automobilį, o įvykis įvyko iki pėsčiųjų perėjos. Parodė, kad jis buvo pasirinkęs saugų greitį, kad galėtų bet kada sustabdyti automobilį, tą dieną matomumas buvo geras, vairuoja automobilį jis be akinių. Parodė, kad tuomet, kai jis partrenkė nukentėjusiąją, ji buvo 70 centimetrų atstumu nuo šaligatvio, ji buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Parodė, kad kai pastebėjo nukentėjusiąją, jo automobilis buvo nuo jos 2-3 metrų atstumu, pradėjo stabdyti, pasuko į kairę automobilį, tačiau galimybės ją apvažiuoti neturėjo, nes priešinga kryptimi važiavo automobiliai. Parodė, kad būtų pastebėjęs nukentėjusiąją, jeigu jam nebūtų jos užstojęs priešinga kelio puse važiavęs transporteris. Papildomai apklaustas parodė, kad nukentėjusiąją pamatė ties savo automobilio numeriu, ją pamatė netikėtai. Laiko, kad jis yra dėl autoįvykio nekaltas, nukentėjusioji staigiai išėjo į kelią, ji turėjo sustoti ir praleisti mašiną, po ko galėjo eiti. Yra neturėjęs autoįvykių, šiuo metu yra pensininkas, daug pinigų išleidžia vaistams.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2010 m. gegužės 4d. specialisto išvados matyti, kad I.P. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 70).
Nors kaltinamasis I. P. L. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo savo kaltės visiškai nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
Iš byloje esančio Trakų rajono policijos komisariato policijos pareigūno 2010 m. balandžio 30d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. balandžio 30d. 9 val. 08 min. Trakų rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie tai, kad Trakų mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. P. L. važiuodamas nuo Trakų autobusų stoties pusės, partrenkė staigiai į važiuojamąją kelio dalį išėjusią pėsčiąją G. T., kuri dėl dešinės kojos traumos (įtariamo lūžio), buvo paguldyta į VšĮ Trakų ligoninę (b.l. 11).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. T. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną kartu su seserimi ėjo iš kapinių, ežere pasisėmė vandens, ir abi ėjo į kitą pusę gatvės. Parodė, kad jokių automobilių nei priekyje, nei gale nebuvo, jos sesuo spėjo pereiti kelią, ji taip pat buvo prie šaligatvio, tačiau buvo partrenkta. Parodė, kad dažnai iš ežero ima vandenį ir nešasi namo, nes augina daug gėlių, per gatvę ėjo netoli pėsčiųjų perėjos, yra mažamokslė, todėl nežino, kur reikia pereiti gatvę. Parodė, kad ji buvo partrenkta netoli parduotuvės MAXIMA, kai ėjo per gatvę, tikrai automobilių nebuvo, todėl nežino iš kur atsirado tas automobilis. Parodė, kad per gatvę ėjo lėtai, nes nešėsi du kibirus vandens. Parodė, kad viską gerai prisimena, nes jai buvo likę tik kitą koją užkelti ant šaligatvio, kai ją partrenkė automobilis. Prašė priteisti jos patirtą žalą, nes ilgai gydėsi, dar ir dabar yra pastoviai gydoma.
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2010 m. gegužės 4d. specialisto išvados matyti, kad G. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l.40).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 21d. specialisto išvados matyti, kad G. T. padarytas dešinio šlaunikaulio lūžis, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, autoįvykio metu (2010-04-30). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes šlaunikaulio lūžis gyja ilgiau kaip 10 dienų (b.l. 51-52).
Liudytoja M. B. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su seserimi tą dieną buvo kapuose, grįždamos nuėjo prie ežero pasisemti vandens, pasisėmusios vandenį, ėjo per gatvę ties parduotuve MAXIMA, sesuo nešė du kibirus vandens, o ji su lazdele ir viena ranka įsikabinusi į kibirą, ėjo kartu per gatvę. Parodė, kad sesuo jai pasakė, jog jokių automobilių nėra, jos perėjo gatvę, atėjo iki bortelio, ji buvo pati šiek tiek priekyje, o sesuo buvo per sprindį nuo jos ir buvo tuomet partrenkta, kai padavinėjo jai kibirą su vandeniu. Parodė, kad sesuo daug mėnesių turėjo gydytis, jai darė dvi operacijas, dabar ruošiasi ją operuoti trečią kartą. Parodė, kad su vairuotoju norėjo susitarti geruoju, tačiau nepavyko. Parodė, kad ne per pėsčiųjų perėją ėjo todėl, kad taip buvo arčiau, apsižvalgė, automobilių nebuvo, tuo metu jokio automobilio nebuvo, kaltinamasis važiavo dideliu greičiu. Parodė, kad ji spėjo pereiti gatvę, o seseriai buvo likęs vienas žingsnis iki šaligatvio, per kelią jos ėjo greitai, nors ir su lazdele, ji mato blogiau, tačiau sesuo mato gerai.
Liudytojas M. B. (M. B.) apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Trakų rajono policijos komisariate tyrėju. Tą dieną 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. važiavo per Trakus link Trakų rajono policijos komisariato tarnybiniu automobiliu. Įvažiavęs į Trakus ties parduotuve MAXIMA pastebėjo abiejose kelio eismo juostose stovinčius automobilius. Sustojo, iki įvykio vietos dar stovėjo trys automobiliai, priėjo arčiau. Ties pėsčiųjų perėja stovėjo Žiguli automobilis, ant gatvės gulėjo senyva moteris. Tuomet jis paskambino telefonu ir iškvietė medicininę pagalbą, paskambino ir policijos pareigūnams, sulaukė, kol jie atvyko. Parodė, kad automobiliai per abi eismo juostas buvo sustoję dėl autoįvykio, toje vietoje matomumas yra geras, per abi kelio puses galima pastebėti, nes gatvės Trakuose yra siauros. Parodė, kad eismo įvykiu nesidomėjo, padėjo sureguliuoti eismą, pačio įvykio jis nematė.
Liudytojas A. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną važiavo iš Trakų miesto, sustojo prie vaistinės, nes buvo įvykęs eismo įvykis. Pačio įvykio nematė, nes priekyje stovėjo nedidelis sunkvežimėlis su bortais. Matė, kad kitoje gatvės pusėje prie automobilio Žiguli stovėjo kaltinamasis, buvo dar vienas automobilis. Kai atvažiavo greitoji, tai išvežė nukentėjusiąją, po ko visi automobiliai galėjo važiuoti. Girdėjo, kaip žmonės pasakojo, kad moteriškė nuo perėjos 15-20 metrų eidama su kibirais lindo tiesiai po automobiliu, sudarydama avarinę situaciją.
Liudytoja D. Ž. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau nukentėjusioji yra jos teta ir ji jai padeda. Apie įvykį jai papasakojo jos mama, nes ėjo kartu su nukentėjusiąja. Mama jai papasakojo, kad ji kartu su teta ėjo per gatvę, jokių automobilių nebuvo, jos mama jau buvo ant šaligatvio, o teta nespėjo ir ją partrenkė automobilis. Parodė, kad jos tetai reikėjo ilgai gydytis ligoninėje, ją operavo, reikėjo pirkti vaistus, buvo siunčiam į reabilitaciją.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Mečislov Račkovkij (Mečislovas Račkovskis) patvirtino savo duotas išvadą (b.l. 32-34).
E. M. Račkovskis apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ekspertizės atlikimui medžiagos pakako, eismo įvykio kilimą sąlygojo ir vieno ir kito veiksmai, Parodė, kad negalėjo nustatyti automobilio greičio, nes eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuoti automobilio judėjimo veiksmai, pagal kuriuos buvo galima apskaičiuoti automobilio greitį. Atlikus skaičiavimus, buvo nustatyta, kad vairuotojas turėjo galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimą. Konkrečiu atveju buvo atsižvelgta į laiką, kai tik nukentėjusioji įeina į kaltinamojo važiavimo krypties eismo juostą ir tai sudaro kliūtį, ji buvo partrenkta automobilio važiavimo pusėje. Parodė, kad negali atsakyti į klausimą, kieno veiksmai ar vairuotojo ar nukentėjusiosios sąlygojo eismo įvykio kilimą. Abiejų veiksmai prieštaravo Kelių eismo taisyklėms. Atliekant tyrimą buvo vadovautasi nustatyta metodika, todėl nėra galimybės pasakyti atstumo, nuo kada vairuotojas mato kliūtį. Negali taip pat pasakyti, ar matė ar nematė vairuotojas pėsčiosios. Kadangi šioje situacijoje nebuvo užfiksuota automobilio stabdymo pėdsakų, negali atsakyti, kurioje vietoje vairuotojas reagavo stabdymui ir pradėjo stabdyti, tai buvo nustatoma, kurioje vietoje buvo transporto priemonė susidūrus su kliūtimi. Kokia buvo eismo situacija, ekspertas nurodė, kad negali spręsti. Jis vertino tai, kad nukentėjusiosios nesimatė, kol nukentėjusioji neįžengė į vairuotojo krypties eismo juostą, o išnagrinėjęs duomenis, priėjo išvados, kad kaltinamasis galėjo sustabdyti automobilį. Parodė, kad sudarydama kliūti pėsčioji ėjo ne mažiau kaip dvi sekundes ir automobilis važiavo ne mažiau kaip dvi sekundes. Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų suvaldyti automobilį ir atsiradus kliūčiai ar sustabdyti jį ar apvažiuoti kliūti.
Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad 2010 m. balandžio 30d. 9 val. 15 min. – 9 val. 35 min. surašytame įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje ir schemoje užfiksuota: automobilis VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), geltonos spalvos stovi dešinėje eismo juostoje, žiūrint į centrą, priekiu į centro pusę. Nuo automobilio dešinės pusės galinio rato iki kelio ženklo Nr. 332 yra 10,80 metrų. Nuo automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio rato iki važiuojamosios dalies kelio krašto yra 1,30 m. (b.l. 12-16).
2010 m. balandžio 30d. 9 val. 15 min. – 9 val. 30 min. transporto priemonių apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota, kad automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimų nėra, silpnai įlenktas priekinis valstybinis numeris (b.l. 17-18).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. sausio 18d. specialisto išvadoje nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: Vytauto gatve link miesto centro važiavęs automobilis VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies viduriu (valstybinio numerio ženklu) apie 2.15 metrų atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies vidurio, partrenkė iš kairės pusės, žiūrint jo važiavimo kryptimi ėjusią pėsčiąją. Po partrenkimo pėsčioji buvo bloškiama į priekį ant gatvės važiuojamosios dalies, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo I.P. L. veiksmai – pėsčiajai sudarius kliūtį, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio tikslu išvengti pėsčiosios partrenkimo, nors turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo ir nukentėjusiosios G. T. veiksmai – ėjo Vytauto gatvės važiuojamąja dalimi ne per pėsčiųjų perėją, kuri buvo netoliese, sudarė kliūtį automobilio vairuotojui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apskaičiuoti automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitį prie eismo įvykį negalima. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I.P. L. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu ir važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, nes pėsčiosios įžengimo į jo važiavimo krypties eismo juostą buvo didesniu kaip stabdymo kelio atstumu. Pėsčioji buvo partrenkta Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje apie 6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieš automobilio padėtį užfiksuotą eismo įvykio schemoje, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi (b.l. 32-35)..
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas ((LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išvardytus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis I. P. L. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą - vairuodamas kelių eismo transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šios veikos padarymas atitinka LR BK 281 str. 1d.
Ir nors kaltinamasis I. P. L. dėl padaryto nusikaltimo visiškai neprisipažino, nurodydamas, kad jis yra nekaltas dėl eismo įvykio, o kalta pati nukentėjusioji, nes ėjo ne per pėsčiųjų perėją, be to, jis ją pamatė staigiai, nes tuo metu, kuomet jis važiavo automobiliu, toje vietoje buvo intensyvus eismas ir priešinga eismo juosta važiavęs automobilis jam užstojo pėsčiąją, kuri prieš jo automobilį atsirado labai staigiai, jis bandė stabdyti savo automobilį, tačiau susidūrimo neišvengė, jo pateikta versija yra paneigiama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, įrodymų tyrimo teisme ištirtomis aplinkybėmis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. kaltinamasis I. P. L. savo automobiliu VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo T. V. gatve link miesto centro, pats kaltinamasis nurodė, kad jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 30 km/h, tuo metu, kuomet jis važiavo automobiliu, gatvės atkarpoje ties parduotuve MAXIMA buvo intensyvus eismas, todėl pėsčiąją, kuri ėjo per gatvę jis pamatė labai arti savo vairuojamojo automobilio dėl ko negalėjo laiku sustabdyti savo automobilio. Tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino jokiais kitais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pagrindiniai šio įvykio liudytojai yra pats kaltinamasis, nukentėjusioji G. T. ir jos sesuo M. B.. Byloje visu pirma, nėra jokių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę kad iki autoįvykio šioje kelio atkarpoje buvo intensyvus eismas – šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas iš apklaustų liudytojų – nei M. B. nei A. V.. Iš jų parodymų matyti, kad spūstis toje vietoje susidarė po autoįvykio ir tuomet, kai atvyko greitoji medicininė pagalba ir išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. B., apie ką jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, ėmė reguliuoti eismą. Būtent minėtas policijos pareigūnas patvirtino ir tą aplinkybę, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis matomumas yra geras, o Trakuose gatvės yra siauros, todėl galima viską gerai matyti. Taip pat ir nukentėjusioji G. T. bei liudytoja M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu parodė, kad jos ėjo per gatvę tik tuomet, kai įsitikino, kad nei iš vienos pusės nei iš kitos pusės nėra atvažiuojančių automobilių. Netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji G. T. ėjo per gatvę ne per pėsčiųjų perėją, nėra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Byloje esanti ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga , ištirta įrodymų tyrimo teisme metu, įrodo, kad I. P. L. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, ko pasėkoje nukentėjo žmogus. Kelių eismo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1d. iki 2010 m. spalio mėnesio) reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas). Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, matomumas eismo įvykio vietoje buvo geras, meteorologinės sąlygos taip pat buvo geros (duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu lijo, asfaltas buvo šlapia, byloje nėra), nurodytu laiku eismas toje gatvės atkarpoje nebuvo intensyvus, nes tai nepasitvirtino jokiais kitais įrodymais, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis vairuodamas jam priklausantį automobilį buvo neatidus, kas įtakojo eismo įvykio kilimą. Kelių eismo taisyklių 134 punkte reglamentuota, kad vairuotojas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui (jeigu jis tai gali pastebėti), privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos kaltinamasis nesilaikė visų šių reikalavimų, apie ką patvirtina ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad Vytauto gatve link miesto centro važiavęs automobilis VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priekinės dalies viduriu (valstybinio numerio ženklu) apie 2.15 metrų atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies vidurio, partrenkė iš kairės pusės, žiūrint jo važiavimo kryptimi ėjusią pėsčiąją. Po partrenkimo pėsčioji buvo bloškiama į priekį ant gatvės važiuojamosios dalies, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis vairuotojo buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo I.P. L. veiksmai – pėsčiajai sudarius kliūtį, savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio tikslu išvengti pėsčiosios partrenkimo, nors turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo ir nukentėjusiosios G. T. veiksmai – ėjo Vytauto gatvės važiuojamąja dalimi ne per pėsčiųjų perėją, kuri buvo netoliese, sudarė kliūtį automobilio vairuotojui, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apskaičiuoti automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitį prie eismo įvykį negalima. Automobilio VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I.P. L. turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo važiuodamas jo nurodytu 30 km/h greičiu ir važiuodamas maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, nes pėsčiosios įžengimo į jo važiavimo krypties eismo juostą buvo didesniu kaip stabdymo kelio atstumu. Pėsčioji buvo partrenkta Vytauto gatvės važiuojamojoje dalyje apie 6 metrų atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, prieš automobilio padėtį užfiksuotą eismo įvykio schemoje, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi (b.l. 32-35). Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis I. P. L. yra kaltas dėl eismo įvykio, t.y., kad jis 2010 m. balandžio 30d. apie 9 val. 08 min. Trakų mieste, Vytauto gatvėje, prie parduotuvės MAXIMA, vairuodamas jam priklausantį automobilį VAZ 2106, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, kai skersai kelio važiuojamąja dalimi, jam iš kairės į dešinę judėjo dvi pėsčiosios, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 133 punkto ir 134 punkto reikalavimus, dėl ko padarė eismo įvykį, kurio metu partrenkė per važiuojamąją kelio dalį judančią pėsčiąją G. T., kuriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata
Todėl teismas, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, atmesdamas kaltinamojo ir jo gynėjo argumentus kaip neįrodytus ir nepagrįstus, daro išvadą, kad I. P. L. yra atsakingas už eismo įvykį, todėl yra baustinas už tai, nes jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1d., nes ji būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, keliamų vairuotojams.
Kaltinamojo I. P. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad I. P. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, yra pensininkas, praeityje neteistas, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią veiką padarė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – nesilaikė kelių eismo saugomo užtikrinimui keliamų reikalavimų, buvo neatidus, ko pasėkoje, sukėlė eismo įvykį ir partrenkė pėsčiąją, ėjusią per važiuojamąją kelio dalį. Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, skiria I. P. L. sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskirus baudą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ji savo reikalavimus padidino ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ ir I. P. L. 1052 litų turtinės žalos ir 17264,00 Lt neturtinės žalos.
Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjusioji prašo priteisti 1052,00 Lt turtinės žalos, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos patirto turtinės žalos dydį, ji pati nurodo, kad jokių pirkimo kvitų neišsaugojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, nukentėjusiosios reikalavimas dėl 1052,00 Lt turtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais.
Atsižvelgiant į tai, kad autoįvykio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios G. T. sveikata, dėl ko ji buvo du kartus operuota, turėjo ilgą laiką gydytis, akivaizdu, kad ji patyrė fizinį skausmą, didelius nepatogumus, kadangi daugiau negu metus negalėjo vaikščioti ir jai buvo reikalinga priežiūra, ji išgyveno, todėl jai priteistina neturinė žala. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai G. T. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pačios nukentėjusiosios neatsargumas, t.y. tai, kad ji pereidinėjo gatvę neleistinoje vietoje, iš dalies padėjo žalai atsirasti, todėl vadovaudamasis CK 6.282 str. 1 d., sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina dalinai, t.y. priteisia nukentėjusiajai 3000 litų neturtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo P. L. transporto priemonė VAZ 2106, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta civiline atsakomybe (b.l. 21). Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju, pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Iš byloje esančio draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo paaiškinimo matyti, kad draudikas nėra atlyginęs nukentėjusiajai G. T. padarytos žalos (b.l. 168-169). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – įstatymas) (Žin., 2007, Nr. 61-2340) 11 str. 1 d. 2 p. neturtinės žalos atlyginimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 eurų (atitinkamai 8632 litų). Kadangi nukentėjusiajai priteistina 3000,00 Lt neturtinės žalos, o likusioje dalyje jos civilinis ieškinys atmestinas ir ši suma neviršija įstatyme numatytos 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos dėl vieno eismo įvykio, 3000,00 lt neturtinė žala nukentėjusiajai priteistina iš draudiko AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.
Vadovaudamasis LR BPK 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
I. P. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d. ir nubausti jį 15 MGL (1950 Lt ) bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisės nuosprendis, I. P. L. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš AAS GJensidige Baltic“ Lietuvos filialo 3000 litų neturtinės žalos nukentėjusiosios G. T. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Vita Lučkauskaitė