Administracinė byla Nr. A525-1949/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02244-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.3; 4.2.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atsakovams Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pagirių Nesta“ dėl įsakymo dalies ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-4) ir patikslintu skundu (t. II, b. l. 74–78) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius) 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. 48SS-578, kuriuo įformintas privalomas prašymo Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) suderinimas su valstybinės žemės patikėtiniu; 2) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalį, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta“ išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas; 3) įpareigoti atsakovus atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje teismui pateiktus dokumentus.

Skunduose paaiškino, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi Geologijos tarnybą, prašydamas išduoti leidimą naudoti Vilniaus r. Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas. Buvo tikras, kad yra vienintelis teisėtas žemės sklypo naudotojas, sklypą valdantis ir naudojantis pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Geologijos tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą išduoti leidimą, 2011 m. rugsėjo 22 d. rašte Nr. 6.3-1.7-2306 nurodė, kad vadovaudamiesi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), 48.7 punkto nuostata, prašymo išduoti leidimą naudoti Vilniaus r. Papiškių žvyro telkinio išteklius netenkina ir grąžina pateiktus dokumentus, kadangi yra išduotas leidimas naudoti minėto objekto išteklius ir sudaryta išteklių naudojimo sutartis, kurių galiojimas nėra panaikintas. Iš Geologijos tarnybos atsakymo pareiškėjui tapo žinoma, kad Geologijos tarnyba išdavė leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklius trečiajam asmeniui UAB „Pagirių Nesta“. Neteisėtas leidimo išdavimas trečiajam asmeniui tapo pagrindu netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti leidimą naudoti šiame sklype esančius žemės gelmių išteklius.

Geologijos tarnyba 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-122 UAB „Pagirių Nesta“ išdavė leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų ir Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas. Iš Geologijos tarnybos atsiliepimo į skundą tapo žinoma, kad ginčijama įsakymo dalis buvo priimta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašto Nr. 48SS-578, kuriuo buvo įformintas privalomas prašymo suderinimas su valstybinės žemės patikėtiniu, pagrindu. Apie jį pareiškėjui tapo žinoma tik 2012 m. sausio 20 d., gavus Geologijos tarnybos atsiliepimą.

Nurodė, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus suderinimu buvo pažeistos pareiškėjo, kaip valstybinės žemės sklypo, esančio Papiškių k., Vilniaus r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuomininko teisės, bei Taisyklių nuostatos. Priimant Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštą Nr. 48SS-578, dar galiojo 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N41/2008-N-34, sudaryta tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos, o pareiškėjas turėjo nuomininko teises ir pareigas. Nors Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4 8.2)-2739 valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. N41/2008-N-34 buvo nutraukta, tačiau pareiškėjas šį įsakymą apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 19 d. nutartimi sustabdė Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.4 8.2)-2739 galiojimą ir uždraudė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties išregistravimo. Ginčijamame suderinime nenustatyta, kad jis įsigalioja tik nuo 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N41/2008-N-34 nutraukimo. Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius su pareiškėju, kaip tuometiniu išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudotoju, nederino išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo priimamų sprendimų, nors nei nuomos sutartis, nei galiojantys teisės aktai nesuteikė nuomotojui teisės vienašališkai priiminėti tokio pobūdžio sprendimus, susijusius su išnuomotos žemės valdymu ir naudojimu. Taisyklių 25 punktas suteikia teisę derinti Geologijos tarnybai teikiamus prašymus arba planus tik tuo atveju, kai žemės sklypas nėra perduotas naudotis kitiems asmenims. Nacionalinė žemės tarnyba, nesuderinusi su žemės sklypo naudotoju (pareiškėju), sukūrė papildomas teises tretiesiems asmenims į pareiškėjo naudotą žemės sklypą. UAB „Pagirių Nesta“ išduotas leidimas nesuderinus su pareiškėju, o tai užkerta kelią jam realizuoti savo turėtas teises į ginčo žemės sklypą ir gauti analogišką leidimą eksploatuoti jame esančius naudinguosius išteklius. Pareiškėjas neneigė, jog jam leidimas eksploatuoti naudingąsias iškasenas buvo panaikintas, tačiau praėjus įstatymo nustatytam terminui, pareiškėjas vėl kreipėsi į tarnybą, kuri atsisakė išduoti leidimą, nes jis jau buvo išduotas UAB „Pagirių Nesta“ (t. II, b. l. 126-132).

Pareiškėjo manymu, Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalis, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta“ išduoti leidimą, taip pat yra neteisėta, priimta pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, taip pat Taisyklių nuostatas, todėl naikintina. Pareiškėjas manė, kad ginčijamos Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalies neteisėtumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis priimtas neteisėto Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus suderinimo pagrindu. UAB „Pagirių Nesta“ į Geologijos tarnybą kreipėsi dėl pakartotinio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo. Pagal Taisyklių 46 punktą, leidimas išduodamas per 30 dienų nuo pareiškėjų prašymų ir Taisyklių reikalavimus atitinkančių dokumentų įregistravimo Geologijos tarnyboje dienos. Taisyklės nesuteikia teisės pareiškėjui prašyti atidėti, o Geologijos tarnybai atidėti sprendimo dėl leidimo išdavimo priėmimą, taigi leidimą išduoti arba atsisakyti tai padaryti Geologijos tarnyba privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo ir dokumentų įregistravimo dienos. Nagrinėjamu atveju, Geologijos tarnyba, pagal UAB „Pagirių Nesta“ prašymą atidėdama šios bendrovės prašymo svarstymą, o vėliau jį atnaujindama ir priimdama ginčijamo įsakymo dalį, pažeidė Taisyklių 46 ir 49 punkto nuostatas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad tuo metu, kai UAB „Pagirių Nesta“ pateikė prašymą, prašymas arba planas nebuvo suderintas su juo, kuris tebebuvo žemės naudotojas pagal valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. N41/2008-N-34, taigi Geologijos tarnyba, priimdama ginčijamo įsakymo dalį, pažeidė Taisyklių 31 ir 25 punkto nuostatas.

Atsakovas Geologijos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 75-77, t. II, b. l. 91-94) nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. gavo UAB „Pagirių Nesta“ prašymą išduoti pakartotinį leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, suteikiant teisę naudoti Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius. Prie prašymo pateikti dokumentai atitiko Taisyklių reikalavimus, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. derinime buvo pažymėta, kad jis neprieštarauja, kad „Pagirių Nesta“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingas iškasenas valstybės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N41/2008-N-34 yra išnuomotas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“. Atsižvelgdama į pastabą, kad žemės sklypas tuo metu dar buvo išnuomotas pareiškėjui, Geologijos tarnyba išsiuntė paklausimą Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui, prašydama paaiškinti, ar ši aplinkybė nesudarys papildomų kliūčių UAB „Pagirių Nesta“ tęsti projektinės dokumentacijos parengimo darbus. Iš Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus gauta informacija, kad pareiškėjas yra perspėtas, jog nuo 2011 m. birželio 1 d. žemės nuomos sutartis bus nutraukta. Apie tai informavus „Pagirių Nesta“, buvo gautas šios bendrovės prašymas atidėti jos paraiškos išduoti pakartotinį leidimą nagrinėjimą iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl žemės nuomos sutarties su pareiškėju nutraukimo. 2011 m. birželio 1 d. Geologijos tarnyba gavo UAB „Pagirių Nesta“ prašymą atnaujinti leidimo išdavimo procedūrą. Procedūra atnaujinta 2011 m. birželio 28 d. gavus iš Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus raštą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Tuo pačiu raštu apie nuomos sutarties nutraukimą buvo informuotas ir pareiškėjas. Pakartotinis leidimas UAB „Pagirių Nesta“ išduotas 2011 m. liepos 1 d., numatant, kad jis įsigalios nuo 2011 m. liepos 7 d.

Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog 2011 m. rugsėjo 6 d. teikdamas prašymą Geologijos tarnybai išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio išteklius, jis buvo įsitikinęs, kad yra vienintelis teisėtas žemės sklypo naudotojas, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad Taisyklės nesuteikia teisės prašyti atidėti leidimo išdavimo procedūrą. UAB „Pagirių Nesta“ 2011 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 01-31, kuriuo prašyta atidėti anksčiau pateikto prašymo nagrinėjimą, bei 2011 m. birželio 1 d. prašymas jį atnaujinti yra šios bendrovės valios išreiškimo forma ir jokie teisės aktai, tarp jų ir Taisyklės, nedraudžia ūkio subjektams pateikti prašymą grąžinti jų anksčiau pateiktą prašymą nenagrinėtą, atšaukti prašymą arba sustabdyti prašymo nagrinėjimą ar kitais būdais išreikšti savo valią. Geologijos tarnyba leidimą išdavė per 30 kalendorinių dienų nuo 2011 m. birželio 1 d. UAB „Pagirių Nesta“ prašymo, kuriuo išreiškiama ūkio subjekto valia ir prašoma išduoti leidimą, įregistravimo Geologijos tarnyboje dienos ir tai atitinka Taisyklių 46 punktą.

Pažymėjo, kad tiek Nacionalinei žemės tarnybai derinant dokumentus, tiek Geologijos tarnybai išduodant leidimą UAB „Pagirių Nesta“, nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuris pripažintų, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta neteisėtai.

Atkreipė dėmesį, kad Geologijos tarnybos sprendimu pareiškėjui nuo 2011 m. kovo 21 d. buvo panaikintas 2007 m. rugpjūčio 17 d. leidimas Nr. 26p-07, suteikiantis teisę naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius. Žemės sklypas pareiškėjui buvo išnuomotas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostatą, be aukciono, gavus leidimą naudoti žemės gelmių ertmes. Leidimas pareiškėjui buvo panaikintas 2011 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 1-54, vadovaujantis Taisyklių 6.4, 64.2.5 ir 64.2.8 punktų nuostatomis (kai leidimo turėtojas objekte 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos). Geologijos tarnybos duomenimis, pareiškėjas Papiškių telkinyje nevykdė kasybos darbų nuo 2002 metų, taigi leidimas buvo panaikintas, jis prarado teisę nuomotis valstybine žeme be aukciono ir valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta.

Nurodė, kad pareiškėjas informaciją apie ketinimą nutraukti žemės nuomos sutartį turėjo, galėjo ir privalėjo žinoti anksčiau, kadangi Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį jį informavo iš anksto, t. y. 2011 m. kovo 31 d. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei Žemės įstatymas žemės nuomos sutarties galiojimo panaikinimo nesieja su žemės nuomos sutarties išregistravimo iš Nekilnojamo turto registro faktu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymo galiojimą ir uždrausti kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žemės sklypo išregistravimo – priimta jau po skundžiamo Geologijos tarnybos sprendimo priėmimo, todėl Geologijos tarnyba nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, nes priimant įsakymą, pareiškėjas nebuvo valstybinės žemės naudotojas. UAB „Pagirių Nesta“ leidimas buvo išduotas 2011 m. liepos 1 d., o laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pritaikytos tik 2011 m. liepos 19 d. Apie laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą Geologijos tarnyba nebuvo informuota. Tebevykstantis civilinės bylos teisminis nagrinėjimas taip pat neturi teismo sprendimo galios, taigi nėra ir negali būti pagrįstas ir teisėtas pagrindas pareiškėjui manyti, kad jis yra vienintelis žemės sklypo naudotojas. Išduodant UAB „Pagirių Nesta“ leidimą nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuris apribotų jos teisę nuomotis ginčijamame sklype esančią valstybinę žemę, o valstybinės žemės nuomos sutartis su pareiškėju jau buvo nutraukta ir jis nebuvo valstybinės žemės naudotojas. Tai, kad nuomos sutartis neišregistruota, nedaro kliūčių priimti tolesnius sprendimus. Manė, kad pareiškėjo minimas civilinis teisminis procesas bei jo baigtis neturi jokios įtakos vertinant išduotą leidimą UAB „Pagirių Nesta“.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose (t. I, b. l. 145-147, t. II, b. l. 111-114) nurodė, kad, pagal Taisyklių nuostatas, pareiškėjas leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes iš esmės prarado todėl, kad naudotame objekte 5 metus paeiliui nevykdė leidime nurodytos veiklos. Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SD-1855 pareiškėjas buvo informuotas apie 2008 m. balandžio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N41/2008-N-34 nutraukimą. Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SS-578 suderino UAB „Pagirių Nesta“ prašymą leidimui naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gauti. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo panaikintas pareiškėjo leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimas, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4.8.2)-2739 nutraukė valstybinės žemės nuomos 2008 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. N41/2008-N-34.

Paaiškino, kad, pagal teisės aktų nuostatas, derinimo veiksmus turi atlikti prašymą gauti leidimą pateikęs juridinis asmuo. Derinimo procedūra detaliau teisės aktais nėra reglamentuota, Taisyklėse nėra atskirai išskirti pagrindai (priežastys), kodėl pagal gautą juridinio asmens prašymą reikėtų derinti arba nederinti. Aplinkybė, kad tuo metu dar galiojo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r., Pagirių sen., Papiškių k., 2008 m. balandžio 23 d. nuomos sutartis Nr. N41/2008-N-34, nėra pagrindas nederinti institucijai kito juridinio asmens pateikto prašymo gauti leidimą. Tuo metu jau buvo panaikintas leidimo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galiojimas, apie galimą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą buvo laiku ir tinkamai informuota. Pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad Taisyklių 25 punktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui suteikia teisę derinti Geologijos tarnybai teikiamus prašymus arba planus tik tuo atveju, kai žemės sklypas nėra perduotas naudotis kitiems asmenims.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pagirių Nesta“ su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą (t. I, b. l. 71-73, t. II, b. l. 106-109) atkreipė dėmesį į tai, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, todėl, jei asmuo neteko žemės gelmių naudojimosi teisės, toks asmuo praranda teisę naudotis valstybine žeme nuomos pagrindais ir su tokiu asmeniu yra nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Remiantis paties pareiškėjo skunde pateikta informacija, yra akivaizdu, kad priimant ginčijamos Geologijos tarnybos įsakymo dalį (2011 m. liepos 1 d.) pareiškėjui Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka nebuvo išduotas joks leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias Žemės sklype. Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka su pareiškėju buvo nutraukta Žemės sklypo nuomos sutartis, joks teismas nebuvo pritaikęs jo naudai jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtų kaip nors apribojusios Geologijos tarnybos teisę priimti ginčijamą įsakymo dalį, todėl atsakovas visiškai teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 6 d. prašymą išduoti leidimą.

Teigia, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius, priimdamas ginčijamą raštą, suderino trečiojo asmens pateiktą planuojamo kasybos sklypo, kurio ribos sutapo su pareiškėjo nuomoto sklypo ribomis, planą tik po to, kai Žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias žemės sklype. Ginčijamu Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus raštu niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ar interesai, kadangi juo buvo tik suderintos trečiojo asmens pageidaujamo eksploatuoti kasybos sklypo ribos, kurios sutapo su žemės sklypo ribomis. Tokiu derinimu Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, tik suderina potencialiai galimo kasybos sklypo ribas, kuriam eksploatuoti Geologijos tarnyba išduoda leidimus teisės aktų nustatyta tvarka tam subjektui, kuris atitinka teisės aktų reikalavimus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 dalį, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta“ išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas. Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė statybos korporacija“ padavė apeliacinį skundą (t. II., b. l. 149-152), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

III.

Išnagrinėjęs bylą iš naujo Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Geologijos tarnyba 2007 m. rugpjūčio 17 d. išdavė pareiškėjui leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 26p-07. Minėtu leidimu pareiškėjui buvo suteikta teisė naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius pagal pridedamas naudojimo sutarties sąlygas.

Pareiškėjas ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2008 m. balandžio 13 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N41/2008-N-34 pagal kurią pareiškėjui 25 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos buvo išnuomotas 11,8790 ha ploto žemės sklypas, esantis Papiškių kaime, Pagirių seniūnijoje, Vilniaus rajone (kadastro adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.).

Geologijos tarnyba 2011 m. sausio 18 d. raštu Nr. 6.3-1.7-141 informavo pareiškėją, pagal turimus duomenis, Papiškių telkinyje žvyro išteklių gavyba nevykdoma nuo 2002 m. (t. I, b. l. 125). Minėtu raštu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teisės aktų nuostatas atitinkantį Papiškių telkinio markšeiderinį planą, sudarytą pagal 2010 m. gruodžio 31 d. būklę, šio telkinio išteklių naudojimo projektą ir išsamų paaiškinimą apie tolimesnius Papiškių telkinio žvyro išteklių naudojimo ketinimus. Pažymėta, kad neįvykdžius nurodymų iki 2011 m. kovo 1 d., bendrovei išduoto leidimo Nr. 26p-07 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius galiojimas bus panaikintas.

Geologijos tarnybos 2011 m. kovo 14 d.  įsakymu Nr. 1-54 (t. I, b. l. 132) nuo 2011 m. kovo 21 d. panaikintas pareiškėjui 2007 m. rugpjūčio 17 d. išduotas leidimas Nr. 26p-07 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius. Apie priimtą įsakymą pateikta informacija 2011 m. kovo 15 d. Geologijos tarnybos raštu Nr. 6.3-1.7-611 (t. I, b. l. 131).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pagirių Nesta“ 2011 m. kovo 31 d. kreipėsi į Geologijos tarnybą su prašymu išduoti pakartotinį leidimą naudoti Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį ir taip papildyti Vilniaus rajono Papiškių žvyro telkinį 8,67 ha plotu. Kartu su šiuo prašymu buvo pateiktas Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. raštas Nr. 48SS-578, kuriame nurodoma, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius neprieštarauja, jog UAB „Pagirių Nesta“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Papiškių žvyro telkinyje, Papiškių kaime, Vilniaus rajone, kuris valstybinės žemės 2008 m. balandžio 23 d. nuomos sutartimi Nr. N41/2008-N-34 yra išnuomotas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nurodytas žemės sklypas bus išnuomotas įmonei, kuri pateiks Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.

Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SD-1855 informavo pareiškėją, kad, Geologijos tarnybai panaikinus jai išduotą 2007 m. rugpjūčio 17 d. leidimą Nr. 26p-07, įmonė neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų valstybinės žemės išnuomojimo sąlygų, todėl nuo 2011 m. birželio 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N41/2008-N-34 su ja bus nutraukta, kas ir buvo padaryta 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4 8.2)-2739.

Geologijos tarnyba 2011 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. 1-122, kurio 2 punkte numatyta išduoti UAB „Pagirių Nesta“ pakartotinį leidimą Nr. 31p-11 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų ir Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. sprendimo pagrįstumo atkreipė dėmesį į Geologijos tarnybos 2011 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1-54, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 26p-07 naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius. Pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl nurodyto 2011 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 1-54 paduoti atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. I-2997-484/2011), taigi šis įsakymas nuginčytas nebuvo.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius, įvertinęs tai, kad pagal 2008 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartį pareiškėjui žemės sklypas buvo išnuomotas ne aukciono tvarka dėl tos priežasties, kad pareiškėjas turėjo leidimą šiame sklype naudoti žemės gelmių išteklius, o taip pat tai, jog pareiškėjui Geologijos tarnybos išduotas leidimas Nr. 26p-07 buvo panaikintas, neturėjo pagrindo atsisakyti derinti UAB „Pagirių Nesta“ pateikto prašymo. Be to, atsižvelgdamas į Geologijos tarnybos 2011 m. kovo 14 d. įsakyme patiektą išvadą, kad pareiškėjas ilgą laiką nevykdė leidime nurodytos išteklių gavybos, t. y. išnuomotu žemės sklypu faktiškai nesinaudojo, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisės, priešingai negu skunde nurodo pareiškėjas, Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui 2011 m. kovo 31 d. sprendimu išreiškus savo poziciją, jog žemės sklypas bus išnuomotas įmonei, gavusiai Geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą, niekaip nebuvo pažeistos. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 31 d. ginčijamu sprendimu patvirtinęs, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, ginčo žemės sklypas bus išnuomotas įmonei, turinčiai Geologijos tarnybos išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, Taisyklių 25 punkto nuostatų nepažeidė, todėl skundo reikalavimas minėtą sprendimą panaikinti yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad šis įsakymas priimtas vadovaujantis Taisyklių 5, 20.4, 64.5 punktais ir atsižvelgus į Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. birželio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 20 nutariamąją dalį.

Komisijos 2011 m. birželio 30 d. protokoliniu sprendimu, kuris laikytinas skundžiamo Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo sudėtine dalimi, siūlyta Geologijos tarnybos direktoriui išduoti UAB „Pagirių Nesta“ pakartotinį leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų ir Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį (naudojimo sutarčių galiojimo laikotarpį nustatyti iki 2024 m. liepos 23 d.). Komisija, teikdama Geologijos tarnybai siūlymą dėl leidimo išdavimo, įvertino tą aplinkybę, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.4 8.2)-2739 buvo nutraukta 2008 m. balandžio 13 d. su UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ir jokių kitų aplinkybių, dėl kurių UAB „Pagirių Nesta“ negalėtų būti išduotas jos prašomas leidimas nenustatyta.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame ginčijo Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kreipėsi jau po ginčijamo Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo priėmimo, t. y. 2011 m. liepos 18 d. (administracinė byla Nr. I-3366-244/2011). Teismas nurodė, kad pareiškėjo inicijuotas teisminis ginčas dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymo panaikinimo nėra išnagrinėtas, taigi šio akto teisėtumas nebuvo paneigtas ir iki šios administracinė bylos išnagrinėjimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, kad Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymas naikintinas dėl Taisyklių 46, 49 punktų pažeidimų, t. y. dėl procedūrinių pažeidimų, įvertino kaip nepagrįstus ir atmestinus. 

Pirmosios instancijos teismas tos aplinkybės, kad UAB „Pagirių Nesta“ 2011 m. kovo 31 d. pateiktas prašymas išnagrinėtas ir šiai bendrovei leidimas išduotas tik 2011 m. liepos 1 d., t. y. pasibaigus Taisyklių 46 punkte nustatytam 30 dienų terminui, nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad Geologijos tarnyba 2011 m. liepos 1 d. įsakyme faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

IV.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė statybos korporacija“ padavė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 24-28), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. sprendimo nurodo, kad teismas neįvertino, jog pareiškėjas reikalavimą panaikinti Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. sprendimą grindė ne tuo, jog jame išreikšta bendro pobūdžio NŽT pozicija, jog žemės sklypas bus išnuomotas įmonei, gavusiai Geologijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą, o tuo, jog Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. sprendimu, pažeidžiant Taisyklių 25 punktą, buvo patvirtintas derinimas, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, jog suinteresuotam trečiajam asmeniui UAB „Pagirių Nesta“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingas iškasenas valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2008 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N41/2008-N-34 išnuomotas pareiškėjui.

Teigia, kad Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius, žinodamas apie aptariamo žemės sklypo nuomininką UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, su kuriuo pagal Taisyklių 25 punktą pirmiausiai turėjo būti suderintas trečiojo asmens prašymas, visiškai ignoruodamas ir pažeisdamas esamo nuomininko interesus bei nepranešdamas nuomininkui apie gautą trečiojo asmens prašymą, priėmė neteisėtą 2011 m. kovo 31 d. sprendimą. Ta aplinkybė, jog vėliau nuomos sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, taip pat nereiškia, kad 2011 m. kovo 31 d. Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius patvirtindamas suderinimą, nepažeidė Taisyklių 25 punkto ir pareiškėjo teisių. Mano, kad pagal Taisyklių 25 punktą visi būtini suderinimai turi būti gauti iki prašymo pateikimo Geologijos tarnybai. Trečiojo asmens prašymas dėl leidimo išdavimo buvo pateiktas Geologijos tarnybai 2011 m. kovo 31 d., nesant žemės nuomininko suderinimo, nors apie šio suderinimo būtinumą buvo žinoma tiek trečiajam asmeniui, pateikusiam ne su visais subjektais suderintą prašymą Geologijos tarnybai, tiek Vilniaus r. žemėtvarkos skyriui. Nuomos sutarties su nuomininku nutraukimas jau po to, kai trečiojo asmens prašymas buvo pateiktas Geologijos tarnybai, negali pateisinti esminių procedūros, siekiant gauti leidimą naudoti žemės išteklius, pažeidimų. Juo labiau, kad žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas su pareiškėju UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ teismine tvarka nėra išspręstas iki šiol, o prašymo suderinimas ir leidimo naudoti žemės išteklius išdavimo klausimas buvo sprendžiamas apie tai net neinformuojant pareiškėjo (žemės nuomininko). Teigia, kad nuomos sutarties nutraukimo priežasčių pagrįstumas galės būti įvertintas tik išnagrinėjus teisminį ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, teigia, kad jo teisės ginčijamu Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. sprendimu buvo pažeistos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31d. sprendimo panaikinimo naikintinas.

Dėl ginčijamos Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.1-122 dalies, kuria nuspręsta UAB „Pagirių Nesta“ išduoti leidimą naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas, teisėtumo pažymi, kad Geologijos tarnybai teikiamo prašymo dėl leidimo naudoti naudinguosius žemės išteklius suderinimas su žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu, yra privalomas (Taisyklių 25 p.). Taigi nesant suderinimo su bent vienu iš nurodytų subjektų arba suderinimą pripažinus neteisėtu, akivaizdu, jog nėra vienos iš būtinų sąlygų leidimo išdavimui. Todėl vien dėl šios priežasties, jog ginčijama įsakymo dalis priimta neteisėto 2011 m. kovo 31 d. suderinimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas ją turėjo panaikinti. To nepadaręs, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Pagirių Nesta“ prašymo išnagrinėjimas pažeidžiant Taisyklių 46 punkte nustatytą 30 dienų terminą, nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, mano, kad sprendimas dėl aptariamo UAB „Pagirių Nesta“ prašymo turėjo būti priimtas vėliausiai 2011 m. balandžio 30 d.  Teigia, kad teismas pasisakydamas šiuo klausimu visiškai ignoravo priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Tvirtina, kad Geologijos tarnyba ši terminą praleido, nes žinojo, jog tuo metu, kai turėjo būti priimtas sprendimas, ar trečiajam asmeniui išduoti leidimą naudoti žemės ištekliu, galiojo žemės nuomos sutartis su kitu nuomininku (pareiškėju), t. y. iki 2011 m. balandžio 30 d. nebuvo visų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galima tenkinti UAB „Pagirių Nesta“ prašymą. Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai prašymas dėl leidimo išdavimo negali būti tenkinamas per teisės aktuose nustatytą terminą dėl to, kad tam nėra visų būtinų sąlygų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir vėliau, nes priešingas teisės aktų aiškinimas pažeistų teisėtų lūkesčių principą ir pareiškėjo, kuris 2011 m. balandžio 30 d. buvo žemės sklypo nuomininkas, teises.

Atsakovas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 38-40), kuriuo prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad Taisyklės nenumato, su kuo pirmiausia turi būti derinamas aptariamas prašymas. Mano, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius galėjo derinti UAB „Pagirių Nesta“ prašymą, nes derinimo metu jau buvo panaikintas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 26p-07 (Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymas panaikinti leidimo galiojimą priimtas 2011 m. kovo 14 d., įsigaliojo nuo 2011 m. kovo 21 d.).

Dėl termino prašymui išnagrinėti nurodo, kad UAB „Pagirių Nesta“ 2011 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 01-31 prašė Geologijos tarnybos atidėti jos prašymo išduoti pakartotinį leidimą nagrinėjimą iki tol, kol bus nutraukta žemės nuomos sutartis su UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, nurodė, kad apie sutarties nutraukimą informuos Geologijos tarnybą papildomai. 2011 m. birželio 1 d. Geologijos tarnyba gavo UAB „Pagirių Nesta“ prašymą Nr. 01-46 atnaujinti pakartotinio leidimo išdavimo procedūrą, kadangi, jos manymu, nuo tos dienos turėjo būti nutraukta žemės nuomos sutartis su pareiškėju. Ši procedūra buvo atnaujinta 2011 m. birželio 28 d. gavus iš Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 4811-1541, informuojantį apie valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N41/2008-N-34 nutraukimą su pareiškėju. Sprendimas išduoti pakartotinį leidimą UAB „Pagirių Nesta“ buvo priimtas 2011 m. liepos 1 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Pagirių Nesta“ prašymas buvo išnagrinėtas ir leidimas išduotas nesant esminių procedūrinių pažeidimų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. l. 35-37) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Savo prašymą grindžia argumentais, analogiškais pateiktiems atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai akcentuodamas, kad pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina savo kaip žemės naudotojo teisę derinimo procedūroje, kai to žemės sklypo penkerius metus nenaudojo ir mano, jog skundo reikalavimai iš esmės išreiškia ginčą tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dėl išteklių gavybos žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Pagirių Nesta“ atsiliepime (t. III, 43-48) į pareiškėjo apeliacinį skundą, nurodo, kad su juo nesutinka.

Teigia, kad aptariamas žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo NŽT, todėl pagal Taisyklių 25 punktą ginčijamą 2011 m. kovo 31 d. raštą NŽT priėmė veikdama savo vardu ir kaip žemės sklypo teisėta savininko atstovė. Trečiojo suinteresuoto asmens pageidaujamo eksploatuoti kasybos sklypo ribos, kurios sutapo su aptariamo žemės sklypo ribomis, ginčijamu NŽT raštu buvo suderintos NŽT, kuri veikė ne tik savo bet ir kaip žemės sklypo savininkės teisėta atstovė, todėl jokio papildomo privalomo derinimo su pareiškėju, kuriam jau nuo 2011 m. kovo 14 d., kuomet buvo priimtas Geologijos tarnybos įsakymas Nr. 1-54, buvo panaikintas išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes žemės sklype, atlikti nebuvo jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas, nepaisant to, kad faktiškai nenaudojo žemės sklypo vis tiek nepagrįstai save identifikuoja kaip žemės sklypo vienintelį naudotoją ir tuo pagrindu visiškai nepagrįstai ir nesąžiningai motyvuoja savo apeliacinį skundą.

Dėl prašymo nagrinėjimo termino pažymėjo, kad Geologijos tarnybos ginčijamo įsakymo dalies priėmimo metu, t. y. 2011 m. liepos 1 d., Geologijos tarnyba nebuvo gavusi jokių kitų asmenų (įskaitant pareiškėją), o tik trečiojo suinteresuoto asmens, prašymą išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes aptariamo žemės sklypo ribose. Pareiškėjas prašymą Geologijos tarnybai išduoti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes žemės sklypo ribose pateikė tik 2011 m. rugsėjo 6 d.

Nurodo, kad 2011 m.  liepos 1 d. pareiškėjui Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka nebuvo išduotas joks leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, esančias aptariamame žemės sklype, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka buvo nutraukta žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su pareiškėju, joks teismas nebuvo pritaikęs pareiškėjo naudai jokių reikalavimo užtikrinimo ar laikinųjų apsaugos priemonių, kurios būtų kaip nors apribojusios Geologijos tarnybą priimti ginčijamą įsakymo dalį, todėl ji priimta nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, atsakovas visiškai teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 6 d. prašymą išduoti leidimą naudoti telkinio išteklių dalį, esančią žemės sklypo ribose (Taisyklių 48.7 p.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra gautas apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą proceso šalims nustatyta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl prašymo argumento, jog byloje būtina tirti daug įrodymų, pažymėtina, jog įrodymus tiria teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl tinkamam įrodymų ištyrimui žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Atsakant į argumentą, jog nuo apeliacinės bylos nagrinėjimo formos skiriasi šalių teisių apimtis, žodinio bylos nagrinėjimo metu apeliantas turi teisę ne tik išdėstyti apeliacinio skundo motyvus, bet ir pareikšti samprotavimus dėl gautų atsiliepimų į apeliacinį skundą, pažymėtina, kad net ir sutinkant su teiginiu, jog šalių teisių apimtis skiriasi priklausomai nuo to ar byla narinėjama rašytinio, ar žodinio proceso metu, teisių apimtis kinta visoms bylos šalims vienodai, be to, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka apelianto teisė duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams (ABTĮ 53 str. 2 d.) išlieka, tai daroma raštu. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašto Nr. 48SS-578 (I t., b. l. 115) (toliau – ir NŽT skyriaus raštas), kuriame nurodoma, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neprieštarauja, jog UAB „Pagirių Nesta“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Papiškių žvyro telkinyje, Papiškių kaime, Vilniaus rajone, kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ bei dėl Geologijos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1-122 (I t., b. l. 101) (toliau – ir Įsakymas) dalies, kuria nuspręsta išduoti UAB „Pagirių Nesta“ pakartotinį leidimą Nr. 31p-11 (toliau – ir Pakartotinis leidimas) naudoti Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo ginčijami aktai susiję ne tik tarpusavyje, tačiau ir su kitais bylos dalyvių priimtais teisės aktais ir atliktais veiksmais bei siekiant aiškumo, tikslinga aptarti šiai bylai aktualių aplinkybių chronologiją.

2007 m. rugpjūčio 17 d. Geologijos tarnyba pareiškėjui išdavė leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklius pagal naudojimo sutarties sąlygas (toliau – ir Leidimas) (II t., b. l. 41).

2008 m. balandžio 23 d. pareiškėjas su Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią pareiškėjui 25 metams išnuomotas ginčo žemės sklypas (I t., b. l. 7–8).

2011 m. sausio 18 d. Geologijos tarnyba informavo pareiškėją, kad turimais duomenimis, Papiškių telkinyje žvyro išteklių gavyba nevykdoma nuo 2002 metų. Nurodė, kad pagal Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Papiškių telkinio žvyro išteklių naudojimo sutarties 11 punktą, pareiškėjas įpareigotas tuo atveju, jei žvyro gavyba mažesnė nei 10 tūkst, kub. m, markšeiderinius matavimus atlikti ne rečiau kaip kas treji metai. Po 2006 m. gruodžio 22 d. Papiškių telkinio markšeideriniai matavimai nebuvo atliekami. Be to, pareiškėjas vėluoja ir tik po daugkartinių priminimų telefonu pateikia metines kasybos ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo paprašyta pateikti teisės aktų nuostatas atitinkantį Papiškių telkinio markšeiderinį planą, sudarytą 2010 m. gruodžio 31 d. būklei, šio telkinio išteklių naudojimo projektą ir išsamų paaiškinimą apie bendrovės ketinimus dėl tolesnio Papiškių telkinio žvyro išteklių naudojimo. Nurodyta, jog neįvykdžius šių reikalavimų iki 2011 m. kovo 1 d. pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimas bus panaikintas, remiantis Taisyklių 64.2.5. ir 64.2.8 punktų nuostatomis (I t., b. l. 125).

2011 m. kovo 14 d. Geologijos tarnybos įsakymu pareiškėjui išduoto Leidimo galiojimas panaikintas nuo 2011 m. kovo 21 d. (I t., b. l. 132).

2011 m. kovo 31 d. į Geologijos tarnybą su prašymu išduoti pakartotinį leidimą naudoti Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį ir Merešlėnų žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį, papildant Vilniaus rajono Papiškių žvyro telkinį 8,67 ha plotu, kreipėsi UAB „Pagirių Nesta“ (I t., b. l. 114). Kartu su prašymu buvo pateiktas skundžiamas NŽT skyriaus raštas, kuriame, minėta, nurodoma, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neprieštarauja, jog UAB „Pagirių Nesta“ būtų išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas žemės sklype, kuris valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“. Rašte taip pat pažymėta, kad, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nurodytas žemės sklypas bus išnuomotas įmonei, kuri pateiks Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (I t., b. l. 115).

2011 m. kovo 31 d. pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 48SD-1855 (I t., b. l. 116) informuotas, jog Geologijos tarnybai panaikinus Leidimą, įmonė neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytų valstybinės žemės išnuomojimo sąlygų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsniu pranešta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis ginčo žemės sklypui bus nutraukta nuo 2011 m. birželio 1 d.

2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi (administracinė byla Nr. I-2997-484/2011) pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Geologijos tarnybos 2011 m. kovo 14 d. įsakymo panaikinimo paduoti buvo atmestas, skundą priimti atsisakyta. Ši nutartis palikta nepakeista Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 rugsėjo 12 d. nutartimi atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą.

2011 m. birželio 27 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius įsakymu nutraukė su pareiškėju sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį (II t., b. l. 50).

2011 m. liepos 1 d. skundžiamu Geologijos tarnybos Įsakymu nutarta UAB „Pagirių Nesta“ išduoti Pakartotinį leidimą naudoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kaišialakių Pagirių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį bei Merešlėnų ir Papiškių žvyro ir smėlio telkinių žvyro išteklių dalį pagal naudojimo sutarčių sąlygas (I t., b. l. 101).

2011 m. liepos 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymą dėl nuomos sutarties nutraukimo (I t., b. l. 9?13). Galutinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

2011 m. liepos 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones ? sustabdė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. birželio 27 d. įsakymo galiojimą ir uždraudė kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuomos sutarties išregistravimo (I t., b. l. 14?15).

Dėl NŽT skyriaus rašto teisėtumo

Pareiškėjas NŽT skyriaus raštą ginčija teigdamas, kad buvo pažeistas Taisyklių 25 punktas, nes Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius su pareiškėju, kaip tuometiniu išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudotoju (nuomininku), nederino dėl išnuomoto žemės sklypo priimamų sprendimų, nors nei nuomos sutartis, nei galiojantys teisės aktai nesuteikė nuomotojui teisės vienašališkai priiminėti tokio pobūdžio sprendimų, susijusių su išnuomotos žemės valdymu ir naudojimu, o minėtas Taisyklių punktas suteikia teisę derinti Geologijos tarnybai teikiamus prašymus arba planus tik tuo atveju, kai žemės sklypas nėra perduotas naudotis kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

Taisyklių 25 punktas numato, kad Lietuvos geologijos tarnybai teikiamas prašymas arba planas turi būti suderintas su žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu padaliniu (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys), Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu (išskyrus atvejus, kai pateikiami šių Taisyklių 22.6 punkte nurodyti dokumentai) ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritoriniu padaliniu. Prašymo arba plano su Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu derinti nereikia, jeigu kartu su prašymu naudoti anksčiau naudotą objektą pateikiamas patvirtintas šio objekto naudojimo projektas arba jeigu prašoma išduoti leidimą naudoti požeminio vandens išteklius. Jeigu naudingųjų iškasenų ištekliai planuojami naudoti tik požeminiu būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir priimtas sprendimas, kad planuojama ūkinė veikla planuojamo požeminės kasybos sklypo ribose yra leistina, prašymas arba planas derinamas tik su tuo žemės savininku ar žemės naudotoju, valdytoju, kurio žemės sklype numatyta planuojama antžeminė veikla.

Šios nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog prašymas ar planas, be kitų normoje nurodytų subjektų, turi būti derinamas arba su žemės savininku, arba su naudotoju, arba su valdytoju. Lyginant su naudotoju ar valdytoju, savininko, kaip nuosavybės teisės subjekto, teisių apimtis yra didžiausia, nes jis į konkretų daiktą turi tiek valdymo, tiek naudojimo, tiek disponavimo teises, o naudotojo ar valdytojo teisių apimtis mažesnė. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog būtent savininkas yra tas asmuo, su kuriuo pirmiausia turi būti derinamas prašymas ar planas. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas yra valstybinis, jo savininkas ? Lietuvos Respublika, o patikėtinis – NŽT (Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.; I t., b. l. 36?37). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius skundžiamame NŽT skyriaus rašte turėjo teisę išreikšti valią dėl leidimo UAB „Pagirių Nesta“ išdavimo ir kaip žemės savininko atstovas, pareiškėjo kaip žemės naudotojo sutikimas šiuo atveju nebuvo būtinas.

Skundžiamame NŽT skyriaus rašte taip pat nurodyta, jog vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nurodytas žemės sklypas bus išnuomotas įmonei, kuri pateiks Geologijos tarnybos leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Atsižvelgiant į šią nuostatą, bei tai, jog NŽT skyriaus rašto surašymo metu pareiškėjui išduotas Leidimas jau buvo panaikintas, aptarta skundžiamo NŽT skyriaus rašto dalis taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

Pareiškėjui nenurodžius ir teismui nenustačius jokių kitų NŽT skyriaus rašto neteisėtumo aspektų, darytina išvada, jog jis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Geologijos tarnybos Įsakymo dalies teisėtumo

Įsakymo dalies neteisėtumą ir reikalavimą jį panaikinti pareiškėjas, be jau aptaro argumento, jog neturint pareiškėjo pritarimo prašymui dėl leidimo išdavimo, buvo pažeistas Taisyklių 25 punktas, grindžia tuo, jog buvo pažeistas taip pat ir Taisyklių 46 punkte nustatytas 30 dienų terminas prašymo dėl leidimo išdavimo nagrinėjimui.

Dokumentus, kurie turi būti pateikti siekiant gauti leidimą (pakartotinį leidimą) bei jiems keliamus reikalavimus nustato Taisyklių 22?31 punktai. Dėl to, jog UAB „Pagirių Nesta“ pateikė leidimo išdavimui reikalingus dokumentus ginčo nėra, pareiškėjas ginčija tik tai, jog nebuvo jo sutikimo, kuris jo nuomone, reikalingas pagal Taisyklių 25 punktą. Tačiau, kaip minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pritarimas UAB „Pagirių Nesta“ prašymui nebuvo būtinas. Prašymas buvo suderintas su visais Taisyklėse nurodytais šiam atvejui turinčiais pritarti subjektais (NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniu padaliniu).

Iš Geologijos tarnybos Komisijos posėdžio protokolo (I t., b. l. 45?46; 102?103) matyti, jog sprendžiant dėl Pakartotinio leidimo išdavimo buvo įvertinta ir tai, jog Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. kovo 31 d. rašte Nr. 48SS-578 buvo nurodyta, kad žemės sklypas, apimantis UAB „Pagirių Nesta“ pageidaujamą naudoti Papiškių telkinio dalį, išnuomotas UAB „Tarptautinė statybos korporacija“, Geologijos tarnyba 2011 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 6.3-1.7-860 (I t., b. l. 111) kreipėsi į minėtą žemėtvarkos skyrių, prašydama patikslinti, ar galiojanti žemės nuomos sutartis nesudarys papildomų kliūčių UAB „Pagirių Nesta“ rengiant projektinę dokumentaciją dėl Papiškių telkinio įsisavinimo ir ar po leidimo išdavimo žemės sklypas bus išnuomotas šiai bendrovei. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 48SS-869 (I t., b. l. 110) informavo, kad žemės nuomos sutartis sudaryta su UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ bus nutraukta nuo 2011 m. birželio 1 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina ir bylos medžiaga, nenustačius Taisyklėse (48 p.) numatytų pagrindų atsisakyti leidimą išduoti, darytina išvada, jog Įsakymas išduoti Pakartotinį leidimą priimtas pagrįstai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad buvo viršytas Taisyklėse numatytas 30 dienų terminas, nelaikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, todėl nėra pagrindo Įsakymo dalį naikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Šią išvadą pagrindžia ir tai, jog UAB „Pagirių Nesta“ 2011 m. balandžio 29 d. raštu (I t., b. l. 113) Geologijos tarnybos prašė atidėti jos prašymo išduoti pakartotinį leidimą nagrinėjimą iki bus nutraukta žemės nuomos sutartis su UAB „Tarptautinė statybos korporacija“; procedūra atnaujinta gavus 2011 m. birželio 28 d. Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 48SS-1541 (I t., b. l. 108, 109), informuojantį apie valstybinės žemės nuomos sutarties su pareiškėju nutraukimą, o Įsakymas išduoti pakartotinį leidimą UAB „Pagirių Nesta“ priimtas 2011 m. liepos 1 d. Taigi nustatytas terminas viršytas nežymiai.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog tuo atveju, kai prašymas dėl leidimo išdavimo negali būti tenkinamas per teisės aktuose nustatytą terminą dėl to, kad tam nėra visų būtinų sąlygų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir vėliau, nes priešingas teisės aktų aiškinimas pažeistų teisėtų lūkesčių principą ir pareiškėjo, kuris 2011 m. balandžio 30 d. buvo žemės sklypo nuomininkas, teises.

Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, pirma, iki UAB „Pagirių Nesta“ prašymo sustabdyti prašymo nagrinėjimą, terminas sprendimui priimti nebuvo suėjęs, o atnaujinus prašymo nagrinėjimą, pagrindo neišduoti leidimo jau nebuvo, nes žemės nuomos sutartis su pareiškėju jau buvo nutraukta, teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo taikymo dar nebuvo priimta. Antra, apie tai, kad žemės nuomos sutartis su pareiškėju bus nutraukta nuo 2011 m. birželio 1 d. Geologijos tarnyba žinojo iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 48SS-869, o pareiškėjas apie tai, kad sutartis nuo nurodytos datos bus nutraukta buvo informuotas 2011 m. kovo 31 d. raštu Nr. 48SS-1855. Taigi, sutikti su teiginiu, jog taip buvo pažeistos pareiškėjo teisės negalima.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiama Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodyta apimtimi pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.