Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-491/2018

Proceso Nr. 1-01-1-38199-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.4.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio, 

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant :

prokurorei Daliai Styrienei,

nukentėjusiosios Ž. S. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, 

gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Ž. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) bauda.

Į šią bausmę buvo įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. (viena diena). 

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti 2 metams.  

Iš D. S. buvo priteista : Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui –2217,02 Eur turtinei žalai atlyginti, bei nukentėjusiajai Ž. S. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. S. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. 20.03 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,88 promilės), vairuodamas H. S. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių kitų eismo dalyvių saugumui, 14 punktą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, 125 punktą – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu „BMW 528i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Ž. S., dėl ko nukentėjusiajai Ž. S. dėl dešinio šokikaulio lūžimo, kairio blauzdikaulio apatinio galo ir kairių padikaulių lūžimų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam keleiviui P. S. dėl dešinio riešo sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Ž. S. prašo iš nuteistojo D. S. jai priteistą neturtinę žalą padidinti iki 50000 Eur ir priteisti iš jo 86,45 Eur išlaidų antstoliui.
1. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl ko nuosprendžiu iš nuteistojo D. S. jai priteisė aiškiai per mažą ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji skunde dėsto, kad dėl byloje nustatyto jos sužalojimo – daugybinių kojų kaulų lūžių, ji ilgai negalėjo vaikščioti, gulėjo, po to naudojosi neįgaliojo vežimėliu, buvo keletą kartų operuota, operacija yra numatyta ir ateityje. Jos sveikatos būklė ir šiuo metu nėra gera, jai sunku judėti, reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba, dėl tokios būklės ji negali dirbti. Pažymi, kad viso gydymo metu laukėsi, nėštumas ir gimdymas buvo sunkūs, nėštumo metu jautė silpnumą, pykino, negalėjo pasirūpinti nei pačia savimi, nei mažamete dukra. Šiuo metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų taip pat neturi galimybės viena pasirūpinti savo dukromis, tinkamai jas auklėti, su jomis žaisti. Jos mažesnioji dukra yra silpnos sveikatos, nuolat serga, pasak gydytojų, taip yra dėl eismo įvykio metu jos patirto šoko. Tačiau teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, šių jos nurodytų aplinkybių neįvertino, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad jos dukra, kuriai įvykio metu buvo beveik dveji metai, irgi patyrė stresą, dabar ji miegodama šūkauja, šlapinasi į lovą, dažnai serga įvairiomis ligomis, ko iki įvykio nebuvo. Akcentuoja ir tai, kad jos patirti sužalojimai turės ir liekamųjų reiškinių. Pasak nukentėjusiosios, šios jos nurodytos aplinkybės patvirtina jos dideles dvasines kančias, nuolat patiriamą fizinį skausmą, dėl negalėjimo normaliai judėti ji negali tinkamai pasirūpinti savo šeima, dirbti, palaikyti socialinius ryšius su kitais asmenimis.
2. Taip pat nukentėjusioji skunde akcentuoja ir tai, kad teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neįvertino, kad įvykio metu D. S. buvo neblaivus, bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Be to, procesas šioje byloje tęsėsi ilgai, tačiau per visą šį laiką, nuteistasis jos neatsiprašė, nepasiteiravo apie jos sveikatą, niekaip jai nepadėjo, nesiteiravo, ar jai reikalinga kokia nors pagalba. Nors teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis turi darbą ir galimybę atlyginti ieškinį, tačiau jis jai padarytos žalos nepradėjo atlyginti. Nukentėjusioji mano, kad D. S. iš tikrųjų nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pasak jos, 50000 Eur yra ta suma, kuri atitiktų jos patirtus išgyvenimus, padėtų bent minimaliai jai pragyventi su dukromis, tęsti gydymą.  
3. Cituodama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnį, nukentėjusioji skunde teigia, kad ji patyrė 86,45 Eur išlaidas antstoliui, kai į jį kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuteistojo turtui. Šias jos išlaidas patvirtinantys dokumentai yra byloje, todėl teismas šių išlaidų iš nuteistojo jai nepriteisė nepagrįstai. 
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savo pozicijos dėl apeliacinio skundo nesuformulavo, tiesiog nurodė, jog apeliacinio skundo tenkinimas ar atmetimas negali turėti įtakos Biuro teisėms ir pareigoms.    
4. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Ručienė prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė ir gynėjas prašė skundą tenkinti iš dalies – nuosprendį pakeisti tik priteisiant nukentėjusiajai jos patirtas išlaidas mokant antstoliui.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.   
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusioji Ž. S., kuri skunde nurodė du esminius reikalavimus : padidinti jai iš nuteistojo D. S. priteistą neturtinę žalą iki 50000 Eur, ir priteisti iš jo 86,45 Eur išlaidų antstoliui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus bei laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, išdėsto motyvuotas išvadas dėl šio apeliacinio skundo esmės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

7. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji Ž. S. ginčija jai iš nuteistojo D. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai sumažino jos civilinio ieškinio sumą dėl neturtinės žalos dydžio nuo 50000 iki 10000 Eur, kadangi jos patirtas skausmas, nepatogumai ir išgyvenimai tokio piniginio dydžio neatitinka. Ji prašo iš nuteistojo D. S. jai priteistą neturtinę žalą padidinti iki 50000 Eur. Tačiau kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo nukentėjusiosios reikalavimu, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai jai priteisė 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.    
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai išdėstė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą neturtinės žalos sąvoką, kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl tokios žalos atlyginimo, pagrįstai akcentavo siekį protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat visiškai teisingai nurodė, kad priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Papildomai pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
9. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgė į nuteistojo D. S. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiosios Ž. S. patirtą skausmą ir nepatogumus, sužalojimų pobūdį, ilgą gydymosi ir reabilitacijos laikotarpį, liekamuosius reiškinius sveikatai, jų įtaką gyvenimo kokybei. Atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus, vidinę depresiją, baimę dėl dukros ir būsimo kūdikio, nepatogumus kasdienėje veikloje, kad dėl patirtų sužalojimų – dešiniojo šokikaulio skeveldrinio lūžimo su panirimu, kairiųjų abiejų kulkšnių lūžimų, kairiojo blauzdikaulio apatinio galo intrasąnarinio lūžimo, kairiųjų I-V padikaulių lūžimų su panirimu, kairiojo vidinio čiurnikaulio pleištuko lūžimo, ji buvo operuojama ne vieną kartą, ilgą laiką negalėjo laisvai judėti, privalėjo gulėti, po to naudojosi neįgaliojo vežimėliu, kas sudarė ypatingus nepatogumus, negalėjo pasirūpinti šeima, dirbti ar padėti buityje, dar iki dabar jaučia eismo įvykio pasekmes, kadangi sunku vaikščioti, vis dar jaučia papildomą skausmą, jai numatytas ir operacinis gydymas ateityje. Nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas tinkamai nevertino jai dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių, gydymosi trukmės, liekamųjų reiškinių, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ir pakankamai išsamiai įvertino tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydžiui pagrįsti svarbias aplinkybes. Nukentėjusiosios Ž. S. skunde nurodytos aplinkybės nėra naujos ar iš esmės keičiančios pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį.  Nagrinėjamu atveju eismo įvykio sukeltos pasekmės, gydymosi trukmė bei liekamieji reiškiniai buvo vertinami kartu su kitomis šio klausimo išsprendimui svarbiomis aplinkybėmis, be kita ko, nuteistojo neatsargia kalte, jo turtine padėtimi, jo galimybe atlyginti neturtinę žalą. Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai 10000 Eur neturtinės žalos dydį, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnį bei įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, todėl teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas ir adekvatus byloje nustatytų aplinkybių visumoje. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino nukentėjusiajai Ž. S. 5000 Eur neturtinės žalos, iš nuteistojo D. S. pagrįstai buvo priteista likusi – 5000 Eur, suma neturtinei žalai atlyginti.   
10. Atsižvelgdama į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nukentėjusiajai Ž. S. priteistas 10000 Eur neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus ir iš esmės neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Ž. S. reikalavimas padidinti iš nuteistojo D. S. priteistiną neturtinę žalą iki 50000 Eur yra neadekvatus ir neteisingas, todėl negali būti tenkinamas.

Dėl išlaidų antstoliui priteisimo

11. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti jai 86,45 Eur išlaidų antstoliui, pripažinus jas proceso išlaidomis. Skunde ji teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl jų iš viso nepasisakė, nors į bylą buvo pateikti šias išlaidas įrodantys įrodymai. Šis prašymas tenkinamas.
12. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro : 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 5) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
13. Iš bylos matyti, kad 2017 m. gegužės 30 d. nukentėjusiosios Ž. S. atstovė advokatė A. Ručienė pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo taip pat prašė laikinai apriboti D. S. nuosavybės teisę jo kilnojamajam ir nekilnojamajam turtą bei piniginėms lėšoms 50000 Eur sumai (2 t., 157 – 160, 171 – 172 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi laikinai apribojo D. S. nuosavybės teisę į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ne didesnei nei 50000 Eur sumai, o tokio turto nesant ar esant nepakankamam, į jo pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, ne didesnei kaip 50000 Eur sumai. Ta pačia nutartimi nukentėjusiajai buvo nurodyta pasirinkti antstolį, kuris surastų ir aprašytų D. S. priklausantį turtą (2 t., 178 – 179 b. l.). Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji Ž. S. kreipėsi į antstolį S. O. G., kuris sudarė D. S. turto aprašą bei areštavo D. S. turtą vykdydamas 2017 m. birželio 1 d. teismo nutartį (3 t., 1, 2 b. l.). Kreipdamasi į antstolį dėl minėtos teismo nutarties vykdymo nukentėjusioji patyrė 86,45 Eur išlaidų už antstolio paslaugas (3 t., 94, 95 b. l.). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Ručienė prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistojo, tačiau pirmos instancijos teismas šio klausimo neišsprendė, dėl šių išlaidų nuosprendyje iš viso nepasisakė.
14. Kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios prašomi priteisti 86,45 Eur antstoliui buvo sumokėti siekiant pabaigti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo procesą, kuomet buvo surastas ir areštuotas nuteistojo turtas. Tokios išlaidos, kuriomis siekiama apginti savo teises ir teisėtus interesus, yra proceso išlaidos todėl jos turėjo būti nukentėjusiajai išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai byloje išspręsto proceso išlaidų priteisimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

15. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Ručienė pateikė dokumentus, kad nukentėjusioji už jos paslaugas ruošiantis bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Eur, ir prašė šią sumą priteisti iš nuteistojo. Byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2018 m. gegužės 25 d. advokatei už jos teisines paslaugas buvo sumokėta 1000 Eur (4 t., 49 b. l.).
16. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
17. Kolegija pažymi, kad priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti įprastai atsižvelgiama į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek užtruko pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bei kitas aplinkybes.
18. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė tik nukentėjusioji Ž. S., taigi tik ji iniciavo apeliacinį procesą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad advokatė A. Ručienė paruošė šį apeliacinį skundą. Jame keliami iš esmės tik neturtinės žalos dydžio nustatymo pagrįstumo ir nukentėjusiosios išlaidų antstoliui priteisimo klausimai, ir tenkinamas tik vienas iš reikalavimų. Paties apeliacinio skundo apimtis nėra didelė – 4 lapai, iš kurių nemažą dalį užima nuosprendžio ir įstatymų citavimas, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai. Ši byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 4 tomai. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovė advokatė A. Ručienė. Jos teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtis nebuvo didelė – vyko du trumpi teismo posėdžiai (iš viso 20 minučių), nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas. Įvertinusi tai kolegija sprendžia, kad už atstovės paslaugas apeliacinės instancijos teisme prašoma priteisti 1000 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokatės atliktam darbui, todėl ši suma mažintina iki, kolegijos vertinimu, teisingos ir protingos sumos – 100 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendį pakeisti :

Priteisti iš nuteistojo D. S. nukentėjusiajai Ž. S. 86,45 Eur proceso išlaidų už antstolio paslaugas.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo D. S. nukentėjusiajai Ž. S. išieškoti 100 Eur už jos atstovės teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas              Valdas Meidus

Teisėjai               Sigitas Bagdonavičius

              Algirdas Gaputis