Civilinė byla Nr. 2-1004-892/2021

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02126-2019-6

   Procesinio sprendimo kategorijos:

   2.6.16.8; 3.1.10.4; 3.1.2.2.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos Vardu

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui 

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Justinai Baumilienei  

atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovei Aurimai Račkytei 

atsakovui P. D.

trečiajam asmeniui V. R.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“, P. D. dėl administracinių aktų bei žemės sklypų teisinės registracijos panaikinimo, tretysis asmuo V. R..

Teismas

    n u s t a t ė :

1. Ieškovė patikslinusi reikalavimus (DOK-434-892, V t., b. l. 5 - 15) prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau ir – NŽT) Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 51FPĮ-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 51SK-289- (14.51.98.) (toliau – ir Sprendimas); 3) panaikinti žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją nekilnojamojo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registraciją nekilnojamojo turto registre; 4) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu V. R. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iš P. D. nusipirko 30/165 dalį 1,65 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei su sutuoktiniu V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 3638/20008 dalys paminėto Žemės sklypo, o P. D. nuosavybės teise priklauso 16370/20008 dalys Žemės sklypo. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovės su sutuoktiniu nupirktos 30/165 dalys naudojimosi tvarkoje pažymėta indeksu „A“, o P. D. priklausančios 135/165 dalys pažymėtos indeksu „B“. Atlikus paminėto žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo iki 2,0008 ha. Ieškovė su sutuoktiniu siekdami atidalinti savo Žemės sklypo dalį savo lėšomis parengė paminėto žemės sklypo ir greta esančių žemės sklypų: 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,29 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė ir jos sutuoktinis 2013 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu per Vilniaus miesto 19-ąjį notarų biurą kreipėsi į bendraturtį P. D. prašydami pastarojo pritarimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, tačiau toks pritarimas nebuvo gautas. Ieškovė su sutuoktiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti ieškovų teisę be P. D. sutikimo pagal UAB „Geovisata“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą atidalinti Žemės sklypą, tačiau reikalavimai buvo atmesti. Praėjus kuriam laikui ir patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Žemės sklypą ieškovė visiškai atsitiktinai pastebėjo, kad bendras žemės sklypas yra padalintas į atskirus keturis sklypus. Ieškovė teigė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis V. R. nieko nežinojo ir nebuvo informuoti apie jokius bendro žemės sklypo pertvarkymo projektus, nesutiko su bendro sklypo padalijimu ir nesudarė dėl to jokios sutarties. Ieškovė kreipėsi su prašymu į NŽT Elektrėnų skyrių, prašydama pateikti informaciją ir aktus dėl Žemės sklypo padalijimo. Paaiškėjo, kad Žemės sklypo pertvarkymo projektas buvo patvirtintas NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. kovo 1 d. Įsakymu, o minėtu projektu suformuotų naujų 3 žemės sklypų - kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos buvo patvirtintos NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo Sprendimu Nr. 51SK-289-(14.51.98.). Ieškovė kreipėsi su skundu į NŽT, prašydama įvertinti tokius savo teritorinio skyriaus vedėjo veiksmus. NŽT 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1SS-877-(8.5) informavo, kad buvęs parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau - Projektas) buvo pateiktas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, kuris 2015 m. gegužės 15 d. parengė teigiamą žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPA-2424-(8.18), tačiau nurodė pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas Žemės sklypo bendraturčio V. R. raštiškas pritarimas arba atitinkamas teismo sprendimas. NŽT rašte taip pat nurodė, kad ,,atsižvelgiant į bendraturčio V. R. 2007 m. spalio 25 d. Pareiškimą, kuriame nurodoma, jog jis sutinka, kad P. D. atidalintų jam priklausančias dalis Žemės sklypo [...] bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus, Skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 1 d. Įsakymu buvo patvirtintas parengtas Projektas.“ Atsakovo rašte konstatuota, kad „parengtas Projektas buvo patvirtintas nesant raštiškam bendraturčio pritarimui 2015 m. parengtam Projektui arba teismo sprendimo, leidžiančio pagal parengtą projektą vykdyti žemės sklypo pertvarkymą, kaip tai reglamentuota Taisyklių nuostatose“. NŽT savo rašte taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Projektas jau yra įgyvendintas atliekant kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bei į tai, kad NŽT negali kreiptis į teismą dėl savo sprendimo panaikinimo, ieškovė turi teisę reikšti skundą dėl Projekto ir kadastrinių matavimų tiesiogiai teismui. Ieškovė nurodė, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Tai lemia, kad Žemės sklypas galėjo būti padalintas tik po to, kai jo bendraturčiai sudarys atitinkamą notariškai tvirtinamą sutartį. Tokios sutarties sudaryta nebuvo, dėl to atsakovas NŽT ginčijamais sprendimais suformuodamas atskirus žemės sklypus bei nustatydamas jų kadastro duomenis, o atsakovas VĮ ,,Registrų centras“ įregistruodamas atskirus žemės sklypus, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl ko jų priimti sprendimai pripažintini neteisėtais. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygos, kurių laikomasi, svarstant ir tvirtinant žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - ir Taisyklės), 66 punktas nustato, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius(-iai), žemės sklypo(-ų) savininkas(-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis(-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti NŽT struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, ieškovės (ginčo žemės sklypo bendrasavininkės) pritarimas buvo būtinas, rengiant minėtą sklypo atidalinimo projektą. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad bendrasavininkams nesusitariant dėl turto atidalinimo (ką patvirtina Trakų rajono apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla), žemės sklypo bendraturtis P. D. dėl turto atidalinimo, vadovaujantis CK 4.80 straipsnio nuostatomis, būtų kreipęsis į teismą. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad Taisyklių 81 punkte, kuris reglamentuoja projektų įgyvendinimo tvarką, nustatyta, kad pagal Projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), parengiamos jų kadastro duomenų bylos. Taisyklių 82 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, vadovaudamiesi NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais pertvarkyti žemės sklypus ir nustatyti jų kadastro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka: 82.1. sudaro notariškai tvirtinamas sutartis dėl žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, sujungimo ar perdalijimo, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas (sklypai) priklauso vienam asmeniui; 82.2. teikia duomenis NTR dėl žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimo (perdalijimo atveju) arba dėl žemės sklypų, turėtų iki padalijimo, atidalijimo ar sujungimo sutarties sudarymo, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų išregistravimo bei žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo Projektą, teisių į juos, šių teisių suvaržymo ir juridinių faktų įregistravimo. Pagal Taisyklių 83 punktą, ginčai dėl suformuotų ar pertvarkytų valstybinės žemės sklypų ribų nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka, kitais atvejais - teismine tvarka. Teisminėje praktikoje aiškinama, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies ir paminėtų Taisyklių reikalavimų pažeidimas paprastai suponuoja ir viešojo administravimo subjekto sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų, parengtų tikslu atlikti minėtus veiksmus su žemės sklypais, tvirtinimo neteisėtumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438- 1071/2013). Kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 2 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Atsižvelgdama į nurodytą, naujai suformuotų žemės sklypų ir nuosavybės teisių į juos teisinė registracija NTR negalėjo būti atliekama, kadangi P. D. kreipdamasis į atsakovą VĮ „Registrų centras“ nepateikė notarinės bendro žemės sklypo bendraturčių sutarties dėl bendro žemės sklypo padalijimo. Dėl to VĮ „Registrų centro“ veiksmai, kuriais bendro Žemės sklypo įraše įregistruoti duomenys apie šio žemės sklypo performavimą, taip pat Nekilnojamo turto registre įregistruoti trys nauji sklypai, negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad ginčijami NŽT aktai yra priimti ne žemės reformos metu, jie nėra susiję su žemės perdavimu privačion nuosavybėn, o yra priimti ne žemės reformos metu, todėl aktai nėra ir negali būti laikomi nuosavybės teisės įgijimo pagrindais, nes pasibaigus žemės reformai, NŽT nepriima jokių sprendimų, kuriais būtų suteikiama ar keičiama žemės nuosavybės teisės turinys. Tokius sprendimus priima tik žemės sklypo savininkai sudarydami atitinkamus sandorius (pardavimo, dovanojimo, atidalijimo ir kt.) arba teismai.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujama Elektrėnų skyriaus, atsiliepime (V t. b.l. 27-33) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad 2007 m. spalio 25 d. tarp bendrasavininkų buvo pasirašyta notarinė sutartis, kuria nustatytos bendrasavininkams priklausančios žemės sklypo dalys, taip pat patvirtinta naudojimosi tvarka, tokiomis dalimis žemės sklypas ir buvo atidalintas. P. D. daugiau nuosavybės teisių į žemės sklypą negu jam priklausė neįgijo, taip pat atsidalino tą dalį, kuri jam ir priklausė pagal naudojimosi tvarką, todėl priimant ginčijamą 2018 m. kovo 1 d. įsakymą „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ nebuvo pažeistos Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atlikus Taisyklėse numatytas derinimo ir viešinimo procedūras buvo parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, vadovaujantis Taisyklių 65 punktu buvo pateiktas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už žemėtvarkos dokumentų planavimo priežiūrą. Minėtas padalinys 2015 m. gegužės 15 d. parengė teigiamą žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendraturčio raštiškas pritarimas arba, kai sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Atsižvelgiant į bendraturčio V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, kad V. R. sutinka, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis žemės sklypo bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus. 2018 m. kovo 1 d. įsakymu buvo patvirtintas parengtas projektas. Atsakovas pažymėjo, kad pagal registro duomenis nuo 2007 m. lapkričio 16 d. iki 2018 m. balandžio 6 d. žemės sklypo savininkai buvo P. D. ir V. R.,  tik nuo 2018 m. balandžio 6 d. ieškovės prašymu ji tapo žemės sklypo bendrasavininke. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė projekto tvirtinimo metu nebuvo žemės sklypo bendrasavininkė ir nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo tik nuo 2018 m. balandžio 6 d., projektas patvirtintas nepažeidžiant Taisyklių 66 punkto nuostatų, naikinti 2018 m. kovo 1 d. įsakymo nėra teisinio pagrindo. UAB „Geodeziniai matavimai“ pateikė 2018 m. balandžio 13 d. prašymą patikrinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Skyrius nustatė aplinkybes, trukdančias juos suderinti, bei 2018 m. gegužės 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 18 d. patikrinimo aktus bei grąžino bylas vykdytojui taisyti. 2018 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ pakartotinai kreipėsi dėl kadastrinių matavimo bylų patikrinimo ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, Elektrėnų skyriaus vedėjas 2018 m. rugsėjo 18 d. aktais juos suderino. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ir jos sutuoktinis registruotais laiškais buvo informuoti apie kadastrinius matavimus, nurodytu laiku į vietą neatvyko, raštu iki nurodytos datos pastabų ir pretenzijų nepateikė, į 2018 m. birželio 7 d. vykusį ribų ženklinimą neatvyko, todėl vadovaujantis 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktu, darbai buvo tęsiami be kviestinių asmenų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko, registruotu paštu buvo išsiųstas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto kopija ir žemės sklypo plano fragmentas, pranešta, kad jie gali pateikti pastabas raštu. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmentas (ištrauka) buvo įteikta 2018 m. birželio 16 d. V. R. ir 2018 m. birželio 29 d. O. R.. Per nustatytą terminą pastabų nebuvo pareikšta, todėl darbai buvo tęsiami. Suderinus kadastrinių matavimų bylas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo pagrindu buvo pertvarkytas žemės sklypas padalinant jį į keturis žemės sklypus ir patvirtinti naujai suformuotų trijų žemės sklypų kadastro duomenys. Ketvirto žemės sklypo (projektinis Nr. 412-3-1) kadastro duomenys nebuvo tvirtinami, nes tos dalies planų nesuderino žemės sklypo savininkai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, tai yra projektu ir minėtą projektą suderino žemės sklypo savininkai, naikinti kadastrinių matavimų nėra teisinio pagrindo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė, teikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui neprašė naikinti 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, nors apie tokį sprendimą jai buvo žinoma nuo 2019 m. gegužės 8 d., reikalavimas panaikinti minėtą sprendimą pirmą kartą reiškiamas tik 2020 m. kovo 20 d., tai yra praėjus daugiau nei 10 mėnesių, todėl laikytina, kad pareiškėja praleido minėto sprendimo apskundimo terminą ir šiuo pagrindu reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo netenkintinas.  

4. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepime (V 5 t. b.l. 19 – 21) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai ir be jokio ryšio su byloje nagrinėjama situacija remiasi Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsniu, reglamentuojančiu netikslių ir klaidingų duomenų taisymą, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, klaidos gali būti ištaisytos, tik kai jie neatitinka duomenų, kurių pagrindu jie įrašyti arba įrašant duomenis padarytos techninės klaidos. Be to, vadovaujantis Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teritorinio skyriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamo turto netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė neginčija jokio registro tvarkytojo sprendimo, susijusio su Nekilnojamo turto registro įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota procedūra, todėl net nėra aišku, ką šia patikslinto ieškinio dalimi bando įrodinėti ieškovė abstrakčiai darydama nuorodą į minėtą Nekilnojamo turto įstatymo nuostatą, kaip neva patvirtinančią registrų centro veiksmų neteisėtumą. VĮ „Registrų centras“ pažymėjo, kad ji neturi pagrindo vertinti jam pateiktų duomenų apie nekilnojamą turtą teisėtumo. Todėl ieškovės patikslinto ieškinio teiginiai dėl klaidų taisymo procedūros neturi jokio teisinio pagrindo, nes, pirma, turi būti kreipiamasi į registro tvarkytoją, kuris turėtų priimti atitinkamą sprendimą, skundžiamą teisės aktų nustatyta tvarka, antra, nagrinėjama situacija neatitinka teisiniu reguliavimu ir teismų praktika nustatytų klaidų taisymo procedūros pagrindų ir ribų, trečia, nagrinėjamu atveju Nekilnojamo turto registrų duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Atsakovė prašė bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti žemės sklypų registraciją nekilnojamo turto kadastre ir daiktinių teisių į nurodytus žemės sklypus registraciją nekilnojamo turto registre nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Tuo atveju, jei nebūtų tenkintas prašymas nutraukti bylą dalyje dėl teisinės registracijos panaikinimo, minėtą reikalavimą laikyti išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir jį atmesti, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra jokios Registrų centro kaltės ir neteisėtų veiksmų, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

5. Atsakovas P. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Atsiliepime į pareikštą pradinį ieškinį prašė jį atmesti (IV t. b.l. 121).

6. Tretysis asmuo V. R. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 2007 m. spalio 25 d. vienašalis sandoris duotas, nes tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės rengti projektą be bendraturčio sutikimo, tačiau jis buvo duotas su sąlyga, kad bus išlaikyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, tuo tarpu pagal patvirtintą projektą minėta tvarka keičiama neišlaikant proporcijų. Pagal atsakovo P. D. parengtą projektą nelieka bendros ribos su kitu ieškovei priklausančiu žemės sklypu, todėl negalima tų sklypų apjungti. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, kad tvirtinant projektą buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes jis patvirtintas neišnagrinėjus V. R. pretenzijos. Pažymėjo, kad O. R. 2017 m. spalio 25 d. sutikimo dėl žemės sklypo atidalijimo nedavė, be to, minėtas sutikimas nepakeičia Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų dėl nuosavybės įgijimo pagrindų.  

8. Teismo posėdyje atsakovas P. D. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad yra praleisti terminai teisėms ginti. Paaiškino, kad tretysis asmuo V. R. niekada neprieštaravo dėl žemės sklypo atidalijimo į 4 sklypus, (duomenys neskelbtini) jis su sutuoktine aptvėrė tvorą. Kai plotas padidėjo, jis savo gabaliuką pažymėjo. Vėliau norėjo pakeisti formą, kad jo turimi žemės sklypai turėtų bendrą ribą, tačiau patraukus tašką trečiojo asmens norimu būdu atsakovas negalėtų prieiti prie savo sklypų. Vilniaus apygardos teismas ankstesnėje byloje konstatavo, kad atsakovas turi teisę prieiti prie savo žemės sklypų. Patvirtino, kad skundžiamais aktais patvirtintas projektas yra tas pats, kuris buvo teiktas Trakų rajono teisme nagrinėtoje byloje.

9. Teismo posėdyje atsakovės NŽT atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ši byla iškelta tuo pagrindu, jog priimant administracinius aktus nebuvo ieškovės sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal registro duomenis ieškovė nebuvo Žemės sklypo bendrasavininkė, jos pritarimo nereikėjo. Vilniaus apygardos teismas anksčiau nagrinėtoje byloje pagal ieškovės ir trečiojo asmens ieškinį dėl atidalijimo atmetė šiame teismo posėdyje trečiojo asmens išsakytus argumentus dėl taško patraukimo nurodydamas, kad tokiu būdu suformuojant sklypą P. D. neturės priėjimo prie suformuotų sklypų.    

10. Teismo posėdyje atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovė palaikė atsiliepime išsakytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

11. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. R. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sudarant pirkimo – pardavimo sutartį P. D. turėjo teisę rengti projektą. Notarinis sutikimas buvo duotas, kad projektas būtų parengtas pagal naudojimosi tvarką. Paaiškino, kad jis turi daugiau žinių ir galimybių parengti projektą, nes 16 metų vadovauja įmonei, kuri užsiima geodezinių matavimų ir žemėtvarkos darbais. Tretysis asmuo nurodė, kad nesutinka su patvirtintu Žemės sklypo pertvarkymu, nes pagal naudojimosi tvarką buvo nustatyta, kad ties trečiajam asmeniui priklausančiais žemės sklypais bendra riba su ginčo sklypo buvo 32,39 m, o kitame gale sklypo plotis buvo 27,39 m. Po pertvarkymo projekto patvirtinimo ta dalis, kuri ribojosi su trečiajam asmeniui priklausiusiais žemės sklypais taip ir liko 32,39 m, o kita dalis praplatėjo iki 40 metrų. Tokiu būdu buvo neišlaikyta proporcija, patrauktas tik vienas taškas, o vadovaujantis naudojimosi tvarka, abi kraštinės turėjo pasitraukti. Tretysis asmuo paaiškino, kad šiuo metu šalia ginčo sklypo turi tik vieną sklypą ir pagal padalijimą naujai suformuotas sklypas nesiriboja su trečiajam asmeniui priklausančiu kitu sklypu, trūksta apie 1 metro. Minėtą sklypą tretysis asmuo nori sujungti ginčo Žemės sklypo dalimi dėl ūkininko. Jei kita kraštinė būtų 37 ar 38 metrų ilgio, jie ribotųsi apie 6 metrus.

Teismas

    konstatuoja:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tretysis asmuo V. R. (duomenys neskelbtini)  pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš P. D. 30/165 dalis Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)  (IV t. b.l. 118 – 120). Sandorio sudarymo metu šio Žemės sklypo plotas pagal preliminarius matavimus buvo 1,65 ha. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal preliminarų žemės sklypo matavimo planą, V. R. naudojimui paskiriant 30/165 dalių (3 000 m2) naudojimosi tvarkoje pažymėtų indeksu „A“, o P. D. priklausančios 135/165 dalys pažymėtos indeksu „B“. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės sutuoktinis V. R. 2007 m. spalio 15 d. pasirašė pareiškimą, patvirtintą notarės, kuriame nurodė sutinkantis, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis 1,65 ha ginčo Žemės sklypo bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus bei nurodė, kad jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis neturi ir ateityje nereikš (IV t. b.l. 44).

13. Atlikus Žemės sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus bendras žemės sklypo plotas padidėjo iki 2,0008 ha, todėl žemės sklypo bendrasavininkai buvo įpareigoti kompensuoti pinigais valstybei atitinkamų žemės sklypo dalių vertes (NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 31 d. bei 2013 m. sausio 30 d. sprendimai)-(I t. b.l. 74).

14. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 51FPĮ-30-(14.51.112.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7914/0006:116 formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas UAB „Geodeziniai matavimai“ matininko R. P. (IV t. b.l. 29 - 30). Minėto įsakymo pagrindu, atlikus kadastrinius matavimus NŽT Elektrėnų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 51SK-289-(14.51.98.) buvo nuspręsta pertvarkyti Žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdu į keturis žemės sklypus: V. R. Nr. 412-3-1, plotas 0,3638 ha; P. D. Nr. 412-3-2, plotas 0,5400 ha, P. D. Nr. 412-3-3, plotas 0,5270 ha, P. D. Nr. 412-3-4, plotas 0,5700 ha ir patvirtinti žemės sklypų Nr. 412-3-25, 412-3-3, 412-3-4, kadastro duomenis pagal R. P. 2018 m. kovo 27 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (IV t. b.l. 39-4029).

15. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad iki 2018 m. balandžio 15 d. Žemės sklypo dalis buvo registruota tik ieškovės sutuoktino V. R. vardu. Nuo 2018 m. balandžio 16 d. ieškovės ir trečiojo asmens V. R. vardu 2007 m. spalio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu registruotos nuosavybės teisės į 3638/20008 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (IV t. b.l. 47-49, II t. b.l. 21-25). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų matyti, kad atsakovo P. D. vardu 1999 m. spalio 5 d. Apskrities viršininko sprendimo, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. NŽT sprendimo, 2019 m. rugsėjo 21 d. NŽT sprendimo pagrindu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)  bei Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai gauti padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas šioje byloje) bei suformuoti atlikus kadastrinius matavimus. Įrašai galioja nuo 2019 m. sausio 31 d. (III t. b.l. 21-34).  

         Dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 1 d. įsakymą dėl „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“

16. Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2007 m. sausio 3 d. atsakovui P. D. buvo išduotas leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas P. D. nurodė, kad projektavimo sąlygas gavo 2013 m. kovo 28 d. (I t. b.l. 42). Ginčijamu įsakymu parengto projekto data – 2013 m. gegužės 28 d. (IV t. b.l. 116). Įsakymas dėl projekto tvirtinimo priimtas 2018 m. kovo 1 d.

17. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusio Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis numatė, kad

Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
Skundžiamo Įsakymo priėmimo metu galiojusių Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 66 punkte buvo numatyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

18. Taigi, skundžiamo įsakymo priėmimo metu teisės aktai numatė, kad žemės sklypo pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas, kai jam raštiškai pritaria žemės sklypo bendrasavininkai. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė įrodymų, kad iki priimant ginčijamą įsakymą dėl projekto patvirtinimo buvo gautas ieškovės pritarimas 2013 m. gegužės 28 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtam projektui. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad ieškovė ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebuvo žemės sklypo savininkė.

19. Byloje nekilo ginčas dėl tos aplinkybės, kad 2007 m. spalio 25 d. V. R. įgyjant žemės sklypą jis buvo sudaręs santuoką su ieškove, dėl ko darytina išvada, kad Žemės sklypo dalį ieškovė ir tretysis asmuo V. R. įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypą iki ginčijamo įsakymo priėmimo buvo registruotos tik trečiojo asmens V. R. vardu. CK 4.253 straipsnyje numatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nekilnojami daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. CK 6.393 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 3.88 straipsnis 3 dalyje numatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

20. Taigi, nepaisant to, kad ieškovė ginčijamo įsakymo priėmimo metu buvo Žemės sklypo dalies savininkė, šios teisės jai neišviešinus įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, jog 2018 m. kovo 1 d. priimant įsakymą dėl projekto patvirtinimo be ieškovės pritarimo buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir dėl to yra pagrįsta naikinti administracinį aktą. Sutiktina su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos teismo posėdyje išreikšta pozicija, jog institucija nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos domėtis, ar tretysis asmuo V. R. žemės sklypą yra įgijęs ir valdo bendrosios jungtinės nuosavybės, ar asmenine teise. Šioje byloje neturi reikšmės aplinkybė, jog NŽT atstovė dalyvavo Trakų rajono byloje, kurioje ieškovė ir tretysis asmuo buvo pareiškę ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo, nes ginčijamo įsakymo priėmimo metu duomenys apie nuosavybės teisės pobūdį (jungtinė ar asmeninė) galėjo būti pasikeitę (pvz. nutraukus santuoką ar kitu pagrindu). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje (ieškinio 1.10 punktas) teigė, kad ji ir sutuoktinis nebuvo informuoti apie jokius bendro žemės sklypo pertvarkymo projektus. Tačiau teismo posėdyje tiek ieškovės atstovas, tiek tretysis asmuo paaiškino, kad buvo pateikę pretenziją dėl P. D. iniciatyva parengto projekto, iš ko darytina išvada, kad apie projekto rengimą jie žinojo. Aplinkybė, kad P. D. inicijavo žemės sklypo pertvarkymo procedūras, ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo žinoma ir iš Trakų rajono apylinkės teismo bylos. Teismo posėdyje tretysis asmuo V. R. paaiškino, kad jis jau beveik 15 metų vadovauja įmonei, užsiimančiai žemės sklypų formavimo, geodezinių matavimų darbų atlikimu, taigi, tiek ieškovei, tiek jos sutuoktiniui buvo gerai žinomos žemės sklypo pertvarkymo procedūros bei galimos nuosavybės fakto neišviešinimo pasekmės. Tačiau faktas dėl ieškovės nuosavybės teisių buvo išviešintas tik 2018 m. balandžio 16 d.  

21. Aukščiau paminėti argumentai dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės ir jos sutuoktinio žinojimu apie atsakovo P. D. iniciatyva rengiamą projektą nepaneigia, jog remiantis minėtu taisyklių 66 punktu Projekto tvirtinimui buvo būtinas V. R. pritarimas. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba bei P. D. nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. tretysis asmuo buvo davęs sutikimą dėl žemės sklypo pertvarkymo, todėl papildomas jo pritarimas tvirtinant projektą nebuvo būtinas.

22. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas)-(Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-11-413/2020). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018). Paminėti išaiškinimai teismų praktikoje, o taip pat Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 66 punkto nuostatos suponuoja išvadą, jog turi būti gautas bendrasavininko pritarimas konkrečiam projektui, dėl kurio tvirtinimo sprendžiama. Nesant tokio pritarimo, tikrinimo metu nustačius, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, turi būti priimta išvada dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodant pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tačiau paminėtos nuostatos neapriboja asmens teisės iš anksto duoti sutikimą žemės sklypo bendrasavininkui dėl žemės sklypo pertvarkymo jo pasirinktu būdu.

23. Šioje byloje ieškovė pateikė skundą dėl administracinių aktų panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui jį grįsdama administracinių aktų priėmimo procedūrų pažeidimu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad nei ji, nei jos sutuoktinis nebuvo informuotas apie Projekto tvirtinimą ir svarstymą, taigi, reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo grindė Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktai).

24. Kaip jau pasisakyta, ieškovei neišviešinus aplinkybės dėl turto turėjimo jungtinės nuosavybės teise, nepagrįsta teigti, kad skundžiamo akto priėmimas be jos pritarimo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Įrodymų, kad ieškovė šioje byloje būtų įgaliota teikti reikalavimą savo sutuoktinio vardu, nepateikta. Be to, aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 3 punkto nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinis  teismas yra pažymėjęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-706/2013; 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-507-552/2018 58 punktą).

25. Specialioji teismingumo kolegija 2020 m. vasario 13 d. perdavė šią bylą nagrinėti bendros kompetencijos teismui konstatuodama, kad esminis byloje keliamas ginčas yra dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo ribų nustatymo. Taigi, šios bylos esmė yra nustatyti, ar žemės sklypo atidalijimas pagal atsakovo P. D. užsakymu parengtą 2013 m. gegužės 28 d. UAB „UAB „Geodeziniai matavimai“ pažeidė bendraturčių O. R. ir V. R. interesus. Atsakovams ginantis nuo pareikšto reikalavimo remiantis 2007 m. spalio 25 d. V. R. pareiškimu, esminę reikšmę nagrinėjamu atveju minėto sandorio teisinė reikšmė.  

26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka (CK 1.63 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015). Aiškinantis sudaryto vienašalio sutikimo esmę ir turinį bei juo siekiamus tikslus, taikytinos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Vienašalis sandoris, kai jį sudaręs asmuo įsipareigoja kitam asmeniui, gali būti prievolinio teisinio santykio atsiradimo teisinis pagrindas. Europos sutarčių teisės principų PECL 2:107 straipsnyje yra nurodoma, kad pažadas, kuriuo siekiama įsipareigoti be akceptavimo, yra privalomas. Lietuvos teisėje vienašalis įsipareigojimas laikomas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu prievolės tarp jį sudariusio ir kito (trečiojo) asmens atsiradimą, jeigu šis pažadas yra pakankamai apibrėžtas ir išreiškia jį davusio asmens ketinimą įsipareigoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019).

27. Teismo posėdyje ieškovės atstovas paaiškino, kad 2007 m. spalio 25 d. žemės sklypo dalies įgijimo sutartį tretysis asmuo sudarė, nes siekė prie šalia turėtų sklypų prijungti įgyjamo sklypo dalį tikslu vėliau suformuoti vieną didesnį sklypą, todėl žemės sklypo pertvarkymas pagal atsakovo P. D. projektą iš esmės pažeidė ieškovės ir trečiojo asmens teises. Tačiau tiek trečiojo asmens V. R. paaiškinimai teismo posėdyje, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia tokį ieškovės atstovo argumentą, nes iš bylos duomenų matyti, kad šalia ginčo sklypo kitus sklypus tretysis asmuo įgijo gerokai vėliau (2011, 2012 metais)-(I t. b.l. 63-66). Teismo posėdyje ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiškimas buvo pasirašytas, nes pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo reikalingas bendrasavininko leidimas pradėti žemės sklypo pertvarkymo procesą, tačiau tokie argumentai prieštarauja kietiems byloje esantiems įrodymams, nes šalių paaiškinimai teismo posėdyje, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. sausio 3 d., tai yra prieš pasirašant žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas P. D. buvo gavęs Vilniaus apskrities viršininko leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė ir V. R. ankstesnėje byloje teiktame kasaciniame skunde buvo nurodę, kad V. R. P. D. davė leidimą rengti žemės sklypo projektą, nors bendrasavininko leidimo tokio projekto rengimui ir nereikia (I t. b.l. 21-32).

28. Teismo posėdyje atsakovas P. D. paaiškino, kad jis ketino žemės sklypą atidalinti į keturis sklypus, nes sklypas buvo įgytas nuosavybės teisės atkūrimo būdu ir atsakovas turi įsipareigojimą kitiems asmenims, susijusių su Žemės sklypu. Apie atsakovo ketinimą atidalinti Žemės sklypą trečiajam asmeniui V. R. buvo žinoma, todėl jis davė 2007 m. spalio 25 d. sutikimą, kad būtų vykdomas atidalijimas atsakovo pageidaujamu būdu. Atsiliepime į apeliacinį skundą Trakų rajono apylinkės teismo byloje P. D. nurodė, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiškimas suteikė jam prioritetinę teisę spręsti dėl konkrečių sprendinių padalijant sklypą. Susitarimo sudarymas buvo sąlyga, su kuria atsakovas sutiko parduoti žemės sklypą, nes jis turėjo įsipareigojimus kitiems asmenims dėl minėto sklypo pasidalijimo (I t. b.l. 43).

29. Vertinant 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo turinį pažymėtina, kad jame V. R. nurodė sutinkantis, jog P. D. atidalintų jam priklausančias dalis 1,65 ha ginčo Žemės sklypo bet kokiomis sąlygomis į atskirus žemės sklypus bei nurodė, kad jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis neturi ir ateityje nereikš (IV t. b.l. 44). Taigi, pareiškime nėra nurodyta, jog žemės sklypas turi būti atidalijamas tik pagal naudojimosi juo tvarką. Teismo posėdyje tretysis asmuo paaiškino, kad 2007 m. spalio 15 d. davė sutikimą atsakovui P. D. atidalinti jam priklausančias žemės sklypo dalis, tačiau nesutiko dėl trečiajam asmeniui ir jo sutuoktinei priklausančios dalies atidalijimo bet kokiu būdu. Vertinant 2007 m. spalio 25 d. pareiškimą lingvistiškai matyti, jog jame nurodyta, kad duodamas sutikimas dėl P. D. priklausančių dalių atidalijimo, tačiau, sutikime nurodyta, jog jokių pretenzijų dėl aukščiau nurodyto P. D. žemės sklypo dalių atidalinimo į atskirus žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis neturi ir ateityje nereikš. Teismo vertinimu, tretysis asmuo V. R., pasirašydamas pareiškimą turėjo ir galėjo suprasti, jog sklypo pardavėjui duodamas besąlyginis sutikimas atidalinti jam priklausančias dalis reiškia ir trečiajam asmeniui, ir jo sutuoktinei priklausančių dalių atidalijimą. Kaip paaiškino teismo posėdyje atsakovas P. D. bei nepaneigė ieškovė ir tretysis asmuo, 2007 m. spalio 25 d. sandorio sudarymo metu atsakovas P. D. turėjo ketinimą atidalinti žemės sklypą į keturias dalis bei trečiojo asmens (žemės sklypo dalies pirkėjo) sutikimas buvo būtinas, kad nebūtų užkirstas kelias tokius ketinimus įgyvendinti.

30. Įvertinus šalių paaiškinimus dėl sandorio sudarymo aplinkybių, jo tikslo, darytina išvada, kad pirkdamas žemės sklypo dalį tretysis asmuo V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiškimu sutiko su žemės sklypo dalių atidalijimu į atskirus sklypus P. D. nuožiūra (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Pareiškime nėra nurodyta, jog žemės sklypo atidalijimas sietinas tik su nustatyta naudojimosi tvarka, kaip nurodė ieškovės atstovas. Kita vertus, nei ieškovė, nei tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad Žemės sklypo padalijimas pagal atsakovo P. D. projektą iš esmės neatitinka žemės sklypo naudojimosi tvarkos (CPK 178 straipsnis). Be to,  kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 39 punktas). Taip pat pažymėtina, jog vertindamas panašaus pobūdžio (besąlyginį) sutikimą civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017 kasacinis teismas nedarė išvados, kad negalimas atsisakymo į bendrosios nuosavybės teisės dalį sandoris bei nekonstatavo tokio sandorio nesukuriančiu pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017). Minėtoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad sutikimas nėra apribotas laiko atžvilgiu, neapibrėžtam laikui išduoto sutikimo galiojimo pabaigos klausimas sietinas tik su galimybe jį nuginčyti teisme.

31. Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį, sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo, gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. CK 3.96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų davusi sutikimą trečiajam asmeniui pasirašyti 2017 m. spalio 25 d. pareiškimą, tačiau ji minėto sandorio neginčijo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 25 d. pareiškimas buvo duotas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį, todėl jis laikytinas susijusiu su pirkimo – pardavimo sutartimi, o tai reiškia sukuriančiu vienodas teisines pasekmes tiek pirkimo sutartį pasirašiusiam V. R., įgijusiam žemės sklypą abiejų sutuoktinių vardu, tiek jo sutuoktinei ieškovei O. R. (CK 1.5 straipsnis, CK 6.193 straipsnis, CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Tretysis asmuo V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad nesutinka su patvirtintu Žemės sklypo pertvarkymu, nes pagal naudojimosi tvarką ties trečiajam asmeniui priklausančiais žemės sklypais bendra riba su ginčo sklypo buvo 32,39 m, o kitame gale sklypo plotis buvo 27,39 m, po pertvarkymo projekto patvirtinimo ta dalis, kuri ribojosi su trečiajam asmeniui priklausiusiais žemės sklypais taip ir liko 32,39 m, o kita dalis praplatėjo 40 metrų. Tokiu būdu buvo neišlaikyta proporcija, patrauktas tik vienas taškas, o vadovaujantis naudojimosi tvarka abi kraštinės turėjo pasitraukti. Tretysis asmuo V. R. paaiškino, kad šiuo metu šalia ginčo sklypo turi tik vieną sklypą ir pagal padalijimą naujai suformuotas sklypas nesiriboja su trečiajam asmeniui priklausančiu kitu sklypu. Minėtą sklypą tretysis asmuo nori sujungti ginčo Žemės sklypo dalimi dėl ūkininko ūkio šiuo metu.

34. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė O. R. ir V. R. Trakų apylinkės teismui buvo pateikę reikalavimą atsakovui P. D. dėl žemės sklypo atidalijimo pagal jų paruoštą projektą. Minėtoje byloje teismas vertino ieškovų pateiktą pertvarkymo projektą, pagal kurį buvo siekiama atitraukti sklypo ribą vienodu atstumu nuo anksčiau naudoto žemės sklypo dalies ribos, taigi, tapačius argumentus, kuriuos kaip esminį nesutikimo pagrindą teismo posėdyje šioje byloje nurodė tretysis asmuo V. R.. Atsakovas gi gynėsi nuo pareikšto reikalavimo remdamasis 2007 m. spalio 25 d. pareiškimu bei aplinkybe, kad yra inicijavęs Žemės sklypo pertvarkymo procedūras, jo užsakymu yra parengtas Žemės sklypo pertvarkymo projektas. Šioje byloje teismo posėdyje atsakydamas į ieškovės atstovo klausimą atsakovas P. D. nurodė, kad ankstesnėje byloje buvo pateiktas tapatus projektas, kuris patvirtintas šioje byloje ginčijamu įsakymu. Tokią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytinai įrodymai. Nors minėtoje byloje atsakovas P. D. nereiškė reikalavimo dėl atidalijimo jo prašomu būdu, tačiau atsiliepime jis nurodė, kad yra iniciavęs žemės sklypo atidalijimo procesą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovui P. D. Trakų rajono apylinkės teismo byloje pateikus savo argumentus dėl žemės sklypo atidalijimo pagal 2013 m. gegužės 28 d. UAB „UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą sprendinių projektą aplinkybė dėl atsidalijimo pagal minėtą projektą sudarė bylos nagrinėjimo dalyką (CPK 178 straipsnis), todėl ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tokią poziciją išsakė ir ieškovės atstovas šioje byloje teismo posėdžio metu.

35. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d nutartyje, vertindamas atsakovo argumentus visų įrodymų, tame tarpe atsižvelgiant į V. R. 2007 m. spalio 25 d. pareiškimą, kontekste konstatavo, jog dėl bendro sklypo konfigūracijos, visiško stačiakampio ieškovams atidalijamam sklypui suformuoti nėra galimybės, tačiau ilgųjų sklypo ribų lygiagrečios linijos labiausiai atitinka sklypų formavimo taisykles, leidžia atsakovui tokiu pat būdu formuoti jam likusią sklypo dalį ir palieka galimybę formuoti nevaržomą privažiavimą prie formuojamo žemės sklypo Nr. 412-3-4; šios aplinkybės nusveria ieškovo siekį atitraukti sklypo ribą vienodu atstumu nuo anksčiau naudoto žemės sklypo dalies ribos; tai, kad ieškovai naudojamą žemės sklypo dalį užsitvėrė tvora, negali turėti įtakos atsakovo teisių atsidalinti žemės sklypo dalį pagal jo parengtą projektą, kuris labiau atitinka ir sklypų projektavimo taisykles ir nepažeidžia ieškovų teisės atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypo dalį natūra. Teismo išvados dėl žemės sklypo atidalijimo pagal ieškovų projektą, kuriuo abiejų kraštinių taškai atitraukiami vienodu atstumu bei pagal atsakovo iniciatyva parengtą 2013 m. gegužės 28 d. projektą šioje byloje turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje vertindamas šalių argumentus, tame tarpe atsakovo toje byloje P. D. argumentus dėl 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo teisinės reikšmės, konstatavo, jog 2007 m. spalio 25 d. pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka, patvirtina, kad pirkdamas žemės sklypo dalį ieškovas V. R. sutiko, kad sutinka su bet kokiu žemės sklypo dalių atidalijimu į atskirus sklypus.

36. Apibendrinant išdėstytą pažymėtina, kad nors ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad apie Žemės sklypo pertvarkymą ji ir sutuoktinis nebuvo informuoti bei nebuvo gauti jų sutikimai dėl Žemės sklypo pertvarkymo atsakovo pageidautu būdu, dėl ko buvo pažeistos Žemės įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatos, byloje esančių įrodymų visuma, o būtent 2007 m. spalio 25 d. V. R. pareiškimas, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. nutartyje padarytos išvados dėl Žemės sklypo atidalijimo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tvirtinant ginčijamą Įsakymą buvo pažeistos ieškovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teisės, nes bylos duomenys nesuponuoja išvados, jog Žemės sklypo atidalijimas pagal ginčijamu Įsakymu patvirtintą projektą  pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principus.

37. Baigiamosiose kalbose tretysis asmuo V. R. nurodė, kad po 2013 m. sausio 30 d. sprendimo dėl ploto padidėjimo 2007 m. spalio 5 d. sutikimas neteko esmės, dėl ko jis buvo duotas, todėl jis nebuvo ginčytas. Su tokia pozicija nesutiktina. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką neterminuotas vienašalis sandoris galioja iki jis bus nuginčytas. 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymu buvo konstatuota, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, jog žemės plotų skirtumas viršija leistiną paklaidą, todėl bendraturčiai buvo įpareigoti kompensuoti pinigais valstybei žemės sklypo dalies vertę (I t. b.l. 75). Tačiau minėtas įsakymas nereiškia, kad ieškovės ir jo sutuoktinis įgijo papildomą žemės plotą iš valstybės, nes pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas, leistinose ribose, tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas, žemės sklypo ploto pasikeitimai, atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus yra leistini tik su sąlyga, jei dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigūracija) - (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-904/2010, 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010).). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Vyriausiasis administracinis teismas, iš aptariamos Žemės reformos įstatymo nuostatos matyti, jog ja yra įtvirtintos dvi taisyklės: (1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; (2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014). Taigi, vien aplinkybė, kad atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė žemės sklypo plotas, nepanaikina 2007 m. spalio 25 d. pareiškimo teisinių pasekmių žemės sklypo bendraturčiams, juolab, kad (duomenys neskelbtini)  pirkimo – pardavimo sutartyje tretysis asmuo V. R. patvirtino, kad jam žinoma, jog atlikus kadastrinius matavimus sklypo plotas gali keistis.

38. Atsižvelgiant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog skundžiamas 2018 m. kovo 1 d. įsakymas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo atidalijimo projektas, esminiai pažeidė Žemės sklypo bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą, todėl reikalavimas dėl jo panaikino netenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 4.80 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

         Dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimą bei daiktinių teisių įregistravimo

39. Pažymėtina, kad ieškovė reikalavimą dėl 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimo panaikino iš esmės grindė aplinkybe, kad nebuvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo atsidalijimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4,5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas galėjo būti padalintas tik vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, CK 4.75, 4.80 straipsniu sudarius notarinę sutartį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Su tokiu argumentu nesutiktina. Minėtos teisės normos reglamentuoja situaciją, kai bendrasavininkai sutaria dėl atidalijimo būdo. Tačiau nesant sutarimo, sutartis dėl atsidalijimo nepasirašoma ir ginčą dėl atidalijimo būdo sprendžia teismas (CK 4.80 straipsnis), tokią išvadą patvirtina gausi teismų praktika nagrinėjant bylas dėl leidimo tvirtinti Žemės sklypo pertvarkymo projektus, kadastrinius matavimus ir įregistruoti suformuotus žemės sklypus be kito savininko sutikimo. Būtent remiantis CK 4.80 straipsniu specialioji teismingumo kolegija 2020 m. vasario 13 d. perdavė šią bylą bendrosios kompetencijos teismui. Todėl nėra aktualūs nagrinėjamu atveju ir ieškovės argumentai dėl Taisyklių 82 punkto pažeidimų.

40. Žemės sklypo atidalijimas yra ne nuosavybės teisės įgijimo, bet vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, atidalinant asmens dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę. Nuosavybės teisės į konkrečius žemės sklypus savininkams tokiu atveju gali būti, be kitų juridinių faktų, registruojamos administracinių aktų pagrindu. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašų, atsakovo P. D. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus yra registruotos ne tik ginčijamo Sprendimo, bet ir 1999 m. spalio 5 d. Apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2013 m. sausio 30 d. NŽT įsakymo bei 2013 m. sausio 31 d. NŽT sprendimo pagrindu. Todėl nepagrįsti ir neaktualūs ieškovės argumentai, kad pasibaigus nuosavybės teisės atkūrimui nuosavybės teisės negali būti įgyjamos administracinio akto pagrindu.

41. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad patvirtinus žemės sklypo pertvarkymo projektą buvo atlikti naujai suformuotų žemės sklypų kadastriniai matavimai. Byloje yra įrodymai, jog UAB „Geodeziniai matavimai“ 2018 m. gegužės 29 d. registruotu paštu ieškovei O. R. bei trečiajam asmeniui V. R. siuntė kvietimą atvykti dalyvauti žemės sklypo (kadastro Nr. 7914/0006:0116/projektinis Nr. 412-3) ribų ženklinime. 2018 m. birželio 13 d. ieškovei O. R. ir trečiajam asmeniui V. R. siuntė bei įteikė ribų paženklinimo akto kopiją bei žemės plano fragmentą, išaiškino teisę pateikti pastabas (IV t. b.l. 82-88). Todėl ieškovės atstovo ir trečiojo asmens teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad ieškovė ir tretysis asmuo nebuvo informuoti apie matavimus, yra nepagrįsti. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ir tretysis asmuo nurodė, kad pranešimai turėjo būti siųsti per notarą tokiu būdu patvirtinant, kas yra siunčiama. Su tokia pozicija nesutiktina, nes ieškovės atstovo ir trečiojo asmens nurodytų reikalavimų informavimui apie kadastrinius matavimus teisės aktai nenumato. Ieškovė ir tretysis asmuo nepateikė įrodymų, kad gavo ne siųstus dokumentus, o kitus (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad aplinkybę, jog nebuvo informuota apie matavimus, turėjo įrodyti ieškovė (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-944-340/2017). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo - parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo - parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-465-450/2017). Kiekvienas pažeidimas turi būti vertinamas pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) galima pripažinti teisėtu, tokiu atveju, kaip taisyklė, tuo pačiu pripažįstama, kad materialinis teisinis santykis nepasikeistų, jeigu ir nebūtų procedūrinio pažeidimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-158-415/2018). Ieškovė ieškinyje jokių argumentų dėl pagal patvirtintą projektą suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų neteisėtumo nenurodė bei neįrodė, todėl nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. NŽT sprendimą (CPK 178, 185 straipsnis).

42. Atsakovai prašė reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti ir tuo pagrindu, kad praleistas terminas jiems pateikti. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

43. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė reikalavimą dėl Sprendimo panaikino pateikė 2020 m. sausio 9 d. (II t. b.l. 123). Teismo posėdyje ieškovės atstovas neatsakė į klausimą, kada sužinojo apie skundžiamą Sprendimą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. rašte NŽT ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovei atsitiktinai patikrinus registro duomenis tapo žinoma, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo pagrindu žemės sklypas padalintas į keturis sklypus (I t. b.l. 12-13). 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės atstovas kreipėsi į NŽT dėl dokumentų kopijų išdavimo, tame tarpe 2018 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo gavimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintintas dėl to, kad nebuvo pateikti tinkami atstovavimo teisę patvirtinantys įrodymai (I t. b.l. 15-17). Įrodymų, kad ieškovės atstovas NŽT teiktų pakartotinį prašymą bei tinkamus atstovavimo faktą patvirtinančius dokumentus, į bylą nepateikta. Taigi, jau 2019 m. balandžio 10 d. ieškovei buvo žinoma apie skundžiamo Sprendimo priėmimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turėjo profesionalų atstovą, jos sutuoktinis, kaip paaiškino teismo posėdyje, ilgą laiką vadovauja įmonei, kuri užsiima geodezinių matavimų ir žemėtvarkos darbais, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuo 2019 m. balandžio mėnesio ieškovė galėjo savo teisės įgyvendinti operatyviai bei per įstatymo nustatytą terminą pateikti skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau to nepadarė vien dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Tokia išvada sudaro papildomą pagrindą atmesti reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, nes reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą.    

44. Pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, atmestinas išvestinis reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo. Aukščiau pasisakyta, kad Žemės sklypas gali būti atidalijimas ir nesudarius Žemės sklypo atidalijimo sutarties, tokiu atveju kiekvienam bendraturčiui tenkanti Žemės sklypo dalis nustatoma pagal patvirtintą atidalijimo projektą. Nagrinėjamu atveju bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys (naujai suformuotų žemės sklypų plotai) buvo nurodytos tiek Projekte, tiek 2018 m. rugsėjo 29 d. sprendime, todėl nepagrįsti ieškovės argumentai, kad nuosavybės teisės į naujai suformuotus sklypus atsakovui negalėjo būti įregistruotos Sprendimo pagrindu.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

45. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje sudarė 35,41 Eur. Atmetus ieškinį jos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293-294 straipsniais, 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės O. R., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 35,41 Eur (trisdešimt penkis eurus 41 ct) dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

             Teisėja Ieva Pluirienė