Civilinė byla Nr. e2-1342-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00689-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rupjūčio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlate“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. A. „ZPUE“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vlate“. Nurodė, kad tarp jos ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė ilgą laiką delsė atsiskaityti, motyvuodama lėšų trūkumu ir kelis kartus siuntė jai savo pačios sudarytą mokėjimų grafiką, kuriuo nurodė, kad atsiskaitys nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. pabaigos, į mėnesį sumokėdama po 25 000 Eur, tačiau neatliko nei vienos įmokos.
2. Atsakovė UAB „Vlate“ atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Vlate“ bankroto bylą.
4. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registre atsakovė UAB „Vlate“ įregistruota 2010 m. spalio 28 d., paskutinį kartą pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis įmonė turėjo turto už 5 542 725 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 465 154 Eur, t. y. pradelsti įsipareigojimai beveik viršijo turto vertę.
5. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso šis turtas: butas, esantis Rudens g. 26B-2, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0624-4775:2398 (įkeistas nuo 2019 m. spalio 11 d.); žemės sklypas, esantis Rudens g. 26B, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0381-4214 (įkeistas nuo 2019 m. spalio 11 d.). Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovei priklauso MERCEDES BENZ, valst. Nr. FTO002, ir TOYOTA RAV4, valst. Nr. JHH890. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi, apdraustųjų asmenų skaičius – 5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viešai skelbiamais duomenimis, atsakovė turi mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 3 340,74 Eur.
6. Teismas sprendė, kad atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, todėl laikytina nemokia. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis UAB „Vlate“ nėra iškelta restruktūrizavimo byla. Tad atsižvelgdamas į tai, kad nenustatė atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 3 dalis) bei nustatė, kad įmonė yra nemoki, teismas jai iškėlė bankroto bylą.
7. Pagal JANĮ 34 straipsnio 3 dalį, nemokumo administratorių teismas paskiria naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos programa. Pastarąja atrinkta nemokumo administratorė UAB „Adminova“, kuri pareiškė sutikimą teikti bankroto administravimo paslaugas. Duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų JANĮ 37 straipsnio normoms, teismas neturėjo.
8. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgdamas į duomenis apie įmonę, teismas nemokumo administratoriui nustatė 3 035 Eur (5 MMA) bazinį atlygį, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Vlate“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė yra moki. Pagal pateiktus finansinius dokumentus, bendrovė dirbo pelningai ir šiuo metu nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą.
9.1.1. Atsakovė VĮ ,,Registrų centras“ yra pateikusi balansą už 2019 m. su aiškinamuoju raštu. Priešingai negu nurodė teismas, iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 5 818 430 Eur, o ne už 5 542 725 Eur. Bendrasis atsakovės pelnas 2019 m. buvo 17 259 Eur.
9.1.2. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 303/666 žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. 4400-0381-4214, esantis Rudens g.26B Vilniuje, bei butas Vilniuje, Rudens g. 26B-2, unikalus Nr. 4400-0624-4775:2398, esantis ten pat, jo vidutinė rinkos vertė 580 000 Eur. Jei šis turtas būtų parduotas, iš gautų pinigų būtų galima sumokėti pareiškėjai 238 550,31 Eur bei dar liktų pinigų sumokėti 341 449,69 Eur paskolą. Šis turtas buvo įvertintas 2019 m. įmonės ,,Oberhaus“, šiuo metu turto kaina siekia 700 000 Eur.
9.2. Netinkamai įteiktas dokumentas, kuriuo inicijuotas bankroto procesas.
9.2.1. Atsakovė jokių pareiškėjo siųstų dokumentų nėra gavusi – elektroninis laiškas 2020 m. gruodžio 17 d. buvo siunčiamas į el. paštus: marijan@inbox.lt, olga.yanov@yandex.by, marija@inbox.lt, vt@vlate.by. Atsakovė naudojasi elektroniniu paštu, kurio adresas yra vtn@inbox.lt. Todėl toks atsakovės informavimas neatitinka JANĮ 8 straipsnio reikalavimų.
9.2.2. 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. balandžio 23 d. pašto siuntos atsakovei nebuvo įteiktos. Dėl 2020 m. sausio 15 d. siuntos galbūt pašto darbuotojai nerado atsakovės atstovo, nes tuo metu buvo pravoslavų šventės, o 2020 m. kovo 16 d. dėl karantino atsakovės vadovas turėjo išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją ir į Lietuvą grįžo tik 2020 m. liepos 4 d., todėl 2020 m. balandžio 23 d. siuntos negalėjo gauti.
9.2.3. Pareiškėja neišnaudojo kitų būtinų būdų įteikti atsakovei korespondenciją.
9.2.4. Atsakovės raštas dėl skolos išmokėjimo grafiko buvo pateiktas pareiškėjai ne 2020 m. sausį, o 2019 m., t. y. iki tol, kol pareiškėja kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.
9.2.5. Pareiškėja, pateikusi atsakovei įrenginius, iki šiol neperdavė dalies dokumentacijos, dėl ko atsakovė yra gavusi 2 pretenzijas. Tad, tam kad šalys išspręstų ginčą dėl atsiskaitymų, reikia ne bankroto bylą kelti, o susitarti. Be to, ginčai dėl šalių įsipareigojimų vykdymo spręstini tarptautiniame Stokholmo arbitražiniame teisme.
9.3. Prasidėjus pandemijai, verslui buvo taikomi palengvinimai ir garantijos. Todėl ir šioje byloje būtina taikyti protingumo principą ir suteikti atsakovei galimybę išspręsti laikinus sunkumus.
10. Pareiškėja S. A. „ZPUE“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovės pozicija dėl jos tariamo mokumo deklaratyvi, nepagrįsta įrodymais. Atsakovė neginčija didelės vertės įsiskolinimo pareiškėjai, ilgą nesugeba atsiskaityti.
10.2. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai neįrodo, kad ji yra moki. Į balansą įrašyti duomenys apie didesnę turto masę neturi įrodomosios reikšmės. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo galimybes pateikti pirminius dokumentus, įrodančius gerą finansinę situaciją, tačiau to nepadarė. Atsakovė nepateikė debitorių ir kreditorių sąrašo, iš kurio būtų galima spręsti apie turimus įsipareigojimus ir gautinas sumas.
10.3. Kadangi atsakovės debitoriniai reikalavimai eilę metų nemažėja, tikėtina, kad didžioji dalis jos debitorių yra nemokios ar veiklos nevykdančios įmonės. Tai turi esminės reikšmės sprendžiant apie atsakovės mokumą, nes debitorinių reikalavimų suma sudaro 2 345 042 Eur. Taip pat atsakovė nepateikia duomenų, koks turtas sudaro atsargas.
10.4. „Turto vertinimas” yra vieno lapo iš mobiliojo telefonu daryta ekrano nuotrauka, kuri nėra įskaitoma. Nesimato visos turto vertinimo ataskaitos turinys, negalima spręsti nei kas turtą vertino, nei kokiu pagrindu, nei kokiais metodais buvo vadovautasi. Be to, matyti, kad turto vertė nurodyta 580 000 Eur, o ne 700 000 Eur.
10.5. Atsakovė klaidina teismą nurodydama, kad nėra gavusi pareiškėjos siųsto dokumento pareiškime nurodytais adresais. Pareiškėja pranešimus dėl taikaus ginčo sprendimo ir vėliau bankroto bylos inicijavimo be atsakovės registracijos adreso siuntė tokiais elektroninio pašto adresais: marijan@inbox.lt, olga.yanov@yandex.by, marija@inbox.lt, vt@vlate.by. Jie yra viešai prieinami internetinėse duomenų bazėse, kuriose juos nurodė atsakovė. Tad atsakovė gavo visus pareiškėjos siųstus pranešimus ir korespondenciją.
10.6. Atsakovė, būdama sunkioje finansinėje situacijoje, nepateikia duomenų apie galimybes toliau tęsti veiklą, kokiu būdu planuoja atsiskaityti su pareiškėja.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – savo balanso ir pelno (nuotolių) ataskaitos už 2019 m. su aiškinamuoju raštu, Nekilnojamojo turto registro išrašų Nr. 44/255077 ir 44/423504, turto vertės nustatymo pažymos ir pretenzijų, pateiktų atsakovei, kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais įrodymais, pažymi, kad nors šie įrodymai galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau juose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamų klausimų teisingam ir pagrįstam išsprendimui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Apeliantė nurodo, kad yra moki, jai bankroto byla iškelta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Iš apeliantės 2019 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad jos turto vertė yra 5 818 430 Eur, o mokėtinos sumas ir įsipareigojimai – 5 814 804 Eur, t. y. apeliantės mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma yra iš esmės lygi turimo turto vertei. Balanse nurodyta, kad apeliantė turi 2 500 544 Eur finansinio turto, 2 345 042 Eur per vienerius metus gautinų sumų, 418 244 Eur atsargų, tačiau nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų nurodomo finansinio turto ir atsargų sudėtį ir realumą, taip pat – apeliantės debitorių ir jiems turimų reikalavimų sąrašo. Iš turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad apeliantės turimas nekilnojamasis turtas yra įvertintas 580 000 Eur. Nors atskirajame skunde teigiama, kad pardavus šį turtą galėtų būti gauta 700 000 Eur, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad apeliantės nekilnojamasis turtas yra įkeistas. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą bendrasis apeliantės pelnas 2019 m. buvo 17 259 Eur. VSDFV viešai skelbiamais duomenimis, apeliantė skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi, apdraustųjų asmenų skaičius – 3. VMI šiuo metu duomenų apie mokestines nepriemokas neskelbia.
14. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Nors įmonės (ne)mokumą, visų pirma, apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę.
15. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent apeliantė turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį, t. y. apeliantės mokumo įrodinėjimo pareiga tenka pačiai apeliantei.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti nauji įrodymai nepaneigia skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi padarytos išvados dėl jos nemokumo. Apeliantės turimo turto vertė iš esmės lygi jos mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumai. Tuo tarpu vienintelio realaus atsakovės turto, nekilnojamojo turto, vertė nesudaro reikšmingos dalies apeliantės turto bendroje masėje. Be to, šis turtas yra įkeistas. Nors apeliantė nurodo, kad 2019 m. dirbo pelningai, t. y. jos pelnas sudarė 17 259 Eur, tačiau tokio dydžio pelnas mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kontekste yra labai menkas, todėl nesudaro pagrindo spęsti apie gerą finansinę apeliantės būklę. Paminėtina ir tai, kad apdraustųjų asmenų skaičius sumažėjo nuo 5 iki 3, o tai greičiau rodo verslo perspektyvų prastėjimo dinamiką.
17. Apeliantės debitoriniams įsiskolinimams sudarant didžiąją dalį jos deklaruojamai valdomo turto, vertinant apeliantės turtinę padėtį, yra labai svarbus šių įsiskolinimų (ne)priskyrimo apeliantės turtui klausimas. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2012-407/2016). Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės mokumo, įvertina, kad apie 50 procentų balanse nurodomo turto vertės sudaro debitoriai įsiskolinimai, duomenys apie kurių sudėtį ir debitorių galimybes atsiskaityti teismui nėra pateikti.
18. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla, o 2 straipsnio 7 dalis – kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, restruktūrizavimo byla atsakovei nėra keliama, o jos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžimą – atsakovė negali laiku vykdyti ir nevykdo savo prievolių, mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams iš esmės viršijant jos turto vertę. Apeliantei nepateikus įrodymų apie didžiosios dalies jos turto sudėtį ir realumą bei nurodžius, kad pagal balanso duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra mažesni tik 3 626 Eur nei atsakovės turtas, atsižvelgiant į tai, kad debitorinių įsiskolinimų nėra pagrindo įskaityti į bendrą turto vertę visa balanse nurodoma jų apimtimi, atsakovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę. Taip vertinant balanso duomenis ir pateiktus įrodymus apie apeliantės veiklą bei jos rezultatus, darytina išvada, kad apeliantės realiai valdomas turtas yra reikšmingai mažesnis už pripažįstamų skolų apimtį, o jokia reikšmingas pajamas kurianti veikla nėra vystoma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės nemokumo yra teisingos ir bankroto byla atsakovei iškelta pagrįstai.
19. Apeliantės teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir tuo pagrindu, kad netinkamai įteiktas dokumentas, kuriuo inicijuotas bankroto procesas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pirma, klausimai, susiję su dokumento, kuriuo inicijuojamas bankroto procesas, bei jo įteikimo atitikimu įstatymo reikalavimams, sprendžiami pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo stadijoje, o ne sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taigi šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ir pakartotinai nenagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, visi apeliantės argumentai, susiję su minėto dokumento netinkamu įteikimu, atmetami. Antra, net nepaisant nurodytų aplinkybių, bylos duomenys patvirtina, kad dokumentas, kuriuo inicijuotas šis bankroto procesas, atsakovei įteiktas tinkamai. Šis dokumentas išsiųstas apeliantės skelbiamais elektroninio pašto adresais, įteiktas apeliantės registracijos adresu.
20. Apeliantė taip pat nurodo, jog dėl pandemijos jai turėtų būti suteikta galimybė išspręsti laikinus finansinius sunkumus, o ne keliama bankroto byla. Tačiau apeliantė neįrodinėja, kad jos nemokumą bei negalėjimą vykdyti savo įsipareigojimų nulėmė pandemija, o ne kitos priežastys. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jos turtinė padėtis, skolų apimtis ir sudėtis, verslo apimtys reikšmingai pasikeitė šių metų kovo – birželio mėnesių laikotarpiu ir tą nulėmė dėl pandemijos susiklosčiusi verslo ir ekonominė aplinka.
21. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vytautas Zelianka