Administracinio nusižengimo byla
Nr. A11.-1121-737/2021
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00089-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.4.4; 12.1;
(S)
21.9.9; 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. liepos 13 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,
sekretoriaujant I. J.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui J. S. (vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per ZOOM platformą),
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovėms J. C. ir J. M. (vaizdo nuotolinės konferencijos būdu per ZOOM platformą),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
2020 m. lapkričio 24 d. atlikus (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė), planinį patikrinimą (Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyta, kad Įmonės generalinis direktorius R. V., būdamas atsakingu už įmonės veiklą, nuo 2020 m. sausio 3 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidime Nr. 2/7 nustatytų sąlygų, technologinio proceso, t. y. pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. c gamybos vadovo V. V. pateiktą technologinę schemą, kuria buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas 2020 m., Įmonėje buvo naftos produktų atliekos buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso: perdirbant naftos produktų atliekas, nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminių rezervuarų 300 m3 (taršos šaltiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinės talpos (tech. schema poz. 5), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1 (galia 1970, 2kW), krekingo katilų 4 dujinius degiklius, kurių vieno galia 550 kW, vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis, naftos produktų atliekų talpyklas po 48-49 m3 (4 vnt.). Veiklos metu nesusidarė numatyta TIPK leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė, nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta tvarka nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo.
Šiais veiksmais R. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 punktų reikalavimus
, todėl jo veika kvalifikuota pagal nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.
Administracinėn
atsakomybėn traukiamas R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad su pareikštais kaltinimais dėl administracinių nusižengimų padarymo sutinka iš dalies. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigose dirba nuo 2020 m. sausio 3 d. Pripažino, kad gamybos procese nenaudojo visų technologinėje schemoje numatytų įrenginių ir pačią technologinio proceso schemą naudojo ne pilna apimtimi, nes buvo netikslinga. Naftos produktų atliekos buvo perdirbamos taikant TIPK leidime numatytą technologiją, atsižvelgiant į gautų atliekų kokybę ir kiekius.
Administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens atstovas J. S. pateikė rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 29), kuriuose paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo II dalies „Leidimo sąlygos“ skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 2, 3 ir 6 dalyse yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktą – 2002 m. vasario 27 d. Aplinkos ministro įsakymą Nr. 80. Atlikto patikrinimo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos TIPK leidimo atnaujinimo bei jo koregavimo procedūros. Galiojusios TIPK taisyklės detalizavo (lex specialis) LR Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 191 str. nuostatas, kuriose taip pat nėra numatytos TIPK leidimų atnaujinimo ir koregavimo procedūros. Bendrovė negalėjo kreiptis dėl TIPK leidimo koregavimo ir (arba) atnaujinimo, dėl ko įmonė tuo pačiu neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti TIPK leidimo 2 ir 3 dalyse nurodytas sąlygas. AAĮ 191 str. str. 12 d. nuostatomis, TIPK leidimo pakeitimas gali būti inicijuojamas tik kai planuojamas esminis pakeitimas arba kai leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 2 d. yra nurodyta, kad numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas priemones. Tad, Bendrovė būtų privalėjusi dėl TIPK leidimo pakeitimo kreiptis tik tada, jeigu veiklos pakeitimai būtų buvę esminiai, kurie darytų neigiamą poveikį aplinkai, arba tokie, kurie atitiktų arba viršytų TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas. Nei TIPK leidime, nei Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente (toliau – Techninis reglamentas) nėra nurodyta, kad yra privalomai naudojama visa nurodyta technologinė įranga. Kokie įrenginiai bus naudojami technologiniame procese tiesiogiai priklauso nuo perdirbimui priimtų naftos produktų turinčių atliekų kokybės. Antžeminių rezervuarų 300 m3 talpų skaičius Techniniame reglamente parinktas, atsižvelgiant į tai, koks bus atliekų kiekis, dirbant maksimaliu pajėgumu. Jų laikymui numatyti du 300 m3 talpos rezervuarai. Taip pat, kad gaunamų atliekų kokybė bus tokia, kad leis pagaminti skirtingus produktus – mazutą, dyzeliną, benziną (mazuto ir dyzelino laikymui numatyti du 300 m3 talpos rezervuarai, benzino laikymui – vienas 100 m3 talpos rezervuaras). Skirtingai negu nurodyta Protokole, Patikrinimo akte buvo fiksuota, jog nebuvo naudojami du iš trijų rezervuarų. Per 2020 metus buvo perdirbta 964,708 t atliekų, t.y tik dešimtadalis atliekų nuo planuoto pajėgumo, be to vienu metu nebuvo laikoma daugiau nei 105 m3 atliekų Dėl šios priežasties nebuvo poreikio gautų atliekų sandėliavimui (laikymui) naudoti dviejų 300 m3 talpos rezervuarų, nes gautų atliekų sandėliavimui užteko tik vieno. Dėl gautų naftos produktų turinčių atliekų kokybinių savybių jos buvo tinkamos tik mazuto išgavimui (jose nebuvo benzino ir dyzelinio frakcijų). Todėl ir nebuvo jokios būtinybės ir / ar poreikio atliekas laikyti skirtinguose rezervuaruose (skirstant pagal kokybę). TIPK leidime nėra nurodyta, kad perdirbant naftos atliekas neišvengiamai turi būti gaminama elektros energija, kaip pagrindinė veiklos sąlyga. Kogeneracinės jėgainės poreikis buvo TIPK leidimo išdavimo metu, kai Bendrovė neturėjo galimybės elektros energijos gauti iš elektros energijos tiekėjo. Po TIPK leidimo išdavimo Bendrovė sudarė sutartį su elektros energijos tiekėju. Kogeneracinė jėgaine buvo neefektyvi aplinkosauginiu požiūriu ir jos naudojimas sąlygojo ženkliai didesnę aplinko oro taršą. Todėl Bendrovės elektros energijos reikmes užtikrinus iš elektros energijos tiekėjo, o reikiamą šilumos kiekį pašildymui pagal dabar naudojamus perdirbimui gaunamų atliekų kiekius užtikrina ekonomiškesnis ir mažiau taršus būdas – atliekų pašildymui užtenka šilumos, kuri išgaunama krekingo katile su 2 dujų degikliais. Dėl žaliavos kiekio ir jos kokybės nebereikia papildomai šildyti pačios žaliavos ir kelti iki aukštesnės temperatūros, todėl krekingo katile esančių dujinių degiklių užtenka technologiniam procesui užtikrinti. Dėl šios priežasties buvo atsisakyta naudoti kogeneracinę jėgainę. Keraminiai ir adsorbciniai filtrai pagal technologiją turi būti naudojami iš tinkamos kokybės atliekų pagaminto dyzelinio valymui. Per 2020 metus nebuvo gauta naftos produktų atliekų, kurių kokybė leistų pagaminti iš jų dyzeliną. Naftos produktų atliekas buvo galima perdirbti tik į mazutą, t. y. tokios kokybės produktą, kuriam filtravimas nėra reikalingas. Bendrovė 2020 m. nenaudojo dujinio katilo H-1 rezervuarų pašildymui, nes, kaip nurodyta aukščiau, atliekų pašildymui užtekto krekingo katile esančių dujinių degiklių šilumos. Dujinis katilas naudojamas tik technologinio proceso metu susidariusioms dujoms sudeginti, kad išvengti dujų išmetimo į aplinkos orą ir nebūtų oro taršos. Techniniame reglamente numatyta, kad dujinė fazė patenka į sudeginimo įrenginį, kuriame dujos sudega, degimo produktai šalinami per kaminą. Techniniame reglamente nėra nustatyta koks tai turėtų būti įrenginys. Todėl dujinis katilas, atliekantis krekingo dujų sudeginimo įrenginį atitinka Techninio reglamento reikalavimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad Bendrovė technologinio proceso metu naudojo krekingo katilų 4 dujinius degiklius (550kW galios), tačiau nėra nustatyta kuo remiantis buvo padarytos tokios išvados. Bendrovė naudojo tik krekingo katilą su 2 degikliais. Patikrinimo akte nurodyta, jog naudojamas vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginys CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis. Įrenginys yra gamybinėje bazėje, tačiau jis nėra naudojamas ir techniškai parengtas naudojimui. Patikrinimo akte nėra nustatyta konkrečių aplinkybių dėl jo naudojimo faktiniame technologiniame procese. Gamybinės nuotekos (naftos produktais užterštas vanduo), kurios susidaro gamybos metu apskaitomos atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS ir perduodamos atliekų tvarkytojui pagal sudarytą Atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2019-01-28/1/NAPC (duomenys neskelbtini) su UAB „Barocenas“. Naftos produktų atliekų talpyklų nuosavybė yra Bendrovės, tačiau Bendrovė jų nenaudoja gautų naftos produktų atliekų ir perdirbimo metu gautų naftos produktų sandėliavimui. Jos yra naudojamos kito ūkio subjekto – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė 2020 m. perdirbimui gavo tokias naftos produktų atliekas, iš kurių jau buvo pašalintos lengvosios frakcijos (iš kurių yra gaunamas benzinas). Todėl iš atliekų perdirbimo proceso rezultate negalėjo susidaryti (būti išgauta) benzino frakcija. Koksas susidarytų kaip perdirbimo proceso atlieka ir tik tuo atveju, jeigu perdirbamų naftos produktų kokybė būtų tokia, kai būtų poreikis atskirti lengvąją ir sunkiąją frakcijas, t.y. jei gautose atliekose būtų lengvosios frakcijos. Tuomet būtų poreikis vykdyti lengvųjų angliavandenilių pašalinimą iš krekingo katilo ir sunkiųjų liekanų koksavimo procesą, kuriuo metu ir gali susidaryti kokso atliekos. Kadangi gautose naftos produktų atliekose nebuvo lengvųjų frakcijų, todėl ir nebuvo technologinių prielaidų susidaryti kokso sluoksniui ant katilo dugno ir sienų, kurį pašalinus susidarytų koksas. Pažymėtina, kad koksas nėra perdirbimo proceso pagrindinis produktas, o atlieka, jeigu perdirbamos atitinkamos kokybės atliekos. Todėl Protokolu nepagrįstai inkriminuojamas pažeidimas nesusidarius tam tikros rūšies atliekai dėl gautų atliekų kokybinių savybių. R. V. norima taikyti sankciją dėl to, ko nėra jokios objektyvios / technologinės galimybės Bendrovei įvykdyti.
Administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens atstovas J. S. teismo posėdyje iš esmės savo argumentus grindė 2021 m. birželio 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 29) nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius su elektros tiekėju sutartį, neliko poreikio naudoti kogeneracinės jėgainės, kuri gamino 30 proc. elektros energijos degindama dujas. Netikslinga buvo laikyti ir talpyklų, nes nesusidarė tiek atliekų, todėl jos buvo išnuomotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokius įrenginius gamybos procese reikalinga naudoti priklauso nuo gaunamų naftos atliekų. Naudojami tie įrenginiai, kurie pagal naftos produktų savybes yra galimi naudoti. Jeigu iš naftos produktų negalima išgauti tam tikrų produktų, tai nėra tikslinga naudoti tam tikrų įrenginių. Dėl naudojamų 4 dujinių degiklių tikslina, kad faktiškai buvo naudojamas vienas katilas ir tik du degikliai, kurių faktinis galingumas 550 W. N. procedūroms taip pat nebuvo poreikio, nes žaliavoje nėra 10 proc. vandens. Paraiška dėl leidimo pakeitimo buvo pateikta 2019 m. birželio mėn. ir procedūra yra inicijuota. Departamentas baudžia įmonę už tai, kad nenaudojami įrenginiai numatyti reglamente ir leidime, tačiau faktiškai naudojant visus įrenginius pagal reglamentą būtų sukuriamos papildomos atliekos, kurias reikėtų papildomai perdirbti ar utilizuoti, atitinkamai į gamtą būtų išleidžiamas didesnis atliekų kiekis. Prašo remtis R. V. duotais rašytiniais paaiškinimais. Buvusiam bendrovės vadovui jau buvo surašytas protokolas dėl TIPK leidimo sąlygų pažeidimo dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių dabar R. V. siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Vien tik vadovo pasikeitimo faktas negali sąlygoti administracinės atsakomybės. Be to leidimas nenumato sąlygų, kad bendrovė turi priimti tik atitinkamos sudėties atitinkamas naftos produktų atliekas. Koksas yra atlieka po medžiagų perdirbimo, todėl jeigu būtų taikomas toks procesas, koks nurodytas reglamente, ant krekingo katilo sienelių susidarytų kokso medžiaga, kuri šalinama perduodant atliekų tvarkytojui. Nemano, kad individualizuojant nuobaudą, galima sakyti, kad jeigu nesusidarė papildomas atliekų kiekis, kuris būtų realizuotas atliekų tvarkytojams, vadovas yra dėl to kaltas. Be to vadovas, kuris pradėjo eiti pareigas 2020 m. sausio mėn., negali prisiimti atsakomybės už vadovą, kuris 2019 m. buvo pateikęs netinkamą paraišką leidimui pakeisti. Prašo atkreipti dėmesį į K. B. paaiškinimus dėl separatoriaus naudojimo, nes B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir jo laiškas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Pagal patikrinimo aktą nėra objektyviai užfiksuota, kad tas įrenginys būtų naudojamas veikloje. Be to žalos faktas aplinkai nėra nustatytas, taip pat nesutinka, kad tam turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Departamentas, surašydamas patikrinimo aktą, turėjo ir galėjo konstatuoti žalą aplinkai, jei tokia žala būtų kilusi. Šiuo metu gal yra ne pilnai išlaikomas gamybos procesas, kuris aprašytas reglamente, tačiau žala aplinkai tuo nėra padaroma, nes dabartinis procesas yra mažiau kenksmingas. Įgyvendinti techninį reglamentą šiai dienai nėra objektyviai galima dėl gaunamų naftos produktų atliekų pobūdžio. Mano, kad R. V. neturėtų būti skiriama piniginė sankcija, o teismui nusprendus ją skirti, prašo skirti mažesnę už minimalią.
Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu institucijos atstovė J. C. paaiškino, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteikta teisė eksploatuoti naftos atliekų perdirbimo cechą (duomenys neskelbtini). Neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas. Pagal Reglamento 3.1; 3.3; 3.4 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimą, atliekas turi perdirbti naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir šio proceso metu gauti krosninį kurą (dyzeliną), benziną, koksą, elektros energiją ir šilumos energiją. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 25 d. Rezervuarų nuomos sutartį, kuria dalis įrenginių perduoti valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu atveju su paraiška leidimui gauti ar pakeisti turi būti teikiama deklaracija, kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų. Įrenginys negali būti tarp subjektų dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklą be leidimo. Vadovaujantis GPAIS ir Įmonės pateiktais Gamybos aktais nustatyta, kad Įmonė nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. perdirbo 442,432 t naftos produktų atliekų, iš kurių pagamino 364,720 t mazuto. Proceso metu nebuvo gauti leidime numatyti produktai: benzinas, koksas, elektros energija. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad perdirbant naftos produktų atliekas UAB (duomenys neskelbtini) nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminių rezervuarų, kogeneracinės jėgainės, tarpinių, rezervuaro 100 m3, keraminių ir adsorbcinių filtrų, o naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kurio galia 1970,2 kW, krekingo katilų 4 dujinius degiklius, kurių vieno galia 550 kW, vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis, antžeminius rezervuarus, naftos produktų atliekų talpyklas po 48 - 49 m3. Pagal registro duomenis nuo 2020 m. sausio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra R. V., kuris atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, todėl prašo R. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje.
Papildomai institucijos atstovė J. C. paaiškino, kad įmonė nėra atlikusi poveikio aplinkai vertinimo, nėra galimybės nustatyti, koks poveikis daromas aplinkai pagal šiuo metu naudojamą technologinį procesą. Pažymi, kad TIPK leidimo bendrosios dalies 8 punkto dalyje „Atliekų priėmimo metu tikrinamos atliekų savybės ir dokumentai“ nustatyta, kad priimamos tik tinkamos perdirbti atliekos pagal aukščiau nurodytus parametrus atliekos. Dėl leidimo patikslinimo paaiškino, kad yra priimtas Agentūros 2020 m. birželio mėn. sprendimas Nr. 2020/23, kurio 9 punkte nurodyta paaiškinti, kodėl kiekvieną kartą skiriasi Įmonės pateikiama informacija, t. y. pati Įmonė teigdama paraišką leidimui pakeisti nebuvo rūpestinga ir atidi nepateikdama tikslios informacijos, kad pradėta procedūra įvyktų greičiau. Be to paraiškoje H-1 įrenginys neįtrauktas į paraišką. Buvęs vadovas jau buvo nubaustas už analogišką nusižengimą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d., o R. V. yra baudžiamas už vėlesnį laikotarpį. K. B. teikė informaciją pačios įmonės nurodymu, be to byloje yra dokumentai, patvirtinantys kad jis yra įmonės vadybininkas.
Administracinio nusižengimo tyrimo teisme metu institucijos atstovė J. M., atsakydama į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo klausimus, paaiškino, kad Įmonės atstovai jai visada aiškino, kad vandens atskyrimo įrenginys buvo naudojamas visą laiką, be to buvo pateiktas techninis pasas ir aprašymas kaip juo naudojasi. Nenaudojant šio įrenginio, nebūtų galima atlikti nuvandeninimo. Dėl 4 dujinių degiklių, realiai nebuvo galimybės nustatyti kurie tiksliai iš keturių degiklių buvo naudojami, todėl protokole jie nurodyti visi keturi, bet kuriuo atveju galingumas jų buvo 550 kW.
Administracinėn
atsakomybėn traukiamo R. V. kaltė dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo grindžiama šiais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu Nr. AM-AAD-ANR_P-850-2021, kuriame užfiksuota nusižengimo esmė (1 t., b. l. 1-3); administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 11-17); patikrinimo aktu Nr. PA5-41.41 su priedais, kuriame nustatyta, kad Įmonė vykdo tęstinius pažeidimus, t. y. nuo 2020 m. gegužės 18 d. perdirbdama naftos produktų atliekas nesilaikė TIPK leidimo, Atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų, technologinio proceso reikalavimų, veiklos metu naudojo įrenginius, kurie nenurodyti technologiniame procese (1 t., b. l. 18-37); institucijos elektroninio susirašinėjimo su įmonės vadovu ir kitais darbuotojais medžiaga (el. laiškai); Naftos produktais užterštų gamybinių nuotekų valymo įrenginio technologinis aprašymu (1 t., b. l. 46-65), gamybos aktais (1 t., b. l. 67-82); Rezervuarų nuomos sutartimi Nr. 25/06/2018, patvirtinančia, kad dalis įmonės įrenginių buvo išnuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 88-90); atliekų tvarkymo apskaitos duomenimis (1 t., b. l. 104-111); 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. NAPC T-20/01/02-1 Dėl R. V. priėmimo į darbą (1 t., b. l. 113), Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. 2/7 ir Atliekų naudojimo ar šalinimo technologiniu reglamentu (1 t. b. l. 117-246).
Administracinėn
atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. savo atsikirtimus dėl pareikštų jam kaltinimų grindžia: savo 2021 m. balandžio 6 d. duotais paaiškinimais administracinio nusižengimo protokolą surašiusia institucija (1 t. b. l. 3); teismui pateiktais apaiškinimais su priedais (2 t., b. l. 19-97); papildomai pateiktais įrodymais (krovinių važtaraščiai, atliekų sandėlyje gaunamų naftos produktų atliekų priėmimo aktai, 2 t., b. l. 99-155).
R. V. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados.
ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.
Atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla ir juridinių asmenų vadovams. Juridinių asmenų registro duomenimis, taip pat Įmonės administracijos 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 113) nustatoma, kad įmonės veiklos tikrinimo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo R. V., kuris tuo laikotarpiu veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, todėl būtent jis minėtu laikotarpiu buvo atsakingas už įmonės ūkinės veiklos organizavimą.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. V., veikdamas įmonės vardu ir būdamas atsakingas už įmonės ūkinės veiklos organizavimą, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. vykdė ūkinę veiklą pažeisdamas aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, t. y. eksploatavo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytus įrenginius nesilaikant Įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. 2/7 nustatytų sąlygų, technologinio proceso, t. y. pagal 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovo V. V. pateiktą technologinę schemą, kuria buvo vykdomas naftos produktų atliekų perdirbimas 2020 m., Įmonėje naftos produktų atliekos buvo perdirbamos nesilaikant neatsiejamoje TIPK leidimo dalyje Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatyto technologinio proceso, be to Įmonė technologinio proceso metu perdirbant naftos produktų atliekas, nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių ir naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius bei veiklos metu nesusidarė numatyta TIPK leidime produkcija: benzinas, koksas bei antriniai produktai elektros energija. Įmonė, nustačiusi technologinius neatitikimus bei perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyta tvarka nesikreipė į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl TIPK leidimo koregavimo kaip numatyta TIPK leidimo sąlygų, Bendrųjų reikalavimų dalies 2, 3, 6 dalyse.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 22 d. buvo išduotas TIPK leidimas Nr. 2/7 (1 t., b. l. 117-224). Pagal minėtą leidimą UAB „NAPC“ suteikiama teisė eksploatuoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedo pagal 5.1 punkto kriterijų nurodytą įrenginį, t. y. naftos atliekų perdirbimo cechą (duomenys neskelbtini). Įmonei išduoto leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 2 punkte nustatyta, kad planuojant esminius ūkinės veiklos pakeitimus, Taisyklėse nustatyta tvarka reikalinga pateikti paraišką TIPK leidimo atnaujinimui. TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad planuojant ūkinės veiklos pasikeitimus, nepriskiriamus prie esminių, Taisyklėse nustatyta tvarka reikalinga pateikti paraišką TIPK leidimo koregavimui. Pagal TIPK leidimo sąlygų II skyriaus Bendrųjų reikalavimų dalies 6 punkte nustatyta, kad Įmonė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo reikalavimais bei su jais susijusiais dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente pateikiama atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso schema ir eigos aprašymas. Pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – Reglamentas) 3.1, 3.3, 3.4 punktus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama pavojingų naftos produktų atliekų perdirbimą, atliekas turi perdirbti pagal Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytą technologinį procesą, naudodama technologiniame procese nurodytus įrenginius ir šio proceso metu apdorojant pavojingas naftos produktų atliekas gauti krosninį kurą (dyzeliną), benziną, koksą, elektros energiją ir šilumos energiją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduoto TIPK leidimo neatsiejamoje dalyje Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.6 punkte (medžiagų balansas naudojant ar šalinant 1 t atliekų: pavojingos naftos atliekos) nurodyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso metu naudojant ar šalinant 1t pavojingų naftos atliekų turėtų būti pagaminama: benzinas – 127 kg, krosninis kuras – 618 kg, koksas – 45 kg, elektros energiją 207 kWh; pagal 3.7 punktą (medžiagų balanso duomenų paaiškinimas) matyti, kad medžiagų balansas tiesiogiai priklauso nuo perdirbamų naftos atliekų rūšies, jų kokybinių ir kiekybinių rodiklių, aplinkos oro sąlygų, įrenginių nusidėvėjimo. Medžiagų ir energijos balansas nuo 3.6 punkte pateiktų reikšmių gali varijuoti ± 50 % ribose.
2020 m. lapkričio 24 d. Įmonėje buvo atliktas planinis patikrinimas, kurio tikslas – TIPK leidimo sąlygų laikymasis. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo dvi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 25 d. sudarė Rezervuarų nuomos sutartį Nr. 25/06/2018, kurioje nustatyta tvarka ir sąlygomis, dalis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginių, kurie turi dalyvauti naftos produktų atliekų perdirbimo technologiniame procese, perduoti valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais įrenginiais: tarpinėmis talpomis, rezervuarais 300 m3, 100 m3 (taršos šaltinių Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojamas tas pats taršos šaltinis Nr. 001 (kaminas skirtas oro taršalų emisijoms į aplinką išmesti). Vadovaujantis Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – GPAIS) duomenimis ir Įmonės pateiktais Gamybos aktais nuo Nr. (duomenys neskelbtini) iki Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad Įmonė nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. rugsėjo 24 d. perdirbo 442,432 t naftos produktų atliekų, iš kurių pagamino 364,720 t mazuto, medžiaga KN 2710 kodu (Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų) ir susidarė 77,712 t naftos produktais užteršto vandens atliekų kodu (13 05 07*). Perdirbant naftos produktų atliekas, nesusidarė benzinas ir koksas, bei elektros energija, kaip tai numatyta TIPK leidimo technologiniame procese. Įmonė atitinkamai nesilaikė TIPK leidime ir Atliekų naudojimo ar šalinimo reglamente nurodyto technologinio proceso.
Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Įmonė naftos produktų atliekas laikė požeminiame rezervuare V-04 sujungtame su koliaktoriumi, o nuo 2020 m. liepos mėnesio – Įmonės teritorijoje pastatytose talpyklose po 48 - 49 m3 (4 vnt.). Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 4 skyriaus „Atliekų saugojimas“, 4.2 lentelėje nurodyta, kad visos atliekos nurodytos Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3.2 punkte, saugomos žaliavos (naftos atliekų) talpykloje 1 (004-01), apsauginiu betono pylimu apsuptoje antžeminėje talpykloje, bei talpykloje 2 (005-01), apsauginiu betono pylimu apsuptoje antžeminėje talpykloje (4.1 lentelė). Konkrečiu atveju perdirbant naftos produktų atliekas įmonė nenaudojo visų technologiniame procese nurodytų įrenginių t. y. antžeminių rezervuarų 300 m3 (taršos šaltinis Nr. 004-01 ir 005-01), kogeneracinės jėgainės (tech. schema poz. 17 ir 28), tarpinių talpų (tech. schema poz. 5), rezervuaro 100 m3 (taršos šaltiniai Nr. 003-01 tech. schema poz. 24), keraminių ir adsorbcinių filtrų (tech. schema poz. 19 ir 20). Be to Įmonė technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius: dujinį katilą H-1, kurio galia 1970,2 kW, krekingo katilų 4 dujinius degiklius, kurių vieno galia 550 kW, vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2, kurio filtrus sudaro aktyvuota anglis, antžeminius rezervuarus, naftos produktų atliekų talpyklas po 48 - 49 m3. Įmonė nuo 2020 m. gegužės 18 d. perdirbdama naftos produktų atliekas, nesilaikė TIPK leidime bei reglamente nurodytų sąlygų, technologinio proceso, pavojingas atliekas laikė nesivadovaudama atliekų naudojimo ir šalinimo techninio reglamento reikalavimų. Įmonė nustačius technologinius neatitikimus technologiniame procese ir pradėjusi naudoti naujus įrenginius neteisėtai vykdė naftos produktų atliekų perdirbimo veiklą, nes pakeitusi technologinį procesą, prieš tai privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo sąlygų pakeitimo.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 14 punkte nustatyta, kad kai įrenginį eksploatuoja, kontroliuoja ar valdo keli ūkio subjektai (veiklos vykdytojai), kuriems nuosavybės teise priklauso atskiros įrenginio dalys, arba kurie naudoja, valdo įrenginio dalis nuomos, panaudos, patikėjimo teise ar eksploatuoja kitu teisiniu pagrindu ir atsako už įrenginio dalių eksploatavimo ir techninio funkcionavimo kontrolę, įrenginiui gali būti išduotas vienas leidimas. Tokiu atveju su paraiška leidimui gauti ar pakeisti turi būti teikiama deklaracija (laisva forma), kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų (veiklos vykdytojų). Įrenginys negali būti tarp subjektų (veiklos vykdytojų) dalijamas dalimis, siekiant vykdyti veiklą be leidimo. Kaip minėta patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 25 d. sudarė Rezervuarų nuomos sutartį Nr. 25/06/2018, kurioje nustatyta tvarka ir sąlygomis, dalis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginių, kurie turi dalyvauti naftos produktų atliekų perdirbimo technologiniame procese, perduoti valdyti ir naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo laikotarpiu ši sutartis buvo galiojanti. Tokiu atveju Įmonė privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka pakoreguoti TIPK leidimą, pateikti deklaraciją, kurioje nurodomas atsakomybės pasidalijimas tarp įrenginio dalis valdančių subjektų. Šie veiksmai nebuvo atlikti.
Patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčijo ir Įmonės generalinis direktorius R. V., kuris teismo posėdyje parodė, kad leidime nustatyta technologinė schema yra nenaudinga, dalies joje numatytų įrenginių netikslinga naudoti, dėl to buvo pertvarkytas technologinis procesas, dalies įrenginių atsisakyta ir pradėti naudoti nauji įrenginiai. Jis turi tikslą sutvarkyti gamybą pagal saugias schemas, tačiau tam trukdo esamas biurokratinis mechanizmas, nes TIPK leidimo pakeitimo procesas yra ilgas ir užsitęsęs.
Administracinėn
atsakomybės traukiamo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad kogeneracinės jėgainės poreikis buvo tik leidimo išdavimo momentu, tačiau šiuo metu bendrovė yra sudariusi sutartį su elektros tiekėju, o reikiamą šilumos kiekį užtikrina krekingo katilas, todėl nėra poreikio naudoti minėtą jėgainę, kuri neekonomiška bei taršesnė. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdirbdama naftos produktų atliekas kogeneracinės jėgainės nenaudoja. Panašiais argumentais buvo grindžiami ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo paaiškinimai ir dėl kitų įrenginių nenaudojimo. Argumentai iš esmės grindžiami sudėtingais technologiniais procesais jų (ne)būtinumu ar (ne)tikslingumu ir pan., tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų technologinių procesų ar jų dalių atsisakymas, pakeitimas, modernizavimas ir pan. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes konkrečiu atveju nėra sprendžiamas ginčas dėl išduoto TIPK leidimo koregavimo, jo sąlygų atitikimo šiuolaikiniams įmonėms poreikiams ir gamybos procesams. Tai, ar tikslinga naudoti atitinkamus įrenginius, numatytus TIPK leidime ir reglamente, bei ar būtina į technologinį procesą įtraukti konkrečius naujus įrenginius, nenumatytus leidime ir (ar) reglamente konkrečiu atveju turi spręsti atitinkama institucija, kuri kompetetinga išduoti ir (ar) koreguoti TIPK leidimus bei kitus reglamentuojančius dokumentus. Aplinkybės, kad esamas technologinis procesas pagal 2011 m. išduotą leidimą yra taršesnis už pertvarkytą, kad jis nenaudingas ir netikslingas turi būti vertinamos atitinkamos srities specialistų, įvertinus techninius, ekonominius ir kt. duomenis. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, konkrečiu atveju turi nustatyti ar buvo laikomasi TIPK leidime nustatytų sąlygų ir nustačius bent vieną aplinkybę, kad šių sąlygų nebuvo laikomasi, spręsti dėl įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo. Tam tikrų technologinių procesų, atitinkamų įrenginių naudojimo tikslingumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šį procesą reglamentuoja minėtos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528. Klausimai dėl technologinio proceso keitimo, atitinkamų įrenginių naudojimo netikslingumo, turi būti sprendžiami kreipiantis teisės aktų nustatyta tvarka dėl TIPK leidimo pakeitimo. Kol šis leidimas nepakeistas, bet koks esamų įrenginių atsisakymas, jų keitimas ir pan. laikytinas technologinio proceso pažeidimu.
Administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens atstovas ginčija protokole nurodytą aplinkybę dėl vandens atskyrimo nuo atliekų įrenginio CPS-10B MKIII+EBM 14x2 (separatoriaus) naudojimo. Teigia, kad renginys Bendrovėje nebuvo naudojamas. Įrenginys yra gamybinėje bazėje, tačiau jis nėra naudojamas ir techniškai parengtas naudojimui. Institucijos atstovė J. M., posėdžio metu nurodė, kad atliekant patikrinimą, įmonės atstovas K. B. jai aiškino, kad vandens atskyrimo įrenginys buvo naudojamas visą laiką, be to buvo pateiktas techninis pasas ir aprašymas kaip juo naudojasi. Būtent iš šitos nuvandeninimo stoties, naftuotas vanduo buvo pilamas į kubines talpas. Nenaudojant šio įrenginio, nebūtų galima atlikti nuvandeninimo procedūros. Teismas įvertinęs, šiuos proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad vis tik protokole inkriminuojama aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinio proceso metu naudojo technologiniame procese nenurodytus įrenginius, tarp kurių ir vandens atskyrimo nuo naftos atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2. Šią išvadą teismas grindžia protokolą surašiusios institucijos atstovių paaiškinimais, išduotu TIPK leidimu (b.l.117-225), elektroniniu susirašinėjimu tarp institucijos atstovės J. M. bei K. B. (1t.b.l.45, 91), Paaiškinimais naftos produktų atliekų perdirbimo principinei technologinei schemai (1t.b.l.95) bei separatoriaus techniniu pasu ir eksploatacijos instrukcijomis (1t.b.l.51-65). TIPK leidime (8 lapas) numatyta, kad technologiniame procese yra numatyta vandens atskyrimo iš naftos atliekų zona. Numatyta, kad žaliavoje būna iki 10 proc. vandens. Atliekas perdirbant terminio krekingo būdu, jose negali būti daugiau nei 1-3 proc. vandens. Siekiant sumažinti vandens kiekį žaliavoje, atliekamas žaliavos „nuvandeninimas“, vandens iš naftos atliekų pašalinimo stotyje, kurią sudaro tarpinė talpa, kalkių silosas, separatorius ir šilumokaitis. Nenaudojant TIPK leidime nurodytos nuvandeninimo stoties, bendrovė žaliavoms nuvandeninti turėjo naudoti kitą technologinę įrangą. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas neigia, kad šiam procesui buvo naudojamas būtent vandens atskyrimo nuo atliekų įrenginys CPS-10B MKIII+EBM 14x2 (separatoriaus), tačiau tos aplinkybės, kad šis įrenginys buvo įgytas ir laikomas būtent Bendrovės teritorijoje, kad technologinis procesas negalimas be nuvandeninimo įrangos, o atsakomybėn traukiamas asmuo nepagrindžia, kokiu būdu atlikinėjo šią technologinę procedūrą, duoda teismui pagrindą daryti išvadai, kad ši įranga bendrovėje buvo naudojama. Kaip nurodė institucijos, surašiusios protokolą atstovės, bendrovės atstovai buvo informuojami apie konkretų patikrinimo atlikimo laiką, todėl galimas sąmoningas gamybos sustabdymas patikrinimo metu tapo kliūtimi užfiksuoti faktines technologines aplinkybes ir gamyboje naudojamus įrenginius proceso metu. Nepaisant to, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinamos taip pat ir K. B. elektroniniais laiškais ir pridėtais dokumentais, o taip pat Paaiškinimais naftos produktų atliekų perdirbimo principinei technologinei schemai (1 t. b. l. 95), kurioje išvardinama, kokius įrenginius naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Separatorius nurodoma, kad buvo naudojamas perdirbant naftos produktų atliekas, būtent bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atmestini atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teiginiai, kad K. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir negalėjo teikti duomenų apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, argumentai. K. B., kaip gamybos procesų ekspertas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš Sodros duomenų matyti, kad nuo 2021 m. balandžio 29 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abi bendrovės veiklą vykdė toje pačioje teritorijoje, dalį įrangos naudojo bendrai, todėl pagal savo pareigų pobūdį jis turėjo galimybę žinoti, kuri bendrovė ir kokiems tikslams naudoja vandens atskyrimo nuo atliekų įrenginį CPS-10B MKIII+EBM 14x2. Beje, atkreiptinas dėmesys, kad dalį dokumentų, pagrindžiančių, kokie naftos produktų atliekų perdirbimui bendrovėje buvo naudojami įrenginiai, pateikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugos specialistas G. S..
Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas taip pat ginčija protokole nurodomas aplinkybes, dėl keturių krekingo katilų dujinių degiklių, kurių vieno galia 550 kW naudojimo. Atstovo teiginiais, faktiškai Bendrovėje buvo naudojami tik du degikliai ir vienas katilas. Teismas šiuos argumentus atmeta, sprendžia, kad visų degiklių naudojimas R. V. inkriminuotas pagrįstai. Visų pirma nustatyta, kad pagal technologinį procesą įmonėje turėjo būti naudojami du dujiniai katilai su 4 degikliais (vieno degiklio maksimalus galingumas galimas 300 kW). Patikrinimo metu rasti būtent 4 degikliai 550 kW galingumo.
Atmestini ir R. V. atstovo argumentai, kad 2011 m. liepos 22 d. išduotame TIPK leidime Nr. 2/7 yra nuoroda į nuo 2014 m. kovo 6 d. nebegaliojantį teisės aktą – 2002 m. vasario 27 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. 80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek atlikto patikrinimo, tiek ir administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu galiojusiose TIPK taisyklėse nebuvo numatytos nei TIPK leidimo atnaujinimo, nei jo koregavimo procedūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimas išduotas 2011 m. liepos 22 d. neterminuotam laikui ir galioja iki šios dienos. Minėto leidimo dalies „I. Bendroji dalis. Duomenys apie įrenginį, ūkinę veiklą, vykdomą veiklos aplinkosauginį valdymą ir kontrolę“ 9.2. punkte numatyta, kad Bendrovės administracija ir darbuotojai vadovaujasi ir ateityje vadovausis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkosaugos reikalavimus; 9.4. punkte numatyta, kad vykdant naftos atliekų perdirbimo veiklą yra ir bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Todėl darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal TIPK leidimą privalo vadovautis ne tik TIPK leidimo išdavimo metu galiojusiais teisės aktais, tačiau ir ateityje galiosiančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais bei bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis. Kaip jau minėta, TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, negalioja nuo 2014 m. kovo 6 d., jas pakeitė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, kuriose yra reglamentuota TIPK leidimų bei Taršos leidimų, atnaujinimo, koregavimo procedūros.
Pažymėtina, kad pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį atsakomybė juridinio asmens vadovui kyla už šiame straipsnyje nurodytą veikimą ar neveikimą, nedetalizuojant asmens kaltės formos. Taigi, ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimas savo sudėtimi yra formalus. Šio straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovas gali būti patrauktas atsakomybėn vien nustačius pažeidimo padarymo faktą, t. y. kad ūkinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, yra atmestini R. V. atstovo argumentai, kad Departamentas, surašydamas patikrinimo aktą, turėjo ir galėjo konstatuoti žalą aplinkai, jei tokia žala būtų kilusi.
Administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai, kad buvusiam bendrovės vadovui jau buvo surašytas protokolas dėl TIPK leidimo sąlygų pažeidimo dėl tų pačių veiksmų, dėl kurių dabar R. V. siekiama taikyti administracinę atsakomybę, todėl vadovo pasikeitimo faktas negali sąlygoti administracinės atsakomybės, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes buvęs įmonės direktorius V. V. buvo nubaustas (administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-198-814/2021) už TIPK leidime nustatytų sąlygų nesilaikymą laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. sausio 3 d., o R. V. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už TIPK leidime nustatytų sąlygų nesilaikymą vėlesniu laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. R. V., pradėjęs vadovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo ir pareigą užtikrinti, kad bendrovė vykdytų veiklą tinkamai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, bendromis aplinkosauginėmis nuostatomis bei TIPK leidime numatytomis sąlygomis ir technologiniu procesu. Akivaizdu, kad R. V. to nepadarė, o tęsė veiklą, pažeisdamas TIPK leidime numatytas sąlygas ir nesilaikydamas leidime numatyto technologinio proceso, kas jam, kaip įmonės vadovui užtraukia administracinę atsakomybę.
Juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas – rašytinis dokumentas <...> kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį <...>. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. liepos 2 d. išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, iki šio laiko nepakeistas, todėl įmonė vykdydama naftos produktų atliekų perdirbimą privalėjo laikytis minėtame leidime nustatytų sąlygų.
Šiuo atveju R. V. neginčija aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų atliekas protokole nurodytu laikotarpiu perdirbo pagal pakeistą technologinę schemą, kuri neatitinka 2011 m. liepos 22 d. išduoto TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų.
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. perdirbdama naftos produktų atliekas nesilaikė 2011 m. liepos 22 d. išduotame TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir Atliekų naudojimo šalinimo techniniame reglamente nustatytų technologinio proceso reikalavimų, t. y. veiklos metu nenaudojo visų technologiniame procese numatytų įrenginių, naudojo įrenginius, kurie nenurodyti technologiniame procese, be to technologinio proceso metu nesusidarė TIPK leidime numatyta produkcija: benzinas, koksas, elektros energija. Įmonė pakeitusi TIPK leidime numatytą technologinį procesą ir perdavusi dalį įrenginių pagal nuomos sutartį UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neparengė dokumentacijos Aplinkos apsaugos agentūrai dėl TIPK leidimo koregavimo, dėl ko šis leidimas nepakeistas iki šio laiko.
Administracinės nuobaudos skyrimas.
Teismas R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą taip pat atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kad R. V. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą, jis dirba, yra pensijinio amžiaus. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. V. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1t.b.l. 11-17).
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, R. V. pastangas pakeisti TIPK leidimą, sprendžia, kad R. V. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali nuobauda – bauda.
Atsižvelgiant į R. V. turtinę padėtį, gaunamas pajamas (atlyginimas už darbą ir senatvės pensija), padaryto pažeidimo pobūdį nėra pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda ar skirti kitos rūšies nuobaudą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 646 straipsniais,
n u t a r i a :
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirti – 900 Eur (devynių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. : (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje būtina nurodyti ROIK numerį (duomenys neskelbtini), kitaip įmoka nebus užskaitoma.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja /parašas/ Jūratė Petraškienė