Administracinė byla Nr. eI2-2612-872/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08409-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 17 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“, dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas M. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: i) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjo skunde nurodytas sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); ii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 10 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam leista laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024 m. vasario 10 d. Taigi Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 14 d. skundžiamu Sprendimu nusprendė leidimą laikinai gyventi panaikinti. Sprendimą Migracijos departamentas grindė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuris numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Paaiškina, kad Migracijos departamentas nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje jis yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla.
Teigia, kad Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nes Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.
Paaiškina, kad iš ĮUTP 35 straipnsio 1 dalies 14 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų ĮUTP numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Tuo tarpu Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems ĮUTP numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Departamento Skundžiamame sprendime nurodytiems reikalavimams. Taigi, Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma.
Taip pat paaiškina, kad ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte matyti, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka ĮUTP nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyvent išduoti. Tuo tarpu Migracijos separtamento Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne ĮUTP nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso reikalavimais.
Pažymi, kad Sprendime nėra nurodoma, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo užsienietis (pareiškėjas) atitiko ĮUTPI numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, tačiau vėliau, pasikeitus reguliavimui, ėmė jų nebeatitikti. Akcentuoja, jog aktualus teisinis reguliavimas (ĮUTP) nėra pakitęs taip, kad jis leidimo laikinai gyventi išdavimo metu atitiko Įstatymo reikalavimus, o vėliau, pasikeitus reguliavimui, ėmė jo nebeatitikti. Taigi, jeigu atsakovas tokias aplinkybes nurodytų, būtų pažeidžiamas lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principas. Šis principas draudžia taikyti teisės aktų reikalavimus anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams tuo atveju, jeigu tai turi neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms.
Nurodo, kad Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip jis, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kitos asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar.
Pažymi, kad valstybės institucijos, dar 2017-2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Taip pat Migracijos departamentas dar 2018 m. pasirašydamas net 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veika. Atitinkamai jam nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir patį atsakovą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės atsakovas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir panaikinti jo bei kitų HQDS darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
Akcentuoja, kad jis neturi nieko bendro su Migracijos departamento įsitraukimu į tam tikrų verslo grupių politinių interesų tenkinimą. Taigi, jis yra fizinis asmuo, kuriam leidimas laikinai gyventi yra būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį asmens ir jo šeimos narių orų pragyvenimo lygį. Pažymi, jog jis atitiko visus teisės aktų reikalavimus, dėl ko jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas nenurodė jokių teisinių argumentų, jokių situacijos pasikeitimą pagrindžiančių aplinkybių, dėl ko anksčiau jis atitiko ĮUTP numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, o dabar tokių sąlygų nebeatitinka.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo teiginiais nesutinka ir pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.
Nurodo, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti UAB „HQDS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, toliau – trūkstamų profesijų sąrašas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Taigi 2022 m. vasario 8 d. Migracijos departamenta priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. vasario 10 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
Pažymi, kad 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugsėjo 11 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė.
Nurodo, kad patikrinus www.rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Taip pat patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai.
Pabrėžia, kad 2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Bendrovė informavo, kad pareiškėjas 2023-01-01 – 2023-01-31 (218,81 val.), 2023-02-01 – 2023- 02-18 (144,01 val.), 2023-03-26 – 2023-03-31 (55,82 val.), 2023-04-01 – 2023-04-30 (219,35 val.) ir 2023-05-01 – 2023-05-31 (222,55 val.) teikė vairavimo paslaugas Vokietijoje registruotai įmonei „Sikupi GmbH“. Patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje, bet kitose įmonėse.
Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Fondo valdybos duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
Taip pat aiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Fondo valdybos duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų,
negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
Akcentuoja, kad pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Taigi, būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakyti išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).
Nurodo, kad Migracijos departamentas nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus (vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją, o Bendrovė turėjo 393 vairuotojus ir 1 licencijos kopiją) ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neįsigijo. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos.
Atkreipia dėmesį, kad taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Taigi, po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Taip pat atkreipia dėmesį, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė atsiliepimą į skundą.
Nurodo, kad UAB „IPUKIS“ ( IPUKIS ) yra jau daugiau nei 30 m. (t. y. nuo 1991 m.) sėkmingai veikianti Lietuvos transporto paslaugų įmonė, reguliariai organizuojanti automobilių gabenimą į bei iš visas Europos Sąjungos šalis. Pagrindinė įmonės veiklos kryptis yra naujų ir naudotų automobilių pervežimas tarptautiniais maršrutais Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Olandijoje ir kt.). IPUKIS šiai dienai yra įdarbinusi 113 darbuotojų, o įmonės apyvarta siekia daugiau nei 30 mln. Eur. Taigi po atlikto verslo struktūros pertvarkymo, IPUKIS Group valdo 100% IPUKIS, UAB „IPUKIS Logistics“, UAB „Hidroresta“, HQDS, UAB „Antopo, Sikupi GmbH, Sikupi Property GmbH“ akcijų.
Paaiškina, kad Bendrovė turi įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas iš kurių yra ir pareiškėjas). Bendrovės tikslas tapti tolimųjų reisų (autovežių) vairuotojų bazine įmone Lietuvos Respublikoje, pasiūlyti tolimųjų reisų vairuotojams geriausias darbo sąlygas, apdrausti visą jų veiklą ir taip sėkmingai konkuruoti tarptautinio transporto rinkoje. Visi tolimųjų reisų vairuotojai yra Bendrovės darbuotojai, dirba darbo sutarčių pagrindu, vairuotojams suteikiamos konkurencijos darbo sąlygos. Visa IPUKIS Group, įskaitant ir Bendrovę, ne tik yra vienas pagrindinių regiono darbdavių, bet ir sąžiningai moka mokesčius Lietuvos valstybei vien per 2023 m. HQDS yra sumokėjusi 1 531 596 Eur dydžio mokesčius.
Pabrėžia, kad nuo pat HQDS veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs. Tačiau, nors dar 2017-2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad HQDS teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, o 2023 m. Migracijos departamentas vėl ėmė kvestionuoti HQDS veiklos teisėtumą. Migracijos departamentui yra žinoma, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos , o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį . Pvz., IPUKIS turi tarptautinių krovinių vežimui reikalingas EBKR licencijas , taip pat turi transporto priemones 289 autovežius ir (ar) vilkikus bei dar kitas transporto priemones priemones16, o HQDS, savo ruožtu, yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos.
Nurodo, kad Bendrovė 2023 m. birželio 29 d. pateikė įrodymus patvirtinančius, kad Bendrovė vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Taigi HQDS veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių reguliavimą. Pabrėžia, kad EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą.
Akcentuoja, kad IPUKIS, siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla teikiamos vairavimo paslaugos yra teisėta, kreipėsi į VMI su prašymu pateikti išvadą, ar Bendrovės planuojama veikla nebus traktuotina kaip darbuotojo nuoma. VMI Bendrovės prašymą pateikti išvadą dėl Bendrovės veiklos persiuntė nagrinėti VDI. 2017 m. liepos 10 d. VDI pateikė išvadą, kad Bendrovės veikloje darbuotojai išlieka pavaldūs tiesiogiai jai, todėl Bendrovės veikla nelaikytina laikinojo įdarbinimo veikla.
Taip pat akcentuoja, kad dauguma IPUKIS darbuotojų buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo IPUKIS pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į HQDS įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir/ar pratęsimo, nes IPUKIS darbuotojai pereidami dirbti į HQDS turėjo naujai kreiptis į atsakovą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo HQDS pagrindu. Todėl IPUKIS 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už atsakovo veiklą ir Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti IPUKIS tol kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo HQDS pagrindu. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad HQDS gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir net nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš IPUKIS į HQDS galimybės.
Pažymi, kad 2018 m. buvo kilę eilė ginčų tarp HQDS ir atsakovo dėl to, kad atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai Lietuvoje gyventi HQDS darbuotojams, nurodydamas, kad HQDS veikla neva galimai yra fiktyvi, be kita ko, nes HQDS neturi pakankamai EBKR licencijų vežti krovinius, todėl darbo sutartys traktuotinos kaip laikinojo pobūdžio. T. y. de facto tarp atsakovo ir HQDS kilo analogiški ginčai, kaip ir dabar. Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino Taikos sutartis ir tokiu būdu išnagrinėjo tarp HQDS ir atsakovo kilusius ginčus.
Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjas turi darbo sutartį tik su trečiuoju asmeniu, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą, sudarė darbo sutartį su pareiškėju ir išpildė kitas sąlygas numatytas ĮUTP. Pareiškėjas ir Bendrovė moka mokesčius Lietuvos Respublikoje.
Akcentuoja, kad pareiškėjas galėjo būti įdarbintas Bendrovėje krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Tokią teisę pareiškėjui ir trečiajam asmeniui suteikia 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis, kuri numato, kad tarptautinių krovinių vežimo vairuotojo liudijimas išduodamas ir tarptautinio krovinių vežimo veikla gali būti vykdoma vairavimo paslaugos forma.
.
Teismas
konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui M. M. panaikinti leidimą laikinai gyventi.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2022 m. vasario 8 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. vasario 10 d.
Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje dirba nuo 2021 m. birželio 4 d. Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo/keitimo užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
Nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Patikrinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai.
2023 m. birželio 29 d. raštu Bendrovė informavo Migracijos departamentą, kad Bendrovėje įdarbinti vairuotojai pagal sudarytas paslaugų teikimo sutartis kitoms įmonėms teikia vairavimo paslaugas. Bendrovė informavo, kad M. M. teikė vairavimo paslaugas Vokietijoje registruotai įmonei „Sikupi GmbH“. Taigi patikrinus Valstybinės darbo inspekcijos duomenis apie laikinojo įdarbinimo įmones, duomenų, kad Bendrovė būtų įtraukta į šį sąrašą, nerasta. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad M. M. tarptautinio krovinių transporto priemonės vairuotoju dirbs ne Bendrovėje ir ne Lietuvos Respublikoje, bet kitose įmonėse – Vokietijoje.
Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Kaip minėta Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo, nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
Migracijos departamento vertinimu, Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą.
ĮUTP 28 straipsnio 4 dalis (ginčui aktuali redakcija) numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. ĮUTP 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės <...> (2 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas).
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas (UTPĮ 44 straipsnio 4 dalis). UTPĮ 40 straipsnyje yra apibrėžti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai – šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti minėtas ĮUTP 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.
ĮUTP 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti ĮUTP 50 straipsnyje. ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio ĮUTP 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame ĮUTP nustatytu pagrindu.
Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą (ĮUTP 62 straipsnio 4 dalis). Taigi, iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas MD sutikimą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Gairės), nustato, kad svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat ir savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi į Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga (kai nesiekiama pelno), arba dirbtų pagal darbo sutartį. Turi būti laikomasi nuostatos, kad realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti (12.2.7 papunktis).
Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju tęsti darbą Bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik ĮUTP nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).
Taigi, Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neturi realių galimybių dirbti Bendrovėje.
Nustatyta, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas turėdamas Migracijos departamento išduotą leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2022 m. vasario 10 d. iki 2024 m. vasario 10 d., Bendrovėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. nuo leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo iki Sprendimo priėmimo – iki 2023 m. rugsėjo 14 d., atitinkamai šios aplinkybės nėra pasikeitusios. Nagrinėjamu atveju Sprendimas priimtas Migracijos departamentui vertinant, kad pareiškėjas neturi realių galimybių Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių.
Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, jog Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso 8 straipsnio nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirbo 377 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, tačiau teismo įsitikinimu, šiuo atveju atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Sprendime atsakovas konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir UAB „IPUKIS“ dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka ar neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. vasario 10 d. iki dabar dirba Bendrovėje, o ši aplinkybė Sprendime nėra vertinama, taigi atsakovas neįvertinęs šių aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
Sprendime nurodytas argumentas, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti, o Bendrovėje dirba 377 darbuotojai, tačiau pagal Kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent LTSA pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.
Taip pat pasisakytina, kad Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju, tačiau, kaip minėta, Sprendimo kontekste svarbu išsiaiškinti aplinkybes ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip UAB „IPUKIS“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir Įstatymo 35, 44 ir 50 straipsniai, kuriais remiantis priimtas šis administracinis aktas, tačiau neįvertintas nurodyto teisinio reglamentavimo taikymas susidariusios faktinės situacijos apsektu, būtent, Sprendime iš esmės yra tik formali nuoroda į UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau faktinių aplinkybių (susijusių su pareiškėjo įdarbinimu) įvertinimas nėra pateiktas.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – ir Rekomendacijos)
Pareiškėjas byloje pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t .y 2023 m. rugsėjo 19 d. atstovavimo sutartį, kuria advokatui Karoliui Gudui pavesta atstovauti pareiškėją, 2023 m. gruodžio 7 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad pareiškėjas už suteiktas teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) sumokėjo 605 Eur bei žyminio mokesčio mokėjimo nurodymą (23 Eur).
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 628 Eur suma už teisines paslaugas (skundo rengimas, papildomų paaiškinimų rengimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti pareiškėjui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, j. a. k. 188610666, 628 Eur (šešių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Saulius Jakaitis
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė