Civilinė byla Nr. e2A-1342-803/2025
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03050-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1;
(S)
2.6.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SV Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Alhasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SV Baltic“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 32 760,65 Eur skolą, 3 013,98 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 ir 300 straipsniuose numatytų veikų padarymo. Nurodė, kad 2023 m. spalio 18 d. su atsakove sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas, objektas), atlikti griovimo, gipso montavimo, glaistymo ir dažymo darbus. Ieškovė darbus atliko ir jų rezultatą perdavė atsakovei. Atliktų darbų kaina – 53 201,72 Eur. Atsakovė už darbus atsiskaitė tik iš dalies ir iki šiol yra skolinga 32 760,65 Eur. Praleidusi atsiskaitymo terminą, atsakovė turi sumokėti ir 3 013,98 Eur delspinigius, numatytus rangos sutarties 3.3 punkte. Atsakovė mokėti už atliktus darbus nesutiko, teigdama, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, todėl atsakovė turėjo kreiptis į MB „Mildrema“, kuri trūkumus pašalino už 30 682,80 Eur.
2. Kadangi atsakovė vengė atsiskaityti, ieškovės vadovas įrašė kai kuriuos pokalbius telefonu su MB „Mildrema“ vadovu. Ieškovės vadovui 2024 m. kovo 22 d. paskambino MB „Mildrema“ vadovas R. V. L., kuris nurodė, kad jį spaudžia atsakovės vadovas pasirašyti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, jog MB „Mildrema“ atliko trūkumų šalinimo darbus. R. V. L. taip pat pasakė, kad atsakovė nori įforminti už kituose objektuose įmonės atliktus darbus MB „Mildrema“ sumokėtas sumas, kaip užmokestį už trūkumų šalinimą, ir taip išvengti atsiskaitymo su ieškove. Pokalbių garso įrašai patvirtina, kad MB „Mildrema“ trūkumų šalinimo darbų neatliko. Taigi atsakovės ir MB „Mildrema“ vadovai suklastojo dokumentus ir apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą. Atsakovė nebuvo pranešusi ieškovei, kad darbai turi trūkumų, nesurašė defektinio akto ir nekvietė į defektavimo komisiją. Kelios sienos iš tiesų buvo nudažytos nekokybiškai, tačiau ieškovės darbuotojai trūkumus pašalino. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl 760,65 Eur skolos ir 68,45 Eur delspinigių priteisimo, nes pripažino, kad dviejų sienų paruošimo ir dažymo darbai buvo atlikti netinkamai.
3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakovei pagal rangos sutartį pateikė tris vienašališkai surašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus, taip pat jų pagrindu išrašytas sąskaitas. Atsakovė nepriėmė aktuose nurodytų darbų, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai, ieškovė trūkumų nepašalino ir vėlavo atlikti darbus. Faktą, kad darbai atlikti nekokybiškai, įrodo: 1) nuotraukos; 2) MB „Mildrema“ atlikti trūkumų šalinimo darbai; 3) pačios ieškovės pripažinimas, kad darbai turėjo trūkumų. Atsakovė reikalavo, kad ieškovė pašalintų trūkumus, ir tokį faktą pagrindžia susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis medžiaga. Prieš atsakovei pasamdant MB „Mildrema“, ieškovė bandė nesėkmingai šalinti darbų trūkumus. Kai kuriuos trūkumus ieškovės atsiųsti žmonės atsisakė šalinti, nes nemokėjo to padaryti, o kai kuriuos pašalino nekokybiškai.
4. Atsakovei buvo svarbu, kad darbai būtų atlikti laiku, nes turėjo objektą perduoti pagrindiniam užsakovui. Dėl to atsakovė pasamdė MB „Mildrema“. Trūkumų šalinimas atsakovei kainavo 30 682,80 Eur (27 182,80 Eur už darbus, 3 500 Eur už medžiagas). Kadangi reikėjo taisyti ieškovės darbų trūkumus, atsakovė pavėlavo perduoti darbus užsakovui. Dėl to užsakovas sumažino atsakovei mokėtinas sumas. Ieškovė pažeidė rangos sutartį ir negali reikalauti visos darbų kainos. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė patyrė nuostolių ir vien dėl to darbų kaina, o kartu ieškovei mokėtina suma, turėtų būti sumažinta. Reikalavimas priteisti delspinigius yra nepagrįstas. Ieškovė delspinigius skaičiuoja nuo visos darbų kainos, nors iš esmės pažeidė savo įsipareigojimus. Atsakovė nėra priėmusi ieškovės atliktų darbų ir dėl to atsakovės prievolė nėra vykdytina. MB „Mildrema“ vadovas pateikė patvirtinimą, kad su ieškove nebendravo dėl darbų trūkumų, kuriuos šalino MB „Mildrema“. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė suklastojo garso įrašus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu priėmė ieškovės MB „Alhasta“ ieškinio reikalavimo dėl 760,65 Eur skolos ir 68,45 Eur delspinigių priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei MB „Alhasta“ iš atsakovės UAB „SV Baltic“ 32 000 Eur skolą, 314,96 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (32 314,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 467,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „SV Baltic“ iš ieškovės MB „Alhasta“ 374,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė į valstybės biudžetą iš ieškovės MB „Alhasta“ 63,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „SV Baltic“ 574,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ginčo sandoris yra statybos rangos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nuo ieškinio ginasi dviem skirtingais gynimosi būdais, kurių įgyvendinimo prielaidos nėra vienodos. Vienas atsikirtimas, kad ieškovė darbus atliko su esminiais trūkumais, kurių šalinimas kainavo 30 682,80 Eur, yra CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 6.658 straipsnio 5 dalyje nustatytų užsakovo teisių gynimo būdų taikymo pagrindas. Kitas atsikirtimas, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovė patyrė nuostolių – pagrindinis užsakovas sumažino atsakovei mokėtiną sumą 12 042 Eur, kurie turi būti įskaityti į atsakovės ieškovei mokėtiną sumą, – yra reikalavimo taikyti ieškovei civilinę atsakomybę pagrindas. Teise reikšti priešieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovė nepasinaudojo. Dėl to ieškovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl atsakovės nurodytos 12 042 Eur žalos nebus nustatinėjamos.
7. Bylos šalys sutaria, kad ieškovės atliktų darbų perdavimas taip, kaip buvo numatyta rangos sutarties 4.3 punkte ir CK 6.694 straipsnio 4 dalyje – abiem šalim pasirašant atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, nebuvo vykdomas. Ieškovė parengė tris darbų priėmimo–perdavimo aktus, dėl kitų darbų išrašė tik sąskaitas ir nepasirašytus dokumentus pateikė atsakovei. Iš ieškovės vadovo A. K. ir atsakovės vadovo S. V. paaiškinimų aišku, kad atliktų darbų perdavimas vykdavo neformaliai: ieškovė išrašydavo sąskaitą ir (ar) aktą bei juos išsiųsdavo atsakovei; gavusi dokumentus, atsakovė, jeigu neturėdavo pastabų, atsiskaitydavo už darbus. Tokie šalių vadovų paaiškinimai suponuoja, kad šalys nesilaikė įprastos atliktų darbų rezultato priėmimo–perdavimo tvarkos ir abi puses tokia tvarka tenkino.
8. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, kad ji ieškovės darbų rezultato nepriėmė. Atsakovės pozicija iš dalies prieštaringa, nes ji prašė, kad ieškovė šalintų darbų trūkumus. Tokį reikalavimą atsakovė galėjo pareikšti tik apžiūrėjusi darbų rezultatą ir jį priėmusi. Gavusi ieškovės parengtus darbų atlikimo aktus, atsakovė jų negrąžino, nereiškė pretenzijų, kai ieškovė pateikė aktus. Įrodinėdama, kad šalino ieškovės darbų trūkumus, atsakovė pripažįsta, jog trūkumai, jei tokie buvo, galėjo būti pašalinti. Be to, atsakovė nesiremia tuo, kad ieškovės prievolės įvykdymas atsakovei buvo praradęs prasmę dėl praleisto termino (darbus pagal rangos sutarties 4.1 punktą ieškovė turėjo baigti iki 2023 m. gruodžio 1 d.).
9. Nustatyti faktai, kad ieškovė išsiuntė atsakovei aktus Nr. 1–3, tą padarė po darbų atlikimo, atsakovė apžiūrėjo darbų rezultatą ir reikalavo šalinti darbų trūkumus, leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovė perdavė atsakovei ginčo darbų rezultatą. Aplinkybė, kad aktų šalys nepasirašė, nepaneigia nei darbų perdavimo, nei atsakovės pareigos atsiskaityti už darbus. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai nuo ieškinio ginasi tuo, jog nepriėmė ieškovės atliktų darbų rezultato ir dėl to atsakovei neatsirado prievolė atsiskaityti už darbus. Atsakovė turėjo pareigą, o ne teisę priimti darbus (CK 6.694 straipsnis). Be to, negalima ignoruoti ir fakto, kad atsakovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo padėtimi, kai formaliai prisidengiama užsakovo teise atsisakyti priimti darbų rezultatą, požymių.
10. Teismas nustatė, kad rangos sutarčiai įvykdyti ieškovė pasitelkė E. D. ir O. D.. Jie atliko sienų glaistymo ir dažymo darbus. Iš esmės ginčas yra kilęs būtent dėl E. D. ir O. D. atliktų darbų kokybės. E. D., O. D. buvo ne ieškovės darbuotojai, bet darbus vykdė per savo įsteigtas mažąsias bendrijas (MB „O. ltu“ ir MB „E.“), kaip ieškovės pasitelkti subrangovai. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį ieškovė turėjo kontroliuoti jų darbą ir kartu prisiėmė pareigą atsakyti už netinkamą MB „O. ltu“ ir MB „E.“ prievolių įvykdymą.
11. Liudytojų E. D., O. D. parodymai iš esmės sutampa su ieškovės vadovo paaiškinimais, kad dvi sienos buvo netinkamai nuglaistytos ir nudažytos, tačiau atsakovė neleido trūkumų ištaisyti; kad 2023 m. gruodžio mėn. buvo daromi baigtų darbų pataisymai ir kad atsakovės vadovas patvirtino, jog darbai baigti, pretenzijų dėl kokybės neturi. Atsakovė aplinkybę, kad ieškovė netinkamai nuglaistė ir nudažė daugiau nei dvi sienas, be kita ko, grindžia nuotraukomis. Visgi su ginčo objektu galima susieti tik nurodytų dviejų sienų nuotraukas. Kitų nuotraukų padarymo vietos ir laiko negalima nustatyti, o tuo pačiu pripažinti, kad nuotraukose fiksuotos būtent ginčo objekto patalpos ir objekto vietos, kuriose darbus vykdė ieškovė.
12. Atsakovės su MB „Mildrema“ 2024 m. sausio 5 d. sudarytoje sutartyje nenurodyta nei kokio rangovo darbų trūkumai turėtų būti pašalinti, nei kokioje konkrečiai objekto vietoje. Teismas nusprendė, kad atsakovė nepagrindė, jog MB „Mildrema“ šalino būtent ieškovės darbų trūkumus ir kad įmonė trūkumams pašalinti pirko medžiagų už 3 500 Eur (CPK 178 straipsnis). Kad pagrįstų išlaidas medžiagoms, atsakovė pateikė UAB „Spalvų sala“ 2023 m. lapkričio 30 d., 2023 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. sąskaitas už medžiagas. Tačiau pirma sąskaita išrašyta anksčiau, nei ieškovė baigė darbus. Taip pat iš sąskaitų turinio neįmanoma nustatyti, kam medžiagos buvo pirktos. Dėl to medžiagų pirkimo negalima tiesiogiai susisieti su atsakovės įrodinėjamu faktu. Sąskaitose nėra įrašų, kurie pagrįstų, kad jos išrašytos būtent už darbus, atliktus pagal sutartį. MB „Mildrema“ vadovas negalėjo paaiškinti, kurios tiksliai sąskaitų eilutės yra susijusios su darbais, turėtais atlikti pagal sutartį.
13. Ieškovė į bylą pateikė tris įrašus, kuriais, pasak ieškovės, fiksuoti ieškovės vadovo ir MB „Mildrema“ vadovo pokalbiai telefonu, vykę 2024 m. kovo 22 d. Teismo posėdyje R. V. L. patvirtino, kad dviejuose įrašuose fiksuoti jo pokalbiai, dėl vieno įrašo nėra tikras. Įrašai geros kokybės, nėra jokių požymių, kad jie galėjo būti sumodeliuoti. Pokalbių metu R. V. L. iš esmės nurodė, kad 2024 m. vasario 2 d. ir 2024 m. kovo 15 d. pavedimais atsakovė su MB „Mildrema“ atsiskaitė ne už ieškovės darbų trūkumų taisymą, o už darbus, atliktus kitame objekte, atsakovė nori, kad MB „Mildrema“ fiksuotų trūkumų taisymą konkrečiai atsakovės nurodytai sumai vietoje bendrijos atliktų dažymo darbų ir taip būtų išvengta atsiskaitymo už darbus su ieškove.
14. Teismas nurodytus įrašus pripažino leistinais įrodymais CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme. Pirma, nėra pagrindo laikyti, kad įrašai gauti pažeidus R. V. L. teisę į privatų gyvenimą ar kitus jo teisėtus interesus. Įrašai padaryti privačių pokalbių metu, fiksuojant pokalbių eigą, o ne pažeidus trečiojo asmens telefoninių pokalbių konfidencialumą ar kitais neteisėtais būdais. Pokalbiuose užfiksuotos tik aplinkybės, susijusios su santykiais tarp MB „Mildrema“ ir atsakove. Perklausius įrašus spręstina, kad pokalbiai vyko laisva eiga, nėra požymių, kad jų metu būtų buvę uždavinėjami menami klausimai. Dėl to įrašų padarymas vertintinas kaip teisėtas įrodymų rinkimas. Pagrįstų abejonių dėl įrašų autentiškumo, vientisumo, padarymo aplinkybių, proceso dalyviai neišsakė.
15. Bendra įvykių eiga atitinka ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad MB „Mildrema“ negalėjo šalinti ieškovės ginčo objekte atliktų darbų trūkumų. MB „Mildrema“ darbuotojų J. S., G. J. parodymai patvirtina, kad MB „Mildrema“ ginčo objekte šalino sienų paruošimo ir dažymo darbų trūkumus. Tačiau atsakovė neįrodė, kad buvo šalinami būtent ieškovės atliktų darbų trūkumai. Atsakovė pripažįsta, kad ginčo objekte, kuriame darbus vykdė ieškovė, darbus vykdė ir kiti rangovai. Aptartuose įrašuose fiksuotų pokalbių metu R. V. L. iš esmės nurodė, kad MB „Mildrema“ nešalino ieškovės darbų trūkumų. Šiuos teiginius tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina visetas kitų faktinių duomenų: susirašinėjimo per Viber metu nurodytos datos neatitinka įvardintų sutartyje ir atliktų darbų akte; liudytojas J. S. nežinojo, kokių asmenų atliktų darbų trūkumus šalino, o liudytojas G. J. negebėjo tiksliai paaiškinti, kas jam nurodė, kad šalinami būtent ieškovės atliktų darbų trūkumai. Prieštaravimų visuma suponuoja, kad MB „Mildrema“ galėjo šalinti nebent kitų rangovų darbų trūkumus.
16. Atsakovė neįrodė, kad būtų patyrusi 30 682,80 Eur išlaidas ieškovės darbų trūkumams šalinti. Nenustatyta, kad atsakovės pateiktos MB „Mildrema“ sąskaitos turėtų ryšį su sutartimi.Net ir hipotetiškai keliant prielaidą, kad dalies ieškovės darbų trūkumams pašalinti atsakovė galėjo pasitelkti kitą asmenį ar trūkumus šalinti savo jėgomis, svarbu, jog tokius veiksmus atsakovė būtų atlikusi iš esmės pažeisdama bendradarbiavimo pareigą. Nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė būtų įspėjusi ieškovę dėl to, jog ketintų imtis nurodytų veiksmų ir kokia apimtimi. Susirašinėjimo per Viber programą medžiaga suponuoja, kad atsakovės 2024 m. sausio 8 d. žinutė ieškovei buvo siurprizinė.
17. Pripažinus, kad ieškovė, vykdydama rangos sutartį, atliko ir perdavė atsakovei darbus, nurodytus aktuose Nr. 1–3, konstatuotina, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinę pareigą sumokėti už kokybiškai atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad dvi sienas paruošė ir nudažė netinkamai, ir dėl to atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Atsakovė nepagrindė, kad trūkumų kaina būtų didesnė nei nurodė ieškovė (CPK 178 straipsnis). Vien tik dėl nedidelės trūkumų dalies atsakovė negalėjo sustabdyti savo prievolės vykdymo ir atskaityti ieškovei mokėtinų sumų. Aplinkybė, kad atsakovė formaliai nepasirašė atliktų darbų priėmimo– perdavimo aktų, yra nereikšminga.
18. Atsakovė negalėjo sustabdyti savo prievolės vykdymo ir prisidengdama patirtų nuostolių aplinkybe. Viena vertus, atsakovė nepagrindė, kad ieškovė būtų iš esmės netinkamai atlikusi darbus. Kita vertus, ieškovė ginčija atsakovės teiginius, kad galėjo padaryti įmonei nuostolių. Taigi šalių prievolės vykdytinumo požiūriu yra akivaizdžiai nevienodos. Įrodinėjamų nuostolių suma yra žymiai mažesnė už atsakovės turimą sumokėti ieškovei skolą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad darbų užsakovas iš tiesų būtų išskaičiavęs iš atsakovei mokėtinų sumų 12 042 Eur. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove, ieškovei iš atsakovės priteisiama 32 000 Eur skola.
19. Rangos sutarties 3.3 punkte šalys susitarė, kad atsakovė už vėlavimą atsiskaityti įsipareigoja mokėti ieškovei 0,05 procento dydžio delspinigius. Ieškovė už darbus, perduotus aktu Nr. 1, išrašė 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaitą, kuri turėjo būti apmokėta iki 2023 m. gruodžio 2 d. Atsakovė neneigia, kad aktą Nr. 1 ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą ieškovė pateikė dokumentų parengimo dieną. Nors akto Nr. 1 atsakovė nepasirašė, tačiau, išnagrinėjus šalių argumentus, pripažinta, kad akte įrašytų darbų rezultatą ieškovė perdavė atsakovei, atsakovė pripažino, jog darbai trūkumų neturėjo. Vadinasi, atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaitą turėjo apmokėti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 2 d. Atsakovė sąskaitą yra apmokėjusi iš dalies, po paskutinio atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. atlikto mokėjimo skolos likutis yra 4 845,55 Eur.
20. Ieškovės pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje nėra fiksuota, kad ieškovė būtų skaičiavusi atsakovei delspinigius nuo 2023 m. gruodžio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. ir atitinkamai atsakovės įmokomis sudengusi delspinigius (CK 6.54 straipsnio 3 dalis). Dėl to ieškovės prašomi priteisti delspinigiai skaičiuotini nuo 2023 m. gruodžio 29 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. (ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo teismui padavė 2024 m. gegužės 8 d.). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiami 314,96 Eur (4 845,55 Eur × 0,05 procento × 130 d.) delspinigiai už tai, kad atsakovė pažeidė prievolę laiku apmokėti 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaitą.
21. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, apskaičiuotus nuo likusios skolos sumos. Teismas nustatė, kad ieškovė sienų paruošimo ir dažymo darbus iš pradžių atliko su trūkumais, kurių dalies nepašalino. Taigi ieškovė nepagrįstai sąskaitas pagal aktus Nr. 2 ir 3 išrašė iškart. Kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, spręstina, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti, jog atsakovė sumokėtų delspinigius. Atsakovė pažeidė prievolę atsiskaityti už darbus. Tačiau ieškovė be pagrindo, žinodama, kad darbai turi trūkumų, išrašė sąskaitas. Tiksli diena, kada ieškovė baigė trūkumų šalinimą, negali būti nustatyta. Į sąskaitas buvo įtraukta ir suma, apskaičiuota už nekokybiškai paruoštas ir nudažytas dvi sienas. Vien tik tai, kad atsakovė piktnaudžiavo savo padėtimi, atsižvelgiant į paminėtą visetą aplinkybių, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovei turėtų būti taikoma atsakomybė delspinigių forma ir dalyje dėl skolos už sienų paruošimo bei dažymo darbus (CK 1.5 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė UAB „SV Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad darbus atsakovė priėmė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė galėjo reikalauti pašalinti darbų trūkumus tik tuo atveju, jei darbų rezultatas būtų priimtas. Tokia išvada suponuoja klaidingą prielaidą, kad darbai turėtų būti iš anksto priimti, neatsižvelgiant į jų kokybę. Toks aiškinimas neatitinka nei teisės principų, nei praktinės rangos santykių esmės, pagal kurią pagrindinė užsakovo teisė – reikalauti, kad darbai būtų atlikti kokybiškai ir pagal sutarties reikalavimus. Aplinkybė, kad atsakovė negrąžino ieškovei darbų atlikimo aktų, nereiškia, kad darbai buvo priimti. Šalių susirašinėjimas per Viber programą patvirtina, kad atsakovė ne tik nurodė konkrečius darbų defektus, bet ir reikalavo juos pašalinti. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė savo veiksmais paneigė bet kokį darbų priėmimą. Be to, pats teismas pripažino, kad defektai egzistavo, todėl atsakovė turėjo pagrindą nepriimti darbų.
22.2. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad šalių susirašinėjimo chronologija rodo, jog ieškovė surašė darbų perdavimo aktus ir sąskaitas tik po to, kai ieškovė pabaigė darbus. Darbų atlikimo aktai buvo pateikti atsakovei dar iki faktinio darbų užbaigimo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojų E. D. ir O. D. parodymai, kad jie darbus baigė tik 2023 m. gruodžio mėnesį, prieš šventes. Pagal rangos teisės principus darbų priėmimo procedūra gali būti vykdoma tik po to, kai darbai yra visiškai baigti, nes tik tuomet galima objektyviai įvertinti jų kokybę. Dėl to dokumentų pateikimas iki darbų užbaigimo negali būti laikomas galutiniu darbų priėmimu, o aplinkybė, kad atsakovė negrąžino darbų aktų, negali būti vertinama, kaip sutikimas su darbų kokybe ir (ar) darbų priėmimas.
22.3. Teismas netinkamai įvertino atsakovės 2024 m. kovo 26 d. el. laišką ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės veiksmuose matyti piktnaudžiavimo požymių. Derybos ir kompromisiniai pasiūlymai, siekiant ginčą spręsti taikiu būdu, negali būti vertinami, kaip vienos iš šalių kaltės ar neteisėtų veiksmų pripažinimas. Bylos duomenys, ypač liudytojų J. S. ir G. J. parodymai, patvirtina, kad nustatyti darbų trūkumai buvo esminiai, jų nebuvo galima ištaisyti, bet reikėjo faktiškai naujų darbų atlikimo. Dėl to pagal teismų praktiką atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti darbus.
22.4. Teismo atliktas įrodymų vertinimas yra neobjektyvus, prieštaringas ir pažeidžiantis rungimosi principą, pagal kurį abi šalys turi teisę pateikti įrodymus, o teismas privalo juos vertinti lygiaverčiai ir objektyviai. Teismas nepagrįstai reikalavo, kad atsakovė pateiktų išlaidų įrodymus, kuriuose būtų nurodyti konkrečių objektų pavadinimai, nors teisės aktai nenumato tokios prievolės. Teismas konstatavo, kad ieškovė darbų perdavimą atliko neformaliai, motyvuodamas tuo, kad tokia praktika buvo nusistovėjusi tarp šalių. Tačiau iš atsakovės teismas reikalavo pateikti formalius defektų identifikavimo aktus, o jų nepateikus, padarė išvadą, kad defektai neegzistavo. Taigi ieškovei buvo suteikta teisė veikti neformaliai, o atsakovei buvo taikomas griežtesnis formalumo reikalavimas. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius defektų buvimą, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino, remdamasis tik formaliu jų trūkumu.
22.5. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad MB „Mildrema” pirmas dvi sąskaitas išrašė iki atliktų darbų akto sudarymo. Tačiau ieškovė taip pat darbų perdavimo aktus pateikė iki darbų užbaigimo, bet teismas šiuo atveju klausimo, kodėl buvo nukrypta nuo sutarties sąlygų nekėlė ir nevertino šios aplinkybės. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nesirėmė MB „Mildrema” su atsakove 2024 m. sausio 5 d. sudaryta sutartimi dėl defektų šalinimo darbų ir 2024 m. vasario 1 d. atliktų darbų aktu. Teismas neatsižvelgė, kad šios sutarties vykdymą patvirtino tiek MB „Mildrema” vadovas, tiek liudytojai J. S. ir G. J.. Teismas nepagrįstai atsakovės pateiktas sąskaitas faktūras, pagrindžiančias defektų šalinimo darbus bei medžiagų įsigijimą, atmetė, kaip neįrodančias išlaidų susidarymo fakto, taip pat netinkamai įvertino liudytojo R. V. L. paaiškinimus apie šias sąskaitas.
22.6. Teismas, vertindamas atsakovės prašymu kviestų liudytojų J. S. ir G. J. parodymus, nepagrįstai skyrė jiems neproporcingai mažai dėmesio ir pateikė itin lakonišką jų vertinimą. Šie liudytojai, būdami MB „Mildrema” darbuotojais ir atlikę trūkumų šalinimo darbus, buvo tiesioginiai faktinių aplinkybių liudytojai, nesusiję nei su viena iš ginčo šalių. Tuo tarpu ieškovės kviesti liudytojai O. ir E. D. yra buvę ieškovės vadovo vaikystės draugai. Dėl to atsakovės liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kaip objektyvesni. Tačiau teismas neįvertino šių liudytojų nurodytos aplinkybės, kad defektai yra matomi byloje pateiktose nuotraukose ir buvo ne pavieniai, o sistemingi, pastebimi visose sienose. Ši aplinkybė patvirtina esmines klaidas paruošimo darbuose.
22.7. Teismas neįvertino daug bylos esminių faktų, kurie galėjo turėti lemiamą reikšmę priimtam sprendimui. Teismas nepasisakė dėl darbų vėlavimo ir jo įtakos darbų kainai, neanalizavo liudytojų E. D. ir O. D. šališkumo bei jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, teismas neatsižvelgė į prieštaravimus tarp ieškovės vadovo ir liudytojų parodymų, o darbų defektų pobūdį nepagrįstai įvertino kaip pavienį, nors byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina, kad jie buvo sisteminiai ir turėjo įtakos visų sienų būklei. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė nevykdė pareigos organizuoti darbų vykdymą ir kontroliuoti jų kokybę, o darbus atlikusios įmonės neturėjo reikiamos patirties ir buvo įsteigtos tik prieš pat darbų pradžią.
22.8. Teismas nepagrįstai byloje esančius garso įrašus pripažino leistinais įrodymais. Pagal teismo cituotą teismų praktiką garso įrašo darymas, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, laikomas teisėtu įrodymų rinkimu, nes tokių dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos jų privataus gyvenimo aplinkybėmis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančiame pokalbyje nedalyvavo abi sutarties šalys. Garso įraše užfiksuotas vienos iš sandorio šalių (ieškovės) ir trečiojo asmens (MB „Mildrema” vadovo) pokalbis. Dėl to garso įrašas negali būti laikomas leistinu įrodymu, nes ginčo šalis (atsakovė) šiame pokalbyje nedalyvavo. ?
22.9. Teismas netinkamai apskaičiavo iš atsakovės priteisinus delspinigius. Teismas konstatavo, kad darbai buvo perduoti 2023 m. gruodžio pabaigoje. Tačiau priteisti delspinigiai buvo apskaičiuoti nuo ankstesnės datos – nuo ieškovės sąskaitų ir darbų perdavimo aktų išrašymo dienos. Delspinigiai turi būti skaičiuojami tik nuo momento, kai skolininkas tampa prisiimtų prievolių nevykdančiu ar jas vykdančiu netinkamai, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo. Atsakovės prievolė atsiskaityti už darbus galėjo atsirasti tik po faktinio jų perdavimo, o ne nuo sąskaitų ar darbų perdavimo akto išrašymo dienos, kai darbai dar net nebuvo baigti. Kadangi teismas pats pripažino, kad darbai galėjo būti perduoti tik 2023 m. gruodžio pabaigoje, atsiskaitymo prievolė turėjo atsirasti būtent nuo to momento.
22.10. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo pabaigoje ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų: 760,65 Eur skolos ir 68,45 Eur delspinigių priteisimo. Visos bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuosekliai gynėsi nuo visų ieškovės pareikštų reikalavimų, įskaitant ir tą dalį, kurios ieškovė atsisakė. Jeigu ieškovas atsisako dalies reikalavimų arba teismas juos atmeta, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė savanoriškai atsisakė dalies reikalavimų, pripažintina, kad ši reikalavimų dalis buvo nepagrįsta. Dėl šių priežasčių teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintai ir atsisakytai reikalavimų daliai.
23. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė MB „Alhasta“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, vykdydama rangos sutartį, atliko ir perdavė atsakovei darbus, nurodytus aktuose Nr. 1–3. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai atsisakė vykdyti savo sutartinę pareigą sumokėti už kokybiškai atliktus darbus.
23.2. Atsakovė turi daugiau, nei 15 metų patirtį, jos vadovas teismo posėdyje patvirtino, kad pats statybų sektoriuje dirba nuo pat vaikystės. Taigi atsakovė turi žinoti, kaip reikia fiksuoti defektus, jei jie yra nustatomi. Nagrinėjamos bylos atveju defektavimo komisija nebuvo sudaryta, defektinis aktas nebuvo surašytas. Net ir nesudarius defektinės komisijos, atsakovė galėjo kviesti antstolį, kuris defektus būtų užfiksavęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovės vadovas teismo posėdyje nurodė, kad šalys bendravo per ,,Viber“ programą. Dėl to atsakovės vadovas galėja padaryti darbų defektų nuotraukas ir jas siųsti šia programa, tačiau to nepadarė. Teismui buvo pateiktos tik kelios nuotraukos, su kuriomis ieškovė sutiko ir atsisakė dalies ieškinio reikalavimo.
23.3. Teismo posėdyje liudytojai A. K., E. ir O. D., V. L. patvirtino, kad atsakovės vadovas nuolat būdavo darbų atlikimo vietoje ir skirstydavo darbus. Taigi akivaizdu, kad jei būtų buvę defektai ir tokia apimtimi, kokia teigia atsakovė, jos vadovas būtų tai matęs ir būtų apie tai informavęs tiek ieškovę, tiek jos subrangoves, tačiau to nepadarė. Ši aplinkybė patvirtina, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Po darbų atlikimo atsakovės vadovas pretenzijų ieškovei neturėjo. Susirašinėjimas „Viber” programa patvirtina, kad atsakovė net žadėjo ieškovei, jog po Naujųjų metų turės darbų jai kituose objektuose. Jei darbai būtų atlikti nekokybiškai, asmuo nežadėtų, kad duos darbo kituose objektuose.
23.4. Atsakovė 2024 m. spalio 1 d. teismui pateikė sąskaitas, kuriose dalis duomenų buvo paslėpti, nurodant, kad šie duomenys nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat nurodant, kad sąskaitose ne visos kainos susijusios su ginčo objektu, o tik tam tikra jų dalis. Šios aplinkybės patvirtina, kad pateiktos sąskaitos buvo išrašytos už visai kitus darbus, ir pavedimai atlikti už kitus darbus, visiškai nesusijusius su defektų šalinimu. Atsakovės 2024 m. sausio 5 d. su MB „Mildrema” sudarytos sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad užsakovas sumoka vykdytojui tik už pilnai ir kokybiškai atliktus darbus ir tik po atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto. Atliktų darbų aktas už defektų šalinimą buvo išrašytas 2024 m. vasario 1 d. Tuo tarpu dvi iš pateiktų sąskaitų buvo išrašytos 2024 m. sausio 16 d., t. y. dar prieš darbų priėmimo–perdavimo akto surašymą. Taigi sąskaitos ir pavedimai buvo visai už kitus darbus.
23.5. Atsakovės teiginius, kad ieškovės atliktų darbų defektus pašalino MB ,,Mildrema“, paneigia byloje esantys garso įrašai, kuriuose MB ,,Mildrema“ vadovas sako, kad atsakovės vadovas nori ieškovę apgauti, prašo, kad jis pasirašytų, jog šalino defektus. Teismo posėdyje MB ,,Mildrema“ vadovas patvirtino, kad kalbėjo jis, tačiau teigė, jog buvo neblaivus, todėl kalbėjo netiesą. Šią aplinkybę paneigė liudytojais apklausti MB ,,Mildrema“ darbuotojai, kurie nurodė, kad nėra matę MB ,,Mildrema“ vadovo neblaivaus. Tai patvirtina, kad atsakovės sutartis su MB „Mildrema” buvo fiktyvus susitarimas, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovė.
23.6. Teismas pagrįstai pateiktus garso įrašus pripažino leistinais įrodymais. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Teismas garso įrašą pripažino leistinu įrodymu, konstatavęs, kad įrašai padaryti privačių pokalbių metu fiksuojant pokalbių eigą, o ne pažeidus trečiojo asmens telefoninių pokalbių konfidencialumą ar kitais neteisėtais būdais. Pokalbiuose užfiksuotos tik aplinkybės, susijusios su MB „Mildrema“ ir atsakovės santykiais. Perklausius įrašus spręstina, kad pokalbiai vyko laisva eiga, nėra požymių, kad jų metu būtų buvę uždavinėjami menami klausimai. Dėl to įrašų padarymas vertintinas kaip teisėtas įrodymų rinkimas. Pagrįstų abejonių dėl įrašų autentiškumo, vientisumo, padarymo aplinkybių, proceso dalyviai neišsakė. Teismas tinkamai apskaičiavo delspinigius ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
24. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl statybos rangos sutarties vykdymo, tinkamo atliktų darbų perdavimo–priėmimo, atliktų darbų kokybės ir užsakovo pareigos laiku atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus.
25. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. spalio 18 d. sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. pastato viduje atlikti griovimo, gipso montavimo, glaistymo ir dažymo darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 68 093 Eur su PVM už kokybiškai atliktus darbus pagal prie šios sutarties pridedamą darbų ir medžiagų sąmatas (el.b., failas 1, l. 6-7). Vykdydama sutartį ieškovė pateikė atsakovei tris atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus (el.b., failas 1, l. 90-92) ir nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. išrašė ir pateikė atsakovei šešias sąskaitas, kuriuose bendra atsakovės mokėtina už atliktus darbus suma sudarė 53 201 Eur (el.b., failas 1, l. 10-15). Atsakovė už atliktus darbus ieškovei sumokėjo iš viso 20 441,07 Eur (el.b., failas 1, l. 16). Dėl to ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 32 760,65 Eur skolos ir 3 013,98 Eur delspinigių priteisimo, kuriuos bylos nagrinėjimo metu, atsisakydamas dalies reikalavimų, sumažino iki 32 000 Eur skolos ir 2 945,53 Eur delspinigių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 32 000 Eur skolą ir 314,96 Eur delspinigius. Atsakovė apeliaciniu ginčija šį teismo sprendimą.
Dėl atliktų darbų perdavimo ir priėmimo fakto nustatymo
26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad šalių sudaryta sutartis yra statybos rangos sutartis. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovė apeliaciniame skunde. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme yra nustatyta užsakovės pareiga priimti atliktus darbus.
27. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas yra privaloma procedūra, įforminama aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ši procedūra nėra savitikslė ir yra siejama su svarbių padarinių abiem šalims atsiradimu. Be kita ko, užsakovo pareiga sumokėti sutartyje nustatytą kainą, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, atsiranda būtent po to, kai yra priimtas darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-378/2023, 49– 50 punktai).Tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus šią užsakovo pareigą, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).
28. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad rangos sutarties 4.3 punktu šalys susitarė, jog darbai priimami, surašant atliktų darbų aktą, o 3.3 punktu susitarė, kad užsakovas sumoka vykdytojui už pilnai ir kokybiškai atliktus darbus, pasirašius atliktų darbų aktą per 5 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos (el.b., failas 1, l. 6-7). Taigi sutarties sąlygos iš esmės atitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reikalavimą, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 13 punktas). Tam tikrais išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus. Tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).
30. Rangos sutarties vykdymo metu ieškovė pateikė atsakovei tris 40 841,68 Eur vertės atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus (el.b., failas 1, l. 90-92) ir šešias sąskaitas, iš kurių 2023 m. spalio 25 d. sąskaitoje Nr. 012, 2023 m. spalio 25 d. sąskaitoje Nr. 013 ir 2023 m. lapkričio 14 d. sąskaitoje Nr. 014 buvo nurodyti konkretūs atliekami bendros 12 360,04 Eur vertės darbai ar naudotos medžiagos, o 2023 m. lapkričio 27 d. sąskaitoje Nr. 0001, 2023 m. lapkričio 28 d. sąskaitoje Nr. 0002 ir 2023 m. gruodžio 5 d. sąskaitoje Nr. 0003 buvo nurodyta, kad mokama bendra 40 841,68 Eur suma už prekes (paslaugas) pagal atitinkamai aktą Nr. 1, aktą Nr. 2 ir aktą Nr. 3 (el.b., failas 1, l. 11-15). Tačiau nurodytų darbų perdavimo–priėmimo aktų ir sąskaitų šalys nepasirašydavo, atsakovė už tam tikrus atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas sumokėdavo pavedimais iš vos 20 441,07 Eur (el.b., failas 1, l. 16). Tuo tarpu visą vykdomų darbų eigą, nustatytus darbų trūkumus šalys aptardavo susirašinėdamos per Viber programą. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalys nesilaikė įprastos atliktų darbų rezultato priėmimo–perdavimo tvarkos ir abi puses tokia tvarka tenkino.
31. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino atsakovės apeliaciniame skunde minimos aplinkybės, kad ieškovė darbus baigė vėliau (2023 m. gruodžio mėnesio pabaigoje), negu buvo numatyta rangos sutartyje (iki 2023 m. gruodžio 1 d.), įtaką galimam atliktų darbų nepriėmimui, t. y. nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog nepriėmė darbų, nesirėmė aplinkybe, kad prievolės įvykdymas būtų praradęs prasmę dėl praleisto termino. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinė 2023 m. gruodžio 5 d. sąskaita buvo išrašyta pagal aktą Nr. 3, kuriame nurodyti glaistymo, kampų apdirbimo ir dažymo darbai. Pagal rangos sutartį tai buvo baigiamasis darbų etapas, dėl kurio kokybės tarp šalių ir kilo ginčas. Patys darbai buvo baigti vėluojant mažiau nei vieną mėnesį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nurodomas praleistas darbų atlikimo terminas, nepripažintinas pagrindu atsakovei atsisakyti priimti darbus.
32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ieškovės pateiktose sąskaitose ir darbų perdavimo aktuose išvardintus atliktus darbus darbai buvo vykdomi ir perduodami atsakovei tam tikrais etapais, taip pat ir pati atsakovė mokėdavo už atliktus darbus dalimis. Taigi atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad darbų priėmimo procedūra gali būti vykdoma tik po to, kai darbai yra visiškai baigti, nagrinėjamoje byloje nėra visiškai pagrįsta. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovė prašė ieškovės šalinti darbų trūkumus, patvirtina, kad atsakovė vis tik buvo apžiūrėjusi darbų rezultatą ir jį priėmusi.
33. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog paskutinę sąskaitą pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 ieškovė atsakovei pateikė 2023 m. gruodžio 5 d., nereiškia, kad būtent tą pačią dieną atsakovė ir turėjo jį priimti. Atsakovė neginčijo byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė darbus objekte baigė 2023 m. gruodžio mėnesį, prieš šventes. Atsakovės vadovas 2024 m. kovo 26 d. atsakyme ieškovei į 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. kovo 25 d. prašymus dėl galimų darbų trūkumų organizuoti defektavimo komisiją arba sumokėti už atliktus darbus nurodo, kad atsakovė atsisako priimti darbus, kaip atliktus nekokybiškai, taip pat teigia, kad už atliktų darbų trūkumų šalinimą jau yra išleidusi 30 682,80 Eur (el.b., failas 1, l. 93-97). Taigi atsakovė po darbų pagal rangos sutartį pabaigos turėjo būti faktiškai perėmusi darbus.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad minėtas atsakovės vadovo 2024 m. kovo 26 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog atsakovė pažeidė CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatytą statybos rangos sutarties šalių pareigą sutarties vykdymo metu bendradarbiauti, nes nevykdė pareigos priimti atliktus darbus (CK 6.694 straipsnis), nesiekė kartu su ieškovės atstovais užfiksuoti galimus trūkumus, neorganizavo defektavimo komisijos sudarymo, bet nurodė, jog jau yra pasamdžiusi kitus rangovus, kuriems už atliktus darbų taisymus yra sumokėjusi 30 682,80 Eur. Taigi atsakovė tokiu būdu užkirto kelią ieškovei pačiai ištaisyti trūkumus, o taip pat užkirto kelią tinkamam atliktų darbų kokybės įvertinimui. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokiuose atsakovės veiksmuose yra piktnaudžiavimo padėtimi požymių. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus, nes atsakovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pagal suformuotą teismų praktiką ji galėtų būti atleista nuo pareigos priimti atliktų darbų rezultatą.
Dėl atliktų darbų trūkumų
35. Aplinkybė, ar statybos darbų rezultatas atitinka jam keliamus reikalavimus, turi būti įvertinta jau priimant darbus. Todėl užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai ir turi apžiūrėti statybos rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, yra įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatyme ar rangos sutartyje nustatyti atliekamų darbų privalomi reikalavimai, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
36. Pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).
37. Tuo atveju, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatyme ar šalių sutartyje yra siejama rangovo atsakomybė už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad statybos darbai atlikti, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).
38. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl netinkamai nuglaistytų ir nudažytų sienų, atsakovė reiškė ieškovei dėl to pretenzijas, ieškovė šalino trūkumus. Pati ieškovė šį faktą iš dalies pripažino, dėl netinkamai nudažytų dviejų sienų atsisakė dalies savo reikalavimų. Tuo tarpu atsakovė visų sienų glaistymo ir dažymo darbų, perduotų pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 2 ir Nr. 3, trūkumus įrodinėjo pateiktomis nuotraukomis (el.b., failas 1, l. 36-37; failas 2, l. 49-63), taip pat 2024 m. sausio 5 d. su MB „Mildrema“ sudaryta rangos sutartimi, kurioje MB „Mildrema“ įsipareigojo tame pačiame pastate atlikti defektų šalinimo darbus: pašalinti kito rangovo nekokybiškai atliktus dažymo ir gruntavimo darbus, paruošti sienas dažymui iš naujo, nudažyti iš naujo ir apdirbti kito rangovo nekokybiškai apdirbtus kampus iš naujo (el.b., failas 1, l. 31-32), MB „Mildrema“ 2024 m. vasario 1 d. atliktų darbų aktu, kuriame nurodyta atliktų darbų vertė – 27 182,80 Eur be PVM (el.b., failas 1, l. 30).
39. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktas).
40. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
41. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nei viename ieškovės perduotų darbų priėmimo akte nebuvo nurodžiusi akivaizdžių darbų trūkumų, taip pat šalys nebuvo sudariusios kito bendro parašais patvirtinto dokumento, kuriame būtų aptarti atliktų darbų trūkumai ir jų šalinimo būdai bei terminai. Atsakovė galimai netinkamai nudažytų sienų nuotraukų darymui nepasitelkė antstolio, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokole būtų tinkamai užfiksavęs nufotografuotų sienų vietą patalpose ir padarytų nuotraukų laiką (CPK 635 straipsnis). Atsakovė, teigdama, kad ieškovės atlikta sienų apdaila buvo su esminiais trūkumais, dėl kurių defektai negalėjo būti pataisyti, bet darbai faktiškai turėjo būti atlikti iš naujo, nepasitelkė specialisto, kurio atliktas vertinimas būtų galėjęs teismui atskleisti tuos trūkumus, kurių teismas, neturėdamas specialių žinių, negali nustatyti tik iš pateiktų nuotraukų, bei tų trūkumų taisymo kainą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovės vadovo paaiškinimų ir pateiktų nuotraukų įrodymais, patvirtinančiais esminius darbų trūkumus, o atsakovės sudarytą rangos sutartį su MB „Mildrema“ vertino, atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus ieškovės vadovo ir MB „Mildrema“ vadovo pokalbių įrašus.
42. Teismas, tirdamas įrodymus, privalo patikrinti priimtų įrodymų sąsajumą, leistinumą, įrodomąją reikšmę, palyginti skirtingomis įrodinėjimo priemonėmis gautą informaciją (CPK 250 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įrodinėjimo priemonių leistinumas reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse); leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) neatitinka, inter alia, tokie faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas ir kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019, 33 punktas).
43. CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnyje garso įrašai yra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių, tačiau jie turi būti padaryti, nepažeidžiant įstatymų. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005).
44. Aplinkybė, kad ieškovės vadovo įrašytuose pokalbiuose dalyvavo tik pats ieškovės vadovas ir MB „Mildrema“ vadovas, bet nedalyvavo atsakovės atstovas, nėra pagrindas šiuos įrašus pripažinti neleistinais įrodymais. MB „Mildrema“ vadovas kalbėjo apie savo vadovaujamos bendrijos, kaip rangovės vykdomus darbus pagal su atsakove sudarytą sutartį. Pirmosios instancijos teismo ir atsakovės apeliaciniame skunde cituotoje kasacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 yra aptariami atvejai, kada garso įrašai nėra pripažįstami įrodymais, patvirtinančiais tam tikras bylos aplinkybes, tarp kurių patenka ir situacijos, kada ne visos sandorio šalys dalyvauja įrašytuose pokalbiuose. Tačiau nurodytais atvejais garso įrašas nebuvo pripažintas tinkamu įrodymu ne vien tik dėl tos priežasties, kad viena iš sandorio ar kito teisinio santykio šalių nedalyvavo pokalbyje, bet ir dėl kitų aplinkybių: užduodamų menamų klausimų, tikslaus reikšmingų bylai aplinkybių nenurodymo, kitų įrodymų, paneigiančių asmenų pokalbyje nurodytas aplinkybes egzistavimu.
45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pokalbiuose užfiksuotos tik aplinkybės, susijusios su MB „Mildrema“ ir atsakovės rangos sutarties teisiniais santykiais, nėra požymių, kad pokalbių metu būtų buvę uždavinėjami menami klausimai. Be to, pirmosios instancijos teismas garso įrašuose užfiksuotas aplinkybes, kad atsakovė su MB „Mildrema“ atsiskaitė ne už ieškovės darbų trūkumų taisymą, o už darbus, atliktus kitame objekte, kad atsakovė nori, jog MB „Mildrema“ fiksuotų trūkumų taisymą konkrečiai atsakovės nurodytai sumai vietoje bendrijos atliktų dažymo darbų ir taip būtų išvengta atsiskaitymo už darbus su ieškove, vertino, atsižvelgdamas į kitus byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovės ir MB „Mildrema“ 2024 m. sausio 5 d. sudaryta rangos sutartimi.
46. Pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo tiek šalių susirašinėjimo per Viber programą turinį, tiek liudytojų MB „Mildrema“ vadovo, MB „Mildrema“ darbuotojų J. S. ir G. J. parodymus, tiek atsakovės pateiktas sąskaitas, kuriomis ji grindė pagal 2024 m. sausio 5 d. rangos sutartį MB „Mildrema“ atliktų darbų bei pirktų medžiagų kainas (el.b., failas 1, l. 175-192). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esančių duomenų visuma nepatvirtina, jog MB „Mildrema“ šalino būtent ieškovės atliktų darbų trūkumus, taip pat nepatvirtina, kad ieškovės atliktų darbų trūkumai būtų esminiai, dėl kurių ištaisymo atsakovė būtų patyrusi 30 682,80 Eur išlaidas.
Dėl atsakovės mokėtinų delspinigių dydžio
47. Šalys rangos sutarties 3.3 punktu susitarė, kad užsakovas sumoka vykdytojui už pilnai ir kokybiškai atliktus darbus, pasirašius atliktų darbų aktą per 5 dienas nuo sąskaitos gavimo dienos. Vėluojant atsiskaityti, užsakovui už kiekvieną uždelstą dieną priskaičiuojami delspinigiai 0,05 proc. nuo neapmokėtos sumos. Ieškovė pateikė delspinigių skaičiavimo lentelę, kurioje apskaičiuoti delspinigiai sudarė 3 013,98 Eur (el.b., failas 1, l. 63-64). Atsisakydama dalies reikalavimų, ieškovė sumažino prašomus priteisti delspinigius iki 2 945,53 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo 2023 m. gruodžio 29 d., kada atsakovė atliko savo paskutinį mokėjimą ieškovei, iki 2024 m. gegužės 7 d., kada ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas perskaičiavo delspinigius ir priteisė ieškovei iš atsakovės tik 314,96 Eur.
48. Aptartos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas delspinigius skaičiavo ne nuo faktinio darbų perdavimo 2023 m. gruodžio pabaigoje, o nuo ieškovės sąskaitų ir darbų perdavimo aktų išrašymo dienos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendimo 51 punkte nurodė, kad ieškovė be pagrindo, žinodama, jog darbai turi trūkumų, aktų pagrindu išrašė sąskaitas, o tiksli diena, kada ieškovė baigė trūkumų šalinimą, negali būti nustatyta. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad priteisti delspinigiai buvo apskaičiuoti netinkamai. Taip pat atsakovė nepateikia kitokio, negu pirmosios instancijos teismo atlikto, delspinigių perskaičiavimo ir nenurodo, kokio dydžio turėtų būti priteistini delspinigiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
50. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš viso 35 774,63 Eur (32 760,65 Eur skolos ir 3 013,98 Eur delspinigių) iš atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė nuo 829,10 Eur (760,65 Eur skolos ir 68,45 Eur delspinigių) reikalavimų dalies, taigi reikalavimas buvo sumažintas iki 34 945,53 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 32 314,96 Eur (32 000 Eur skolos ir 314,96 Eur delspinigių). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apskaičiavo, kad patenkino 90 proc. ieškovės pareikštų 35 774,63 Eur reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patenkintų reikalavimų dalį, atėmė iš jų ir tą reikalavimų dalį (829,10 Eur), nuo kurios ieškovė atsisakė. Dėl to atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas ir už tą dalį, nuo kurios ieškovė atsisakė.
Dėl procesinės bylos baigties
51. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
54. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 968,00 Eur. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 3 036,67 Eur dydžio sumos, mokėtinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o yra beveik trigubai mažesnė. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
55. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
n u t a r i a :
Netenkinti atsakovės UAB „SV Baltic“ apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei MB „Alhasta“, juridinio asmens kodas 306316734, iš atsakovės UAB „SV Baltic“, juridinio asmens kodas 302455708, 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas