Administracinė byla Nr. AS-812-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00534-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas I. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė įpareigoti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Utenos ekspertinį skyrių (toliau – ir Utenos skyrius) pateikti atsakymą, kada jis gali atvykti į Utenos skyrių susipažinti su dokumentais.

Pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė skundą priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-574-821/2024, teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ir pakartotinai 2024 m. spalio 2 d. nutartimi (toliau abi kartu – ir teismo nutartys) nustatė terminus skundo trūkumams pašalinti. Teismo nutartyse pareiškėjui buvo nurodyta teismui teikiamą skundą tinkamai pasirašyti, pridėti raštą / prašymą, kuriuo kreipėsi į Utenos skyrių, paaiškintas ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas dėl skundo padavimo administraciniam teismui termino, išaiškinta teisė prašyti teismo atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant svarbias termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Pareiškėjas teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartyje nustatytu terminu pateikė teismui procesinį dokumentą „Antras patikslintas skundas“, kuriame nurodė, kad skundo padavimo terminas nėra praleistas, nes į teismą jis pirmą kartą kreipėsi 2024 m. gegužės 5 d., skundą buvo atsisakyta priimti, nes pareiškėjas neturėjo galimybės dokumentų pasirašyti saugiu elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą pasirašė saugiu elektroniniu parašu, jis nėra teisininkas ir nežino visų subtilybių, tačiau, jo nuomone, skundo padavimo terminas nėra praleistas. Pareiškėjas nekeitė skundo reikalavimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo I. R. skundą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 2 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjas į Utenos skyrių kreipėsi 2024 m. kovo 22 d. Utenos skyrius pareiškėjo teisę susipažinti su įrašais savo medicinos dokumentuose privalėjo užtikrinti ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo jo kreipimosi dienos, arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nurodyti prašymo trūkumus. Tokiu būdu į teismą dėl įpareigojimo Utenos skyriui leisti susipažinti su savo medicinos dokumentais pareiškėjas galėjo kreiptis vėliausiai 2024 m. gegužės 29 d. Kadangi pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2024 m. liepos 9 d. elektroniniu paštu, teismas sprendė, jog pareiškėjas akivaizdžiai praleido dviejų mėnesių terminą skundui paduoti (ABTĮ 29 str. 2 d.).

Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto taikymo aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartyje, o teismas neturi pagrindo praleistą terminą atnaujinti (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui buvo padavęs ir 2024 m. gegužės 5 d. (elektroniniu paštu), kurį teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I2-9935-402/2024) atsisakė priimti. Pareiškėjas neginčijo teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties apeliacine tvarka, nepadavė originaliu parašu pasirašyto skundo teismui, t. y. sutiko su skundo priėmimo stadijos rezultatu (nutartimi). Teismas vertino, jog aplinkybė, kad pareiškėjas siekė ginčą inicijuoti pakartotinai kreipdamasis į teismą, parodo jo pasirinktą savo teisių gynimo būdą, kuris priklausė nuo paties pareiškėjo valios, t. y. ne dėl objektyvių priežasčių. Kadangi nagrinėjamu atveju skundą teismui pareiškėjas padavė praleidęs skundo padavimo terminą, neprašė jo atnaujinti, teismas nenustatė pagrindo praleistą terminą atnaujinti (ABTĮ 30 str. 1 d.), todėl skundą atsisakė priimti.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (ABTĮ 12 str., 33 str. 4 d.).

III.

Pareiškėjas I. R. atskirajame skunde nurodo nesutinkantis su Šiaulių administracinio teismo (atskirajame skunde neteisingai nurodytas teismo pavadinimas laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Regionų administracinio teismo) 2024 m. spalio 17 d. nutartimi ir prašo nurodyti, kokių veiksmų pareiškėjas turi imtis dėl jo pažeistų teisių, kurių jis apginti niekaip negali.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis jau 2024 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą, negavęs jokio atsakymo iš Utenos skyriaus, jo skundą buvo atsisakyta priimti dėl nepateikto skundo originalo, teismo nutarties šiuo aspektu neskundė. Asmens tapatybės kortelės su elektroniniu parašu gamyba užtruko iki [2024 m.] liepos 9 d. Tačiau skundą teismui, [2024 m.] liepos 9 d. pasirašytą elektroniniu parašu, vėl buvo atsisakyta priimti, nes nepateiktas originalas. Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje vėl nurodoma, kad nepateiktas originalas. Pareiškėjas tai vertina kaip pasityčiojimą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad neprašė teismo atnaujinti skundo padavimo termino, nes nėra tam svarbios priežasties. Pareiškėjas dėl darbo specifikos negali nuvykti į pašto skyrių dėl jo darbo laiko, internetu pateikti taip pat negali, nes byla neturi privalomo numerio. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą būtų atmetęs, nes jis skundžia instituciją, kurią teismas, suinteresuotumo motyvais, siekia apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundas paduotas akivaizdžiai praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, laikosi pozicijos, kad skundas buvo paduotas, be kita ko, ir 2024 m. gegužės 5 d., tačiau pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti skundo padavimo terminą, nes nėra tam svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas vėliausiai į teismą dėl įpareigojimo Utenos skyriui atlikti veiksmus (leisti susipažinti su pareiškėjo medicinos dokumentais) galėjo kreiptis 2024 m. gegužės 29 d. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus kreipėsi 2024 m. gegužės 5 d., tačiau teismui 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I2-9935-402/2024) atsisakius skundą priimti, neskundė teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties apeliacine tvarka, ir su skundu į teismą vėl kreipėsi 2024 m. liepos 9 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido dviejų mėnesių terminą skundui paduoti (ABTĮ 29 str. 2 d.).

Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nekeičia ir pareiškėjo atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo skundo priėmimo klausimo svarstymu, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi panaikino teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, nes skundas teismui paduotas elektroniniu paštu ir nepateiktas skundo originalas, bei perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, o teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti skundo trūkumus, pareiškėjui buvo nurodyta pateikti teismui tinkamai pasirašytą skundą (saugiu elektroniniu parašu) arba skundo originalą, kad teismas galėtų identifikuoti skundą padavusį asmenį. Teismo atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą yra privalomi ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo juos laikyti pertekliniais. 

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (prašymą). Pažymėtina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Be to, įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-490-815/2023; 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, atskirajame skunde patvirtino, kad nėra tam svarbios priežasties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra arba nereikšmingi, arba nepagrįsti: pareiškėjo argumentai, susiję su užtrukusia asmens tapatybės kortelės su elektroniniu parašu gamyba, negalėjimu paduoti skundo anksčiau, yra nereikšmingi, nes, kaip minėta, pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto skundo padavimo termino, o atskirojo skundo teiginiai, jog teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą būtų atmetęs, nes jis skundžia instituciją, kurią teismas, suinteresuotumo motyvais, siekia apginti, yra nepagrįsti, nes visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo nurodyti, kokių veiksmų pareiškėjas turi imtis dėl jo pažeistų teisių, kurių jis apginti negali. Šiuo aspektu pažymėtina, jog atskirojo skundo reikalavimas turi būti formuluojamas taip, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų priimti vieną iš sprendimų, išvardintų ABTĮ 154 straipsnio 2–4 punktuose. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas yra suformuotas netinkamai, įvertinus tai, kad teismas neteikia konsultacijų ir išaiškinimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio atskirojo skundo reikalavimo nenagrinėja.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė