Civilinė byla Nr. e2A-314-638/2026

       Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03409-2024-3 

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;  

        (S)

       2.6.29.1; 2.6.29.3

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Mariaus Bartninko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Waste management“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Grota“ ir B. A., dėl skolos pagal sutartį, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija „Waste management“ (toliau – MB, ieškovė) dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 57 000 Eur skolą pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. dvišalę užteršto bitumo atliekomis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), sutvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-1516 (3.9E) (toliau – ginčo sutartis), 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. gruodžio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys 2024 m. rugsėjo 24 d. sudarė užteršto bitumo atliekomis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-1516 (3.9 E) (toliau – Sutartis). Ieškovė 2024 m. spalio 30 d. vykdydama Sutartyje numatytas paslaugas pagal Sutarties 2 priede „Techninė specifikacija“ nustatytą eiliškumą iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), atkasė, išvežė ir pridavė galutiniam tvarkymui 24 m³ bitumo. Paslaugų vykdymo metu paaiškėjo, kad sklypas užterštas ženkliai didesniais bitumo atliekų kiekiais, nei numatyta Sutartyje. Atsakovės atstovams pasitelkus UAB „Grota“ atstovą ir atvykus į paslaugų teikimo vietą, atsakovė buvo informuota apie sklype esančius ženkliai didesnius ir viršijančius Sutartyje numatytus atliekų kiekius. Sutarties 3.1. punkte nustatyta, kad Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara, 3.2. punkte sutarties vertė, kuri lygi maksimaliai pirkimui skirtų lėšų sumai be PVM pirkimo dokumentuose ir Sutartyje nurodytoms paslaugoms įsigyti tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais be PVM, yra 47107,44 Eur, 3.3. punkte nurodyta maksimali Sutarties kaina – 57 000 Eur su PVM. Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį ir Sutarties nuostatas, ieškovės suteiktų paslaugų kiekio vertė (24 x 3010,00 = 72240,00 Eur be PVM) pasiekė (viršijo) maksimalią Sutarties kainą (47107,44 Eur be PVM). Ieškovė 2024 m. lapkričio 4 d. įteikė atsakovei pranešimą Nr. 18/2024 „Dėl faktiškai įvykdytų paslaugų pagal sutartį už maksimalią sutarties kainą ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo“, kuriuo informavo, kad atliko tokias Sutartyje nurodytas paslaugas – iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkasė, išvežė ir pridavė galutiniam tvarkymui 24 m³ bitumo, pateikė atliekų perdavimą UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui ir atliekų gavimą galutiniam tvarkymui patvirtinančius dokumentus. Ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą WM Nr. 0067 (suma be PVM – 47 107,44 Eur, suma su PVM – 57 000,00 Eur) informacinės sistemos SABIS priemonėmis (pagal Sutarties 4.1. punkto nuostatas). Vadovaujantis Sutarties 4.2. punkto nuostatomis, užsakovas už suteiktas paslaugas apmoka tiekėjui ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paslaugų suteikimo, perdavimo–priėmimo dokumento pasirašymo (jei jis sudaromas) ir sąskaitos gavimo dienos, priklausomai nuo to, kas įvyksta vėliausiai (t. y. turi būti įvykdytos visos sąlygos), t. y. atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas pagal 2024 m. spalio 31 d.  PVM sąskaitą faktūrą WM Nr. 0067 privalėjo ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 4 d. sumokėti 57 000 Eur.

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovė byloje pateikė prieštaravimus, prašė Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-12854-831/2024 panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Tai, kad ieškovė nesutvarkė sklypo taip, kaip reikalaujama sutarties 1.1 punkte bei sutarties techninės specifikacijos 5.3 ir 5.4 punktuose, patvirtina ne tik ieškovės pateikta sąskaita faktūra WM0067 (pridedama), nes buvo išvežtos ne tos atliekos, bet ir Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ARATC) atsakovei 2025 m. sausio 7 d. pateiktas raštas Nr. S-25-24 „Dėl informacijos pateikimo“, iš kurio matyti, kad ARATC eksploatuojamoje inertinių atliekų apdorojimo aikštelėje su asbesto šalinimo sekcija gali priimti ir tvarkyti bituminius mišinius, o bitumo nepriima. Sutartis būtų laikoma tinkamai įvykdyta tuo atveju, jeigu ieškovė būtų iš užteršto bitumo atliekomis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atkasusi užkastą bitumą, nukasamą gruntą atskyrusi į švarų ir užterštą naftos produktais (techninės specifikacijos 5.3 punktas) bei atidengusi bitumo sluoksnį, jį būtų išvežusi utilizavimui ir pateikusi galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą atsakovei, tačiau to ieškovė nepadarė.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus,

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. spalio 22 d. galutiniu sprendimu Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas ieškovės ieškinį atsakovei tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 57 000 Eur skolą, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 19 d.) iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo, 3 271,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas

8.       Teismo vertinimu, vien tik preliminarūs ekogeologinio tyrimo rezultatai (grynasis bitumo atliekų kiekis, svoris ginčo sklype), užfiksuoti ataskaitoje, kaip faktiniai duomenys, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, nėra pakankami padaryti išvadai, jog ieškovė atliekas tvarkė netinkamai, neatskyrusi jų nuo aplinkinio dirvožemio bei kt. rūšių tvarkytinų atliekų. Teismas nurodė, kad tokia išvada daroma pirmiausiai dėl to, kad ekogeologinio tyrimo duomenys yra tik „preliminarūs“ ir savo esme nepaneigia aplinkybės, kad tikrovėje bitumo atliekų ginčo sklype buvo ženkliai daugiau nei 14,4 t., tuo labiau, kad ir trečiasis asmuo, sklypo savininkė, B. A. per atstovę byloje nuosekliai tvirtino, jog bitumo atliekų ginčo sklype buvo daug daugiau, nei ieškovo pakrauti ir išvežti du sunkvežimiai (24 kub. m.), be to, tai leidžia tvirtinti ir byloje esančios ginčo sklypo fotonuotraukos. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad atliekas ginčo sklype ieškovė tvarkė netinkamai, ne pagal sutarties reikalavimus (sumaišydamas su aplinkiniu dirvožemiu ir (ar) kitomis tvarkytinomis atliekomis).

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė nutraukė ginčo sutarties vykdymą, pasiekus maksimalią sutarties kainą - maksimalią sumą, kurią atsakovė, būdama užsakovu, įsipareigojo ginčo sutartimi sumokėti už ieškovės paslaugą. Akivaizdu, kad tolimesnis ginčo sutarties vykdymas ieškovei būtų reiškęs darbą veltui, savo sąskaita, patiriant dėl technikos nuomos ir sutarties administravimo nuostolius, o tai savo ruožtu prieštarautų sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei reikštų jos šalių esminę nelygybę civiliniame teisiniame santykyje (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Teismas, iš esmės sutikdamas su ieškovės pozicija, sprendė, kad ginčo sutarties vykdymas iš jos, ieškovės, kaip paslaugos teikėjo, pusės pasibaigė dėl svarbios ir objektyvios aplinkybės – vykdymu (fiksuoto įkainio tarifu) pasiekus maksimalią ginčo sutarties kainą, todėl ieškovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.718 straipsnio 3 dalyje numatyta teise atsisakyti sutarties. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje faktinėje situacijoje atlygintinų paslaugų teikėjo sprendimas atsisakyti sutarties atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), bei neprieštarauja CK 6.721 straipsnio 2 dalies taisyklei, sutarties atsisakymo priežastį teismui vertinant objektyvia ir svarbia.

10.       Teismas nurodė, kad atsakovei byloje neįrodžius priešingos aplinkybės, todėl teismui pripažinus, kad ieškovė ginčo sutartį vykdė (teikė atlygintinas paslaugas) tinkamai, pagal ginčo sutarties ir įstatymo reikalavimus, ir tolimesnio vykdymo atsisakė dėl objektyvios ir svarbios aplinkybės, ji įgijo atsakovės atžvilgiu vykdytiną reikalavimo teisę į faktiškai suteiktas paslaugas, neviršijant maksimalios sutarties kainos (57 000 Eur) (CK 6.720 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pripažįstamą ieškovės reikalavimo teisę atitinka atsakovės prievolė apmokėti ginčo sąskaitą ginčo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Kadangi ginčo sąskaitos apmokėjimo terminas yra suėjęs, pripažįstamas pagrįstu ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 57 000 Eur sumą kaip iš ginčo sutarties kilusios mokėjimo prievolės įvykdymą natūra. Teismas, pritardamas ieškovės atstovų bei iš dalies ir trečiojo asmens B. A. pozicijai, sprendė, kad ginčo sutarties vykdymo eigoje paaiškėjus objektyviai kliūčiai ieškovei be esminės žalos (nuostolių) sau tęsti ir baigti vykdyti ginčo sutartį – daug didesniam tvarkytinų ginčo sklype atliekų kiekiui, sutarties šalys turėjo bendradarbiauti ir kooperuotis dėl tolimesnio sutarties vykdymo, kas galėjo būti padaryta atsakovei inicijuojant sutarties pakeitimą (maksimalios sutarties kainos pakeitimą (padidinimą), arba skelbiant naują (papildomą) viešąjį atlygintinų paslaugų pirkimą. Atsakovė nei tokių, nei jiems panašių veiksmų nesiėmė ir be teisėto tam pagrindo atsisakė pati vykdyti sutartį (sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas). Teismo vertinimu, yra nepagrįstas ir atsakovės atsikirtimas ieškiniui aplinkybe, kad ji negalėjo įvykdyti sutarties (sumokėti ieškovei) dėl to, kad nebuvo sudarytas ir šalių pasirašytas paslaugų perdavimo-priėmimo aktas. Teismas pažymėjo, kad ginčo sklypas ieškovės žinion nebuvo perduotas, todėl ši neturėjo pareigos jį grąžinti (dokumentu), o paslaugos rezultatas (atliekos) šiuo atveju buvo perduotas galutiniam sutvarkymui tokią veiklą vykdančiam ūkio subjektui, todėl iš esmės ieškovė neturėjo, ką perduoti atsakovei (paslaugos užsakovui), be to, ir pati atsakovės parengta ir ieškovės akceptuota ginčo sutartis numatė ne prievolę sudaryti aptariamą perdavimo-priėmimo aktą, o tik to galimybę „<jeigu jis sudaromas>” (sutarties 4.2 punktas). Paslaugų perdavimo-priėmimo akto nesudarymas nepanaikino atsakovės prievolės sumokėti ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Apeliantės, ieškovės bei vykdančio užterštos teritorijos sutvarkymo priežiūrą ir kokybės kontrolę – UAB „Grota“ atsakingų asmenų 2024 m. spalio 30 d. vykusio susitikimo metu paaiškėjo, jog iškasamos atliekos deklaruojamos kaip bitumo mišinys, o 2024 m. spalio 31 d. pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. WM0067 akivaizdu, kad ieškovė išvežė ne bitumą, o bituminį mišinį (atliekos kodas 17 03 02), nors apeliantė nupirko bitumo įkainį, o ne bituminio mišinio įkainį (tai atsispindi ieškovo pateiktame pasiūlyme, kuris pridėtas prie bylos dokumentų).

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į byloje pateiktą ARATC raštą, jo nevertino, dėl ko padarė visiškai nepagrįstą išvadą ir priėmė neteisėtą sprendimą. ARATC raštas patvirtina faktą, kad atliekas ginčo sklype ieškovė tvarkė netinkamai, ne pagal sutarties reikalavimus, o ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros tik dar labiau patvirtino, kad ieškovė pridavė ne bitumo, o kitokios kilmės atliekas, nes ARATC bitumo negalėjo priimti.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad sutarties 2 priedas – techninė specifikacija – aiškiai nurodo, jog darbų objektas yra užteršto bitumo atliekų (kodas 05 01 17), o ne bituminių mišinių sutvarkymas. Sutarties dalykas buvo konkretus atliekų tipas, už kurio sutvarkymą buvo nustatytas įkainis. Faktiškai ieškovė išvežė kitokio tipo atliekas – bituminius mišinius (kodas 17 03 02), o tai neatitinka sutarties objekto, todėl paslaugos yra neįvykdytos.

11.4.                      Teismas apsiribojo bendromis nuostatomis apie tikimybių pusiausvyrą ir sąžiningumo principus, tačiau nepateikė jokios logiškai pagrįstos analizės, kodėl ieškovės pateikti lydraščiai ir nuotraukos laikytini pakankamais įrodymais, o apeliantės rašytiniai įrodymai (techninio prižiūrėtojo išvados, geologinio tyrimo ataskaita, techninė specifikacija bei techninės specifikacijos punktas, kuris aiškiai nurodo, jog be teigiamos Lietuvos geologijos tarnybos išvados (5.10 p.) negalima konstatuoti paslaugų užbaigimo) – nepatikimais. Tokiu būdu teismo sprendimas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes motyvai yra formalūs, deklaratyvūs ir nesusiję su bylos esmę sudarančiais faktais.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai padaroma išvada, kad „sąvokų skirtumas nėra teisiškai reikšmingas“, tačiau neaišku, kuo grindžiamas toks teiginys ir kodėl prieinama prie tokios išvados. Atliekų rūšies ir kodo skirtumas nėra formalus dalykas, nes atliekų rūšis lemia atliekų tvarkymo būdą, rizikas ir kainodarą. Skirtingas atliekų tipas – skirtinga paslaugos esmė, todėl šio aspekto nepaisymas laikytinas esminiu materialinės teisės normų pažeidimu.

11.6.                      Iš byloje pateiktų apeliantės rašytinių įrodymų akivaizdu, jog ieškovė, pasirašydama sutartį su apeliante, aiškiai suprato ir susitarė, jog iš ginčo objekto turi būti išvežtas bitumas, o ne bituminis mišinys. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, versdamasi tokia veikla ir teikdama tokias paslaugas, turėjo aiškiai žinoti, kad ne visi atliekų tvarkymo centrai priima pavojingas atliekas; išmanyti jų rūšiavimą; atskirti atliekų kodus ir jų tipą, o pastebėjęs, kad sutartyje numatytos paslaugos negalės tinkamai įvykdyti, laiku apie tai informuoti apeliantę.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:.

12.1.Ieškovės nuomone, pirmiausia turėtų būti išspręstas klausimas dėl galimumo nagrinėti apeliacinį skundą, neišsprendus žyminio mokesčio (ne)sumokėjimo klausimo. Apeliantė nuo ginčijamos 57 000 Eur sumos turėtų sumokėti 1080,00 Eur žyminį mokestį (900 Eur + 540 Eur (2 % nuo 27 000 Eur) = 1440 Eur x 0,75 = 1080 Eur) arba 540 Eur, jeigu būtų sprendžiama, kad už apeliacinį skundą mokėtinas toks pat žyminis mokestis, kaip ir už ieškinį, paduodamą dokumentinio proceso tvarka (CPK 425 straipsnio 3 dalis) arba turėtų būti išspręstas atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimas (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio mokėjimas atidėjimo klausimas (CPK 84 straipsnis).

12.2. Apeliantė viešai paskelbė, kad perka užteršto bitumo atliekomis žemės sklypo sutvarkymo paslaugas, t. y. apeliantė aiškiai įvardijo, kad atliekos, kurios turi būti pašalintos - tai bitumo atliekos, o ne bitumas ar kt. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, esą iš žemės sklypo turėjo būti išvežtas bitumas, o ne bitumo atliekos.

12.3. Sutarties dalykas buvo bitumo atliekų (bituminių mišinių) sutvarkymas žemės sklype, bet ir sąmoningai klaidinantis, kadangi atliekos, kurių kodas 05 01 17, yra bitumas, o ne „užteršto bitumo atliekos“. Bitumo atliekos (bituminiai mišiniai) yra atliekos, kurių kodas 17 03 02. Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijoje, kuri galiojo viešojo pirkimo ir Sutarties sudarymo metu (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. liepos 25 d. iki 2024 m. spalio 8 d.) buvo nurodytos tokios atliekos ir jų kodai.

12.4. Pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo 16 p. visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės tvarkytos atliekos žemės sklype buvo susidariusios ne naftos apdorojimo (valymo) technologiniame procese, kadangi žemės sklype nebuvo perdirbama ar kitaip tvarkoma nafta, o kaip statybinės ir griovimo medžiagų atliekos, žemės sklype ilgą laiką netinkamai sandėliavus bitumą, kaip statybinę medžiagą, stumdant gruntą ir pan.

12.5. Pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo 18 p. pagrįstai konstatavo, kad ieškovės, kaip paslaugos teikėjo, Sutarties vykdymas pasibaigė dėl objektyvios aplinkybės – vykdymui fiksuoto įkainio tarifu pasiekus maksimalią Sutarties kainą, todėl ieškovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.718 straipsnio 3 dalyje numatyta teise atsisakyti Sutarties (jei kliento nurodymai prieštarauja <...> sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti). Ieškovė, pristatydama bitumo atliekas (bituminius mišinius) (atliekų kodas 17 03 02) į Alytaus RATC regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno / Inertinių atliekų apdorojimo aikštelę su asbesto šalinimo sekcija, Sutarties nepažeidė, kadangi atliekos buvo perduotos tokias atliekas tvarkyti teisę turinčiam subjektui, kaip ir buvo nurodyta apeliantės 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsakyme.

12.6. Pirmosios instancijos teismas galutinio sprendimo 19 p. pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypas ieškovės žinion nebuvo perduotas, todėl ši neturėjo pareigos dokumentu jį grąžinti, o paslaugos rezultatas (atliekos) buvo perduotos galutiniam sutvarkymui tokią veiklą vykdančiam subjektui, kadangi nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nebuvo numatyta tokia ieškovės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo sąlyga, kaip Lietuvos geologijos tarnybos išvada. Sutartis buvo vykdoma ir iš ieškovės pusės pasibaigė tinkamu jos įvykdymu, faktiškai suteiktų paslaugų vertei pasiekus (ir viršijus) Sutarties 3.3 p. nustatytą ribą. Ieškovė pagrįstai atsisakė Sutartį toliau vykdyti neatlygintinai. Šiuo atveju, kadangi Sutarties kadangi Sutarties 3.3 p. nustatyta maksimali suma 57 000 Eur, ieškovė prašė priteisti šią sumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl užteršto bitumo atliekomis sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkymo paslaugų pirkimo sutarties tinkamo įvykdymo ir užsakovo prievolės apmokėti už atliktus darbus (CK 6.644 straipsnis).

15.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys, įvykdę viešojo pirkimo procedūras, 2024 m. rugsėjo 24 d. sudarė užteršto bitumo atliekomis sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), sutvarkymo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-1516 (3.9E). Sutarties objektas šalių apibrėžtas kaip užteršto bitumo atliekomis sklypo sutvarkymo paslaugos ( 1.1 punktas). Sutarties sudedamoji dalis yra priedai: teikėjo pasiūlymas, techninė specifikacija ir ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), preliminariojo ekogeologinio tyrimo ataskaita. Atlygintinų paslaugų teikimo (sutarties vykdymo) terminas buvo nustatytas 3 mėn., nustatyta fiksuoto (ieškovės pasiūlyme) įkainio (3010,00 Eur už 1 m3 bitumo atliekų (preliminarus šios rūšies atliekų kiekis – 12 kub. m.), 25,00 Eur už 1 m3 naftos produktais užteršto grunto (preliminarus šios rūšies atliekų kiekis – 150 kub. m.) bei 25,00 Eur už 1 m3 gelžbetoninių-betoninių statinių fragmentų liekanų (preliminarus šios rūšies atliekų kiekis – 5 kub. m.). kainodara, taip pat nustatyta maksimaliai paslaugos pirkimui atsakovės (užsakovo) skirta piniginių lėšų suma – 47107,44 Eur be PVM, arba 57000 Eur su PVM, - atsakovė (užsakovė) sumokės ieškovei (paslaugų tiekėjui) už faktiškai šio suteiktų paslaugų kiekį (vertę), neviršijant maksimalios sutarties vertės (57000 Eur su PVM).

16.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad sutartyje numatytas paslaugas atliko 2024 m. spalio 30 d.  Kadangi atliktų paslaugų kaina pasiekė sutartyje nustatytą maksimalią ribą, ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą apmokėti už paslaugas. Atsakovė atsisakė apmokėti, argumentuodama, kad paslaugos atliktos netinkamai. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovės apmokėjimą už paslaugas. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su teismo sprendimu.

17.       Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į teisinę šalių santykių kvalifikaciją ir teisinį reglamentavimą. Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Šalys sudarė rangos sutartį. Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį,  rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bendrieji sutarčių vykdymo principai yra išdėstyti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Vadinasi, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovė sutartį vykdė tinkamai.

18.       Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė paslaugas suteikė netinkamai: turėjo išvežti iš ginčo sklypo bitumą, o išvežė bituminį mišinį, nors apeliantė įsipareigojo apmokėti už bitumo kaip atliekos tvarkymo įkainį, o ne bituminio mišinio.  

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais argumentais sutikti neturi pagrindo. Sutartyje buvo numatyta, kad paslauga yra bitumo atliekomis užteršto sklypo valymas, vadinasi, iš sklypo turėjo būti vežamos bitumo atliekos, o ne bitumas (1.1 punktas).  Teikėjo pasiūlyme, kuris yra neatskiriamas sutarties priedas, yra nurodytas bitumo atliekų, o ne bitumo  įkainis ( po 3010 Eur už 1 kubinį metrą). Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija, (interneto prieiga https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.38E37AB6E8E6/GAcCdloXCR)) priedas nustato 6 skaitmenų  atliekų kodus. Kodų sąraše bitumo atliekoms yra priskirti du kodai: 1)17 03 01- bituminiai mišiniai, kuriuose yra akmens anglių dervos ir 2) 17 03 02- bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01. Ieškovė pateikė įrodymus ( važtaraščius), kad 2024 m. spalio 30 d. atvežė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui atliekas, kurios pažymėtos kodu 17 03 02, t.y. bituminius mišinius.

20.       Nei sutartyje, nei techninėse sąlygose, nei teikėjo pasiūlyme nebuvo nustatytas reikalavimas, kokiu klasifikavimo kodu turi būti pažymėtos atvežtos priduoti atliekos. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovė turėjo iškastą bitumą atskirti nuo grunto ir vežti į atliekų surinkimo įmonę tik patį bitumą. Tačiau tokio reikalavimo: atskirti bitumą nuo grunto sutarties techninėse sąlygose nebuvo numatyta. Techninių sąlygų 5.3 punkte buvo nurodyta, kad “reikalinga atkasti užkastą bitumą, nukasamą gruntą atskirti į švarų ir užterštą naftos produktais“. Taigi, grunto atskyrimas numatytas tik nuo naftos produktų, o ne nuo bitumo.

21.       Apeliantė argumentuoja, kad ginčo sutarties techninė specifikacija aiškiai nurodė, jog darbų objektas yra užteršto bitumo atliekų (kodas 05 01 17), o ne bituminių mišinių sutvarkymas. Tačiau šis argumentas yra nepagrįstas, nes techninė specifikacija atliekų kodų apskritai nenurodo, pateikia tik pavadinimus. Vadinasi, atsakovė reikalauja vykdyti sąlygas, dėl kurių nebuvo aiškiai susitarta. Kolegijos vertinimu, atsakovė, norėdama, kad būtų išgabenamos tam tikru kodu ženklinamos atliekos, turėjo aiškiai suformuluoti tokį reikalavimą techninėse sąlygose, o to nepadariusi, turi prisiimti netikslaus sutarties objekto aprašymo pasekmes.  

22.       Apeliaciniame skunde nurodomas atliekų kodas 05 01 17 ( bitumas)  jau minėtoje klasifikacijoje yra kitame skyriuje - naftos perdirbimo, gamtinių dujų valymo ir anglių pirolizinio apdorojimo atliekų. Techninių sąlygų 5.5 punktas numatė, kad teikėjas turi  „iškasti likusį naftos produktais užterštą gruntą ir visą tokį gruntą priduoti valymui į spec. valymo aikštelę“, tačiau ieškovė šių darbų nepradėjo atlikti ir apmokėjimo neprašo, nes išvežusi bitumo atliekas pasiekė sutartyje numatytą kainos limitą (57 000 Eur su PVM).

23.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad sąvokų „bitumo atliekos“ ir „bitumo mišiniai“ nesutapimas ginčo sutartyje ir ieškovės bei Alytaus RATC dokumentuose yra nulemtas aplinkybės, kad ginčo sutartis buvo parengta ir sudaryta jos turinio nesuderinus su Atliekų tvarkymo taisyklėmis (jose nustatytais atliekų klasifikacijos kriterijais ir naudojamomis sąvokomis). Teismas nurodė, kad aptariamas sąvokų skirtumas nagrinėjamu atveju teisiniu požiūriu nėra reikšmingas, kadangi ieškovė tvarkė būtent bitumo, o ne kitokios kilmės atliekas. Apeliantė kritikuoja teismo teiginį sąvokų skirtumas teisiniu požiūriu nėra reikšmingas,  nes atliekų rūšies ir kodo skirtumas nėra formalus dalykas, atliekų rūšis lemia atliekų tvarkymo būdą, rizikas ir kainodarą. Apeliantės teigimu, skirtingas atliekų tipas – skirtinga paslaugos esmė, todėl šio aspekto nepaisymas laikytinas esminiu materialinės teisės normų pažeidimu. Sutiktina, kad sąvokų skirtumas turi esminę reikšmę, tačiau šios bylos situacijoje ginčas kilo dėl to, kad šalys, sudarydamos sutartį,  dėl atliekų tipo (kodo) nesusitarė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesuderino sutartyje vartojamų sąvokų su Atliekų tvarkymo taisyklėmis, todėl darytina išvada, kad ieškovė sutartyje nustatytų sąlygų nepažeidė, vykdė tai, kas buvo fiksuota sutartyje ir jos prieduose. Tai reiškia, kad atsakovės vėlesnis ir kitoks įsivaizdavimas, ką reiškia sutartyje įrašytos sąvokos, nepanaikina jos prievolės apmokėti už suteiktas paslaugas.   

24.       Techninių sąlygų 5.4 punktas numatė: „atidengus bitumo sluoksnį, jį iškasti ir išvežti utilizavimui į UAB „Toksika“ Alytaus surinkimo aikštelę (privaloma turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą)“.

25.       Pažymėtina, kad ieškovė, dar iki pradėdama vykdyti sutartį, 2024 m. rugpjūčio 26 d. pateikė viešųjų pirkimų komisijai paklausimą, ar galima bitumo atliekas perduoti kitiems, šias atliekas tvarkyti teisę turintiems atliekų tvarkytojams, į ką Alytaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų  komisijos vyriausioji specialistė atsakė, kad bitumo atliekas galima perduoti ir kitiems šias atliekas tvarkyti turintiems teisę atliekų tvarkytojams ( t.2, b.l. 99).

26.       Taip pat ieškovė klausė užsakovės, ar fiksavus atliekų (bitumo, naftos produktais užteršto grunto, gelžbetonio - betono atliekų) kiekius, didesnius nei Techninėje specifikacijoje nurodyti preliminarūs jų kiekiai, už papildomų atliekų kiekių sutvarkymą bus papildomai apmokama, į ką Alytaus miesto savivaldybės administracija atsakė, kad (...) pirkimo dokumentuose numatyti kiekiai preliminarūs, jie gali kisti (didėti arba mažėti), tačiau bus apmokami pagal tiekėjo nurodytus įkainius. Suma, kurią užsakovas sumokės tiekėjui, priklausys nuo faktiškai suteiktų paslaugų kiekio. Maksimali pirkimui skirta lėšų suma be PVM pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytoms paslaugoms įsigyti tiekėjo pasiūlyme nurodytais įkainiais be PVM, yra 47107,44 Eur. Kitaip tariant, užsakovė atsakė, kad papildomų lėšų už didesnio kiekio atliekų tvarkymą neskirs ir nemokės.

27.       Apeliantė nurodo, kad pagal techninę specifikaciją (5.10 punktą), be teigiamos Lietuvos geologijos tarnybos išvados negalima konstatuoti paslaugų užbaigimo. Tačiau tokios sąlygos, kad be LTG išvados paslauga laikytina nebaigta, techninėse sąlygose nėra nustatyta.  Techninės specifikacijos 5.10 punktas yra toks: „Alytaus miesto savivaldybės administracija organizuos papildomus viešuosius pirkimus (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijos tvarkymo priežiūros ir kontrolės, mėginių ėmimo, grunto mėginių laboratorinės analizės, tvarkymo kokybės kontrolės ataskaitos parengimo paslaugai atlikti. Tvarkymo kokybės kontrolės ataskaita teikiama Lietuvos Geologijos tarnybai (toliau – LGT) įvertinti. Turi būti gauta teigiama LGT vertinamoji išvada. Esant LGT pastaboms dėl tvarkymo darbų kokybės ar informacijos patikimumo, teritorijos sutvarkymo paslaugų tiekėjas šias pastabas įvertina, o trūkumus ištaiso“.  Vadinasi, atsakovė turėjo organizuoti tvarkymo kokybės kontrolės ataskaitos pirkimą. Ataskaita turėjo būti pateikta LTG (Lietuvos geologijos tarnybai). LTG pastabos turėjo būti teikiamos paslaugos teikėjui (ieškovei), kuri turėjo ištaisyti trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti. Taigi, techninės specifikacijos 5.10 punktas nenustato sąlygos, kad už paslaugas nebus mokama tol, kol nebus gauta teigiama LTG išvada. Iš bylos medžiagos spręstina, kad tvarkymo kokybės kontrolės ataskaitą parengė UAB „Grota“ (trečiasis asmuo). Duomenų, kad ataskaita buvo pateikta LTG ir gautos LTG pastabos, byloje nepateikta. Reikalavimų ištaisyti kokius nors trūkumus atsakovė šioje byloje neteikė, todėl turi prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas.  

28.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

29.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, rangos sutarties šalių prievolių vykdymą (CK 6.644 straipsnis), tinkamai įvertino įrodymus ( CPK 185 straipsnis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.  

30.       Paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė, pateikdama apeliacinį skundą, nesumokėjo žyminio mokesčio, o pirmosios instancijos teismas priėmė skundą šio mokesčio nepareikalavęs. Teisėjų kolegija vertina, kad dėl savivaldybės teisės nemokėti žyminio mokesčio galėjo kilti tam tikrų abejonių, tačiau kolegijos manymu, savivaldybės administracija šioje byloje turi mokėti žyminį mokestį, CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punkte nustatytos išimtys šiuo atveju netaikytinos, todėl vadovaujantis CPK 86 straipsniu, leidžiančiu teismui galutinai išsprendžiant bylą  nustatyti žyminio mokesčio dydį, iš atsakovės valstybei priteistina 540 Eur žyminio mokesčio (paskaičiuojama pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktus, taikant dokumentinio proceso išimtį).

31.       Ieškovės išlaidos apeliaciniame procese už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sudarė 2178 Eur. Jos priteistinos ieškovei iš atsakovės.

             Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :        

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Waste managament“, juridinio asmens kodas 305648687, iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188706935, 2178 Eur (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188706935, 540 Eur ( penkis šimtus keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Marius Bartninkas

                                                        Diana Labokaitė

                                                        Tomas Ridikas