Civilinė byla Nr. 2A-344/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.1; 35.4; 36.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-716-565/2011, iškeltoje pagal ieškovo akcinės bendrovės PAREX BANKAS (teisių perėmėjas – AS Parex banka) ieškinį atsakovams A. J. ir D. J. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „AJ KOMPANIJA“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB PAREX BANKAS kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. J. ir D. J., prašydamas iš atsakovų solidariai priteisti 434 234,73 EUR skolos, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog AB PAREX BANKAS ir UAB „AJ KOMPANIJA“ 2006 m. birželio 5 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. PS/0579/002, pagal kurią su vėlesniais pakeitimais UAB „AJ KOMPANIJA“ buvo suteiktas 576 559,67 EUR kreditas gyvenamiesiems namams statyti. Kredito gavėjas UAB „AJ KOMPANIJA“ įsipareigojo dalį kredito grąžinti iki 2010 m. gegužės 5 d., o likusią dalį kredito – iki 2010 m. spalio 5 d., mokėti palūkanas bei vykdyti kitas kreditavimo sutartyje numatytas prievoles. Anot ieškovo, kredito gavėjas UAB „AJ KOMPANIJA“ kreditavimo sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdė netinkamai, jos skola pagal 2006 m. birželio 5 d. Kreditavimo sutartį Nr. PS/0579/002 sudaro 433 197,97 EUR dydžio išduoto ir negrąžinto kredito ir 1 036,86 EUR nesumokėtų palūkanų.
Ieškovas taip pat nurodė, kad minėto kredito grąžinimas buvo užtikrintas 2006 m. birželio 5 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/0579/002.1 bei 2006 m. birželio 5 d. laidavimo sutartimi Nr. LS/0579/002.2 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurias atsakovai A. J. ir D. J. įsipareigojo kaip solidarūs skolininkai atsakyti ieškovui visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, jeigu kredito gavėjas UAB „AJ KOMPANIJA“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal kreditavimo sutartį.
Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „AJ KOMPANIJA“ iškėlė bankroto bylą. AB PAREX BANKAS, gavęs pranešimą dėl finansinių reikalavimų pateikimo, 2009 m. birželio 25 d. pateikė finansinį reikalavimą. Ieškovas nurodė, kad pagal laidavimo sutarčių 3.1 punktus, tiek skolininko, tiek laiduotojų atsakomybės už visų skolininko prievolių (pagrindinės ir papildomų) neįvykdymą ar netinkamą vykdymą turinys ir apimtis yra vienoda. Kadangi skolininkas UAB „AJ KOMPANIJA“ dalies savo įsipareigojimų liko neįvykdęs, ieškovo nuomone, ši pareiga atsirado atsakovams, kaip laiduotojams.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovą AB PAREX BANKĄ pakeitė jo teisių perėmėju AS Parex banka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovų ieškovui solidariai priteisė 434 234,83 EUR skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 434 234,83 EUR nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat lygiomis dalimis – 19 536,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei – lygiomis dalimis 55 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atsižvelgęs į kreditavimo sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2, pateiktus išrašus iš trečiojo asmens banko sąskaitos, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokį skolos dydį, pripažino, kad ieškovas skolos dydį įrodė. Todėl vadovaudamasis CK 6.81 straipsnio 1, 2 dalimis bei laidavimo sutarčių 1.1 punktu, teismas iš atsakovų ieškovui solidariai priteisė 434 234,83 EUR skolos. Atsakovės teiginį, kad ji turi būti atleista nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnio pagrindu, teismas pripažino nepagrįstu ir pažymėjo, kad atsakovai laidavimo sutarčių 1.1. punkto pagrindu atsako ieškovui solidariai su trečiuoju asmeniu pagal pastarojo prievoles, kylančias iš kreditavimo sutarties, ir jie neturi teisės reikalauti, kad ieškovas nukreiptų reikalavimą į konkretų trečiojo asmens turtą (CK 6.80 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad pirmenybės teise patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš kreditavimo sutarties, iš įkeisto trečiajam asmeniui ir kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto, ieškovas yra pasinaudojęs ir išieškojimas iš kitiems asmenims priklausančio įkeisto turto vykdomas CPK XXXVI skyriuje nustatyta ne ginčo teisenos tvarka, o išieškojimas iš įkeisto trečiajam asmeniui priklausančio turto vykdomas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (CPK 560 str. 3 d.), tačiau turtas kol kas nėra realizuotas. Teismas taip pat pažymėjo, kad esant solidariai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.) iš įkeisto trečiajam asmeniui ir kitiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovės teiginį, kad trečiuoju asmeniu šioje byloje turi būti atsakovas, o ieškovui nepareiškus prašymo įtraukti šį asmenį atsakovu, ieškinys turi būti atmestas, teismas pripažino nepagrįstu, nurodęs, kad ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą įvykdyti solidariąją prievolę, kylančią iš kreditavimo sutarties, atskirai bet kuriam skolininkui. Šią teisę trečiojo asmens atžvilgiu ieškovas realizavo, pareikšdamas finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje, ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui buvo išspręstas, patvirtinant šį reikalavimą Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Todėl trečiojo asmens procesinė padėtis, anot teismo, atitinka jo materialųjį teisinį ryšį su ginčo dalyku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai D. J. ir A. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė privalomą procesinį bendrininkavimą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovai ir pagrindinis skolininkas BUAB „AJ KOMPANIJA“ pagal ieškovo ieškinį yra solidariai atsakingi ieškovui, todėl bendraatsakovais šioje byloje ieškovas turėtų patraukti tiek laiduotojus, tiek ir pagrindinį skolininką BUAB „AJ KOMPANIJA“, nes nagrinėjamoje byloje atsakovus ir pagrindinį skolininką sieja privalomas bendrininkavimas.
2. CK 6.82 straipsnio 1 dalis numato, kad laiduotojas, kuriam yra pareikštas reikalavimas, privalo patraukti pagrindinį skolininką dalyvauti byloje. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje yra detalizuojamos CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatos. Joje nurodyta, kad kreditorius gali pareikšti ieškinį bet kuriam iš solidarių bendraskolių, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Atsakovė prašė į bylą atsakovu įtraukti pagrindinį skolininką, tačiau teismas su tuo nesutiko.
3. Tarp atsakovų ir pagrindinio skolininko yra privalomasis bendrininkavimas, nes reikalavimas yra solidarus, todėl teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui atsakovu patraukti pagrindinį skolininką BUAB „AJ KOMPANIJA“, kaip solidarų bendraskolį. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino CK 6.14 straipsnio 3 dalies, 6.6 straipsnio 4 dalies ir CPK 43 straipsnio nuostatas.
4. Pasak apeliantų, atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovo finansinis reikalavimas yra patvirtintas UAB „AJ KOMPANIJA“ bankroto byloje, jis realizavo savo teisę įvykdyti solidarią prievolę, kylančią iš kreditavimo sutarties, atskirai bet kuriam skolininkui, todėl trečiasis asmuo neprivalo būti įtrauktas nagrinėjamoje byloje bendraatsakovu. Nurodo, kad atsakovai bankroto byloje nėra patraukti dalyvaujančiais asmenimis, todėl jiems bankroto byloje priimti procesiniai sprendimai neturi jokios įtakos (CPK 14 str. 3 d., 182 str. 2 p., 266 str.). Be to, bankroto byloje dar nėra priimtas galutinis įsiteisėjęs sprendimas dėl ieškovo pareikšto finansinio reikalavimo.
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas AS Parex banka prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
- Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas nagrinėjamoje byloje turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį tik pagrindiniam skolininkui UAB „AJ KOMPANIJA“ arba tik laiduotojams - A. J. ir D. J., arba sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje visiems solidariems atsakovams. Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi kredito gavėjui UAB „AJ KOMPANIJA“ iškėlė bankroto bylą, kurioje ieškovas 2009 m. birželio 25 d. raštu pareiškė finansinį reikalavimą 1 503 845,67 Lt sumai, kuris buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi. Vadinasi, ieškovo reikalavimas kredito gavėjui UAB „AJ KOMPANIJA“ bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ieškovas kredito gavėją byloje dėl skolos priteisimo iš laiduotojų įtraukė ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu.
- Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog tais atvejais, kai kreditorius turi reikalavimo teisę keliems solidariems skolininkams, jis turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CPK 13 str., CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.).
- Pagrindinis skolininkas buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus išimtis, nustatytas CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi, CK 6.82 straipsnio 1 dalyje, 6.14 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai dėl pagrindinio skolininko patraukimo dalyvauti byloje nebuvo pažeisti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų D. J. ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalies nuostatą, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).
Iš 2006 m. birželio 5 d. laidavimo sutarties Nr. LS/0579/002.1 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2006 m. birželio 5 d. laidavimo sutarties Nr. LS/0579/002.2 (su vėlesniais pakeitimais) turinio matyti (27-34 b. l., 1 t.), kad atsakovai A. J. ir D. J. šiomis sutartimis neatlygintinai įsipareigojo, kaip solidarūs skolininkai, atsakyti bankui (AB Parex bankui) visu jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.), jeigu kredito gavėjas UAB „AJ KOMPANIJA“ laiku ir tinkamai nevykdys visų savo prievolių arba jų dalies pagal 2006 m. birželio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/0579/002 (laidavimo sutarčių 1.1 p.). Šių sutarčių 2.1.1 ir 2.1.2 punktuose nustatyta, kad laiduotojai įsipareigoja įvykdyti visas kredito gavėjo (UAB ,,AJ KOMPANIJA“) mokėjimo prievoles bankui (AB Parex bankui), numatytas ir prisiimtas kredito sutartimi, besąlygiškai ir neatšaukiamai sutikdami, kad kredito gavėjo skolinio įsipareigojimo sumą (negrąžintas kreditas ar jo dalis, priskaičiuotos palūkanos, netesybos, nuostoliai ir kiti mokėjimai), kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, bankas neginčo tvarka nusirašytų nuo visų žinomų bankų įstaigose atidarytų laiduotojų sąskaitose esančių lėšų ir būsimų įplaukų, o piniginių lėšų sąskaitose nepakankant, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka būtų išieškoma iš kito laiduotojams nuosavybės teise priklausančio turto.
Taigi, sudarytomis laidavimo sutartimis atsakovai A. J. ir D. J. prisiėmė solidariąją atsakomybę už visas trečiojo asmens UAB „AJ KOMPANIJA“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 5 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. PS/0579/002.
Šioje byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad kredito gavėjas UAB „AJ KOMPANIJA“ savo prievolių pagal 2006 m. birželio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/0579/002 laiku ir tinkamai neįvykdė. Atsakovai savo apeliaciniu skundu neginčija ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kredito gavėjo UAB „AJ KOMPANIJA“ skola ieškovui pagal 2006 m. birželio 5 d. kreditavimo sutartį sudaro 434 234,83 EUR.
Esminis klausimas, kurį atsakovai kelia savo apeliaciniame skunde, yra jų, kaip laiduotojų, bei UAB „AJ KOMPANIJA“, kaip kredito gavėjo, už kurio prievolių vykdymą atsakovai laidavo, atsakomybės už kredito gavėjo prievoles prieš kreditorių (kredito davėją - ieškovą) santykis.
Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalies nuostatą, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 2 d.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams A. J. ir D. J. ieškovas AB PAREX BANKAS pareiškė kaip solidariems skolininkams, laidavimo sutartimis prisiėmusiems solidariąją atsakomybę už visas trečiojo asmens UAB „AJ KOMPANIJA“ prievoles, kilusias iš ieškovo ir trečiojo asmens 2006 m. birželio 5 d. sudarytos kreditavimo sutarties, kaip teisiniu reikalavimo pagrindu vadovaudamasis, be kita ko, CK 6.6 straipsnio 4 dalyje ir 6.81 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis. Taigi, ieškovas, pareikšdamas tokį ieškinį, pasinaudojo savo teise reikalauti, kad prievolę įvykdytų laiduotojai, kaip solidarūs skolininkai, o teismas, konstatavęs, kad trečiasis asmuo UAB „AJ KOMPANIJA“ savo įsipareigojimus pagal 2006 m. birželio 5 d. kreditavimo sutartį vykdė netinkamai ir, nustatęs jo neįvykdytų įsipareigojimų dydį, tokį ieškinį pagrįstai patenkino.
Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovai teigia, kad jie yra solidariai atsakingi ieškovui kartu su pagrindiniu skolininku UAB „AJ KOMPANIJA“, todėl ieškovas turėjo bendraatsakovu šioje byloje patraukti ir pagrindinį skolininką BUAB „AJ KOMPANIJA“. Tokį savo teiginį atsakovai grindžia CK 6.14 straipsnio 3 dalies norma, kurioje, pasak jų, yra detalizuojamos CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pasak apeliantų, tarp jų ir pagrindinio skolininko yra privalomasis bendrininkavimas, nes reikalavimas yra solidarus, todėl teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui atsakovu patraukti pagrindinį skolininką BUAB „AJ KOMPANIJA“, kaip solidarų bendraskolį.
Su tokia apeliantų pozicija nėra pagrindo sutikti.
Kaip jau minėta, pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalies nuostatą, esant solidariai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. rezoliucija į šią bylą trečiuoju asmeniu įtraukė BUAB „AJ KOMPANIJA“ (1 b. l., 1 t.), kuris šioje procesinėje padėtyje byloje ir dalyvavo. Tuo tarpu nei CK 6.14 straipsnio 3 dalies nuostata, skolininkui, kuriam pareikštas ieškinys, suteikianti teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius, nei CK 6.82 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojanti laiduotoją patraukti skolininką dalyvauti byloje, neįpareigoja teismo įtraukti pagrindinį skolininką atsakovu ir nepaneigia CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės savo nuožiūra pasirinkti, kuriam iš solidarių skolininkų reikšti reikalavimą, taip pat nepaneigia ir CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, pagal kurį šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad laiduotojas, kuris atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tik tuo atveju, kai laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
Negalima sutikti su apeliantų teiginiu, kad esant solidariam reikalavimui, tarp jų ir pagrindinio skolininko yra privalomasis bendrininkavimas. Pagal CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, privalomasis bendrininkavimas yra tuomet, kai ieškinio dalykas yra pagal įstatymus bendrininkams priklausančios teisės arba pareigos. Atsakovams, kaip laiduotojams, solidarioji pareiga atsakyti ieškovui, kaip kreditoriui, kilo ne iš įstatymo, o iš sutarties. Kadangi įstatymas suteikia teisę kreditoriui pasirinkti, ar reikalavimą reikšti vienam iš solidariųjų skolininkų (pagrindiniam skolininkui ar laiduotojui), ar jiems abiem, tai ginčo išsprendimas yra galimas ir tuo atveju, jeigu atsakovu yra patraukiamas vienas ar keli solidarūs skolininkai. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad tarp atsakovų ir trečiojo asmens yra privalomasis bendrininkavimas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas savo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį BUAB „AJ KOMPANIJA“, kaip pagrindinį skolininką, realizavo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, pareikšdamas jam finansinį reikalavimą (39, 120-121 b. l., 1 t.). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Taigi, aplinkybė, kad atsakovai bankroto byloje nėra patraukti dalyvaujančiais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas neturėjo pagrindo pareikšti jiems reikalavimo atskiroje byloje, kaip solidariems skolininkams.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei proceso teisės normas bei bylą iš esmės išsprendė teisingai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas