Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-43-462/2012
Teisėja Edita Lapinskienė (Proceso Nr. 1-30-1-00168-2007-9)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
teisėjų Savinijaus Katausko ir Rasos Valentinienės,
sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,
dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei,
nuteistajam M. P.,
gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – dėl UAB „Auto trade“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Vandesta“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Linavos servisas“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Linavos servisas“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – dėl UAB „Auto trade“ ir UAB „Vandesta“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes ir subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas M. P. paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir subendrinta bausmė už šias nusikalstamas veikas M. P. paskirta – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta švelnesnė 4 (ketverių) metų 9 (devynerių) mėnesių laivės atėmimo bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė pagal šiuos nuosprendžius M. P. paskirta – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.
UAB „Auto trade“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. P. UAB „Auto trade“ naudai priteista 17 852 Lt turtinei žalai atlyginti. UAB „Auto trade“ civilinio ieškinio dalis dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos perdavimo teismui dienos iki visiško žalos atlyginimo atmesta.
BUAB „Antkona” civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. P. BUAB “Antkona” naudai priteista 22 070,86 Lt turtinei žalai atlyginti.
UAB „Linavos servisas“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir iš M. P. UAB „Linavos servisas“ naudai priteista 187 521,01 Lt turtinei žalai atlyginti.
UAB „Linavos servisas“ civilinis ieškinys dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies ir iš M. P. UAB „Linavos servisas“ naudai priteista 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
M. P. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:
t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., kaltinamasis M. P., būdamas VŠĮ „Pramogų Visata“, įstaigos kodas 142071229, registruotos adresu Artojų g. 7, Klaipėdoje, vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VŠĮ „Pramogų Visata“ direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įstaigos komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. tyčia, iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VŠĮ „Pramogų Visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. balandžio 19 d. UAB „Auto trade“ patalpose, Dubysos g. 58, Klaipėdoje, su Klaipėdos padalinio vadybininku M. Ž. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 06/26 KL ir pagal 2006 m. balandžio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 0604000062, 2006 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 0604000071, 2006 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 0604000078, 2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 0604000090, 2006 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą KL Nr. 0604000093, įgijo 12 vnt. padangų „M729“, 2 vnt. padangų „R249“ ir 2 vnt. padangų „TSP3000“, viso prekių už 18 852 Lt. M. P. 2006 m. balandžio 19 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 06/26 KL 4.2.1. punkte numatytu terminu, per 30 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 iš VŠĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB „SEB bankas“ sumokėjo 1000 Lt, siekiant įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiu būdu, kaltinamasis M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Auto trade“ – 17 852 Lt vertės turtą.
Be to, M. P. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą:
t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., M. P., būdamas VšĮ „Pramogų Visata“, įstaigos kodas 142071229, registruotos Artojų g. 7, Klaipėda, vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VŠĮ „Pramogų Visata“ direktoriumi ir, būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įstaigos komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. tyčia, iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VŠĮ „Pramogų Visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. gegužės 3 d., UAB „Linavos“ servisas patalpose, adresu Šilutės pl. 109, Klaipėdoje, su Klaipėdos skyriaus vadove V. J. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. L-352 ir pagal 2006 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001165, 2006 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001178, 2006 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001215, 2006 m. gegužės 18 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001260, 2006 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001265, 2006 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001293, 2006 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001315, 2006 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001349, 2006 m. gegužės 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001365, 2006 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001414, 2006 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001444, 2006 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001544, 2006 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001583, 2006 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001584, 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001648, 2006 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001708, 2006 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001747, 2006 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001797, 2006 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001837, 2006 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001861, 2006 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001913, 2006 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0001992, 2006 m. rugpjūčio 8 d.PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0002033, 2006 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą LSL Nr. 0002072 įgijo 62 vnt. padangų „Pirelli TH 65“, 16 vnt. padangų „Pirelli FH 55“, 91 vnt. padangų „Pirelli ST 35“, 2 vnt. padangų „Bridgestone R227“, 4 vnt. padangų ,,235/45 ZR17 Gislaved Speed“ ir 12 ratlankių, viso prekių už 19 6861,79 Lt. Kaltinamasis M. P. 2006 m. gegužės 19 d. sutarties Nr. L-352 3.3 p. numatytu terminu, per 60 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 778, 2006 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 782, iš VšĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančios AB „SEB bankas“ sumokėjo 3 675,98 Lt, ir 4 664,80 Lt, o 2006 m. spalio 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 402760 iš VšĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančios UAB „Medicinos bankas“, sumokėjo 1 000 Lt, viso 9 340,78 Lt, siekiant įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiu būdu, kaltinamasis M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Linavos“ serviso – didelės vertės 18 7521,01 Lt, turtą.
Be to, M. P. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą:
t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., M. P., būdamas VšĮ „Pramogų Visata“, įstaigos kodas 142071229, registruotos adresu Artojų g. 7, Klaipėda, vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų Visata“ direktoriumi ir, būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įstaigos komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. tyčia, iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų Visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. spalio 23 d. UAB „Antkona“ patalpose, Šilutės plentas 17, Klaipėdoje, su Klaipėdos padalinio vadybininku L. M. sudarė sutartį Nr. 17 ir pagal 2006 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031409, 2006 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031427, 2006 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031459, 2006 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031480, 2006 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031531, 2006 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031532, 2006 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031638, 2006 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031661 įgijo 493 vnt. akmens vatos „UNS37(Z)“, 675 m2 plėvelės „Cladshield“, 1000 vnt. spalvotų vinių 3,8x100, 462 vnt. šiferio lapų 920x875, 12 vnt. padėklų „Optiroc“, 960 vnt. keramzitbetonių blokų 200x185x490(80), 1 siaurapjūklį „PST60“, viso prekių už 42 971,46 Lt. Kaltinamasis M. P. 2006 m. spalio 23 d. sutarties Nr. 17 2.3 p. numatytu terminu, po prekių realizavimo 1 kartą per mėnesį, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedimu Nr. 415549, 2006 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 424645 iš VšĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančios UAB „Medicinos bankas“ sumokėjo 2580,30 Lt, ir 2000 Lt, bei 2006 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 2580,30 Lt grynais, viso sumokėjo – 7 160,60 Lt, siekiant įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiu būdu, kaltinamasis M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Antkona“ – 35 810,86 Lt didelės vertės turtą.
Be to, M. P. apgaule įgijo svetimą turtą:
t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., kaltinamasis M. P., būdamas VšĮ „Pramogų Visata“, įstaigos kodas 142071229, registruotos Artojų g. 7, Klaipėda, vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų Visata“ direktoriumi ir, būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įstaigos komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. tyčia, iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų Visata“ vardu ir rekvizitais, 2007 m. sausio 22 d. UAB „Vandesta“ patalpose, Šilutės plentas 56, Klaipėdoje, su Klaipėdos padalinio vadovu V. T. sudarė sutartį Nr. Z-03/03, ir pagal 2007 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą VAN Nr. 007082, 2007 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą VAN Nr. 007171, 2007 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą VAN Nr. 007718, 2007 m. vasario 20 d. PVM sąskaitą faktūrą VAN Nr. 007719, įgijo 4 klozetus „Artic Duo“, 2 dujinius katilus „Junker ZWE24“, 2 vandens šildytuvus „Dražice OKC 200 V. K.“ ir turbo dūmtraukį, viso prekių už 14 570,01 Lt. Kaltinamasis M. P. 2007 m. sausio 22 d. sutarties Nr. Z-03/03 3.3 punkte numatytu terminu, per 30 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2007 m. vasario 20 d. grynais sumokėjo 1 816,5 Lt, siekiant įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiu būdu, kaltinamasis M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Vandesta“ – 12 753,51 Lt vertės turtą.
Apeliacinio skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąjį procesą prieš jį nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad turtiniai – ūkiniai santykiai atsirado civilinių sutarčių pagrindu tarp juridinių asmenų – VšĮ „Pramogų visata“ ir šiuo atveju nukentėjusiųjų įmonių. Tiek pagal bylos duomenis, tiek liudytojų teigimu, pasirašant sutartis apgaulės nebuvo. Sutartys pasirašytos realiai veikiančio juridinio asmens – VšĮ „Pramogų visata“ vardu, nurodyti tikrieji įmonės rekvizitai ir galiojančios banko sąskaitos. Jo, t. y. tuometinio įmonės direktoriaus, asmens duomenys taip pat buvo pateikti teisingi. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis jis paaiškindavo savo verslo viziją ir galimus atsiskaitymo šaltinius. Tokiais atvejais konkretūs įmonės klientai nėra nurodomi, siekiant išsaugoti komercinę paslaptį ir interesą. Tai nėra oficialus verslo planas su rašytiniais įsipareigojimais, tačiau visi VšĮ „Pramogų Visata“ verslo partneriai žinojo, kad ši įmonė verčiasi pramoginių šou programų ir renginių rengimu. Ši informacija viešai prieinama per interneto paieškos sistemą „Google“, bei apie šią įmonės veiklą gali paliudyti buvęs jos direktorius A. T. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme dėl jam nežinomų priežasčių šis liudytojas apklaustas nebuvo. Be to, Klaipėdos naktinių klubų „Kalifornija“, „Pempininkai“ (sav. A. B. įmonė), „Paradox“, „Piteris“ ir kitų klubų buhalterinės apskaitos archyvuose turi būti sutartys, kasos pajamų – išlaidų orderiai ir sąskaitos faktūros, kurie neginčijamai įrodytų 2006 m. VšĮ „Pramogų visata“ vykdytą komercinę veiklą. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu jis nekartą prašė išreikalauti iš VMI VšĮ „Pramogų visata“ 2006 m. teiktas pelno-nuostolio, pridėtinės vertės mokesčio ir kitas ataskaitas, kuriuose vienareikšmiškai atsispindi tuometinė įmonės finansinė padėtis ir vykdyta veikla. Tačiau teismas ignoravo jo ir bei jo gynėjo prašymus, nutartimi nemotyvavo prašymo netenkinimo priežasčių ir tuo pažeidė BPK 270 str. 1 ir 2 d.
Apeliantas pažymi, kad nukentėjusių įmonių atstovai tiek prieš sutarčių pasirašymą, tiek teisme patvirtino, kad sutikimą pasirašyti sutartį ir jos sąlygas numato pagrindinių biurų vadovai Vilniuje. Būtina šios procedūros dalis – įmonės (šiuo atveju VšĮ „Pramogų visata“) finansinės veiklos rezultatų, mokumo ir jos vadovo asmenybės patikrinimas per kreditų rizikos valdymo bendroves. Be to, sutarčių forma yra tipinė ir jas sudaryti gali bet kuris pageidaujantis asmuo, atitinkantis aukščiau minėto patikrinimo kriterijus. Todėl aišku, kad pasirašant sutartis jis neturėjo galimybės kažkaip paveikti įmonių pagrindinių biurų vadovų ir įtakoti jų apsisprendimą suteikti prekinį kreditą VšĮ „Pramogų visata“.
Byloje nėra dokumentų ar kitų patikimų įrodymų apie tai, kad jis, kaip VšĮ „Pramogų visata“ direktorius būtų kam nors oficialiai pateikęs melagingus duomenis apie įmonės veiklą. Liudytojai M. Ž. („Auto trade“ vadybininkas) ir R. L. („Linavos“ vadybininkas) teigė girdėję, neva jis (apeliantas) sakęs, kad VšĮ „Pramogų visata“ užsiima krovinių pervežimu. Tai neatitinka tikrovės. VšĮ „Pramogų visata“ perparduodavo padangas savo klientams – įmonėms, kurios užsiima krovinių pervežimu. Be to, tokio rango vadybininko nuomonė prekinio kredito sutarties sudarymui jokios įtakos neturi. UAB „Linavos servisas“ steigėjas yra Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“. Ši organizacija disponuoja informacija apie visas Lietuvos įmones užsiimančias pervežimų verslu. Todėl UAB „Linavos servisas“ galėjo nesunkiai patikrinti tokią informaciją.
Pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Autotrade“ (2006-04-19) ir su UAB „Linavos servisas“ (2006-05-03), VšĮ „Pramogų visata“ nebuvo PVM mokėtojas. Įmonės PVM mokėtojo kodas atsispindi kiekvienos įmonės rekvizituose, kurie būtini sudarant bet kokias sutartis. Teismo padarytos išvados ir nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, faktinių bylos aplinkybių ir yra klaidingos. Teismas šališkai, nepagrįstai ir neobjektyviai vertino liudininkų parodymus ir faktines bylos aplinkybes, klaidingai traktuodamas jo, kaip VšĮ „Pramogų visata“ direktoriaus, veiklą.
Teismas traktavo, kad jis prekes gaudavo dideliais kiekiais ir su atidėjimo mokėjimo sąlyga. Nei civilinis, nei baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja įmonių tarpusavio atsiskaitymų terminų nei dydžio, nei absoliučia, nei santykine išraiška. Tarpusavio atsiskaitymų dydžius ir terminus šalys nustato tarpusavio susitarimu ir įtvirtinta civilinėje sutartyje, kurioje be kita ko, numatoma ir ginčų sprendimo tvarka. Nuosprendžio motyvuose nurodyta: „...tokie kaltinamojo veiksmai, sudarant sutartis dėl didelio kiekio prekių, tačiau apmokant tik mažą sandorio sumos dalį, taip pat pagrindžia buvus kaltinamojo tyčia apgaule, sumokant dalį pinigų ir tokiu būdu įgyjant pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai bus vykdomi, įgyti turtą...“. Tačiau toks bylos duomenų vertinimas yra neteisėtas, neobjektyvus ir šališkas. Su savo kreditoriais VšĮ „Pamogų visata“ atsiskaitinėjo ir po to, kai prekių tiekimas buvo nutrauktas: UAB „Autotrade“ prekes tiekė 2006-04-20 – 28 d. d., o apmokėjimas darytas 2006-06-06. UAB „Vandesta“ prekės tiektos 2007-01-30 – 2007-02-20, o apmokėjimas – 2007-02-20. Kai kuriais atvejais, esant galimybei, prekės buvo apmokamos net anksčiau už sutartyje numatytą terminą. Tai vienareikšmiškai įrodo, jog atsiskaitinėjama buvo ne „tokiu būdu įgyjant pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai bus vykdomi“, o tiesiogiai vykdant sutartyse numatytus įsipareigojimus.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad 2006 m. pavasarį VšĮ „Pramogų visata“ iš UAB „Oilingas“ išsinuomavo patalpas (sandėlį) Artojų g. 7, Klaipėdoje. Patalpose buvo įregistruota oficiali VšĮ „Pamogų visata“ buveinė. Ten buvo sandėliuojamas įmonės turtas ir prekės. Liudininkai patvirtino, kad į šias patalpas pristatinėjo prekes. Taigi šiuo adresu įmonė vykdė veiklą, ten buvo oficialiai registruota įmonės buveinė, bei pašto korespondencijos pristatymo vieta.
Apklausiamas liudytojas B. G. nurodė, kad niekada nebuvo VšĮ „Pramogų visata“ savininku, šios įmonės akcijų neturėjo ir apie šią įmonę nieko nežino, o jo pasu buvo pasinaudota nusikalstamais tikslais. Asmuo prisistatęs B. G. ir pateikęs jo pasą, bei įsigijęs VšĮ „Pramogų visata“ valdymo teisę, įgijo ne tik įmonės pareigą prieš kreditorius, bet ir nuosavybės teisę į kreditorinius reikalavimus įmonės skolininkams, kurie bendroje sumoje viršijo 200 000 Lt. Turėdamas galimybę išreikalauti ir pasisavinti minėtas lėšas, B. G. turi aiškiai išreikštą motyvą neigti VšĮ „Pramogų vista“ įsigijimo faktą ir tuo išvengti finansinių įsipareigojimų įmonės kreditoriams. Todėl teismas privalėjo kritiškai vertinti B. G. parodymus. Apeliantas teigia, kad jo kaip kaltinamojo teisė užduoti klausimus asmeniui, kurio parodymais remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo iš esmės pažeista. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Apeliantas pažymi, kad tik 2010-09-10 praėjus 3,5 metų nuo tyrimo prieš jį pradžios, jam buvo pareikšti įtarimai. Šiuo neleistinai ilgai ir neteisėtu būdu vykdomu tyrimu, buvo grubiai pažeistos jo pilietinės teisės.
Civilinis ieškovas BUAB „Antkona“ pareiškė 22 070,86 Lt civilinį ieškinį dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šios įmonės atliktos revizijos metu nustatyta, kad nuostolis, patirtas dėl UAB „Antkona“ ir VšĮ „Pramogų visata“ prekių pirkimo-pardavimo sutarties yra 22 070,86 Lt. Ši suma yra pagrįsta dokumentais. Ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d., nes nuostolis neviršija 250 MGL dydžio. Tačiau jis pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. – dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams. Ši nuosprendžio dalis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Bendradarbiavimo pradžioje UAB „Baltijos transporto ekspedicija“ su VšĮ „Pramogų visata“ atsiskaitinėjo grynais pagal kasos pajamų – išlaidų orderius, tačiau vėliau atsiskaitymai nutrūko, ir tai sutrukdė VšĮ „Pramogų visata“ visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais. Oficialūs dokumentai paneigia teismo teiginius, kad VšĮ „Pramogų visata“ realiai nevykdė veiklos, kurią viešai deklaravo, o jis kaip įmonės direktorius įgydamas prekes pagal atidėto mokėjimo sutartis, neplanavo už jas atsiskaityti. Tokiu būdu ignoruodamas jam pateiktus duomenis teismas pažeidė BPK 20 str. 3 d. ir 5 d. nuostatas. Visų įmonės santykių su tiekėjais ir pirkėjais finansinė išraiška yra užfiksuota deklaracijų, balansų ir ataskaitų pavidalu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 2006 m. balanse įmonė nebuvo nuostolinga, t. y. pirkėjų įsiskolinimai viršijo įmonės kreditorių reikalavimus.
Apeliantas taip pat teigia, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir nuoširdūs. Jis kaip VšĮ „Pramogų visata“ direktorius vykdė savo veiklą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nenaudojo apgaulės ir neturėjo tyčios užvaldyti svetimą turtą. Iš esmės tai patvirtina bylos dokumentai ir liudininkų parodymai. Viso abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju sukčiavimo tyčią teismas laiko įrodyta subjektyviais, šališkais ir niekuo nepagrįstais liudytojų (nukentėjusiųjų įmonių darbuotojų) pamastymais. Dokumentais pagrįstą jo natūralų ir teisėtą siekį atsiskaityti su kreditoriais teismas nepagrįstai įvardina kaip „siekį įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi“.
Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tačiau neteisingai kvalifikavo M. P. nusikalstamą veiką dėl UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu.
Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo
Nuteistasis apeliacinį skundą grindžia tuo, kad civilinis ieškovas BUAB „Antkona“ pareiškė 22 070,86 Lt civilinį ieškinį dėl jo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ši veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., nes nuostolis neviršija 250 MGL dydžio. Tačiau jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. – dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas šioje dalyje yra pagrįstas, kadangi nuteistojo veika dėl UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu turėjo būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1, bet ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 dalį.
Ieškovas BUAB „Antkona“ Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė civilinį ieškinį atsakovui M. P., kuriuo prašė iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteisti 22 070,86 Lt padarytą turtinę žalą (b. l. 99-100, t. 5).
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra 2011-01-24 raštu „Dėl civilinio ieškinio pateikimo“ nurodė, kad M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Antkona“ – 38 391,16 Lt didelės vertės turtą ir įpareigojo BUAB „Antkona“ pridėjimui prie pateikto civilinio ieškinio pateikti pagal 2006-10-23 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031409, 2006-10-26 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031427, 2006-11-03 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031459 atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus (b. l. 118, t. 5). BUAB „Antkona“ 2011-02-07 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pateikė Kasos pajamų orderio Serija ANT Nr. 0006738 kopija, iš kurios matyti, jog VšĮ „Pamogų visata“ UAB „Antkona“ už prekės sumokėjo 13 740 Lt bei 2006-11-29 pinigų priėmimo kvito BLA0060908 kopija, kuri patvirtina, jog M. P. VšĮ „Pramogų visata“ vardu UAB „Antkona“ sumokėjo 2 580,30 Lt (b. l. 120-121, t. 5). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad prokuratūra turėjo vadovautis pateiktais duomenimis, t. y. pareikštu civiliniu ieškiniu ir kaltinamajame akte nurodyti, kad M. P. yra kaltinamas BUAB „Antkona“ padaręs 22 070,86 Lt dydžio turtinę žalą.
Pažymėtina, kad pats pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, jog civilinis ieškovas BUAB „Antkona“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pareiškė 22 070,86 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo M. P. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, jog baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. P. veiksmų civilinis ieškovas BUAB „Antkona“ iš tiesų patyrė turtinę žalą. Civilinio ieškovo patirtos išlaidos – 22 070,86 Lt yra pagrįstos rašytiniais, taigi neginčytinais įrodymais (b. l. 120, t. 6).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 1 d. numatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Kadangi 1 MGL yra lygus 130 Lt, todėl turtas yra didelės vertės kai jis yra lygus ar viršija (250*130 Lt) 32 500 Lt dydžio sumą. Tačiau apylinkės teismas M. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir nuteisė laisvės atėmimu 4 metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Dėl išvardytų motyvų pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.), M. P. padaryta nusikalstama veika dėl UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir teismas konstatuoja:
M. P. apgaule įgijo UAB „Antkona“ turtą:
t. y. laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 28 d. iki 2007 m. kovo 8 d., M. P., būdamas VšĮ „Pramogų Visata“, įstaigos kodas 142071229, registruotos adresu Artojų g. 7, Klaipėda, vieninteliu dalininku, 2006 m. vasario 10 d. sprendimu paskyręs save VšĮ „Pramogų Visata“ direktoriumi ir, būdamas atsakingu asmeniu už vykdomą įstaigos komercinę veiklą, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, t.y. tyčia, iš anksto žinodamas, kad prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VšĮ „Pramogų Visata“ vardu ir rekvizitais, 2006 m. spalio 23 d. UAB „Antkona“ patalpose, Šilutės plentas 17, Klaipėdoje, su Klaipėdos padalinio vadybininku L. M. sudarė sutartį Nr. 17 ir pagal 2006 m. spalio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031409, 2006 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031427, 2006 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031459, 2006 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031480, 2006 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031531, 2006 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031532, 2006 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031638, 2006 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031661 įgijo 493 vnt. akmens vatos „UNS37(Z)“, 675 m2 plėvelės „Cladshield“, 1 000 vnt. spalvotų vinių 3,8x100, 462 vnt. šiferio lapų 920x875, 12 vnt. padėklų „Optiroc“, 960 vnt. keramzitbetonių blokų 200x185x490(80), 1 siaurapjūklį „PST60“, viso prekių už 42 971,46 Lt. Kaltinamasis M. P. 2006 m. spalio 23 d. sutarties Nr. 17 2.3 p. numatytu terminu, po prekių realizavimo 1 kartą per mėnesį, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006 m. lapkričio 21 d. mokėjimo pavedimu Nr. 415549, 2006 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu Nr. 424645 iš VšĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esančios UAB „Medicinos bankas“ sumokėjo 2 580,30 Lt, ir 2 000 Lt, bei 2006 m. lapkričio 29 d. pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 2 580,30 Lt, taip pat kasos pajamų orderiu Serija ANT Nr. 0006738 sumokėjo 13 740 Lt, viso sumokėjo – 20 900,60 Lt, siekiant įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Tokiu būdu, kaltinamasis M. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Antkona“ – 22 070,86 Lt vertės turtą.
Dėl M. P. kaltės
Apeliantas M. P. teigia, kad sutartys pasirašytos realiai veikiančio juridinio asmens – VšĮ „Pramogų visata“ vardu, nurodyti tikrieji įmonės rekvizitai ir galiojančios banko sąskaitos. Apeliaciniame skunde be to nurodoma, kad oficialūs dokumentai paneigia teismo teiginius, kad VšĮ „Pramogų visata“ realiai nevykdė veiklos, kurią viešai deklaravo, o jis kaip įmonės direktorius įgydamas prekes pagal atidėto mokėjimo sutartis, neplanavo už jas atsiskaityti. Tokiu būdu ignoruodamas jam pateiktus duomenis teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 3 d. ir 5 d. nuostatas. Visų įmonės santykių su tiekėjais ir pirkėjais finansinė išraiška yra užfiksuota deklaracijų, balansų ir ataskaitų pavidalu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. 2006 m. balanse įmonė nebuvo nuostolinga, t. y. pirkėjų įsiskolinimai viršijo įmonės kreditorių reikalavimus.
Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Kadangi šiuo atveju svarbu tai, ar byloje yra rašytinių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog VšĮ „Pramogų visata“ būtų realiai vykdžiusi tokio pobūdžio komercinę veiklą, kurią sudarant sutartis nukentėjusiųjų įmonių darbuotojams įvardindavo apeliantas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Byloje ištirtais įrodymais yra neginčijamai įrodyta, kad nuteistasis M. P. įvykdė nusikalstamas veikas – apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, taip pat apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Linavos servisas“ didelės vertės turtą. Tokios jo nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. sudėtį.
Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-851-2001; 2K-387-2009; 2K-538-2010).
Teisėjų kolegija išanalizavusi byloje surinktus duomenis daro išvada, kad vertinant M. P. veiksmus kaip sukčiavimą, viena iš svarbiausių aplinkybių yra tai, kokia iš tikrųjų buvo reali VšĮ „Pramogų visata“ vykdoma veikla, kokiais tikslais ši įmonė buvo įsteigta ir pan. Todėl nustatant esminį sukčiavimo elementą – apgaulę, būtina įvertinti, ar VšĮ „Pramogų visata“ vardu įgytos prekės atitiko įmonės veiklos tikslus, pobūdį. Be to, ne mažiau svarbu yra nustatyti ir tai, ar VšĮ „Pramogų visata“ iš tikrųjų vykdė tokią veiklą, kuria (galimai) prisidengiant su minėtomis bendrovėmis buvo sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutartys. Kadangi nukentėjusių įmonių atstovai sudarydavo prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir suteikdavo VšĮ „Pramogų visata“ atstovui M. P. prekes dideliais kiekiais su atidėto atsiskaitymo sąlyga, tik manydami, kad VšĮ „Pramogų visata“ iš tikrųjų vykdo M. P. nurodomą veiklą.
Byloje esantys VšĮ „Pramogų visata“ Įstatai 2002-05-03 įregistruoti Klaipėdos miesto savivaldybėje rejestro Nr. VS02-08 patvirtina, kad įstaigos veikos sritys yra viešai teikti paslaugas visuomenės nariams sporto, švietimo, mokslo, kultūros bei pramogų organizavimo srityse. Įstaigos tikslai: organizuoti muzikinius renginius; rengti bendrus projektus su koncertinėmis organizacijomis, muzikiniais klubais, kultūros įstaigomis taip pat ir su užsienyje veikiančiomis analogiškomis organizacijomis; organizuoti įvairių ansamblių ir kitų muzikinių kolektyvų veiklą, rengti šokių kolektyvus (b. l. 167-174, t. 1). Taip pat šiuose įstatuose nurodyta, kad įstaiga įgyvendindama savo tikslus vykdo įvairią veiklą, kuri susijusi su įstaigos tiksliais, tačiau tarp jų nėra nieko bendro nei su statybomis, statybinės įrangos prekyba, nei su tarptautiniais krovinių pervežimais, automobilių padangų prekyba, perpardavimu ar pan.
Baudžiamosios bylos įrodymais įrodyta, jog nuteistasis M. P. VšĮ „Pramogų visada“ vardu sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Auto trade“, UAB „Vandesta“, UAB „Linavos servisas“, UAB „Antkona“ nurodydavo, kad VšĮ „Pramogų visata“ vykdo verslo projektus (pvz. dirba su bendrove „Oberhaus“, kuri užsiima statybomis ...), kurie iš tikrųjų visiškai nėra susiję su tikrąją VšĮ „Pramogų visata“ veikla.
Pirkimo-pardavimo 2006-04-19 sutartimi UAB „Autotrade“ įsipareigojo sutartyje ir PVM sąskaitose faktūrose nustatytomis sąlygomis, terminais ir limitais VšĮ „Pramogų visada“ tiekti alyvas, tepalus, eksploatacines medžiagas, padangas, ratlankius ir kitas prekes (b. l. 23, t. 1).
Remiantis 2007-01-22 sutartimi tarp UAB „Vandesta“ ir VšĮ „Pramogų visata“, nuteistasis M. P. iš UAB „Vandesta“ paėmė 2 dujinius katilus „Junkers“, 4 klozetus „Gustavsberg“, bei 2 vandens šildytuvus „Dražice“ (b. l. 29-30, t. 1).
M. P. iš UAB „Antkona“ 2006-10-23 sutarties Nr. 17-1 pagrindu VšĮ „Pramogų visata“ vardu paėmė akmens vatą, plėvelę Cladshiel 75m2, spalvotų vinių, šiferio lapų, keramzitbetonių blokelių, padėklus, siaurapjūklį PST60, viso prekių už 42 971,46 Lt (b. l. 36-47, t. 1).
Iš UAB „Linavos“ servisas 2006-05-03 sutarties Nr. L-352 pagrindu M. P. VšĮ „Pramogų visata“ vardu paėmė (įgijo) 62 vnt. padangų „Pirelli TH 65“, 16 vnt. padangų „Pirelli FH 55“, 91 vnt. padangų „Pirelli ST 35“, 2 vnt. padangų „Bridgestone R227“, 4 vnt. padangų ,,235/45 ZR17 Gislaved Speed“ ir 12 ratlankių, viso prekių už 196 861,79 Lt (b. l. 50-51, 61-79, t. 1).
Konstatuotina, kad įgytų (paimtų) prekių (didelis kiekis firminių padangų, dujiniai katilai, klozetai, vandens šildytuvai, įvairios statybinės medžiagos) paskirtis neturi nieko bendra ir nėra susiję su anksčiau paminėta VšĮ „Pramogų visata“ įstatuose numatyta įmonės veikla – organizuoti muzikinius renginius; rengti bendrus projektus su koncertinėmis organizacijomis, muzikiniais klubais, kultūros įstaigomis taip pat ir su užsienyje veikiančiomis analogiškomis organizacijomis; organizuoti įvairių ansamblių ir kitų muzikinių kolektyvų veiklą, rengti šokių kolektyvus.
Pažymėtina, kad byloje esantis VšĮ „Pramogų visata“ vienintelio akcininko (savininko) 2006-11-07 sprendimas patvirtina, jog buvo pakeistas įstatų 2-ojo skirsnio 2.3 punktas. Tai yra jame įstaigos veiklos sritis nurodyta kaip įvairių ansamblių ir muzikinių kolektyvų veiklos organizavimas, šokių kolektyvų rengimas, paslaugos, gamyba, prekyba, tarpininkavimas ir kita veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams (b. l. 184, t. 1). Tačiau šie įstatų pakeitimai padaryti jau po sutarčių (ir jų pagrindu įgytų prekių) su UAB „Linavos“ servisas, UAB „Antkona“ ir UAB „Autotrade“ sudarymo. Taigi sudarant sutartis su šiomis įmonėmis net VšĮ „Pramogų visata“ įstatuose nebuvo numatyta tokia veikla, kuriai vykdyti būtų reikalingos tokios prekes. Atkreiptinas dėmesys, kad darant minėtus įstatų pakeitimus ir nurodant kokios pagal Ekonominių veiklos rūšių klasifikatorių yra akcentuojamos ūkinės-komercinės veiklos, matyti net akivaizdūs prieštaravimai. Nurodoma, kad pagal Ekonominių veiklos rūšių klasifikatorių akcentuojama ši ūkinės-komercinės veikla: statyba (45.00); variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė apžiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba (50.00); didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais (51.00); mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas (52.00).
Taigi pagal Ekonominių veiklos rūšių klasifikatorių yra akcentuojamas variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, bet tuo pačiu atmetama variklinių transporto priemonių ir motociklų prekyba. Visa tai apeliacinės instancijos teismui leidžia neabejotinai teigti, jog M. P. kaip vienintelis VšĮ „Pramogų visata“ akcininkas jau po sudarytų sutarčių ir jų pagrindų įsigytų prekių siekė keisti įstaigos įstatus, bandydamas juos pritaikyti įgytoms prekėms pateisinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, jog VšĮ „Pramogų visata“ būtų vykdžiusi tokio pobūdžio komercinę veiklą, kurią sudarant sutartis įvardindavo M. P. VšĮ „Pramogų visata“ realiai nevykdė jokios veiklos, kuri būtų susijusi su statybomis, pervežimais krovininiais automobiliais, padangų pardavimų Latvijoje esantiems klientams ar pan. Todėl darytina išvada, jog sudarydamas sutartis su UAB „Auto trade“, UAB „Linavos“ servisu, UAB „Antkona“, UAB „Vandesta“, nuteistasis M. P. minėtoms įmonėms pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo vadovaujamos (tik jam vienam priklausančios) įmonės veiklą, finansines galimybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad nuteistasis M. P., žinodamas realią jam priklausančios įmonės finansinę būklė, veiklos perspektyvas, sudarydamas sutartis su minėtomis įmonėmis dėl įvairių prekių įsigijimo siekė jas suklaidinti.
Nors apeliantas tvirtina, jog VšĮ „Pramogų visata“ perparduodavo padangas savo klientams – įmonėms, kurios užsiima krovinių pervežimu, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius apelianto argumentus.
Taip pat M. P. veiksmus vertinant kaip sukčiavimą, kita ne mažiau svarbi aplinkybių grupė yra tai, kad apeliantas iš anksto žinodamas, jog prisiimti įsipareigojimai nebus vykdomi, realiai nevykdydamas jokios minėtos komercinės veiklos, sudarydamas patikimo ir mokaus asmens įvaizdį, pasinaudodamas VŠĮ „Pramogų Visata“ vardu ir rekvizitais, nukentėjusioms įmonėms už paimtas prekes sumokėdavo santykinai nedidelę prekių vertės dalį. Tokiu būdu nuteistasis sudarydavo įspūdį, kad už prekes bus atsiskaitoma vėliau, t. y. iš esmės suklaidindavo nukentėjusių įmonių atstovus.
Šioje vietoje nuteistasis apeliuoja, jog teismas traktavo, kad jis prekes gaudavo dideliais kiekiais ir su atidėjimo mokėjimo sąlyga. Nei civilinis, nei baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja įmonių tarpusavio atsiskaitymų terminų nei dydžio, nei absoliučia, nei santykine išraiška. Tačiau tokie apelianto pasvarstymai vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai, kadangi byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog jis iš anksto neplanavo atsiskaityti su nukentėjusiomis įmonėmis. Todėl neabejotina, jog nukentėjusiųjų įmonių atstovams prisistatęs teisėtai veikiančioms įmonės atstovu siekdavo sudaryti įspūdį, jog su jomis bus atsiskaityta vėliau.
Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių, tarp jų ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrą valią. Perduodant turtą nuosavybėn pagal civilinę pirkimo–pardavimo sutartį, viena sutarties šalis - pirkėjas tikisi, kad pardavėjas yra teisėtas turto savininkas ar valdytojas ir turi teisę disponuoti turtu, todėl sumoka pinigus pardavėjui, o pardavėjas tikisi iš pirkėjo gauti parduodamo turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į pirkimo–pardavimo sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo. Baudžiamajai atsakomybei reikia tokios apgaulės, kuri esmingai apsunkintų pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka. Jei nukentėjusiajam padaroma žala pagal pirkimo–pardavimo sutartį, reikia nustatyti, kad kaltininkas visai neketino perduoti turto pirkėjo nuosavybei ar perdavė ne tos kokybės ir kiekybės turtą, dėl kurio buvo susitarta arba turto valdytojas neturėjo teisės disponuoti turtu. Be to, visa tai lydima veiksmų (apgaulės), kurie apsunkina pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-329-2011).
Surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad M. P. iš anksto visai neketino sumokėti visų priklausančių sumų nukentėjusioms įmonėms, dėl kurių buvo pasirašytos sutartys bei išrašytos PVM sąskaitos faktūros už paimtas (įgytas) prekes.
Iš byloje esančio UAB „Auto trade” 2007-03-13 pareiškimo matyti, kad 2006-04-19 UAB „Auto trade“ patalpose, Dubysos g. 58, Klaipėdoje, tarp UAB „Auto trade” ir VšĮ „Pramogų Visata” direktoriaus M. P. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 06/26KL, kurios pagrindu VšĮ „Pramogų Visata” buvo parduota 16 vienetų padangų krovininiams automobiliams už 18 852 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras. Apmokėti už šias padangas buvo įsipareigota per 30 dienų. 2006-06-01 skolos dalis – 1 000 Lt, sumokėta bankiniu pavedimu, o likusi skola – 17 852 Lt, nesumokėta. Pareiškime taip pat nurodyta, kad M. P. slapstosi, VšĮ „Pramogų Visata” veiklos adresu-Artojų g. 7, Klaipėdoje, nerandamas (b. l. 17, t. 1). UAB „Auto trade” pateiktos PVM sąskaitos faktūros serija KL Nr. 0604000062, 0604000071, Nr. 0604000093, Nr. 0604000090, Nr. 0604000078, patvirtina, kad pardavėjas UAB „Auto trade” pardavė pirkėjui VšĮ „Pramogų Visata” direktoriui M. P. 2006-04-28 2 vnt. padangų už 2 694 Lt, 2006-04-26 – 2 vnt. padangų už 1 850 Lt, 2006-04-20 – 4 vnt. padangų už 4 832 Lt, 2006-04-24 – 4 vnt. padangų už 4 832 Lt; 2006-04-28 4 vnt. padangų už 4 644 Lt. Šias PVM sąskaitas faktūras pasirašė VšĮ “Pramogų Visata” direktorius M. P. (b. l. 18-22, t. 1). AB SEB Vilniaus banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2006-06-06 VšĮ “Pramogų Visata” bankiniu pavedimu sumokėjo UAB „Auto trade” 1 000 Lt už padangas pagal PVM sąskaitą faktūrą serija KL Nr. 0604000062 (b. l. 24, t. 1). Taip apeliantas apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Auto trade” 17 852 Lt vertės turtą.
Kaip minėta, remiantis 2007-01-22 sutartimi tarp UAB „Vandesta“ ir VšĮ „Pramogų visata“, M. P. iš UAB „Vandesta“ paėmė 2 dujinius katilus „Junkers“, 4 klozetus „Gustavsberg“, bei 2 vandens šildytuvus „Dražice“ (b. l. 29-30, t. 1). UAB „Vandesta“ pateikta 2007-01-30 PVM sąskaita faktūra VAN Nr. 007082, 2007-02-02 PVM sąskaita faktūra VAN Nr. 007171, 2007-02-20 PVM sąskaita faktūra VAN Nr. 007718, 2007-02-20 PVM sąskaita faktūra VAN Nr. 007719 patvirtina, kad apeliantas įgijo 4 klozetus „Artic Duo“, 2 dujinius katilus „Junker ZWE24“, 2 vandens šildytuvus „Dražice OKC 200 V. K.“ ir turbo dūmtraukį, viso prekių už 14 570,01 Lt (b. l. 31-34, t. 1). 2007-01-22 sutartyje (tarp UAB „Vandesta“ ir VšĮ „Pramogų visata“) 3.3. punkte numatyta, kad pirkėjas atsiskaito už prekes pagal kiekvieną sąskaitą – faktūrą, mokėjimo pavedimu į pardavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos – faktūros išrašymo datos arba prekių partijos sąskaitoje – faktūroje nurodytais terminais, jei jie skiriasi nuo šiame sutarties (b. l. 29). Tačiau nuteistasis 2007-02-20 grynais sumokėjo tik 1 816,5 Lt, taip siekdamas įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi. Taip apeliantas apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Vandesta“ turtą, kurio vertė 12 753,51 Lt.
M. P. iš UAB „Antkona“ 2006-10-23 sutarties Nr. 17-1 pagrindu VšĮ „Pramogų visata“ vardu paėmė įvairių prekių už 42 971,46 Lt. Tai patvirtina 2006-10-23 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031409, 2006-10-26 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031427, 2006-11-03 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031459, 2006-11-09 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031480, 2006-11-15 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031531, 2006-11-16 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031532, 2006-11-29 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031638, 2006-12-06 PVM sąskaitą faktūrą ANT Nr. 0031661 (b. l. 40-47, t. 1). Bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas 2006-10-23 sutarties Nr. 17 2.3 p. numatytu terminu, po prekių realizavimo 1 kartą per mėnesį, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006-11-21 mokėjimo pavedimu Nr. 415549, 2006-12-06 mokėjimo pavedimu Nr. 424645 iš VšĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos sumokėjo 2 580,30 Lt, ir 2 000 Lt, 2006-11-29 pinigų priėmimo kvitu sumokėjo 2 580,30 Lt grynais. Taigi siekdamas įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi, nuteistasis darė nedidelius avansinius mokėjimus. Pažymėtina, kad didžiausias atsiskaitymas kasos pajamų orderiu Serija ANT Nr. 0006738 – 13 740 Lt už prekes buvo atliktas tik 2008-04-17 (b. l. 121, t. 5). Taip apeliantas apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Antkona“ – 22 070,86 Lt vertės turtą.
Byloje esančios sąskaitos faktūros (b. l. 58-79, t. 1) patvirtina, kad nuteistasis iš UAB „Linavos“ serviso įgijo prekių viso už 196 861,79 Lt. Apeliantas 2006-05-19 sutarties Nr. L-352 3.3 p. numatytu terminu (b. l. 50-51, t. 1), per 60 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, už gautas prekes neatsiskaitė, o 2006-07-12 mokėjimo nurodymu Nr. 778, 2006-08-10 mokėjimo nurodymu Nr. 782, iš VŠĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos sumokėjo 3 675,98 Lt, ir 4 664,80 Lt, o 2006-10-17 mokėjimo pavedimu Nr. 402760 iš VŠĮ „Pramogų Visata“ sąskaitos sumokėjo 1 000 Lt, viso 9 340,78 Lt. Taip siekdamas įgauti pasitikėjimą, jog ateityje įsipareigojimai taip pat bus sąžiningai vykdomi, kaip ir anksčiau minėtais atvejais darė santykinai nedidelius (lyginant su įgytų prekių verte) avansinius mokėjimus. Taip apeliantas apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „Linavos“ serviso – 187 521,01 Lt didelės vertės turtą.
Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atskiri avansiniai mokėjimai yra santykinai nedidelės sumos ir turi labiau jauko, o ne prievolės vykdymo reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2003 m. vasario mėn. 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118).
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog teismas privalėjo kritiškai vertinti B. G. parodymus. Apeliantas nurodo, kad jo kaip kaltinamojo teisė užduoti klausimus asmeniui, kurio parodymais remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, buvo iš esmės pažeista. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Byloje yra Dokumentų priėmimo-perdavimo 2007-03-08 aktas, kuriuo tariamai M. P. perduoda dokumentus G. B. (b. l. 126, t. 1). Taip pat 2007-03-07 sutartis, kuria M. P. parduoda B. G. 100 % VšĮ „Pramogų visata“ akcijų (b. l. 177-178, t. 1). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų teisinių priemonių, siekiant nustatyti Moldovos piliečio B. G. galimą ryšį su VšĮ „Pramogų visata“ bei tariamai jo įvykdytą šios įmonės įsigijimą.
Byloje esančiame Lietuvos kriminalinės Policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2007-12-04 rašte nurodoma, jog patikrinus duomenų bazę, nustatyta, kad G. B., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gyvena adresu: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, Chisinau (Kišiniovas), Moldovos Respublika (b. l. 149). Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento 2007-06-20 rašte nurodyta, kad Konsulinis departamentas užklausė Lietuvos Respublikos ambasadų Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Moldovos Respublikoje bei Ukrainoje dėl Lietuvos Respublikos vizų išdavimo Moldovos piliečiui B. G. (gim. „(duomenys neskelbtini)“, pasas Nr. „(duomenys neskelbtini)“). Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje informavo, jog yra išdavusi vienkartinę trumpalaikę LR vizą minėtam asmeniui – galiojimo laikas nuo 2005-06-13 iki 2005-07-09 (27 dienos), kelionės tikslas – šeima/draugai. Kitos anksčiau paminėtos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės nepranešė išdavusios vizas šiam piliečiui (b. l. 147, t. 1).
Ikiteisminio tyrimo metu vykdant teisinės pagalbos prašymą Moldovos pilietis B. G. buvo apklaustas liudininku ir paaiškino, kad 2005 m. birželio pradžioje, kai turėjo tikslą ieškoti darbo mėgindamas emigruoti į Didžiąją Britaniją, tranzitu vyko per Lietuvą, kur praleido dvi savaites, gyveno Klaipėdos priemiestyje. Tuo metu kartu su pinigais jam buvo pavogtas pasas, apie ką pranešė Moldovos ambasadai Lenkijoje. Iki Lenkijos važiavo naudodamasis padirbtu pasu. Niekada nebuvo įsigijęs jokios Lietuvos bendrovės ar įstaigos akcijų ir nėra VšĮ „Pramogų visata“ akcininkas. Nesudarė jokios VšĮ „Pramogų visata“ akcijų įsigijimo sutarties, o 2007-03-07 sutarties antrajame puslapyje pirkėjo eilutėje esantis įrašas ir parašas yra ne jo, jo parašas skiriasi nuo parašo šioje sutartyje (b. l. 140-141, t. 1).
Visi šie įrodymai leidžia teismui daryti išvada, kad Moldovos pilietis B. G. niekada neturėjo jokių verslo reikalų su apeliantu, nepasirašinėjo jokių sutarčių ar kt. Be to, byloje esanti 2010-05-19 specialisto išvada Nr. 11K-159 (10) patvirtina, kad tirti pateiktoje 2007-03-07 VšĮ „Pramogų visata“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Pirkėjas“, eilutėje „(parašas, pavardė)“, rankraštinį įrašą „B. G.“ parašė ir jo vardu pasirašė ne B. G., o kitas asmuo. Taip pat tirti pateiktame 2007-03-08 VšĮ „Pramogų visata“ dokumentų priėmimo-perdavimo akte, spausdintinio įrašo „B. G.“ dešinėje, pasirašė ne B. G., o kitas asmuo (b. l. 116, t. 1).
Visa tai apeliacinės instancijos teismui leidžia neabejoti, kad Dokumentų priėmimo-perdavimo 2007-03-08 aktas bei 2007-03-07 sutartis, kuria M. P. tariamai parduoda B. G. 100 % VšĮ „Pramogų visata“ akcijų, yra pasirašyti tikrai ne Moldovos piliečio B. G. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik pats nuteistasis galimai žino kas iš tikrųjų pasirašė ant minėtų dokumentų.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad šiuo atveju būtent M. P. VšĮ „Pramogų visata“ vardu (o ne jokio kito asmens) padarytas suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusių asmenų apsisprendimui dėl turto perdavimo. Dėl išvardytų motyvų apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat nepagrįsti.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nuteistojo M. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 182 str. 1 d. ir 2 d., t. y. apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą (3 epizodai) ir apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (1 epizodas) yra įrodyta visiškai. Todėl apeliacinio skundo dalis dėl M. P. išteisinimo atmestina kaip nepagrįsta.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms M. P. dėl UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu turi būti iš naujo paskirta bausmė. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, teistumai už jas nėra išnykę, kaltinamasis kaltu neprisipažino ir kritiškai savo elgesio nevertina. Todėl M. P. už UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimą apgaulės būdu skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui, t. y. laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Linavos“ servisas priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – dėl UAB „Auto trade“, UAB „Vandesta“ ir UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes ir subendrinta bausmė už nusikalstamas veikas M. P. paskirtina – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms nuteistojo M. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį pakeisti.
M. P. padarytą nusikalstamą veiką dėl UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir jį nubausti 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – dėl didelės vertės UAB „Linavos“ servisas priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu ir bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – dėl UAB „Auto trade“, UAB „Vandesta“ ir UAB „Antkona“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes laisvės atėmimo bausmes ir galutinę subendrintą bausmę M. P. paskirti – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Remigijus Preikšaitis
Teisėjai Rasa Valentinienė
Savinijus Katauskas