Civilinė byla Nr. e2A-282-330/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4;

 (S)

2.7.4.5

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gedaleksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedaleksas“ ieškinį atsakovams A. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vandens ratas“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir teisės į domeną perleidimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gedaleksas“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1.1.                      uždrausti atsakovei UAB „Vandens ratas“ (toliau – ir atsakovė) savo veikloje naudoti domeną www.geraskatilas.lt;

1.2.                      uždrausti atsakovei UAB „Vandens ratas“ savo veikloje naudoti žymenį „geras katilas“;

1.3.                      pripažinti ieškovės UAB „Gedaleksas“ teises į domeną www.geraskatilas.lt, perduodant šį domeną ieškovei;

1.4.                      priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2009 m. prekiauja šildymo įrenginiais, įskaitant įvairius katilus. Ieškovės vardu yra registruotas grafinis prekių ženklas „GERI KATILAI.LT“ ir domenas gerikatilai.lt. Ieškovė sužinojo, kad atsakovė UAB „Vandens ratas“ prekiauja šildymo įrenginiais per UAB „Vandens ratas“ direktoriaus A. S. vardu registruotą domeną geraskatilas.lt. Ieškovės teigimu, ji ir atsakovė yra verslo konkurentės, nes abi prekiauja iš esmės vienodomis prekėmis. Atsakovė iki 2017 m. prekybą internetu vykdė per domeną vandensratas.lt, tačiau jį pakeitė į ginčo domeną, kuris yra labai panašus į ieškovės grafinį prekių ženklą bei domeną. Ieškovės teigimu, atsakovų atliekami nesąžiningos konkurencijos veiksmai daro ieškovei turtinę ir neturtinę žalą. 

3.       Ieškovės atstovas bylos teisminio nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad ieškovės klientai yra klaidinami atsakovės naudojamo domeno. Tokią aplinkybę patvirtina 2021 m. kovo 22 d. – balandžio 2 d. atliktos apklausos rezultatai. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro (toliau – Valstybinis patentų biuras) Apeliacinis skyrius 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 2AP-2153 atsisakė registruoti atsakovo A. S. pateiktą prekės ženklą „Geras katilas.lt“, kaip klaidinimai panašų į ieškovės grafinį prekių ženklą „GERI KATILAI.LT“.

4.       Atsakovai UAB „Vandens ratas“ ir A. S. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė, kaip ir ieškovė, vykdo prekybą šildymo įrenginiais. Atsakovui A. S. nuo 2017 m. birželio 4 d. priklauso ginčo domenas geraskatilas.lt, kuriuo naudojasi atsakovė UAB „Vandens ratas“. Ieškovės kombinuotą žodinį–vaizdinį prekių ženklą sudarantis žodinis elementas „geri katilai“ neturi skiriamojo požymio, vadinasi, šis elementas yra nesaugomas ir ieškovė neturi teisės uždrausti atsakovams naudoti ginčo žymenį „geras katilas“ bei domeną geraskatilas.lt. Atsakovės komercinėje veikloje ginčo domenas naudojamas nuo jo įregistravimo 2017 m. birželio 4 d. ir šis faktas ieškovei buvo ilgą laiką žinomas. 

5.       Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2017 m. priėmė sprendimą pakeisti atsakovės marketingo įvaizdį: pakeitė juridinio asmens pavadinimą iš tuometinio UAB „Liganda“ į UAB „Vandens ratas“, įregistruojant ir naują domeną www.vandensratas.lt. Pažymėjo, kad buvo atlikti ir kiti pakeitimai: vonios įrangos prekybai skirta svetainė www.irangajusuvoniai.lt pervadinta į www.voniajums.lt; atnaujintas iki tol naudotas domenas www.sildymoirangajums.lt, pakeičiant į domeną www.geraskatilas.lt. 

6.       Atsakovų nuomone, ieškovės naudojamas žodinis žymuo „geri katilai“ neturėjo bei neturi skiriamojo požymio, ieškovė neturi gintinos ankstesnės teisės į šį žymenį, ji negali  monopolizuoti žodžių junginio „geri katilai“, nes rinkoje veikia daug subjektų, prekiaujančių katilais ir naudojančių žodį „katilas“. Be to, žodinis elementas „geri katilai“, sudarantis ieškovės grafinį prekių ženklą, neturi skiriamojo požymio, nes yra tik aprašantis prekes. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad Valstybinio patentų biuro 2021 m. sausio 11 d. sprendime konstatuota, jog žodinis elementas „geri katilai“ neturi skiriamojo požymio ir negali būti saugomas toms prekėms, kurias savo prekyboje naudoja ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendė ieškinį atmesti, taip pat pripažino žodinius elementus „GERI“ ir „KATILAI“ nesaugotinais elementais ieškovės UAB „Gedaleksas“ prekių ženkle, reg. Nr. 78247.

8.       Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 6 straipsniu, ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Toks prekių ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Nurodyti elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia prekių ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

9.       Teismas įvertino, kad žodinis žymuo „geri katilai“ suprantamas kaip žodžių junginys, sudarytas iš dviejų dėmenų – žodžių „geri“ ir „katilai“. Teismas laikėsi nuostatos, kad žymuo „geri“ ar „geras“ yra silpnas elementas, neturintis stipraus skiriamojo požymio, neatlieka jokios identifikacinės funkcijos, jis laikytinas aprašomuoju. Žodis „katilas“ komercine prasme vartotinas kaip apibūdinantis tam tikrą produkciją, kurios prekyba užsiima ginčo šalys (pavyzdžiui, šildymo katilai, granuliniai katilai, dujiniai kondensaciniai katilai ir kt.). Žodis „katilas“ šiuo atveju taip pat neturi jokio skiriamojo požymio ir iš esmės yra aprašomojo pobūdžio. Šio vertinimo pagrindu teismas ieškovės grafinio prekių ženklo elementus „GERI“ ir „KATILAI“ pripažino nesaugotinais ir nusprendė, kad ieškovė neturi išimtinių teisių į tokį žymenį.

10.       Teismas nurodė, kad konstatuota aplinkybė, jog žymuo „geri katilai“ nėra saugotinas, paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovų atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Atsakovės UAB „Vandens ratas“ veiksmai naudojant ginčo domene žymenį „geras katilas“,  savaime negali kenkti ieškovės galimybėms konkuruoti būtent tuo aspektu, jog ieškovė neturi jokių išimtinių teisių į nesaugomą žymenį „geri katilai“. Šios išvados pagrindu teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nei ieškovės, kaip prekių ženklo savininkės, teisių pažeidimo PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies kontekste, nei atsakovų atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste.

11.       Teismas taip pat nusprendė, kad ieškovė neturi išimtinių teisių į žodinį žymenį „geri katilai“ pagal Europos bendrijų Komisijos 2004 m. balandžio 28 d. reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – ir Reglamentas) normas, nes ieškovė neįrodė turinti teisę reikalauti ginčo domeno teisių perkėlimo ieškovei.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gedaleksas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovės grafiniame prekių ženkle esantys žodiniai elementai „GERI“ ir „KATILAI“ pripažinti nesaugotinais, naikintina, kadangi teismas išėjo už ieškinio ribų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nesuteikia teismui teisės peržengti ieškinio reikalavimų ribas bylose dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir teisės į domeną pripažinimo. Vien tai, jog PŽĮ 6 straipsnyje nedetalizuota prekės ženklo elemento pripažinimo nesaugomu tvarka (procedūros), nereiškia, kad prekių ženklo atskiri elementai gali būti pripažinti nesaugomais be pareikšto savarankiško reikalavimo (priešieškinio), nes PŽĮ nereguliuoja civilinių bylų nagrinėjimo ypatumų.

13.2.                      Reglamento 21 straipsnis nustato tik domeno vardo panaikinimą, tačiau ieškinyje to neprašoma, o prašoma uždrausti atsakovei savo veikloje naudoti ginčo domeną bei įpareigoti atsakovus jį perleisti ieškovei. Tokios teisės ieškovei numatytos KĮ 15 ir 16 straipsniuose bei PŽĮ 70 straipsnio 1 dalyje, o ne Reglamento 21 straipsnyje. Be kita ko, vien tai, jog ieškovės grafinio ženklo elementai nesaugotini, neeliminuoja nesąžiningos konkurencijos ir neteisėtų veiksmų galimybės.

13.3.                      Teismas buvo šališkas, nes nustatęs, kad ieškovės ir ginčo domenų elementai „geri katilai“ ir „geras katilas“ yra iš esmės panašūs, nepripažino nesaugotinais elementų „geras katilas“. Taigi, tokioje pačioje situacijoje proceso šalys įvertintos skirtingai, o tai yra diskriminacija bei grubus lygiateisiškumo principo pažeidimas.

13.4.                      Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi tik atsakovo A. S. žodiniais paaiškinimais ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų visumos.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai UAB „Vandens ratas“ ir A. S. prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, nes turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą ieškovės prekių ženklo elementą pripažinti nesaugomu. Argumentas, kad ieškovės grafinio prekių ženklo ir domeno žodinis elementas nėra saugomas buvo atsakovų atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytų atsikirtimų pagrindas.

15.2.                      Jeigu prekių ženkle yra skiriamojo požymio neturintis elementas, jis negali būti saugomas ir prekių ženklo savininkas neturi jokių išimtinių teisių į šį elementą, t. y. negali jo uždrausti naudoti kitiems asmenims. Teismas detaliai ištyrė kiekvieno žodžio (elemento) reikšmes ir padarė pagrįstą išvadą, kad jie yra aprašomieji, neturintys jokio skiriamojo požymio.

15.3.                      Skiriamojo požymio neturintis elementas gali būti jį įgijęs dėl žymens naudojimo, kai didžioji visuomenės dalis žymenį susieja su konkrečiu subjektu. Atitinkamai, ieškovės nurodyti prekių ženklų žodiniai elementai teoriškai galėtų būti įgiję skiriamąjį požymį dėl jų naudojimo. Tačiau reikia įrodyti aplinkybę, kad visuomenė, kuriai skirtos prekės ar paslaugos, žymenis suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą. Atsakovų pateiktos vartotojų apklausos duomenimis tik 7 proc. vartotojų (maža visuomenės dalis) susiejo žodžių junginį „geri katilai“ su ieškove UAB „Gedaleksas“ ir jos vykdoma veikla.

15.4.                      Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė dviem teisiniais pagrindais: 1) KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu draudimą atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus; 2) Reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, numatančia domeno panaikinimo sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti vertinamos tik tada, kai nustatoma, jog žymuo turi ar yra įgijęs skiriamąjį požymį. Nenustačius, kad ieškovė turi ankstesnę saugotiną teisę, ieškinys pagrįstai atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas.

17.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio pagrindo, kuriuo pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai neturi atsakyti pagal ieškovės reikalavimus, pareikštus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir ginčo domeno naudojimo (ne)teisėtumo.

Dėl apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

18.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad toks nagrinėjimas būtinas.

19.       Apeliantė apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktuose paaiškinimuose prašė bylą nagrinėti žodinio proceso forma. Nurodė, kad poreikį skirti žodinį bylos nagrinėjimą lemia itin sudėtingi ir teismų praktikos formavimui nesąžiningos konkurencijos bylose reikšmingi klausimai.

20.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28–29 punktai).

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, egzistavimo. Apeliantės akcentuojamas bylos sudėtingumas, joje keliamų klausimų reikšmingumas nėra tos aplinkybės, kurios lemtų poreikį skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu aiškiai suformulavo savo pozicijas byloje sprendžiamais klausimais, nurodė, kokiomis teisės normomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus į juos. Kasacinis teismas, grąžindamas šią civilinę bylą pakartotinai nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas bei nurodė kriterijus, kuriais remiantis turi būti įvertintos ginčo pagrindą sudarančios aplinkybės. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad byloje esančių duomenų pakanka tam, jog būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar šiuo sprendimu bylos dalis dėl ieškinio pagrindo buvo išspręsta teisingai. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija nekonstatuoja išskirtinių aplinkybių, kurios sukurtų būtinumą bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodiniame procese, todėl netenkina šiuo klausimu pareikšto apeliantės prašymo.

Dėl papildomų įrodymų ir šalių paaiškinimų priimtinumo

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi (šio teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-2-969/2023) bylą pagal ieškovės UAB „Gedaleksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo perdavus iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, 2023 m. vasario 27 d. buvo gauti ieškovės UAB „Gedaleksas“ papildomi paaiškinimai su naujais įrodymais, kuriais ieškovė, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus bei bylos, grąžintos iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjimo ribas, siekia pagrįsti, kad žymuo „geri katilai“ įgijo skiriamąjį požymį per naudojimą. Atsakovai 2023 m. vasario 27 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais, atsižvelgdami į kasacinio teismo išaiškinimus, papildė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ieškovės teikiamų paaiškinimų pobūdį, pasiūlė atsakovams iki 2023 m. kovo 9 d. pareikšti nuomonę dėl ieškovės prašymo priimti papildomus įrodymus. Teismo nustatytu terminu atsakovai pateikė paaiškinimus, kuriuose teigia, kad nėra poreikio priimti ieškovės papildomai teikiamus įrodymus, kaip neturinčius įrodomosios reikšmės.  Be to, atsakovai 2023 m. kovo 13 d. pateikė papildomus paaiškinimus į ieškovės 2023 m. vasario 27 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus, o ieškovė, atsikirsdama į atsakovų 2023 m. kovo 13 d. paaiškinimus, 2023 m. kovo 13 d. pateikė dar vienus papildomus paaiškinimus.

24.       Teisėjų kolegija, spręsdama pirmiau išvardintų šalių pateiktų papildomų paaiškinimų ir  naujų įrodymų priėmimo klausimą, pirmiausia akcentuoja CPK 314 straipsnyje nustatytą norminę taisyklę, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25.       Dėl aukščiau nurodytos teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

26.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

27.       Šiuo atveju sprendžiant dėl būtinumo priimti ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai, taip pat į tai, jog byloje turi būti nustatyta, ar ieškovės veikloje naudojamas žodinis žymuo „geri katilai“ įgijo skiriamąjį požymį per naudojimą. Ieškovės papildomai teikiami įrodymai susiję su šiomis nustatinėtinomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė jau buvo pateikusi šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o teikiamais naujais duomenimis papildo pirmiau teiktus įrodymus, todėl siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina ieškovės 2023 m. vasario 27 d. papildomai pateiktus įrodymus (CPK 320 straipsnis) bei atsakovų 2023 m. kovo 9 d. pateiktus paaiškinimus dėl jų.

28.       Teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovės pateiktą Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą, kadangi teismui bylos nagrinėjimui taikytini teisės aktai yra žinomi, su teisės aktais bei jų aiškinamaisiais raštais teismas, esant poreikiui, gali susipažinti Teisės aktų registre.

29.       Sprendžiant dėl atsakovų 2023 m. vasario 27 d. pateiktų paaiškinimų priėmimo, pastebėtina, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir jis nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.

30.       Viena iš tokių specialiųjų apeliaciniam procesui būdingų taisyklių yra įtvirtinta CPK 323 straipsnyje, kuri draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti arba papildyti apeliacinį skundą naujais argumentais. Apeliantė teisę į apeliaciją įgyvendino pateikdama apeliacinį skundą, jame išdėstė visus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, skundo pagrindu pradėtas ir vyksta procesas instancinės teismo sprendimo peržiūros tvarka. Atsakovai nesutikimo su skundu argumentus išdėstė atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl 2023 m. vasario 27 d. papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais atsakovai iš esmės papildo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, tokiu būdu pažeisdami CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, atsisakoma priimti.

31.       Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atsakovams buvo nustačiusi terminą iki 2023 m. kovo 9 d. pateikti paaiškinimus dėl ieškovės papildomai teikiamų paaiškinimų ir naujų rašytinių įrodymų. Šia teise atsakovai pasinaudojo ir 2023 m. kovo 9 d. pateikė nuomonę dėl ieškovės papildomai pateiktų rašytinių įrodymų. Pasibaigus teismo nustatytam terminui, t. y. 2023 m. kovo 13 d. atsakovų pateiktus papildomus paaiškinimus atsisakoma priimti. Kadangi ieškovės 2023 m. kovo 13 d. papildomi paaiškinimai buvo pateikti reaguojant į atsakovų 2023 m. kovo 13 d. paaiškinimus, todėl pastaruosius atsakovų paaiškinimus atsisakant priimti, nepriimami ir ieškovės 2023 m. kovo 13 d. papildomi paaiškinimai. 

Dėl faktinės ginčo situacijos ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

32.       Ieškovė UAB „Gedaleksas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir ginčo domeno perdavimo ieškovei.

33.       Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė UAB „Gedaleksas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. liepos 12 d. Bendrovė vykdė prekybą kuro katilais bei kuru. 2009 m. ieškovė išplėtė prekybą ir pradėjo prekiauti: šildymo katilais (kieto ir skysto kuro, granuliniais, dujiniais), šilumos siurbliais, kito tipo šildytuvais, radiatoriais, cirkuliaciniais siurbliais, krosnelėmis, koloriferiais, rekuperatoriais ir kt. Išplėtusi prekių asortimentą, ieškovė nuo 2009 m. pradėjo vykdyti prekybą internetu per jai priklausantį domeną – www.gerikatilai.lt, kuris įregistruotas 2009 m. rugpjūčio 18 d. Be to, pagal prekių ženklo registracijos Nr. 78247 liudijimą ieškovės vardu 2018 m. balandžio 12 d. yra registruotas grafinis prekių ženklas .

34.       Atsakovė UAB „Vandens ratas“ Juridinių asmenų registre registruota 1998 m. gegužės 5 d., jos vadovas ir akcininkas yra atsakovas A. S.. Atsakovės pagrindinė veikla iki 2017 m. buvo: didmeninė ir mažmeninė prekyba; strateginiai prekybos produktai – vandens maišytuvai, santechninė armatūra, buities prekės (laikrodžiai, staltiesės, peiliai, skėčiai ir kt.). Atsakovės vadovo A. S. vardu 2017 m. birželio 4 d. buvo įregistruotas ginčo domenas www.geraskatilas.lt. Atsakovės pagrindinė veikla nuo 2017 m. – didmeninė ir mažmeninė prekyba santechnikos prekėmis bei šildymo įranga. Atsakovė iki 2017 m. prekybą internetu vykdė per domeną vandensratas.lt, tačiau jį pakeitė į ginčo domeną www.geraskatilas.lt. Be ginčo domeno atsakovė taip pat naudojo domenus www.vandensratas.lt bei www.voniajums.lt. Atsakovas A. S. 2020 m. lapkričio 16 d. teikė Valstybiniam patentų biurui paraišką registruoti kombinuotą prekių ženklą . Tenkindamas UAB „Gedaleksas“ protestą dėl paraiškos, Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu atsisakė registruoti atsakovo paraiškoje nurodytą prekių ženklą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė A. S. ieškinį dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

35.       Ieškovės teigimu, atsakovų veiksmai UAB „Vandens ratas“ veikloje naudojant domeną geraskatilas.lt, kuris klaidinančiai panašus į ieškovės registruotą prekių ženklą bei naudojamą domeną, yra nesąžiningi ir pažeidžia ieškovės, kaip žymens „geri katilai“ savininkės, teises, todėl turi būti uždrausti, o ginčo domenas perleistas ieškovei. Ieškovė akcentavo, kad domenu www.gerikatilai.lt naudojasi nuo 2009 m., todėl, jos teigimu, susikūrė klientų ratas, kuris pagal domeną (kaip žymenį) atpažįsta ieškovę ir jį sieja būtent su ieškovės paslaugomis. Ieškovės nuomone, beveik identiško domeno vardo naudojimas analogišką veiklą vykdančio juridinio asmens gali sudaryti vartotojams įspūdį, kad paslaugos yra teikiamos ieškovės, t. y. vartotojai klaidinami dėl paslaugas teikiančio ūkio subjekto tapatybės. Dėl šios priežasties ieškovė UAB „Gedaleksas“ ieškiniu prašė uždrausti atsakovei UAB „Vandens ratas“ savo veikloje naudoti domeną www.geraskatilas.lt ir žymenį „geras katilas“, pripažinti ieškovės teises į domeną www.geraskatilas.lt, perduodant jį ieškovei.

36.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 12 d. priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo, kuriuo nusprendė pripažinti ieškovės prekių ženkle esančius žodinius elementus „GERI“ ir „KATILAI“ nesaugotinais ženklo elementais. Teismas konstatavo, kad atsakovai pagrįstai atsikirto ieškovei, jog ieškovės grafinį prekių ženklą sudarantys žodiniai elementai „GERI“ ir „KATILAI“ nėra saugotini ženklo elementai, nes žodinis žymuo „geri katilai“ yra nesaugomas ir ieškovė neturi išimtinių teisių į tokį žymenį.

37.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovė neturi išimtinių teisių į žodžių junginį „geri katilai“, paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovų atliekamų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nes atsakovų veiksmai naudojant ginčo domene žymenį „geras katilas“ savaime negali kenkti ieškovės galimybėms konkuruoti.

38.       Šią bylą pirmą kartą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ginčo domenas geraskatilas.lt yra klaidinamai panašus į ieškovės grafinį prekių ženklą sudarantį žodinį elementą „GERI KATILAI“ ir į ieškovės domeno vardą gerikatilai.lt, todėl padarė išvadą, jog ankstesnis ieškovės grafinis prekių ženklas, kurį sudaro dominuojantis žodinis elementas „GERI KATILAI“, nepaisant šio elemento skiriamojo požymio silpnumo, yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo ir iki ginčo domeno įregistravimo buvo žinomas Lietuvos rinkoje. Padaręs tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą ir ieškinį patenkino.

39.       Šią bylą nagrinėjusio kasacinio teismo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovės vartojamas žymuo „geri katilai“ įgijo skiriamąjį požymį per naudojimą, nenustatė visų klausimo nagrinėjimui svarbių aplinkybių, todėl neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti KĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus konkurenciją draudžiančius veiksmus bei taikyti ieškovės prašomą jos tariamai pažeistų teisių gynimo būdą. Panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą, kasacinis teismas perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

40.       Byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu galėtų būti ginamos ieškovės, kaip ankstesnio domeno gerikatilai.lt (įregistruotas 2009 m. rugpjūčio 18 d.) savininkės, teisės. Tam turi būti nustatyta minėtos teisės normos taikymui būtinų sąlygų visuma: ieškovei priklausančiame domene naudojamo žymens „geri katilai“ skiriamasis požymis; atsakovės UAB „Vandens ratas“ naudojamo domeno geraskatilas.lt tapatumas ar panašumas į ieškovei priklausančiame domene esantį žymenį; atsakovės veiksmų atitiktis vienai iš KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų alternatyvių sąlygų.

41.       Pagal apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei vadovaudamasi kasacinio teismo apibrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis teisėjų kolegija vertina, ar ieškovė įrodė, kad ji turi teisę į jos, kaip ankstesnio domeno „gerikatilai.lt“ savininkės, žodinio žymens „geri katilai“ teisių apsaugą KĮ, PŽĮ normų bei Reglamento nuostatų taikymo pagrindu.

Dėl ieškovės teisių gynimo sąlygų pagal Prekių ženklų ir Konkurencijos įstatymų normas 

42.       Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė Prekių ženklų ir Konkurencijos įstatymų normomis bei Reglamento nuostatomis.

43.       KĮ 15 straipsnyje įtvirtinta bendroji apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos taisyklė, pagal kurią ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Bendrasis nesąžiningos konkurencijos draudimas yra siejamas su dviem kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, veiksmai turi prieštarauti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams; antra, tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2016 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika.). Be nurodytų dviejų sąlygų, teismų praktikoje yra reikalaujama nustatyti ir trečią sąlygą – tarp verslo veikla užsiimančių subjektų egzistuojantį konkurencijos santykį, taip pat tai, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018, 89 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

44.       Pirmąją nesąžiningos konkurencijos draudimo sąlygą sukonkretina pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekių ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekių ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis.

45.       PŽĮ 14 straipsnis apibrėžia prekių ženklo savininko teises. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nepažeisdamas kitų savininkų teisių, įgytų iki įregistruoto ženklo paraiškos padavimo arba prioriteto datos, šio ženklo savininkas turi teisę uždrausti kitiems asmenims, neturintiems jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą, naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, kai: 1) žymuo yra tapatus ženklui ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios toms prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas; 2) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra įregistruotas, arba į jas panašios, jeigu yra tikimybė suklaidinti dalį visuomenės; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su ženklu; 3) žymuo yra tapatus ženklui arba į jį panašus, nepaisant to, ar juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios, panašios ar nepanašios į tas, kurioms ženklas buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi reputaciją Lietuvos Respublikoje ir jeigu dėl to žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama ženklo pranašumais, pažeidžiamas skiriamasis ženklo požymis arba pakenkiama ženklo reputacijai.

46.       Taigi, įvertinus PŽĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, galima daryti išvadą, kad prekių ženklų (pagal Prekių ženklų ir Konkurencijos įstatymus) ir kitų komercinių žymenų savininkų (pagal Konkurencijos įstatymą) interesai yra saugomi ir ginami, visų pirma, nuo nesąžiningų kitų asmenų veiksmų, sukeliančių painiavos su prekių ženklu, ūkio subjektu ar jo veikla galimybę; antra, nuo veiksmų, kurie pažeidžia kito ūkio subjekto interesus kitaip, nei sukeliant painiavos galimybę. Tačiau abiem atvejais prekių ženklo ar kito komercinio žymens savininko interesai yra ginami, jei prekių ženklas ar kitas komercinis žymuo turi skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 52 punktas).

47.       Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas neapibrėžia konkrečių žymenų rūšių, kurioms jis būtų taikomas. Ūkio subjektą ar jo veiklą (parduodamas prekes ir (ar) teikiamas paslaugas) gali identifikuoti ne tik prekių ženklas, bet ir kiti įvairūs žymenys, pavyzdžiui, juridinio asmens pavadinimas, domenas ir kt. Tokie žymenys dažnai vadinami verslo identifikatoriais. Tai reiškia, kad į KĮ 15 straipsnio 1 punkto taikymo sritį patenka tokie žymenys, kurie identifikuoja tam tikrą ūkio subjektą ar jo veiklą, t. y. išskiria ūkio subjektą ar jo veiklą iš kitų ūkio subjektų ar jų veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 50 punktas).

48.       Be to, žymens skiriamojo požymio samprata turėtų būti aiškinama tiek vertinant, ar žymuo turi skiriamąjį požymį prekių ženklų teisės požiūriu, tiek ir vertinant, ar jis turi skiriamąjį požymį nesąžiningos konkurencijos teisės požiūriu. Taigi, žymens skiriamojo požymio turėjimas gali būti analizuojamas remiantis bendraisiais prekių ženklų teisėje išvystytais principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-91-823/2019 44 punktas).

49.       Ar žymuo turi skiriamąjį požymį, t. y. atlieka identifikavimo funkciją, nustatoma kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodyti aplinkybę, kad žymuo turi skiriamąjį požymį, privalo asmuo, kuris remiasi jo, kaip ankstesnio žymens savininko, teisių pažeidimu.

            Dėl ieškovės registruotame domene ir prekių ženkle naudojamo žodinio žymens „geri katilai“ skiriamojo požymio

50.       Spręsdamas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pirmiausia konstatavo, kad ieškovės grafinio prekių ženklo žodiniai elementai „GERI“ ir „KATILAI“ nėra saugotini, nes neturi skiriamojo požymio, todėl ieškovės prekių ženklo žodinis žymuo „geri katilai“ yra nesaugoma prekių ženklo dalis, o ieškovė neturi išimtinių teisių į šį žymenį.

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo teisę spręsti dėl prekių ženklą sudarančių elementų apsaugos. Ieškovės teigimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo, nesant atsakovų priešieškinio reikalavimo, spręsti, ar ieškovės naudojamas žodinis žymuo „geri katilai“ yra įgijęs skiriamąjį požymį ir turi būti saugomas.

52.       Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, analizuojamą žodinį elementą pripažindamas nesaugomu, vadovavosi ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu (tai atitinka naujos redakcijos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

53.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 53 punktas).

54.       Nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas ieškovės, kaip prekių ženklo ir domeno savininkės, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu tuo, jog atsakovė naudoja domeną geraskatilas.lt, kuris yra beveik tapatus registruotiems ieškovės prekių ženklui ir domenui. Atsakovai, nesutikdami su ieškinio reikalavimais, be kita ko, išdėstė argumentus, kad žodžiai „geras“ ir „katilas“ yra visuotinai naudojami bendriniai kalbos terminai, kad ieškovės prekių ženkle esantis žodinis žymuo „geri katilai“ yra silpnas ženklo elementas, nes jis (žodinis žymuo) neturi skiriamojo požymio toms prekėms ir paslaugoms, kurioms žymėti įregistruotas ieškovei priklausantis prekių ženklas. Taigi, sprendžiant dėl ieškovės teisių gynimo, jų apimtį apibrėžiančios aplinkybės, ar ieškovės prekių ženkle ir domene naudojamas žodinis žymuo apskritai turi skiriamąjį požymį ir gali būti saugomas, o tuo pačiu sudarytų pagrindą kvestionuoti kitiems subjektams priklausančias teises, nustatymas sudarė šios bylos nagrinėjimo dalyką. Vadinasi, teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo svarstyti klausimą dėl aptariamo žodinio žymens skiriamojo požymio buvimo ir apsaugos bei dėl to pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 77 punktą).

55.       Sprendžiant dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindo, akcentuotina PŽĮ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prekių ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklo naudojimas apima ir tuos atvejus, kai prekių ženklo savininkas naudoja jį kaip domeno vardą. Tokiu atveju su domeno vardo naudojimu susiję įrodymai turi būti vertinami, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad tą patį elementą įmanoma naudoti ir kaip prekių ženklą, ir kita forma, pavyzdžiui, kaip interneto svetainės pavadinimą ar jo dalį. Tačiau žymuo, kuris, be prekių ženklo funkcijos klasikine prasme, atlieka ir kitas funkcijas, skiriamąjį požymį turi tik tuomet, jeigu atitinkama visuomenė gali jį iš karto suprasti kaip juo žymimų prekių ar paslaugų komercinės kilmės nuorodą, kurios paskirtis – leisti jai neklystant atskirti prekių ženklo savininko prekes ar paslaugas nuo kitos komercinės kilmės prekių ir paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 57 punktas).

56.       Kaip minėta, ieškovė domeno vardą „gerikatilai.lt“ įregistravo 2009 m. rugpjūčio 18 d., todėl vertinant ieškovės reikalavimų pagrįstumą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ieškovės domene naudojamas žodinis žymuo „geri katilai“ buvo įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo iki atsakovui A. S. įregistruojant ginčo domeną „geraskatilas.lt“ (įregistruotas 2017 m. birželio 4 d).

57.       Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija sutinka su vertinimu, kad žymuo „geri katilai“ yra silpnas žodinis elementas, nes juo iš esmės tik aprašoma ieškovės vykdoma veikla (prekyba šildymo įranga, įskaitant katilus). Pats savaime žymuo neturi skiriamojo požymio ieškovės teikiamų paslaugų ir prekių atžvilgiu, nes žodis „geri“ nurodo tam tikrų daiktų, žmonių teigiamas savybes, tinkamumą, o žodis „katilai“ apibūdina prekių rūšį. Ginčų dėl prekių ženklų nagrinėjimo praktikoje silpną skiriamąjį požymį turinčiais žymenimis pripažįstami žymenys, kurie tik užsimena apie tam tikras prekių (paslaugų) savybes, tačiau jų tiesiogiai neaprašo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-91-823/2019 51 punktas).

58.       Nors aplinkybė, kad ieškovės naudojamas žymuo yra aprašomojo pobūdžio, pati savaime visiškai nepašalina galimybės šio žymens apsaugai taikyti nesąžiningą konkurenciją draudžiančias teisės normas, tačiau tokiu atveju turi būti įrodyta, jog veiksmų, kuriuos ieškovė įvardija kaip neteisėtus, atlikimo metu toks žymuo buvo įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, t. y., nepaisant žymens aprašomojo pobūdžio, jis (žymuo) Lietuvos vartotojų buvo siejamas būtent su ieškove ir jos veikla.

59.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad prekių ženklas skiriamąjį požymį gali būti įgijęs dėl naudojimo. Norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, kad bent didelė atitinkamos visuomenės dalis, remdamasi šiuo prekių ženklu, atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. gegužės 4 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97 54 punktą; 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 26 punktą ir jame nurodytą praktiką).

60.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad siekiant nustatyti, ar nagrinėjamas žymuo dėl naudojimo įgijo skiriamąjį požymį, reikia visapusiškai įvertinti duomenis, galinčius patvirtinti, jog pagal prekių ženklą galima identifikuoti atitinkamas prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės ir dėl to atskirti šias prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų. Tuo tikslu gali būti atsižvelgta, be kita ko, į tokius veiksnius kaip prekių ženklo užimamą rinkos dalį, kurioje prekių ženklas naudojamas; šio prekių ženklo naudojimo intensyvumą, geografinį paplitimą ir trukmę; įmonės investicijų, skirtų jo reklamai, dydį; kiek yra suinteresuotų asmenų, kurie pagal prekių ženklą atskiria prekes ar paslaugas kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės; taip pat į prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimus; visuomenės nuomonės apklausas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-969/2022 65 punktas). Tai, kad skiriamasis požymis buvo įgytas dėl naudojimo, neturėtų būti įrodinėjama pateikiant tik pavienius duomenis, kaip antai, informaciją apie atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį ar reklaminę medžiagą. Be to, vien aplinkybės, kad žymuo buvo naudojamas jau tam tikrą laikotarpį, nepakanka, siekiant įrodyti, jog visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės ar paslaugos, jį suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 56 punktas).

61.       Byloje ieškovė, siekdama įrodyti, kad jos, kaip ankstesnio domeno gerikatilai.lt savininkės, teisės turi būti ginamos, aiškino, jog žodinį žymenį „geri katilai“, kuris sudaro jos domeno vardą, ji pradėjo naudoti gerokai anksčiau nei atsakovė bei tapo vartotojų atpažįstama per jį (žymenį). Ieškovės teigimu, tą patvirtina faktas, kad ieškovei nuo 2009 m. priklauso domenas gerikatilai.lt, kad žodinis žymuo „geri katilai“ buvo išviešintas jos veikloje, naudojamas reklamoje, parodose, bendravimui su klientais ir tiekėjais. 

62.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teisme ieškovės pateiktais įrodymais (DOK-12790) bei apeliacinės instancijos teismui papildomai pateiktais įrodymais, vis dėlto neturi pagrindo sutikti, kad jie patvirtina ieškovės veikloje naudojamo žodinio žymens „geri katilai“ skiriamojo požymio įgijimą būtent dėl jo naudojimo. Kaip minėta, sprendžiant dėl žymens skiriamojo požymio egzistavimo, svarbu nustatyti, ar dėl jo naudojimo suinteresuoti asmenys turi pagrindo manyti, jog žymeniu žymimos prekės yra pagamintos konkrečios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-969/2022).

63.       Ieškovė UAB „Gedaleksas“ teigia, kad ji nuo 2009 m. yra domeno „gerikatilai.lt“ savininkė, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė ir jos veikla nuo 2009 m. buvo siejamos su žymeniu „geri katilai“, nes, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, tik žymens naudojimas veikloje savaime nereiškia, kad jis turi skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023 51.1 papunktis). Pastebėtina, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, jog nors ieškovė 2009 m. įregistravo domeną „gerikatilai.lt“, tai nebuvo vienintelis jos veikloje naudojamas domenas. Pristatydama savo veiklą, ieškovė nurodydavo ir domeną „kuras.lt“ (DOK-9445 priedas Nr. 8), be to, 2021 m. kovo 31 d. pateikti įrodymai (DOK-12790 priedas Nr. 5) bei papildomai apeliacinės instancijos teisme pateikti įrodymai (priedas Nr. 1.9.) pagrindžia, kad ir 2014–2015 m. teikdama užsakymą dėl reklamos ieškovė nurodė savo domeną „kuras.lt“, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovė nesiejo savo veiklos tik su domeno vardu „gerikatilai.lt“ bei žymeniu „geri katilai“.

64.       Ieškovė taip pat teigia, kad dėjo pastangas ir investavo į žymens „geri katilai“ viešinimą. Tačiau tik reklaminio stendo ir reklamos socialiniame tinkle Facebook vienkartinis užsakymas neįrodo tęstinių ir intensyvių ieškovės veiksmų, susijusių su žymens „geri katilai“ viešinimu. Per dešimt metų ieškovė reklamai skyrė 4 600 Eur, todėl sutiktina su atsakovais, kad toks investavimo mastas neįrodo aktyvių veiksmų nurodyto žymens reklamavimui ar kitokio pobūdžio viešinimui.

65.       Pažymėtina ir tai, kad ieškovės akcentuojamame reklaminiame stende (DOK-12790 nuotrauka Nr. 5) pagrindinis dėmesys skiriamas katilų gamintojo prekių ženklui „SIMAR“, o ieškovės domeno vardas „gerikatilai.lt“ nurodytas smulkiu bei neišsiskiriančiu šriftu, stendo apačioje, todėl nėra pagrindo manyti, jog reklaminis stendas buvo skirtas būtent ieškovės veiklos, o ne katilų gamintojo „SIMAR“ produkcijos reklamavimui. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai (ieškovės paskyros socialiniame tinkle Facebook duomenys, priedai Nr. 1.4-1.8), liudija, kad ieškovės socialinė paskyra nėra aktyvi (informacija nėra atnaujinama, publikacijos pavienės, susidomėjimas įrašais žemas) todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai nėra pakankami patvirtinti faktui, jog ieškovė savo versle buvo identifikuojama per žymenį „geri katilai“.

66.       Ieškovė taip pat įrodinėja, kad, pristatydama savo dalyvavimą parodose „Resta“, ji naudojo žymenį „geri katilai“, todėl ieškovės klientai ją siejo būtent su šiuo žymeniu. Tačiau pateiktose 2014 m. ieškovės užsakytų kalendorių nuotraukose (DOK – 12790 priedas Nr. 4 (6) matyti, kad ieškovė, reklamuodama savo veiklą, nurodė domenus „katilai.lt“ ir „kuras.lt“. Reklaminės skrajutės (DOK – 12790 priedas Nr. 2) taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovė plačiam klientų ratui buvo pristatoma ir žinoma per žymenį „geri katilai“, nes, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, reklaminė medžiaga neįrodo, jog visuomenė, kuriai skirtos atitinkamos prekės, žymenį laiko komercinės kilmės nuoroda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-969/2023 49 punktas). Byloje pateikti įrodymai neleidžia nustatyti, kokia apimtimi ieškovės reklaminės skrajutės buvo paskleistos visuomenėje, kiek jų buvo išdalinta, kaip jose pateiktą informaciją suprato vartotojai.

67.       Ieškovė nurodė, kad žymuo „geri katilai“ buvo aiškiai matomas jos paslaugų teikimo vietoje (parduotuvės iškaboje, pastato išorėje ir patalpų viduje) (DOK – 12790 priedas Nr. 10), tačiau tokie įrodymai nerodo plataus masto informacijos sklaidos ir nesudaro pagrindo teigti, kad šis žymuo, dėl jo naudojimo įmonės patalpose ir jų išorėje tapo žinomas plačiai visuomenei, kadangi akivaizdu, jog ieškovės klientai lankydavosi jos paslaugų teikimo vietose jau susidomėję konkrečia paslauga ar preke, tačiau šie įrodymai nepagrindžia, kad klientams apie ieškovę ir jos teikiamas pasaugas tapo žinoma būtent iš žymens „geri katilai“.

68.       Ieškovė taip pat pateikė klientų pranešimus (DOK – 12790 priedai Nr. 9), kuriuose teigiama, kad verslo partneriai su UAB „Gedaleksas“ bendrauja nuo 2011 m., žino jos elektroninę parduotuvę www.gerikatilai.lt. Be to, ieškovė pateikė komercinius pasiūlymus (apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai, priedas Nr. 1.10-1.12), kurie, pasak ieškovės, įrodo, kad ji ir jos teikiamos paslaugos buvo tapatinamos su žymeniu „geri katilai“. Tačiau tik verslo partnerių paaiškinimai neatspindi visuomenės nuomonės apie tai, kokios firmos ir kokias teikiamas paslaugas ar parduodamas prekes atspindi žymuo „geri katilai“. Vertinant, ar ieškovės nurodytas žymuo „geri katilai“ yra įgijęs skiriamąjį požymį dėl naudojimo, turi būti atsakyta į klausimą, ar dėl šio žymens naudojimo atitinkamų prekių ar paslaugų įsigijimu suinteresuota visuomenė ar didelė jos dalis žymenį sieja būtent su  ieškove ir jos veikla. Atitinkamas vartotojas – tai ne tik asmenys, faktiškai nusipirkę prekes ar paslaugas, bet ir bet kuris potencialiai suinteresuotas asmuo būsimų pirkėjų prasme, t. y. visi perspektyvūs prekių pirkėjai. Susirašinėjimas su klientais bei komerciniai pasiūlymai iliustruoja kuriamus ar jau sukurtus paslaugų teikimo santykius, bet nepagrindžia aplinkybės, kad klientai ir kiti suinteresuoti asmenys identifikuoja ieškovę pagal žymenį „geri katilai“.

69.       Analizuojamu atveju svarbu nustatyti aplinkybę, ar ieškovės, kaip ankstesnio domeno „gerikatilai.lt“ savininkės, naudotas žymuo „geri katilai“ įgijo skiriamąjį požymį iki atsakovei 2017 m. birželio 4 d. registruojant domeną „geraskatilas.lt“, todėl ieškovės teikiami įrodymai apie atsakovės tapatinimąsi su aptariamu žymeniu jau nagrinėjant šią bylą, nėra aktualūs. Be to, laikotarpiui iki 2017 m. birželio 4 d. (iki ginčo domeno įregistravimo) pateikta vos keletas informacinio pobūdžio duomenų, kuriais ieškovė bando pagrįsti žymens „geri katilai“ naudojimą kaip savo verslo identifikatorių (2012 m. prašymas dalyvauti „Resta“ parodoje, 2014 m. iškabintas stendas, vieno mėnesio trukmės reklama Facebook socialiniame tinkle). Tokios apimties įrodymai nepatvirtina nei ieškovės naudojamo žodinio žymens „geri katilai“ žinomumo, nei tuo labiau skiriamojo požymio įgijimo.

70.       Ieškinio reikalavimams pagrįsti ir aplinkybei, kad žymuo „geri katilai“ buvo įgijęs skiriamąjį požymį jau iki ginčijamo atsakovės domeno įregistravimo, ieškovė įrodinėjo Spinter tyrimai, UAB atlikta apklausa „Šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl gerikatilai.lt ir geraskatilas.lt prekių ženklų galimo panašumo“ (DOK -15029 priedas). Pastebėtina, kad šis įrodymas buvo orientuotas pagrįsti teiginius, kad atsakovės vėliau registruoto domeno vardas yra klaidinančiai panašus į ieškovės pirmiau registruoto domeno vardą. Tokio tyrimo medžiaga ir apklausos duomenys neparodo, ar respondentai žymenį „geri katilai“ siejo būtent su ieškove ir jos veikla.

71.       Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, kad norint pripažinti, jog žymuo įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, kad bent didelė atitinkamos visuomenės dalis, remdamasi šiuo žymeniu, atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020 63 punktas). Įrodymais reikia pagrįsti, kad didelė atitinkamos visuomenės dalis atitinkamoje teritorijoje laiko ženklą identifikuojančiu atitinkamas konkrečios įmonės prekes ar paslaugas, kitaip tariant, kad dėl ženklo naudojimo atitinkama visuomenė mintyse susiejo ženklą su konkrečios įmonės prekėmis ar paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-421/2018 36 punktas).

72.       Atsakovai į bylą pateikė visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos UAB „Baltijos tyrimai“ apklausos duomenis (DOK-18859). Jos metu respondentų buvo klausiama: „Ar žodžių junginys „geri katilai“ Jums asocijuojasi su įmone UAB „Gedaleksas“ ir jos veikla?“. Iš visų apklaustųjų vos 7 proc. atsakė į klausimą teigiamai.

73.       Reikšminga ir tai, kad byloje esantys duomenys pagrindžia, jog „Google“ paieškos lange įvedus raktinius žodžius „geri katilai“, tarp tokios paieškos rezultatų yra pateikiamas ne tik ieškovės internetinis puslapis, bet ir daug kitų prekybininkų katilais puslapių, kuriuose žodžiai „geri“ ir „katilai“ naudojami kaip prekes (katilus) ir jų savybes aprašantis žodžių junginys (DOK-14007 priedas Nr. 2).

74.       Apibendrindama aptartus įrodymus bei šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos domene gerikatilai.lt naudojamas žymuo „geri katilai“ įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo. Ieškovės pateikti įrodymai nepagrindžia, kad didelė visuomenės dalis šį žymenį siejo būtent su ieškovės komercine veikla, kad žymuo buvo ilgą laiką, plačiai ir intensyviai naudojamas, kad ieškovė skyrė dideles investicijas jį viešindama ir populiarindama, dėl ko žymuo suvokiamas kaip aiškus ieškovės verslo identifikatorius. Byloje nėra duomenų, leidžiančių pripažinti, kad reikšminga vartotojų dalis žymenį „geri katilai“ sietų būtent su ieškovės siūlomomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina tęstinių komercinių santykių buvimą veikiant ir per domeną „gerikatilai.lt“, bet ne aplinkybę, kad ji tapo atpažįstama ir (ar) plačiai žinoma būtent per šio domeno vardą sudarantį žymenį „geri katilai“.

75.       Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, kad jos, kaip pirmiau registruoto domeno „gerikatilai.lt“ savininkės, teisės turi būti ginamos KĮ ir PŽĮ normų taikymo pagrindu, nes, kaip jau minėta, tokia apsauga suteikiama tik įrodžius, kad atitinkamas žymuo iki kito tapataus ar panašaus domeno įregistravimo buvo įgijęs skiriamąjį požymį.

76.       Pripažinus, kad ieškovės domeno vardas per se (liet. pats savaime) nebuvo naudojamas kaip verslo identifikatorius, pagrįsta laikytina ir ta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant komercinio žymens, kuriam būtų taikoma apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos, įskaitant apsaugą nuo tapataus ar panašaus domeno vardo registracijos, nebūtų pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl ginčo domeno perdavimo pagal atitinkamas Reglamento nuostatų taikymo sąlygas.

77.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas dėl domeno vardo panaikinimo ar perdavimo, turi įvertinti teisiškai reikšmingą aplinkybę – atitinkamo pavadinimo žinomumą bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-969/2019). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tam, kad būtų vertinama Reglamento nuostatų galima suteikti apsauga, visų pirma, ieškovas privalo įrodyti savo ankstesnę teisę į skiriamąjį požymį turintį domeno vardą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-1075/2020). Byloje nenustačius, kad ieškovės naudojamas žymuo „geri katilai“ ginčo domeno registracijos metu buvo naudojamas kaip ieškovės verslo identifikatorius Lietuvos rinkoje arba buvo žinomas bent tam tikros apčiuopiamos dalies atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojų ratui Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė teisės reikalauti ginčo domeno jai perdavimo. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

78.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai neturi atsakyti pagal ieškovės šioje byloje pareikštus reikalavimus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo ir domeno perleidimo, yra pagrįsta ir teisinga, ieškovės apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

79.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį paliekamas nepakeistas, ieškovė neįgijo teisės į šioje byloje jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovų A. S. ir UAB „Vandens ratas“ naudai iš ieškovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

80.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovei UAB „Vandens ratas“ priteisė iš ieškovės 7 774,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Apeliaciniame skunde ieškovė atskirai nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš jos pagrindo ir (ar) dydžio, todėl teisėjų kolegija dėl skundžiamo sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisako. 

81.       Byloje yra atsakovų 2022 m. gegužės 2 d. raštas teismui, kuriame nurodyta, kad bylos nagrinėjimo pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme metu atsakovai patyrė 3 230,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Už kasacinio skundo šioje byloje padavimą atsakovai sumokėjo 282 Eur žyminį mokestį. Bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai, atsakovai nepateikė duomenų apie papildomai patirtas atstovavimo išlaidas.

82.       Sprendžiant dėl atsakovų prašymo atlyginti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad nėra pagrindo priteisti atsakovų 2022 m. gegužės 2 d. prašyme nurodytas 3 230,06 Eur teisinės pagalbos išlaidas bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nei atsakovų pateikto prašymo atlyginti nurodyto dydžio atstovavimo išlaidas, nei kartu su juo pateiktos atliktų darbų ataskaitos turinys nepatvirtina, kad prašomos atlyginti teisinio atstovavimo išlaidos buvo patirtos būtent šioje civilinėje byloje.

83.       Nustatyta, kad į 3 230,06 Eur bylinėjimosi išlaidas buvo įtrauktos sumos, sumokėtos atsakovų atstovams už pasirengimą teismo posėdžiui, vykimą ir atstovavimą teismo posėdyje, nors kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2A-317-798/2022 elektroninės kortelės, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka. Be to, pagal pateiktą darbų ataskaitą buvo prašoma atlyginti už apeliacinio skundo parengimą bei padengti sumokėtą 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą projekte dėl prekių ženklo registracijos. Nagrinėjamoje byloje atsakovai teikė ne apeliacinį skundą, bet atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir žyminio mokesčio nemokėjo. Abejones dėl atsakovų prašymo priteisti tariamai šioje byloje patirtas atstovavimo išlaidas sustiprina tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. buvo nagrinėjamas ieškovo A. S. apeliacinis skundas, kuriame buvo sprendžiamas ginčas dėl prekių ženklo registravimo (civilinė byla Nr. e2A-602-881/2022). Pagrįstai manytina, kad atsakovų pateiktas prašymas sietinas su 3 230,06 Eur atstovavimo išlaidomis, patirtomis ne nagrinėjamoje, bet kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-602-881/2022. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodyto 3 230,06 Eur dydžio atstovavimo išlaidų pagrįstumo nevertina ir jų atlyginimo atsakovams nepriteisia. Atsakovams iš ieškovės priteisiamos 282 Eur išlaidos, patirtos sumokant žyminį mokestį už šioje byloje paduotą kasacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedaleksas”, juridinio asmens kodas 300594506, atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vandens ratas“, juridinio asmens kodas 124447046, ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas žyminiam mokesčiui už kasacinį skundą sumokėti.

Teisėjai        Rasa Gudžiūnienė

        Gintaras Pečiulis

Laima Ribokaitė