LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Audronės Jarackaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VAVMI) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties, kuria prašymą atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. B2-1021-661/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 1 d. nutartimi UAB „Statybų linija“ iškelta restruktūrizavimo byla, o to paties 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtintas UAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo planas laikotarpiui nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

RUAB „Statybų linija“ kreditorius VAVMI pateikė prašymą, kuriuo prašė išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos (906 083,15 Lt) atidėjimas ir išdėstymas UAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi VAVMI prašymą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad VAVMI prašymas teismui išaiškinti, ar RUAB „Statybų linija“ mokestinės nepriemokos (906 083,15 Lt) atidėjimas ir išdėstymas nagrinėjamoje restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba, nenagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme, kadangi CPK nenumato Vilniaus apygardos teismui galimybės išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo konkrečioje byloje.

Atskiruoju skundu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai įmonei yra 70 931 312,62 Lt, iš kurių 906 083 Lt VAVMI finansinis reikalavimas, tačiau pagal RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo planą, kuriam pritarė įmonės kreditorių susirinkimas, bendrovė įsipareigojo atsiskaityti su valstybės biudžetu tik 3-iais restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metais, todėl VAVMI turėtų pranešti Europos Komisijai apie restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą. Tačiau, vadovaujantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 794/2004III.8B restruktūrizuojama bendrovė turi pateikti pagalbos teikėjai (šiuo atveju – VAVMI) paskutines pelno ir nuostolio ataskaitas su balansu, rinkos apžvalgos kopiją, nurodant tokią apžvalgą atlikusios firmos pavadinimą, o 2010 m. sausio 5 d. minėtus dokumentus įmonė pateikti atsisakė, motyvuojant, kad įsiskolinimo valstybės biudžetui grąžinimo išdėstymas restruktūrizavimo proceso metu nėra laikytina valstybės pagalba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 2-1383/2009). Tokiu būdu VAVMI buvo užkirstas kelias įgyvendinti Lietuvos Respublikos bei Europos bendrijos teisės aktais nustatytą pareigą kreiptis į Eupopos Komisiją su pranešimu apie valstybės pagalbą, o tarp VAVMI ir RUAB „Statybų linija“ kilo ginčas dėl skirtingo valstybės pagalbos suvokimo.

2.   Vadovaujantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalimi, valstybės pagalba yra laikoma bet kokia forma iš jos piniginių išteklių suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Atitinkamai pagal Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 11 punktą valstybės pagalbos sąvoka apima ne vien subsidijas, bet ir mokesčių lengvatas, o mokesčių atidėjimas, apelianto nuomone, suteikia bendrovei lengvatas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu, todėl laikytinas valstybės pagalba.

3. Bendrovės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas laikomas valstybės pagalba nepriklausomai nuo suteiktos pagalbos dydžio, pagal Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 15 d. reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai 7 punktą, kuriuo nustatomas pagalbos dydis už kurį mažesnės pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, jai netaikomas pranešimo reikalavimas sunkumus patiriančioms įmonėms kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

4. Nacionalinis teismas privalo taikyti bei taikydamas aiškinti ratifikuotų tarptautinių sutarčių, įskaitant Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties įtvirtintas teisės normas kaip sudedamąją nacionalinės teisės sistemos dalį, atsižvelgiant į šių teisės normų viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu. Be to, Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos teisės 10 punkte taip pat numatyta, kad nacionaliniai teismai turi įgaliojimus aiškinti valstybės pagalbos sąvoką.

5. Vilniaus apygardos teismo atsisakymas priimti VAVMI prašymą kaip nenagrinėtiną yra nepagrįstas ir pažeidžia VAVMI teises, nes ji negali realizuoti įstatymų numatytos pareigos kreiptis į Europos Komisiją, kuriai pagal Europos Bendrijos teisę suteikta atitinkama kompetencija nustatyti, ar konkrečios valstybės institucijos taikoma paramos priemonė yra valstybės pagalba kaip apibrėžta EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

6. Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnis numato nacionalinių teismų teisę kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, jeigu iškyla klausimas dėl EB teisės normų aiškinimo ir galiojimo, o VAVMI tokios teisės neturi.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Statybų linija“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o VAVMI atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo planą (teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo planas atitinka LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau - ĮRĮ) numatytus reikalavimus ir minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o restruktūrizavimo plane valstybės pagalbos suteikimas nebuvo numatytas. Kreipimasis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją tikslu išsiaiškinti Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimus numatytas CPK 3 straipsnio 5 dalyje, tačiau teismas Europos Sąjungos teisę taiko ir aiškina, priimdamas konkrečius sprendimus ar nutartis dėl pateiktų prašymų, pareiškimų ar skundų, kurie atitina CPK nuostatas ir kuriuos galimybė pateikti numatyta CPK ar kituose specialiuose įstatymuose. Tačiau galimybė bet kurioje bylos stadijoje pateikti bylą nagrinėjančiam teismui atskirus prašymus išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas nėra numatyta. Be to, RUAB „Statybų linija“ apskritai nesutinka, kad mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas įmonės restruktūrizavimo plane yra laikomas valstybės pagalba, nes VAVMI nagrinėjamu atveju yra tik vienas iš kreditorių, kurio elgesys turi būti lyginamas su privataus kreditoriaus elgesiu tomis pačiomis aplinkybėmis. Atitinkamai konkrečiu atveju valstybinės institucijos yra lygiai toje pačioje padėtyje kaip ir privatūs kreditoriai, t. y. visų jų reikalavimai yra išdėstyti trejiems metams ir tenkinami ta pačia eile (ĮRĮ 14 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu VAVMI, manydama, kad finansinio reikalavimo grąžinimo išdėstymas yra valstybės pagalba, visų pirma, turėjo priimti sprendimą ir apie tai informuoti įmonės administratorių, tačiau nei iki kreditorių susirinkimo, nei kartu su atskiruoju skundu toks mokesčių administratoriaus sprendimas nebuvo pateiktas. Apie įsiskolinimo grąžinimo atidėjimo nelaikymą valstybės pagalba panašiomis aplinkybėsmis kaip ir nagrinėjamoje byloje yra jau pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kurioje kaip vienas iš motyvų taip pat buvo nurodyta tai, jog valstybė nėra priėmusi nei sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei pagalbą, nei sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Be to, RUAB „Statybų linija“ pažymi, kad nagrinėjamu atveju kitų įmonės kreditorių reikalavimai yra dar didesni negu VAVMI, todėl apelianto reikalavimų išdėstymas RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo plane nėra tokio masto lengvata, jog ją būtų galima laikyti valstybės pagalba.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Atitinkamai, nors didesnė dalis atskirojo skundo argumentų, o taip pat ir dalis atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų susijusi su mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo pripažinimu ar nepripažinimu valstybės pagalba, tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2010 m vasario 19 d. nutartimi šio klausimo iš viso neanalizavo, todėl šiuo metu vertintina tik tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti VAVMI prašymą išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas RUAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba.

Vadovaujantis ĮRĮ 15 straipsnio 6 dalimi, jeigu restruktūrizavimo plano projekte, kuriam kreditoriai pritarė, numatyta restruktūrizuojamai įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai, valstybės institucijos – kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai per 15 kalendorinių dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos praneša Europos Komisijai apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis. Dokumentų, patvirtinančių, kad Europos Komisija gavo ir užregistravo pranešimus dėl valstybės pagalbos teikimo, nuorašai per 5 kalendorines dienas nuo jų gavimo pateikiami įmonės administratoriui, o administratorius šiuos dokumentus kartu su restruktūrizavimo plano projektu pateikia teismui per penkias kalendorines dienas nuo jų gavimo. Gautus Europos Komisijos sprendimus dėl valstybės pagalbos teikimo valstybės institucijos – kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai taip pat turi pateikti restruktūrizuojamai įmonei ir teismui per 5 kalendorines dienas nuo jų gavimo dienos.

Taigi tuo atveju, kai restruktūrizavimo plane, kuriam pritarė kreditoriai, įmonei numatyta suteikti valstybės pagalbą, pranešimas apie tai Europos Komisijai yra neatskiriama ĮRĮ 15 straipsnyje numatytos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūros dalis. Atitinkamai apeliantas iš dalies teisus, kad nacionaliniai teismai turi teisę aiškinti valstybės pagalbos sąvoką, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties teiginys, kad CPK nenumato galimybės Vilniaus apygardos teismui išaiškinti Europos Sąjungos teisės aktų taikymo konkrečioje byloje, nėra visiškai tikslus. Tačiau pažymėtina, kad nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką aiškina nagrinėdami konkrečias bylas ir įvertindami, ar konkreti priemonė atitinka valstybės pagalbos sampratą, ir jeigu taip, jai taikydami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1383/2009).  Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, valstybės pagalbos aiškinimas konkrečioje restruktūrizavimo byloje yra galimas sprendžiant atskirus klausimus, susijusius su restruktūrizavimo procesu (pvz., dėl kreditorių nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui, dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo teisme ar kt.), tačiau mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo išaiškinimas pats savaime atskirai negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Statybų linija“ restruktūrizavimo planas yra patvirtintas ir minėta nutartis, kurios VAVMI neskundė, yra įsiteisėjusi.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti VAVMI prašymą išaiškinti, ar bendrovės mokestinės nepriemokos (906083,15 Lt) atidėjimas ir išdėstymas šioje restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba, todėl naikinti minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1  punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų pagrindu.