Civilinė byla Nr. 3K-3-86/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.2.7; 74.2.3; 75.8 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2009 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Gražinos Davidonienės,

 

                      sekretoriaujant Vidai Bagdzevičienei,

 

                      dalyvaujant kasatorei M. V., kasatorės atstovei advokatei Sigridai Eglei Šalūgaitei, ieškovei D. Ž. ir ieškovės atstovei advokatei Audronei Jasinskienei,

 

                      žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. procesinių teisių perėmėjos D. Ž. ieškinį atsakovei M. V., trečiajam asmeniui Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei Ramutei Siliūnienei dėl santuokinio turto pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas byloje kilo dėl santuokinio turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas A. V., kuriam bylos nagrinėjimo metu mirus, jo procesines teises perėmė duktė D. Ž., nurodė, kad sudarydamas 2004 m gegužės 25 d. sutartį dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti ją nenaudingomis sąlygomis, o kita sutarties šalis, žinodama tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sunkiomis susidėjusiomis aplinkybėmis nurodytos A. V. ligos ir senyvas amžius.

Tuo remiantis ieškinyje prašoma teismo: pripažinti negaliojančia 2004 m gegužės 25 d. Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės patvirtintą sutartį Nr.2-7903 dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, pagal kurią A. V. atiteko kilnojamasis turtas - du magnetofonai, magnetofonų juostos, plokštelių kolekcija, du paveikslai, patalynė, bulvių tarkavimo mašina, keptuvė, gėlė, darbo įrankiai, iš viso 5 000 Lt. vertės, atsakovei M. V. atiteko 36,20 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), 39 000 Lt vertės.

 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinys atmestas.

Teismas nustatė, kad sutuoktiniai A. V. ir M. V. 2004 m. gegužės 25 d. sutartimi (T. 1, b. l. 5-7) santuokoje įgytą turtą pasidalijo taip: butą Nr. 11, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 000 Lt, priskyrė M. V., o du magnetofonus (1000 Lt vertės), magnetofonų juostas (100 Lt vertės), plokštelių kolekciją (400 Lt vertės), du paveikslus (2 500 Lt vertės), patalynę (200 Lt vertės), bulvių tarkavimo mašiną (200 Lt vertės), keptuvę (100 Lt vertės), gėlę (200 Lt vertės), darbo įrankius (300 Lt vertės) priskyrė A. V. nuosavybėn. 2004 m. lapkričio 11 d. A. V. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia jo ir atsakovės M. V. 2004 m gegužės 25 d. santuokinio turto dalybų sutartį, patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, sutarties negaliojimo pagrindu nurodydamas CK 1.91 straipsnį, pagal kurį sandoris sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, nes atsakovė pasinaudojo sunkiomis atsakovo aplinkybėmis ir primetė jam savo valią. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d.  nutartimi paliko nepakeistą nurodytą apylinkės teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartimi nurodyti žemesniųjų instancijų teismų sprendimas ir nutartis panaikinti bei byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl to, kad byloje neištirtos aplinkybės, susijusios su ieškovo sveikatos būkle. 2006 m. kovo 13 d. ieškovas A. V. mirė.

Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, rėmėsi pomirtinės teismo psichiatrinės ambulatorinės ekspertizės aktu  ir eksperto paaiškinimais. 2007 m. vasario 7 d. ekspertizės aktu Valstybinės  teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno I-mos teismo psichiatrijos komisijos išvadoje nurodyta, kad, A. V. sudarant 2004 m. gegužės 25 d. sutartį, jo ligos, vartojami vaistai sveikatos būklei nedarė įtakos. Ekspertas S. S. ištyrė, kad A. V. buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, tačiau depresija lemia mąstymo tempo sulėtėjimą, nuotaikos pablogėjimą, ir yra mąstymo tempo, o ne suvokimo  sutrikimas. Pakitimai A. V. galvos kraujagyslėse tokie pat kaip ir kitų tokio amžiaus žmonių, kraujagyslinė silpnaprotystė buvo lėtai progresuojanti ir nustatyta  praėjus beveik metams po sutarties pasirašymo. Eksperto nuomone, santuokinio turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu A. V. buvo veiksnus, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Byloje nepateikta įrodymų dėl atsakovės poveikio A. V. ar savanaudiško pasinaudojimo juo, šalims sudarant ginčo sutartį.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimu ieškovės D. Ž. apeliacinis skundas tenkintas ir nuspręsta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti: pripažinti negaliojančia 2004 m. gegužės 25 d. Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės patvirtintą sutartį dėl sutuoktinių bendro turto  padalijimo.

Sprendime apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vertinant ginčo sutarties teisėtumą visų pirma atsižvelgiama į tai, ar ginčijamos sutarties sąlygos yra teisėtos, ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Įstatymuose reikalaujama, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Dėl to būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normą ir neišanalizavo įrodymų visumos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantės tėvo A. V. tikrosios valios išraiškos, sudarant ginčijamą turto padalijimo sutartį. Faktinės aplinkybės dėl A. V. valios formavimosi jam sunkiomis aplinkybėmis ir atsakovės žinojimas šių aplinkybių bei pasinaudojimas jomis sudarant sandorį su Antanu V. aiškiai nenaudingomis sąlygomis yra įrodytos ligos istorijų dokumentais. A. V. buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, depresija lemia mąstymo tempo sulėtėjimą, nuotaikos pablogėjimą, todėl tikėtina, kad A. V. paveiktas atsakovės nesąžiningų veiksmų sudarė sutartį visiškai nenaudingomis sąlygomis (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

 

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė M. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 1 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu, o tik tokį, kurio kita šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Kauno apygardos teismas sprendime nenagrinėjo ir nenustatė aplinkybių, kad M. V. žinojo apie A. V. susidėjusias sunkias aplinkybes. Taip teismas pažeidė CPK 177 ir 185 straipsnių nuostatas. Kasatorės teigimu, abu sutuoktiniai gyveno sunkiomis aplinkybėmis (atsakovė ilgą laiką sirgo, jai reikėjo slaugos, tuo metu sutuoktinis ją paliko, išsikeldamas gyventi pas dukterį (ieškovę). Dėl to nė vienas iš sutuoktinių negalėjo paveikti vienas kito savo naudai sudarydami ginčo sutartį.

2. Skundžiamame sprendime Kauno apygardos teismas nepagrįstai sprendė dėl kasatorės nesąžiningumo jai sudarant ginčo sutartį, pagal kurią santuokinis turtas padalytas nelygiomis dalimis. Teismas netinkamai taikė CK 3.26, 3.27, 3.87, 3.117 straipsnių nuostatas, nes pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos netaikomos, jeigu sutuoktiniai yra sudarę bendro turto padalijimo sutartį. Taip įstatymų leidėjas numatė, kad sutuoktiniai gali pasidalyti turtą nelygiomis dalimis. Analogiškai išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 9 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-426/2005, kurioje konstatuota, kad CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymų nedraudžiama nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Sandorio sąlygas lėmė ne ieškovo valios trūkumas, o susidarę tarpusavio santykiai, vienos ir kitos šalies asmeniniai interesai; todėl vien ta aplinkybė, kad dalis santuokoje įgyto turto pagal sutartį atiteko vienam sutuoktiniui, neišmokant kitam kompensacijos, pagrįstai teismų nevertintas kaip sutuoktinių lygiateisiškumo principo pažeidimas.

3. Bylos nagrinėjimo metu Kauno apygardos teisme neišaiškinta esminė bylos aplinkybė, kad M. V. ir A. V. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-444/2006, A. V. mirė po santuokos nutraukimo. Pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą nutraukus santuoką pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, dėl to jame nustatytos aplinkybės, tarp jų, kad šalys pasidalijo santuokinį turtą, nagrinėjamoje byloje buvo privalomos Kauno apygardos teismui (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjusiuose Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendime, priimtame ankstesnėje byloje, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendime skirtingai vertinama 2004 m. gegužės 25 d. sutartis, tokia situacija pažeidžia esminius civilinio proceso principus.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė D. Ž. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Atsakovė kasaciniame skunde remiasi A. ir M. V. santuokos nutraukimo aplinkybe, nors ši nebuvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ar aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Atsakovė nuslėpė santuokos nutraukimo aplinkybę, taip pažeidė pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

2. Sprendime Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nebuvo sąžininga ir teisinga inicijuodama ginčo sutarties pasirašymą su psichikos negalią turinčiu sutuoktiniu – įgyvendindama šeimos teises ir vykdydama pareigas ji negerbė bendro gyvenimo taisyklių, geros moralės ir veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudama šeimos teisėmis.

3. Bylos įrodymais remdamasis Kauno apygardos teismas sprendime pagrįstai sprendė apie A. V. susidėjusias sunkias aplinkybes – jas nuodugniai patvirtina A. V. medicininiai dokumentai, jo individualios savybės, šalių elgesys ginčo sutarties sudarymo metu.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (kai asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sąlygomis)

 

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje išvardijami santuokinio turto padalijimo būdai ir nustatyta, kad sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu. Sutuoktiniai savo sutartyje gali numatyti padalyti turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iš jų arba trečiųjų asmenų interesų. Įstatyme reikalaujama, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią. Dėl to būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi normaliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, iškreipiančių tikrąją valią.

Nagrinėjamoje byloje vertinant sutarties dėl santuokinio turto padalijimo teisėtumą CK 1.91 straipsnio 1 dalies aspektu būtina atsižvelgti į šios sutarties specifiką. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka šalys pateikė teisinius argumentus dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo. Spręsdama nurodytą teisės klausimą kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi byloje surinktais įrodymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartyje A. B. v. A. ir J. B. byloje Nr. 3K-3-47/2004 konstatuota, kad ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.

Taigi teismui suteikta diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju vertinti bylos aplinkybes, nustatytas turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu. Kasatorė, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi V. U. v. O. U. byloje Nr. 3K-3-426/2005, nurodo, kad šiame straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, aptartas ir nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises bei vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam visais šeimos gyvenimo klausimais. Cituodama nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį kasatorė nurodo, kad šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymų nedraudžiama nukrypti nuo lygių dalių principo turto padalijimo sutartyje. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su šiais kasacinio skundo argumentais, grindžiamais nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, esant esminiam nukrypimui nuo lygių dalių principo turto padalijimo sutartyje, kai vienam sutuoktiniui tenka absoliučiai didžioji dalis turto, o kitam – labai nedidelė šio turto dalis, esant šiai šaliai susidėjusioms sunkioms gyvenimo aplinkybėmis, vertintinas kaip sandorio sudarymas aiškiai nenaudingomis sąlygomis – tai vienas iš požymių, lemiančių tokio sandorio negaliojimą CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal byloje ginčijamą sutartį atsakovei atiteko nekilnojamasis daiktas (butas), o ieškovui menkavertis turtas - suvartojami daiktai. Teisėjų kolegija, vertindama kasatorės nurodomą ir šią bylą, atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje byloje Nr. 3K-3-426/2005 bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai kasacine tvarka bylai (skiriasi ratio decidendi). Nurodytoje kasatorės byloje ieškovė, ginčydama turto pasidalijimo sutartį, ir toliau liko su vaikais gyventi ginčo bute, tuo tarpu šioje byloje ieškovas privalėjo išvykti gyventi pas dukterį, skiriasi ir kitos bylos aplinkybės, todėl ta byla negali būti taikoma kaip precedentas nagrinėjamoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo sprendime pagal bylos įrodymus nustatytos faktinės aplinkybės dėl ieškovo valios formavimosi jam sunkiomis aplinkybėmis ir atsakovės žinojimo šių aplinkybių bei pasinaudojimo jomis sudarant sandorį su ieškovu aiškiai nenaudingomis sąlygomis. Tokių aplinkybių nustatymas nulemia sandorio pripažinimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies teisiniu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nustatė ir įvertino, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas sirgo sunkiomis ligomis: depresija, kraujagyslių ateroskleroze, parkinsonizmu; taip pat buvo senyvo amžiaus. Šios aplinkybės nulėmė tai, kad ieškovui sandorio sudarymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmų sudarant sandorį pobūdį ir pasekmes, dėl to atsakovės noras sudaryti sandorį ieškovui visiškai nenaudingomis sąlygomis nulėmė tokio sandorio sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pagrįstai įvertino, kad ginčo sutartimi ieškovui atiteko menkaverčiai namų apyvokos daiktai, kurių, atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę ir amžių, negalima pripažinti jam reikalingais. Tai tik patvirtina išvadą, kad sandoryje neišreikšta protinga ieškovo valia. Be to, pagal bylos įrodymus nustatyta, kad po ginčo sutarties sudarymo ieškovas faktiškai liko be būsto, dėl to laikinai apsigyveno dukters bute, todėl pagal ginčo sutartį viso buto perdavimas atsakovei buvo priešingas ieškovo būtiniems gyvenimo poreikiams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė bylos ginčą, priimtu sprendimu pripažindamas negaliojančia 2004 m. gegužės 25 d. Kauno rajono notarės Ramutės Siliūnienės patvirtintą sutartį dėl sutuoktinių bendro turto  padalijimo. Šis sprendimas yra teisėtas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl CK 3.26, 3.27, 3.87 ir 3.117 straipsnių taikymo

 

Kasatorė nurodo, kad Kauno apygardos teismas sprendime netinkamai taikė CK 3.26, 3.27, 3.87 ir 3.117 straipsnių nuostatas, nes pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos netaikomos, jeigu sutuoktiniai yra sudarę bendro turto pasidalijimo sutartį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir todėl nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. CK 3.26 ir 3.27 straipsniai yra išdėstyti CK trečiosios knygos antrojo skyriaus ketvirtajame skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos sudarymo teisines pasekmes. CK 3.26 straipsnyje reglamentuojamas sutuoktinių lygiateisiškumo principas santuokoje, o CK 3.27 straipsnyje – sutuoktinių pareiga vienas kitą remti. Šeimos santykių lygiateisiškumo principas įtvirtintas ir CK 3.3 straipsnyje, nustatančiame šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus. Dėl šeimos santykių lygiateisiškumo principo kaip vieno iš universaliausių principų reikšmės ir jo taikymo teisėjų kolegija pirmiau pasisakė, konstatuodama, kad šis principas buvo pažeistas. CK 3.87 straipsnyje apibrėžiama sutuoktinių turto teisinio režimo esmė, t. y. kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol ši teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija ir galimybė nukrypti nuo šio principo tik įstatymo nustatytais atvejais. Kasatorės nuomone, nurodyti straipsniai netaikytini, jeigu yra sudaryta sutuoktinių bendro turto pasidalijimo sutartis. Šią išvadą kasatorė grindžia CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo taisyklės netaikomos, jeigu yra sudaryta bendro turto pasidalijimo sutartis. Tačiau šiuo atveju vyksta ginčas ne dėl turto padalijimo, o dėl pripažinimo negaliojančia santuokinio turto dalybų sutarties kaip sandorio, kuris ginčijamas konkrečiu įstatyme nustatytu sandorių negaliojimo pagrindu – CK 1.91 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijant nurodytą sandorį, būtina vadovautis ir bendraisiais principais, įtvirtintais CK 3.26, 3.27, 3.87 ir 3.117 straipsniuose.

 

Dėl santuokos nutraukimo reikšmės nagrinėjamoje byloje

 

Iš pateiktos prie kasacinio skundo medžiagos nustatyta, kad atsakovės M. V. ir ieškovo A. V. santuoka nutraukta 2006 m. sausio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu. Šis sprendimas priimtas po to, kada Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl A. V. ieškinio atmetimo šioje byloje. Taigi santuokos nutraukimo byloje nebuvo konstatuota jokia nauja aplinkybė, o tik nurodyta faktinė aplinkybė, kad ginčo šalys sudarė turto pasidalijimo sutartį. Tokia procesinė situacija negalėjo riboti A. V. teisės kasacine tvarka ginčyti teismų sprendimus nagrinėjamoje byloje ir taip daryti įtaką šioje byloje priimamiems sprendimams dėl turto pasidalijimo sutarties sudarymo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad, A. V. mirus, atsakovė teisminių nagrinėjimų metu šia aplinkybe nesirėmė.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Ieškovė D. Ž. advokatės teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 1000 Lt, šių išlaidų dydį patvirtina pridėtas pinigų priėmimo kvitas (T. 2, b. l. 193). Ieškovė prašo priteisti iš kasatorės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį teisėjų kolegija sprendžia priteisti (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. Ž. iš atsakovės M. V. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                           Janina Stripeikienė                                    

 

 

Sigitas Gurevičius                                     

 

 

 Gražina Davidonienė