Civilinė byla Nr. e2A-1081-440/2023
	Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00352-2023-9
	Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
	(S)

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

 

2023 m. gruodžio 19 d.

Klaipėda 

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1451-351/2023 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EPH Elektronik“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. B. nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. DGKS darbo byloje Nr. APS-108-23359 (toliau – sprendimas), kuriuo jos prašymas buvo atmestas, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „EPH Elektronik“, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) UAB „EPH Elektronik“ direktoriaus V. M. (toliau – atsakovės direktorius) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jos į darbą, konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti iš UAB „EPH Elektronik“ 1 212,08 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir 58,03 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti teismo sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, priteisti 7 272,48 Eur kompensaciją, 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji pagal su atsakove sudarytą (duomenys neskelbtini) darbo sutartį (toliau – darbo sutartis) pas atsakovę dirbo operatore. Atsakovės darbo pobūdis yra elektronikos dalys, įranga ir jų gamyba. Iš Vokietijos yra gaunamos elektronikos detalės, iš kurių gaminamas gaminys. Jos pareiga buvo parašyti programą SMD mašinai, susirinkti komponentus, paruošti mašiną darbui ir pagaminti gaminį. (duomenys neskelbtini) atsakovas atleido ją iš darbo vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kaip padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ji nepadarė pažeidimo, nurodyto DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte, t. y. nepriekabiavo ir tuo labiau nesmurtavo nei psichologiškai, nei fiziškai prieš kitus darbuotojus, tuo labiau nepriekabiavo seksualiai prie jų, neatliko jokių diskriminacinio pobūdžio veiksmų, nepažeidė kitų darbuotojų ar kitų asmenų garbės ir orumo.

3.       UAB „EPU Elektronik“ Darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), kurios patvirtintos 2010 m. rugsėjo 9 d. direktoriaus įsakymu Nr. 84/16-S, 17.2 punkte, 17.2.1-17.2.11 punktuose nurodyta, kas yra laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. (duomenys neskelbtini) UAB „EPH Elektronic“ direktoriaus sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jos atleidimo nėra nurodyta, kurį iš darbo vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų šiurkščių darbo drausmės pažeidimų ji padarė. Tai reiškia, kad ji nepadarė jokio darbo tvarkos taisyklėse nurodyto šiurkštaus Taisyklių pažeidimo. (duomenys neskelbtini) atsakovės sprendime atleisti ją iš darbo nurodyta, kad neva ji pažeidė įmonės Taisyklių reikalavimus, nesilaikė operatoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, įžeidžiamai, neetiškai elgėsi bei psichologinį smurtą vartojo prieš įmonės darbuotojus, taip pat žemino jų kompetenciją ir kritikavo kitų darbuotojų akivaizdoje. Minėtame sprendime nenurodytas konkretus pažeidimo laikas, pažeidimo pobūdis, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ji padarė, kurių darbuotojų atžvilgiu ji padarė pažeidimą, nenurodyta, kokius konkrečiai Taisyklių punktus ji pažeidė, kokių operatoriaus pareiginių nuostatų punktų nesilaikė, kuo pasireiškė jos kaltė. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. jai gaminant bandomąjį gaminį paaiškėjo, kad bendradarbė netinkamai parašė programą. Todėl ji patikrinusi programą nustatė, kad yra klaidų ir pačioje dokumentacijoje, pateiktoje iš Vokietijos. Dokumentacijos detalių aprašymo lape buvo numatyta viena detalė, o brėžinyje toje pozicijoje nurodyta kita. Apie nustatytą neatitikimą ji informavo atsakingą už gaminį kontrolierę L. U., kuri nepasakė, kokią detalę naudoti. Tuomet ji informavo direktoriaus pavaduotoją S. K., kuris nurodė naudoti vieną detalę, įvardydamas jos trumpinį, esantį brėžinyje.

4.       Trumpinys nesuteikia informacijos apie detalę, reikalingas detalės artikelis, todėl ji paskambino direktoriaus pavaduotojui S. K., tačiau jis detalės artikelio tiksliai negalėjo pasakyti, paaiškindamas, kad su Vokietijoje esančiais atsakingais darbuotojais susisiekti neturi galimybių, todėl nurodė šią detalę atjungti ir gaminti be jos, kad nebūtų prastovos, ji taip ir padarė. Pagaminusi gaminį nunešė kontrolierei L. U., kuri kitą dieną pareiškė nepasitenkinimą dėl atjungtos detalės. Ieškovė paaiškino, kad toks buvo direktoriaus pavaduotojo nurodymas, tačiau kontrolierė nesiliovė priekaištavusi, todėl ieškovė direktoriaus pavaduotojo paprašė paaiškinti kontrolierei, kad ieškovė vykdė jo nurodymą. Abu pasikalbėję pradėjo ieškovę kaltinti dėl atjungtos detalės, nors tokį nurodymą buvo davęs pats direktoriaus pavaduotojas S. K.. Kontrolierė L. U. ignoruodama jos paaiškinimus, kaltino ją, kad ji detalę atjungė tyčia. Tokius kontrolierės kaltinimus ji suprato kaip grasinimą su ja susidoroti. Apie šį įvykį ieškovė informavo atsakovės direktorių, kuris pažadėjo viską išsiaiškinti. Kitą dieną, t. y. rugsėjo 22 d., nuėjusi pas direktoriaus pavaduotoją sužinojo, kad iš Vokietijos buvo gautas atsakymas, kad reikėjo dėti ne tą detalę, kurią buvo nurodęs direktoriaus pavaduotojas. Tada ji pasakė, jog buvo teisi, stengdamasi gauti tikslią informaciją apie detalę, kuri turi būti panaudota gaminyje, ir pasakė, kad jis su kontroliere turėtų jos atsiprašyti, kad nepagrįstai ją užsipuolė ir apkaltino.

5.       Apie tai ji pasakė ir kontrolierei, kad detalė turėjo būti įdėta ne tokia, kokią jie nurodė su direktoriaus pavaduotoju, todėl pastarieji turėtų jos atsiprašyti. Ieškovės pareiginių operatoriaus nuostatų 2, 2.1 punktuose nurodyta, kad ji pavaldi direktoriaus pavaduotojui, nuostatų 13 punktas numato, kad, esant darbo įrenginių gedimams, ji privalo nedelsiant sustabdyti įrenginį ir pranešti direktoriaus pavaduotojui arba inžinieriui, nuostatų 14 punktas numato, kad ji privalo tinkamai ir laiku atlikti įmonės vadovų užduotis ar pavedimus. Iškilus gamybiniams nesklandumams dėl klaidos dokumentacijoje ji ir kreipėsi į direktoriaus pavaduotoją dėl susidariusios situacijos sprendimo, kaip numatyta pareiginiuose nuostatuose, tačiau direktoriaus pavaduotojas pats nežinojo, kaip išspręsti gamybinį nesklandumą, ir nurodė šią detalę atjungti. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš darbo ieškovė buvo atleista nepagrįstai, tik darbą stengėsi atlikti sąžiningai, kruopščiai ir nepadaryti klaidų. Mano, kad ji atleista iš darbo neteisėtai, kadangi jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Tai, kad ji nepadarė jokio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad bendrovės vadovas, pradėjęs jai tyrimą, 2022 m. spalio 28 d. pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį. Jeigu ieškovė būtų padariusi šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, šiurkščiai pažeidusi darbo tvarką, atsakovas nebūtų pateikęs siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.

6.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis. Ieškovė, atlikdama bendrovės, užsiimančios elektronikos įrangos surinkimu / gamyba, operatoriaus darbo funkcijas, buvo atsakinga už SMD mašinos / surinkimo linijos darbo priežiūrą, programos pastarajai mašinai sukūrimą, gamybai reikiamų komponentų surinkimą ir kt. Darbo pareigų vykdymo metu darbuotoja privalėjo vadovautis tiek savo pareiginiais nuostatais, tiek atsakovės Darbo tvarkos taisyklėmis. 2022 m. rugsėjo 26 d. bendrovės direktorius gavo kelių darbuotojų skundą dėl ieškovės nepagarbaus, įžeidžiamo ir neetiško elgesio jų atžvilgiu darbo metu 2022 m. rugsėjo 21 bei 22 dienomis. Reaguodama į gautą dokumentą bei matydama poreikį atlikti susiklosčiusios situacijos tyrimą, atsakovė 2022 m. spalio 3 d. surašė reikalavimą ieškovei pasiaiškinti raštu. Kadangi ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga dėl ligos, šis reikalavimas jai įteiktas pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. 2022 m. spalio 21 d. buvo gautas ieškovės rašytinis pasiaiškinimas, kuriame ji neigė skunde nurodytas aplinkybes, todėl buvo pareikalauti ir skundą pasirašiusių darbuotojų rašytiniai paaiškinimai.

7.       Atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. spalio 26 d. buvo gauta pakankamai vykdyto tyrimo užbaigimui reikiamų duomenų, surinkta informacija nebekėlė abejonių dėl 2022 m. rugsėjo 21 ir 22 dienomis atlikto darbo pareigų pažeidimo fakto, buvo nustatyta, kad ieškovė atliko savo pobūdžiu šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Įvertinus ieškovės atlikto pažeidimo pobūdį, šiuo pažeidimu pažeistas teisės aktais saugomas vertybes, dėl tokio pažeidimo galėjusius kilti sunkius turtinius padarinius bendrovei, buvo nuspręsta šalis siejusius darbo santykius nutraukti. Atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. geranoriškai pasiūlė ieškovei darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu (DK 54 straipsnis), išmokant jai trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Ieškovė su tokiu pasiūlymu nesutiko, pareikalaudama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Kadangi ieškovė valios geranoriškai išspręsti susiklosčiusią situaciją neišreiškė, (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1451-351/2023 ieškovės ieškinį atmetė.

9.       Nurodė, kad DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą ir smurtą ar priekabiavimą dėl lyties, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Anksčiau aptarta DK 58 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, kad darbdavys, nustatęs priežastis, dėl kurių darbuotojas nebegali pas jį dirbti, turi teisę darbo sutartį nutraukti DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, turi būti susijusios su darbuotojo asmeniu susijusiomis subjektyviomis aplinkybėmis (darbuotojo charakteriu, gebėjimu dirbti kolektyve, dalykiniu bendravimu, asmeninėmis savybėmis ir pan.), kurios pasireiškia netinkamu, nederamu darbuotojo elgesiu darbe.

10.       Ieškovė iš darbo bendrovėje buvo atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovės atstovas bendrovės vadovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovė sukėlė darbo metu konfliktą dėl nereikšmingo techninio klausimo, ignoravo kokybės kontrolierių L. U. ir L. B. nurodymus, žemino šių darbuotojų orumą, šaipėsi ir žemino jų kompetenciją kitų darbuotojų atžvilgiu ir be priežasties reikalavo jos atsiprašyti, įžeidė direktoriaus pavaduotoją S. K., nepagarbiai su juo kalbėjo, be priežasties reikalavo jos atsiprašyti. Dėl ieškovės sukelto konflikto kokybės kontrolierės dėl psichologinės įtampos nebegalėjo tęsti darbo, dėl to pasiprašė atleidžiamos iš darbo. Jų atleidimas bendrovei būtų atnešęs nuostolių, būtų sutrikusi gamyba, nes nebūtų kas aptarnauja AOI mašiną. Ieškovė šių nurodytų aplinkybių nepripažino nurodydama, kad buvo siekiama su ja susidoroti, nuolat jautė jos atžvilgiu vykdomą mobingą. Teismas nurodė, kad liudytoja L. B. teismo posėdyje teigė, kad ieškovė dirbo operatore, o ji – kokybės kontroliere, ji duodavo nurodymus operatoriams dėl gamybos. Ieškovės buvo prašoma uždėti komponentus, tačiau ji nurodymo nevykdė, tyčiojosi ir šaipėsi iš jos. Konfliktai su ja būdavo nuolatiniai. Prašant pakoreguoti, patvarkyti programą visada atsikalbinėdavo. 2022 m. rugsėjo 21 d. ieškovė sukėlė konfliktą dėl bandomojo gaminio, kadangi buvo neatitikimų dokumentacijoje. Kitą dieną sužinojusi, kad jos pastebėjimai buvo teisingi, pradėjo ją žeminti ir menkinti kitų darbuotojų akivaizdoje, isteriškai juokėsi, pakeltu tonu reikalavo jos atsiprašyti. Ji išsigando ir nuėjo parašyti prašymo dėl išėjimo iš darbo. Tą dieną ji toliau dirbti nebegalėjo, iš darbo išėjo anksčiau. Kitą dieną direktorius prašė neišeiti iš darbo, prašė pagalvoti. Ieškovė yra konfliktiška asmenybė, ji nuolat kėlė įtampą darbe, nesutarė su kitomis operatorėmis, tačiau visi taikstėsi, nenorėjo prasidėti. Liudytoja L. U. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 21 ir 22 dienomis ieškovė sukėlė konfliktą darbo metu dėl gaminamo gaminio. Gaminamo produkto dokumentacija buvo netinkama, todėl su darbų vykdytoju nutarė daryti savaip. Ieškovė jos nurodymo nevykdė, kalbėjo pakeltu tonu. Grįžusi iš direktoriaus pavaduotojo pasakė, kad jis jai leido daryti kitaip, todėl pradėjo ant jos šaukti. Ji dėl to pareiškė pastabą, tačiau ji nereagavo. Dėl tokio jos elgesio jautė nepagarbą. Kitą dieną sužinojusi, kad jos sprendimas buvo teisingesnis, pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti, kišo prie veido dokumentaciją reikalaudama jos atsiprašyti. Konfliktas vyko kitų darbuotojų akivaizdoje, todėl nuėjusi pas direktoriaus pavaduotoją norėjo parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Tą pusdienį nebegalėjo toliau tęsti darbo, todėl išėjo namo. Ieškovė užsipuldavo ir kitus darbuotojus, R. B. užsipuolė dėl palikto obuolio, vadindavo ją „durnike“, kitas darbuotojas užsipuldavo dėl neva pigių kvepalų. Liudytojas S. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. gamybos metu buvo sukeltas konfliktas. Gamyboje dažnai pasitaiko nesklandumų, tačiau jie išsprendžiami darbinėje aplinkoje. Užsakovai pateikė gamybinę paraišką, kurioje buvo klaidų. Visos klaidos gamybos procese yra ištaisomos. Ieškovės pareiga gaminti, ji turi klausyti kontrolierių, o ne ieškoti, kaip kažko nedaryti. Ieškovės tonas, veido išraiška rodė jos nepasitenkinimą, buvo nemalonu tokioje aplinkoje būti. Kitą dieną paaiškėjo, kad ieškovės sprendimas buvo geresnis, tuomet ji piktu, pakeltu tonu reikalavo jos atsiprašyti. L. U. jautėsi pažeminta ir įskaudinta, norėjo išeiti iš darbo, nes trūko jos kantrybė. Dėl ieškovės elgesio skundėsi ir kiti darbuotojai, tačiau vadovybė stengėsi konfliktus išspręsti taikiai.

11.       Atsakovės Darbo tvarkos taisyklėse nurodyta: 7.7.1 punkte įtvirtintas pagarbos žmogui bei įmonei principas, 7.8.12 punkte, kad draudžiama kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovais, 7.1.1 punkte, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, 17.2.11 papunktyje, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra ir tuomet, kai pažeidžiama darbo tvarka. Operatoriaus pareiginių nuostatų 18 punkte numatyta darbuotojo pareiga laikytis etikos reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė anksčiau nurodytų Taisyklių ir Operatoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų. Ieškovė atleista iš darbo dėl savo elgesio, dėl sukeltos konfliktinės situacijos darbo metu, dėl reiškiamos nepagarbos, išreiškiamo paniekinamo požiūrio kitų darbuotojų atžvilgiu, tai laikytina psichologiniu smurtu, garbės ir orumo pažeidimu kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu.

12.       Teismas akcentavo, kad DK 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar darbuotojų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar darbuotojų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Teismo vertinimu, iš to, kas išdėstyta anksčiau, matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė Sprendime dėl jos atleidimo iš darbo aiškiai nurodė, kokius ieškovės veiksmus vertino kaip šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. Teismo vertinimu egzistavo realios, pakankamos priežastys darbo sutarties nutraukimui pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, esant DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam pagrindui. Byloje teismo vertinimu nenustatyti jokie diskriminaciniai motyvai atsakovei nutraukiant su ieškove sudarytą darbo sutartį, taip pat nenustatyta, kad ieškovės atžvilgiu buvo vykdomas mobingas. Byloje darbdavė įrodė, jog ji turėjo jai reikšmingą priežastį atleisti darbuotoją iš darbo ir ši priežastis buvo pagrįsta. Teismas konstatavo, kad atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto pagrindu pažeidimų nenustatyta, ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas ir pagrįstas, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo, todėl tokį ieškovės reikalavimą atmetė. Atmetęs šį reikalavimą teismas taip pat atmetė išvestinius ieškovės reikalavimus.

13.       Pasisakydamas dėl procedūrinio termino praleidimo teismas nurodė, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Teismas nustatė, kad darbuotojų skundas dėl ieškovės elgesio buvo gautas 2022 m. rugsėjo 26 d. Tyrimas dėl įvykio pradėtas 2022 m. spalio 3 d. direktoriaus įsakymu. Tyrimo metu buvo tiriamos konflikto aplinkybės, imami darbuotojų paaiškinimai. Darbdavys 2022 m. spalio 28 d. pateikė ieškovei siūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, todėl ši data laikytina pažeidimo paaiškėjimo data. Ieškovei nesutikus su siūlymu, iš darbo ji buvo atleista (duomenys neskelbtini), tai yra nepraėjus vienam mėnesiui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

14.       Teismas nurodė, kad DK 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyti darbdavio neteisėti veiksmai, teismo vertinimu, ieškovė iš darbo buvo atleista pagrįstai. Iš bylos duomenų nustatė, kad darbdavys siūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko, todėl, teismo nuomone, vien atleidimo iš darbo faktas nesudaro pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą, todėl šio ieškovės reikalavimo teismas netenkino. Teismas pažymėjo, kad, pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Teismas vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas.

                    III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Ieškovė S. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1451-351/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; panaikinti 2022m. lapkričio 15d. UAB „EPH Elektronik“ direktoriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl S. B. atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą; pripažinti ieškovės (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „EPH Elektronik“ pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu; nustatyti, kad ieškovės darbo sutartis su UAB „EPH Elektronik“ nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš atsakovės ieškovei 1 212,08 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai) ir 58,03 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti teismo sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; priteisti ieškovei iš atsakovės 7 272,48 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovės 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra vienašališkos, remiantis tik atsakovės direktoriaus paaiškinimais, taip pat atsakovui pavaldžių ir nuo atsakovės priklausomų darbuotojų L. B., L. U., S. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino paties kilusio darbinio konflikto esmės, nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovė neturėjo tikslo nei smurtauti, nei priekabiauti ar atlikti kokius nors diskriminacinio pobūdžio veiksmus, kurie numatyti DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Ieškovė iki (duomenys neskelbtini) dirbo pas atsakovę. (duomenys neskelbtini) atsakovės sprendime atleisti ieškovę iš darbo nurodyta, kad ieškovė pažeidė įmonės Taisyklių reikalavimus, nesilaikė operatoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, įžeidžiamai, neetiškai elgėsi ir vartojo psichologinį smurtą prieš įmonės darbuotojus, taip pat žemino jų kompetenciją ir kritikavo kitų darbuotojų akivaizdoje. Minėtame sprendime dėl atleidimo iš darbo nenurodytas konkretus pažeidimo laikas, pažeidimo pobūdis, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieškovė padarė, kurių darbuotojų atžvilgiu ji padarė pažeidimą, nenurodyta, kokius konkrečiai Taisyklių punktus ji pažeidė, kokių operatoriaus pareiginių nuostatų punktų ji nesilaikė, kuo pasireiškė jos kaltė.

15.2.                      Sprendime dėl atleidimo iš darbo nenurodyta, kokiais veiksmais ar žodžiais ieškovė žemino įmonės darbuotojų kompetenciją, kuo pasireiškė psichologinis smurtas, kokius neleistinus veiksmus ji atliko kitų darbuotojų atžvilgiu. Todėl sprendimas atleisti ieškovę iš darbo yra abstraktus, nekonkretus ir jai nesuprantamas, dėl kokio pažeidimo ji buvo atleista iš darbo, kaip padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šios faktinės aplinkybės, nekonkreti, abstrakti atleidimo formuluotė patvirtina, kad ieškovė jokio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Faktinės bylos aplinkybės, pateiktos Darbo tvarkos taisyklės, Operatoriaus pareiginiai nuostatai patvirtina, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 20 d. siekdama išsiaiškinti, kokią detalę dėti ir kaip darbą padaryti gerai, laikėsi Taisyklių, taip pat laikėsi Operatoriaus pareiginių nuostatų. Taisyklių 7.4.13 punktas numato, kad darbuotojai kilusius klausimus, abejones, konfliktines situacijas privalo aptarti ir spręsti su įmonės vadovu arba su įmonės vadovo skirtu įgaliotu asmeniu, taisyklių 7.4.22 punktas numato, kad darbuotojas privalo atlikti savo darbą kompetentingai, stropiai ir rūpestingai, nesiimti darbo, kurio neišmano ar kuriam nepakanka kvalifikacijos, taisyklių 17.1.1, 17.1.11 punktai numato, kad darbo drausmės pažeidimai yra instrukcijų, standartų, būtinų procedūrų, reikalingų teisingam darbo atlikimui atitinkamose darbo vietose, nesilaikymas ar netinkamas laikymasis. Ieškovės, kaip operatorės, pareiginių nuostatų 2.1 punktas numato, kad ji yra pavaldi direktoriaus pavaduotojui, šiuo atveju S. K., nuostatų 14 punktas numato, kad jos pareigos yra tinkamai ir laiku atlikti įmonės vadovų užduotis ar pavedimus, nuostatų 15 punktas numato, kad ji privalo nedelsiant pranešti įmonės vadovui apie, jos nuomone, neteisėtas užduotis ar pavedimus, nuostatų 43 punktas numato, kad ji atsako už darbų kokybę.

15.3.                      Ieškovė siekdama darbą atlikti kokybiškai, iškilusius neaiškumus ir klausimus stengėsi išspręsti kreipdamasi į direktoriaus pavaduotoją, kaip numato Darbo tvarkos taisyklės, taip pat kaip numatyta Operatoriaus pareiginiuose nuostatuose. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybių, kad ieškovė siekdama darbą atlikti kokybiškai laikėsi Taisyklių ir Operatoriaus pareiginių nuostatų. Teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės direktorius teigė, kad sprendime dėl atleidimo iš darbo nurodydamas, kad ieškovė žemino darbuotojų kompetenciją, jis laikė tai, kad ieškovė dėl derinimo, kokią detalę dėti į gaminį, nesikreipė į kokybės kontrolierius, o kreipėsi į direktoriaus pavaduotoją, kuris pats nežinojo, kokią detalę dėti. Nei Darbo tvarkos taisyklėse, nei Operatoriaus pareiginiuose nuostatuose nėra nurodyta, kad iškilusius neaiškumus ieškovė turi spręsti su kokybės kontrolierėmis, o ne su direktoriaus pavaduotoju. Dėl iškilusių neaiškumų gamyboje kreipėsi, kaip numato Darbo tvarkos taisyklės ir Operatoriaus pareiginiai nuostatai, į direktoriaus pavaduotoją, todėl atsakovės direktorius nepagrįstai vertino ieškovės veiksmus kaip kitų darbuotojų kompetencijos žeminimą ir tai nurodė kaip atleidimo pagrindą.

15.4.                      Taigi pati atsakovė nesilaikė tvarkos, kurią buvo patvirtinusi vidaus lokaliniais teisės aktais. Byloje apklaustos liudytojos L. U. ir L. B. nurodė, kad jos jautėsi labai pažemintos ir jautė iš ieškovės nepagarbą, kadangi ji neklausė jų nurodymų, o iškilusius darbo klausimus sprendė su direktoriaus pavaduotoju. Pačios kontrolierės nežinojo, kokią detalę dėti. Akivaizdu, kad ieškovė tokiais veiksmais negalėjo pažeminti kontrolierių, nes ji elgėsi pagal atsakovės patvirtintas vidaus taisykles. Pirmosios instancijos teismas šališkai, remdamasis tik atsakovės paaiškinimais, konstatavo, kad ieškovė įmonės darbuotojų atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą. Teisme apklausti liudytojai S. K., L. U., L. B. nurodė, kad ieškovės psichologinis smurtas pasireiškė tuo, kad ji paprašiusi atsiprašyti, kadangi paaiškėjo, kad ieškovė elgėsi tinkamai suradusi klaidą. Ieškovės pasakymas, kad jos turi atsiprašyti, buvo retorinis prašymas, ji tai nurodžiusi ir teismo posėdžio metu. Iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ieškovė buvo atleista (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo DK 30 straipsnio pakeitimai, šio straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems smurtą ar priekabiavimą šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, suteikti: l) atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir (ar) kontrolės priemonių; 2) nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus; 3) organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje. DK 30 straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, šio kodekso nustatyta tvarka įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti.

15.5.                      Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė prieš darbuotojus nesmurtavo ir nepriekabiavo nei seksualiai, nei dėl jų lyties, taip pat jų atžvilgiu neatliko jokių diskriminacinio pobūdžio veiksmų, nepažeidė jų garbės ir orumo. Tačiau jeigu atsakovė buvo įsitikinusi, kad ieškovė tokius veiksmus atliko, tai ji turėjo įvykdyti reikalavimus, kuriuos numato nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigalioję DK 30 straipsnio pakeitimai. Pas atsakovę vidutinis darbuotojų skaičius įstatymo įsigaliojimo metu buvo daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, tai matosi iš atsakovės pateikto 2022 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“. Taigi atsakovė procedūras, numatytas DK 30 straipsnyje, atlikti privalėjo, tačiau to nepadarė. Ieškovė yra tik operatorė, jos darbo funkcijos yra gaminti detales ir, jeigu darbdavys nusprendė, kad jos elgesys nebuvo tinkamas, jis turėjo pareigą ją informuoti, vesti mokymus, o ne iš karto atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurio ji nepadarė. Atsakovė ieškovės kaltę, kad ji padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įrodinėjo liudytojų L. B., L. U., S. K. parodymais. Šie liudytojai tik nurodė, kad ieškovė tik prašiusi jos atsiprašyti ir žeminusi kontrolierių kompetenciją. Šiame skunde nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, lokaliniai teisės aktai patvirtina, kad ieškovė nei L. B., nei L. U. kompetencijos nekritikavo, nežemino jų garbės ir orumo, nevartojo psichologinio smurto, tuo labiau nepriekabiavo. Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu nurodė, kad lyg ir įmonei galėjo būti padaryta žala, kadangi įsižeidusios kokybės kontrolierės L. B. ir L. U. ketino išeiti iš darbo, tačiau jam pavyko jas atkalbėti, nes priešingu atveju, šioms darbuotojoms išėjus iš darbo, būtų sutrikusi įmonės veikla. Šios atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, kadangi į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad šios darbuotojos tikrai ketino išeiti iš darbo, nepateikti šių darbuotojų raštiški prašymai išeiti iš darbo, kurie būtų buvę užregistruoti darbdavio įmonėje. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad buvo grėsmė, kad darbas atsakovės įmonėje būtų buvęs sutrikdytas.

15.6.                      Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės darbinė veikla nebuvo sutrikdyta ir jokia žala jai negrėsė. Po 2022 m. spalio 18 d. ieškovei įteikto atsakovės 2022 m. spalio 3 d. reikalavimo pasiaiškinti dėl įvykio ir po dar vieno 2022 m. spalio 18 d. atsakovės įteikto reikalavimo pasiaiškinti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, ieškovei pateikus paaiškinimus ir nurodžius visas įvykio aplinkybes, atsakovė 2022 m. spalio 28 d. pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė ieškovei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir išmokėti trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Ieškovei nesutikus su išeitinės išmokos dydžiu, atsakovė nutarė ieškovę atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Atleidimo neteisėtumą patvirtina ir tai, kad buvo pateikti dokumentai, neatitinkantys tikrovės, t. y. 2022 m. spalio 3 d. reikalavime pasiaiškinti nurodyta, kad buvo pateiktas darbo tarybos skundas dėl ieškovės elgesio. Ieškovei paprašius pateikti darbo tarybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas ieškovės padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, jai buvo atsakyta raštu, kad jokio darbo tarybos posėdžio nebuvo. DK 165 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis. DK 166 straipsnio l dalis numato, kad darbdaviui ar kitoms socialinės partnerystės šalims draudžiama daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams ar kitaip kištis į darbuotojų atstovų veiklą. DK 173 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Vadinasi, siekiant ieškovę atleisti iš darbo fiktyviai buvo surašytas darbo tarybos skundas, nors jokio posėdžio nebuvo ir darbo taryba susirinkusi nebuvo. Skundą be darbo tarybos narių pasirašė ir darbdavio atstovas S. K., nors DK 165–167 straipsniai numato darbuotojų atstovų nepriklausomumą ir nešališkumą, draudimą daryti įtaką darbuotojų atstovų sprendimams.

15.7.                      Jeigu darbo taryboje dalyvavo darbdavio atstovas, buvo pažeisti DK 165–166 straipsnių reikalavimai. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovę buvo siekiama atleisti iš darbo bet kokiu būdu. Ieškovė pas atsakovę dirba nuo (duomenys neskelbtini), darbo funkcijas atlieka gerai. Jokių drausminių nuobaudų iki šiol nėra turėjusi, tai patvirtino ir pats atsakovės direktorius. Ieškovės darbo našumas dažniausiai viršija l 00 procentų. Tai matosi iš pridedamų atliktų darbų sąrašo. Ieškovei, kaip gerai dirbančiai operatorei, netgi buvo pavesta apmokyti naujai priimtus darbuotojus ir atsakovė už tai mokėjo priedą. Tai matosi iš pateiktos 2022 m. lapkričio 21 d. pažymos apie ieškovės darbo užmokestį. Ji šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė, atsakovas įmonėje nebuvo tinkamai parengęs pareiginių nuostatų, atsakovas nevedė jokių mokymų, neatliko jokių informavimo ir konsultavimo procedūrų, jeigu manė, kad ji priekabiavo, vartojo psichologinį smurtą ar kitaip pažeidė darbuotojų garbę ir orumą. (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikintas ne tik dėl to, kad jis yra neteisėtas, nes ieškovė nepadarė jokio šiurkštaus darbo pažeidimo, tačiau yra praleistas vieno mėnesio senaties terminas, numatytas DK 58 straipsnio 6 dalyje.

15.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pažeidimo paaiškėjimo diena laikytina 2022 m. spalio 28 d., kai atsakovas ieškovei pateikė pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nėra pažeidimo paaiškėjimo diena. Dėl ieškovės tariamo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo skundą direktorius gavo 2022m. rugsėjo 26 d. Taigi apie tariamą ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą atsakovės direktorius žinojo jau nuo 2022 m. rugsėjo 27 d., kadangi 2022 m. spalio 3 d. reikalavime pasiaiškinti jis konstatuoja, kad ieškovė yra padariusi darbo drausmės pažeidimą. Todėl sprendimas dėl ieškovės atleidimo turėjo būti priimtas iki 2022 m. spalio 26 d. Kadangi ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) 2 dienas buvo mokamose atostogose, spalio mėnesį 11 dienų turėjo nedarbingumą, l dieną turėjo mokamas atostogas, o lapkričio mėnesį, t. y. lapkričio 3 d. ir 9 d., buvo mokamose atostogose, todėl 16 dienų, kai ieškovė nebuvo darbe rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, vieno mėnesio atleidimo terminas prasitęsė ir baigėsi lapkričio 11 d., o ieškovė buvo atleista (duomenys neskelbtini). Todėl yra praleistas vieno mėnesio atleidimo terminas. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, pateiktų dokumentų, atsakovė ieškovę bet kokiu būdu stengėsi atleisti iš darbo, pradžioje pradėjo procedūrą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, vėliau siūlė iš darbo išeiti šalių susitarimu, tačiau ieškovei nesutikus su siūlomu kompensacijos dydžiu, vis tiek atleido pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kaip padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Kiti atsakovės veiksmai ieškovei būnant darbo vietoje, pavyzdžiui, liepimas surinkti kitų darbuotojų paliktas obuolio nuograužas, nors ji pagal pareigas yra operatorė, o ne valytoja, taip pat 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovę atsakovės direktorius be jokio pagrindo nušalino nuo operatorės darbo ir liepė eiti atlikti formuotojos darbo, nors ji buvo priimta į operatorės pareigas. Nušalinimas nuo operatorės darbo nebuvo įformintas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė prašo negrąžinti į ankstesnį darbą ir priteisti jai kompensaciją. UAB „EPH Elektronik“ ji dirba nepertraukiamai nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo stažas šioje įmonėje yra 16 metų.

15.9.                      Dėl neteisėto atleidimo ieškovei buvo padaryta ir neturtinė žala. Būnant atleistai pagal minėtą straipsnį susirasti kitą darbą iš esmės neįmanoma. Atleistam darbuotojui pagal DK 58 straipsnį užimtumo tarnyboje nemokama nedarbingumo pašalpa 3 mėnesius. Ieškovė liko be pajamų šaltinio. Tokia situacija labai pablogino jos sveikatos būklę. Ieškovė išgyvena didelį stresą, nerimą dėl ateities, kadangi nežino, kaip reikės gyventi neturint darbo ir pajamų šaltinio. Ieškovė yra neįgali, yra nustatytas 50 procentų darbingumas. Ieškovės sutuoktinis taip pat yra neįgalus, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, todėl jis nedirba.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „EPH Elektronik“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1451-351/2023 palikti nepakeistą; priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.                      Ieškovės apeliacinis skundas didele dalimi grindžiamas ne skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas patvirtinančiais argumentais, o tų pačių teiginių, kurie buvo išdėstyti apeliantės ieškinyje / išsakyti pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, pakartojimu. Nors tokio pobūdžio bylose (t. y. teisminiuose ginčuose, į kurių nagrinėjimo dalyką patenka darbo pareigų pažeidimai, pasireiškę būtent žodine forma išreikštu psichologiniu smurtu / neetišku elgesiu kitų darbuotojų atžvilgiu) liudytojų parodymai dėl savaime suprantamų priežasčių (tokių pažeidimų užfiksavimo būdo) tampa vienomis esminių / svarbiausių įrodinėjimo priemonių, vis dėlto, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pastarąjį sprendimą / jo išvadas grindė ne tik kaip liudytojų byloje apklaustų asmenų parodymais, bet ir visa kita bylos medžiaga (šalių (įskaitant pačią ieškovę) paaiškinimais, rašytiniais dokumentais (be viso kito, darbuotojos rašytiniu paaiškinimu dėl galbūt padaryto darbo pareigų pažeidimo ir kt.), t. y. įrodymų visetu.

16.2.                      Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog kaip liudytojai byloje apklausti asmenys yra įmonės darbuotojai, jų parodymų objektyvumo niekaip nepaneigia, kadangi: kiekvienas liudytojas parodymus teisme duoda, prisiekęs ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (CPK 191 straipsnis); skirtingai nei ieškovės paaiškinimai (dėl kurių nenuoseklumo bei prieštaringumo išsamiai pasisakyta atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje), teismo apklaustų liudytojų parodymai buvo išsamūs, nuoseklūs bei neprieštaringi. Tokie parodymai laikytini patikimu informacijos šaltiniu, kuriuo (kartu su kita bylos medžiaga) pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi, priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantės atlikto darbo pareigų pažeidimo tyrimo metu apeliantei buvo įteiktas ne tik reikalavimas pasiaiškinti, bet ir kita darbdavio turėta medžiaga (sudaryta galimybė susipažinti su darbuotojų 2022 m. rugsėjo 26 d. skundu dėl netinkamo / neetiško ieškovės elgesio). Atsižvelgiant į tai, kad: atliekant paminėtą tyrimą, ieškovė jokios papildomos informacijos (susijusios su tirtu pažeidimu) iš atsakovės nereikalavo; vykdydama atsakovės nurodymą, apeliantė pateikė rašytinį paaiškinimą, jame išdėstydama savo poziciją 2022 m. rugsėjo 21 d. – 22 d. įvykių atžvilgiu, pripažintina, jog, skirtingai nei interpretuojama apeliaciniame skunde, atsakovės tirtas / darbo santykių nutraukimą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu lėmęs pažeidimas darbdavio dokumentuose buvo įvardytas aiškiai bei suprantamai.

16.3.                      Tokioms vertybėms, kaip asmens garbė ir orumas, teisė nepatirti psichologinio smurto ir kt., atsakovė teikė ir tebeteikia ypatingą reikšmę. Apeliantė 2022 m. rugsėjo 21 d. – 22 d. įmonėje (savo darbo vietoje) sukėlė konfliktinę situaciją – nesilaikė kokybės kontrolierių nurodymų, t. y. tiek su kokybės kontrolierėmis, tiek su gamybos vadovu bendravo nepagarbiai (pašaipiai, žeminamai, pakeltu tonu), užuot išspręsdama savo pobūdžiu nesudėtingą įmonėje įprastą klausimą dalykiškai. Ieškovė nepagarbiu tonu ėmė reikalauti kolegų atsiprašymo. Toks apeliantės elgesys stipriai paveikė nuo jo nukentėjusias darbuotojas (kokybės kontrolieres L. U. bei L. B.), būdamos paveiktos pastarojo elgesio, paminėtos darbuotojos netgi išreiškė pageidavimą nutraukti darbo santykius su atsakove (šių padarinių (nurodytų kokybės kontrolierių išėjimo iš darbo) pavyko išvengti išimtinai pačios atsakovės (jos atstovų) pastangomis (darbuotojas perkalbėjus likti dirbti bendrovėje)). Kaip matyti iš anksčiau įvardytų aplinkybių, apeliantė iš darbo buvo atleista už nepagarbų / žeminamą, etikos reikalavimams prieštaraujantį (psichologinio smurto sampratą visiškai atitinkantį) elgesį, kuris savo esme kvalifikuotinas ne bet kokiu, o būtent šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojama ieškovei priskirtų darbo funkcijų atlikimo kokybė (apeliantei atkreipiant dėmesį į tai, jog susiklosčiusioje ginčo situacijoje ji neva siekė kokybiškai atlikti savo darbo pareigas) nebuvo darbo sutarties nutraukimo priežastimi, t. y. su tuo susiję ieškovės samprotavimai jos atleidimo iš darbo (su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų) teisėtumo niekaip nepaneigia.

16.4.                      Atsakovės kokybės kontrolierės (L. U. ir L. B.), duodamos parodymus pirmosios instancijos teismui, labai aiškiai nurodė, jog ieškovė, sužinojusi, kad jos pozicija apeliaciniame skunde minimu gamybiniu klausimu yra teisinga, L. B. pradėjo žeminti ir menkinti kitų darbuotojų akivaizdoje, isteriškai juokėsi, pakeltu tonu reikalavo jos atsiprašyti, pradėjo šaukti ant L. U., ją įžeidinėti, kišo prie veido dokumentaciją, reikalaudama jos atsirašyti. Toks ieškovės elgesys jokiam retoriniam prašymui (kaip apeliantė aptariamą savo elgesį įvardija apeliaciniame skunde) negali būti prilyginamas. Pats faktas, kad ieškovė tarp bendradarbių iškilusiu gamybiniu klausimu išreiškė teisingą poziciją (netgi tuo atveju, jeigu kolegos dėl to paties klausimo ir būtų klydę), apeliantei teisės nepagarbiai elgtis su kitais įmonės darbuotojais (juos žeminti, įžeidinėti ir kt.) jokiais būdais nesuteikė. Teigdama, jog, remiantis 2022 m. gruodžio 19 d. duomenimis, pas atsakovę iš viso dirbo 51 darbuotojas ir tai neva sudaro pagrindą atsakovės atžvilgiu taikyti nuo 2022 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusias DK 30 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, ieškovė sąmoningai iškraipo su tuo susijusius faktus ir teisinį reglamentavimą. DK 30 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pastarosios teisės normos reikalavimai yra taikytini darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius sudaro daugiau kaip penkiasdešimt. Vadovaujantis DK 22 straipsnio 4 dalimi, vidutinio darbdavio darbuotojų skaičiaus nustatymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-280 patvirtintų Vidutinio darbdavio ir darbovietės darbuotojų skaičiaus nustatymo taisyklių 4 punkte numatyta, jog vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius nustatomas sudedant visų su darbdaviu galiojančiais darbo santykiais susijusių darbuotojų, nepertraukiamai dirbančių darbdavio įmonėje ilgiau kaip tris mėnesius, einančius prieš vidutinio darbdavio darbuotojų skaičiaus nustatymo dieną, skaičių. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, yra akivaizdu, jog apeliaciniame skunde minimas atsakovės darbuotojų skaičius, egzistavęs 2022 m. gruodžio 19 d., vidutinio darbdavio darbuotojų skaičiaus (kaip jis apibrėžiamas pagal DK 22 straipsnio nuostatas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas taisykles) neatspindi. Kaip buvo pabrėžta atsakovės atstovo pastarasis, t. y. vidutinis, atsakovės darbuotojų skaičius ginčo laikotarpiu penkiasdešimties nesiekė.

16.5.                      Skirtingai nei interpretuojama apeliaciniame skunde, bendrovės pasiūlymas apeliantei nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnis), išmokant ieškovei išeitinę išmoką, pagrindžia ne atsakovės siekį bet kokiu būdu atleisti apeliantę iš darbo / neigiamą atsakovės nusistatymą ieškovės atžvilgiu, bet visiškai priešingai, įmonės mėginimą susiklosčiusią situaciją išspręsti geranoriškai. Pastarąjį Bendrovės sprendimą lėmė tokios objektyvios priežastys, kaip ilgametis (šešiolika metų trukęs) ieškovės darbas įmonėje, jos vyro liga ir kt. Vis dėlto užuot pasinaudojusi Darbdavio geranoriškumu, ieškovė pareikalavo iš atsakovės piniginės kompensacijos, siekiančios jos dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydį sumokėjimo, įvardydama tai kaip sąlygą Darbo sutarčiai pagal DK 54 straipsnį nutraukti. 2022 m. rugsėjo 26 d. Darbdavio gautas dokumentas reikalavime pasiaiškinti per klaidą buvo įvardytas darbo tarybos skundu. Minimą klaidą lėmė tai, kad aptariamą dokumentą pasirašė ir dvi darbo tarybos narės / darbuotojų atstovės (V. M. ir R. A.). Atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę apeliantės teiginiai neatitinka tikrovės. Nors ieškovė, skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, akcentuoja gerą savo darbo našumą bei kokybišką darbinių funkcijų atlikimą darbo santykių galiojimo metu, vis dėlto šie santykiai buvo nutraukti dėl su pastarosiomis aplinkybėmis (darbo našumu, kokybe ir pan.) visiškai nesusijusių priežasčių.

16.6.                      Pirmosios instancijos teismui teikti parodymai patvirtina faktą, jog ieškovės savo veiksmais darbo aplinkoje ir anksčiau kėlė konfliktines situacijas darbe. Ieškovė dėl to ne kartą buvo įspėta žodžiu. Vis dėlto, kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 21 d. – 22 d. įvykių, apeliantė į pastaruosius įspėjimus tinkamai nesureagavo ir savo elgesio nepakeitė. Atsakovė, gavusi darbuotojų 2022 m. rugsėjo 26 d. skundą, nedelsdama ėmėsi veiksmų 2022 m. rugsėjo 21 d. – 22 d. įvykių aplinkybėms ištirti. Tik po pastarojo tyrimo, pasibaigusio 2022 m. spalio 26 d., atlikimo atsakovės turėta informacija nebekėlė pagrįstų abejonių dėl ieškovės atlikto darbo pareigų pažeidimo. Taigi būtent aptariamas momentas yra laikomas pažeidimo paaiškėjimo darbdaviui momentu, nuo kurio ir pradedamas skaičiuoti DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas.

16.7.                      Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu neatliko. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2014). Jokių pastarosios taisyklės išimčių darbo teisinių santykių atžvilgiu nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato. Apeliantės dėstomi teiginiai apie ieškovės dėl atleidimo iš darbo neva pablogėjusią sveikatos būklę ir kt. byloje nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą nuspręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal apeliantės S. B. ir atsakovės „EPH Elektronik“ (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis) (t. 1, b. l. 45) ieškovė buvo priimta dirbti operatore. Atsakovė įsipareigojo mokėti apeliantei 800,00 Lt per mėnesį, o pagal (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimą – 1 162,00 Eur (t. 1, b. l. 48). Nustatytos darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 5 darbo dienų savaitė.

20.       Atsakovės direktorius 2022 m. rugsėjo 26 d. gavo darbuotojų S. K., L. U., R. A., V. M. ir L. B. skundą dėl apeliantės įžeidžiamo ir neetiško elgesio darbo metu darbuotojų atžvilgiu (t. 1, b. l. 26). Atsakovės direktorius 2022 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pareikalavo ieškovės pasiaiškinti raštu dėl gauto darbuotojų skundo jos atžvilgiu (t. 1, b. l. 19). Kartu su minėtu įsakymu            2022 m. spalio 3 d. ieškovei surašytas reikalavimas pasiaiškinti raštu iki 2022 m. spalio 7 d. dėl neetiško elgesio darbo metu su kokybės kontrolierėmis L. U., L. B. ir direktoriaus pavaduotoju S. K. 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis. Ieškovei 2022 m. spalio 3 d. reikalavimas pasiaiškinti pasirašytinai įteiktas 2022 m. spalio 18 d (t. 1, b. l. 20). Atsakovės direktorius 2022 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė terminą dėl ieškovės pasiaiškinimo raštu pateikimo iki 2022 m. spalio 24 d., kadangi ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21). Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. atsakovės direktoriui pateikė atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti, kuriame neigia padariusi kokį nors darbo pareigų pažeidimą ir teigia, kad neturėjo galimybės susipažinti su Darbo tarybos posėdyje priimtu sprendimu (t. 1, b. l. 22). Atsakovės direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovei įteikta 2022 m. rugsėjo 26 d. skundo kopija (t. 1, b. l. 23). Atsakovės direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė paprašyta patikslinti savo 2022 m. spalio 21 d. pasiaiškinimą ir pateikti jį iš naujo (t. 1, b. l. 24). Ta pačia data gautas ieškovės rašytinis pasiaiškinimas dėl 22022 m. rugsėjo 21–22 dienomis įvykusio konflikto darbe. Minėtame rašytiniame pasiaiškinime ieškovė neigia, kad ji sukėlė konfliktą darbe 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis (t. 1, b. l. 25). 2022 m. spalio 26 d. atsakovės darbuotojai S. K., L. U. ir L. B. atsakovės direktoriui pateikė paaiškinimus dėl įvykusio konflikto su operatore S. B. (t. 1, b. l. 27, 28, 29).

21.       Atsakovės direktorius 2022 m. spalio 28 d. ieškovei pateikė pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti šalių sudarytą Darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu) sumokant ieškovei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (t. 1, b. l. 30). Ieškovė 2022 m. lapkričio 8 d. atsakovei pateikė pasiūlymą Dėl 2022 m. spalio 28 d. pasiūlymo nutraukti Darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir nurodė, kad su atsakovės 2022 m. spalio 28 d. pateiktu pasiūlymu nutraukti šalių sudarytą Darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu ji nesutinka. Tačiau ieškovė sutiktų Darbo sutartį nutraukti pagal minėto straipsnio nuostatą, jeigu atsakovė ieškovei sumokėtų dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pasiūlyme ieškovė akcentavo, jog nėra padariusi darbo tvarkos pažeidimo, įvardyto DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte (t. 1, b. l. 31).

22.       UAB „EPH Elektronik“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovę už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleido iš užimamų pareigų nuo (duomenys neskelbtini), pripažinus, kad ieškovė dėl savo konfliktinio būdo ir išreikštos nepagarbos tiek įmonės darbuotojams, tiek administracijai nebegali toliau dirbti įmonėje, įmonei neturint galimybės pasiūlyti kitos darbo vietos joje. Atsakovė su ieškove nutraukė Darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą (t. 1, b. l. 9).

23.       Ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – DGK) Klaipėdos darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos ir neturtinės žalos priteisimo. DGK Klaipėdos darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 19 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-108-23359/2022 (toliau – Sprendimas) ieškovės prašymą atsakovei dėl visų pareikštų reikalavimų atmetė (t. 1, b. l. 10).

Dėl darbuotojo atleidimo pagrindo  

24.       Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos. Šios normos gali būti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Šalims nesutariant dėl šių sąlygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti šias sąlygas tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021).

25.       Atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleido ieškovę iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatavus DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytas aplinkybes. Sprendime nurodoma, kad ieškovė pažeidė įmonės 2010 m. rugsėjo 10 d. Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įsakymu Nr. 84/16S (t. 1, b. l. 56), reikalavimus, nesilaikė atsakovės direktoriaus 2009 m. vasario 25 d. patvirtintų Operatoriaus pareiginių nuostatų (t. 1, b. l. 51) reikalavimų, įžeidžiamai, neetiškai elgėsi ir vartojo psichologinį smurtą prieš įmonės darbuotojus, taip pat žemino jų kompetenciją ir kritikavo juos kitų darbuotojų akivaizdoje.

27.       Grįsdama teiginius dėl ieškovės padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis bendrovėje (savo darbo vietoje) sukėlė konfliktinę situaciją – nesilaikė kokybės kontrolierių nurodymų. Tiek su kokybės kontrolierėmis, tiek su direktoriaus pavaduotoju bendravo nepagarbiai (pašaipiai, žeminamai, pakeltu tonu). Užuot išspręsdama savo pobūdžiu nesudėtingą įmonėje darbo metu iškilusį įprastą klausimą dalykiškai, nepagarbiu tonu ėmė reikalauti kolegų atsiprašymo (vieną iš darbuotojų pažemindama bendradarbių akivaizdoje, kišdama dokumentus į veidą). Tokiu savo elgesiu ieškovė pažeidė atsakovės Taisyklių 17.2 punkto 17.2.11 papunktį (kiti nusižengimai, kai šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka), 7.7.1 punktą (pagarbos žmogui bei įmonei principas) ir 7. 8.12 punkto nuostatas (draudžiama kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovais), pažeidė Operatoriaus pareiginių nuostatų 18 punktą (laikytis etikos reikalavimų).

28.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atleista iš darbo dėl savo elgesio, dėl sukeltos konfliktinės situacijos darbo metu, dėl reiškiamos nepagarbos, išreiškiamo paniekinamo požiūrio kitų darbuotojų atžvilgiu, tai laikytina psichologiniu smurtu, garbės ir orumo pažeidimu kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo realios, pakankamos priežastys darbo sutarties nutraukimui pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, esant DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytam pagrindui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog ji turėjo reikšmingą priežastį atleisti darbuotoją (ieškovę) iš darbo ir ši priežastis buvo pagrįsta. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde argumentuoja, kad teismo padarytos išvados yra vienašališkos, remiantis tik atsakovės direktoriaus paaiškinimais, taip pat atsakovei pavaldžių ir nuo atsakovės priklausomų darbuotojų L. B., L. U., S. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino kilusio darbinio konflikto esmės, nevertino faktinių aplinkybių, kad ieškovė neturėjo tikslo nei smurtauti, nei priekabiauti ar atlikti kokius nors diskriminacinio pobūdžio veiksmus, kurie numatyti DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte, todėl nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

29.       Taigi byloje kilo ginčas dėl ieškovės atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinti ieškinį, nurodydama, kad ji nepadarė pažeidimo, nurodyto DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte, t. y. nepriekabiavo ir nesmurtavo nei psichologiškai, nei fiziškai prieš kitus darbuotojus, nepriekabiavo seksualiai prie jų, neatliko jokių diskriminacinio pobūdžio veiksmų, nepažeidė kitų darbuotojų ar kitų asmenų garbės ir orumo. Be to, atsakovė praleido vieno mėnesio atleidimo terminą, numatytą Darbo kodekso 58 straipsnio 6 dalyje.

30.       Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

31.       Nagrinėjamu atveju neteisėti ieškovės veiksmai, atsakovės prilyginti šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui, buvo siejami su tuo, kad ieškovė, atlikdama bendrovės, užsiimančios elektronikos įrangos surinkimu / gamyba, operatorės darbo funkcijas, 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis darbo pareigų vykdymo metu privalėjo vadovautis tiek savo pareiginiais nuostatais, tiek atsakovės Darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau to nedarė. Atsakovės teigimu, ieškovė 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis paaiškėjus, kad ji dėl gamybos proceso buvo teisi, darbo metu įžeidinėjo kokybės kontrolieres L. B., L. U., žemindama kitų darbuotojų akivaizdoje, reikalavo jos atsiprašyti, įskaitant direktoriaus pavaduotoją S. K.. Konfliktas kilo bandomojo gaminio gamybos procese, kai, anot ieškovės, neatitiko gaminiui gaminti įmonėje parašyta programa, taip pat buvo klaidų dokumentacijoje, gautoje iš Vokietijos.

32.       Pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. posėdžio metu atsakovės darbuotojas direktoriaus pavaduotojas S. K. paaiškindamas apie 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis darbo metu įvykusį konfliktą nurodė, kad ieškovė su juo elgėsi nepagarbiai (teismo posėdžio garso įrašas 1.42.15). Kontrolierė L. U. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovė 2022 m. rugsėjo 21 d. ant jos šaukė (teismo posėdžio garso įrašas 2.11.30), o 2022 m. rugsėjo 22 d. ieškovė rėkdama ir kišdama dokumentus į veidą reikalavo jos atsiprašyti (teismo posėdžio garso įrašas 2.14.10). Atsakovės darbuotoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė konflikto metu šaukė ir isteriškai juokėsi (teismo posėdžio garso įrašas 2.30.40; 2.32.40). Minėta darbuotoja taip pat teigė, kad tuo metu, kai ieškovė atėjo su dokumentais, jos veidas buvo perbalęs (teismo posėdžio garso įrašas 2.33.20), ji įsiutusi rėkavo ir reikalavo jos atsiprašyti (2.34.00). Atsakovės direktoriaus pavaduotojo S. K. teigimu, jis matė, kaip ieškovė nepagarbiai bendravo su kontrolierėmis ir tai matėsi ieškovės veide (teismo posėdžio garso įrašas 1.47.00). Atsakovės direktoriaus teigimu, įvykusio konflikto metu jo įmonėje nebuvo. Tačiau jis apie įvykį kalbėjęs su kontrolierėmis telefonu, kurios teigė, kad nebežino, ką toliau daryti, jos nebegali dirbti tokiomis darbo sąlygomis (teismo posėdžio garso įrašas 52.53). Atsakovės direktorius taip pat nurodė, kad pokalbio su L. U. metu ji jam papasakojo, kad ieškovė ant jos rėkė ir liepė jos atsiprašyti (teismo posėdžio garso įrašas 53.29). L. B. pokalbio su atsakovės direktoriumi metu jam teigė, kad nebemato toliau jokios išeities, ji jaučia didelį stresą (teismo posėdžio garso įrašas 53.35). Atsakovės direktorius teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad ieškovei yra pasakęs ne vieną žodinį įspėjimą dėl netinkamo jos elgesio įmonės darbuotojų atžvilgiu (54.46). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė priešingai, t. y. tai, kad ji buvo nepagrįstai apkaltinta kontrolierės L. U., jog ieškovė atjungė gaminio komponentą (teismo posėdžio garso įrašas 8.26). Be to, savo kaltę dėl 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis įvykusio konflikto neigė. Taigi atsižvelgdama į pirmiau aptartas byloje nustatytas faktines aplinkybes, dėl atsakovės įmonėje 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis įvykusio konflikto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašą ir remdamasi atsakovės darbuotojų nuosekliais paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, daro išvadą, jog šiuo nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad būtent ieškovė besiaiškindama 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis bandomojo gaminio gamybos procesą, kadangi buvo nustačiusi klaidų dokumentacijoje, sukėlė konfliktą darbo metu. Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl įvykusio konflikto direktoriaus pavaduotojas jai pasakė, kad gavo informaciją iš Vokietijos ir paaiškėjo, kad tą detalę, kurią jis buvo nurodęs dėti, po to, kad tą komponentą atjungti, buvo visai ne ta, reikėjo dėti kitą. Pavaduotojas S. K. paaiškino, kad ieškovė negalėjo žinoti kokia versija teisinga, nes tą galėjo žinoti tik gamintojas, kuris vėliau ir pateikė patikslintus duomenis. Ne ieškovės kompetencijoje spręsti inžinierinius klausimus, be, to ieškovei duoti nurodymai nesutrukdė ieškovei tęsti darbo, iškilusį klausimą dėl netikslios dokumentacijos, komponento buvo galima išspręsti vėliau, nestabdant gamybos, tą trūkstamą komponentą buvo galima įdėti rankiniu būdu vėliau, ieškovė privalėjo tęsti darbą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu iš atsakovės, liudytojų paaiškinimų, yra pagrindo išvadai, kad nors, kaip vėliau paaiškėjo, ieškovė buvo teisi, tačiau tai nebuvo susiję su ieškovės kompetencija ir kitų asmenų nekompetencija. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su atsakove, kuri nurodė, kad šioje situacijoje ieškovė privalėjo užtikrinti nenutrūkstamą gamybą, ir jos keliamam klausimui nebuvo reikalinga skirti tiek daug dėmesio ir laiko. Kuomet ieškovei paaiškėjo, kad ji buvo teisi, jos siekis tai akcentuoti konkrečiais minėtais veiksmais, elgesys kitų darbuotojų atžvilgiu pagrįstai įvertintas kaip nepriimtinas, žeminantis kitus darbuotojus ir kt., t.y, pagrįstai vertintinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas.

33.       Konkretus apeliantės elgesys sukėlė neigiamus padarinius. Liudytojai nurodė, kad su ieškove nekartą dėl jos elgesio buvo kilę konfliktų, nors liudytojų vertinimu jie taikstėsi su ieškovės elgesiu, tačiau dėl pastarojo jos elgesio manė, kad taip toliau tęstis nebegali. Nors ieškovė nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad kontrolierės ketino išeiti iš darbo, tačiau apeliacinės instancijos teismui įvertinus susiklosčiusią situaciją yra pakankamas pagrindas vertinti, kad pati ieškovė inicijavo konfliktinę situaciją, nors tokiam ieškovės elgesiui nebuvo jokio pagrindo. Jos netinkamas elgesys įtakojo neigiamą darbuotojų reakciją, nusiteikimą išeiti iš darbo, nes kontrolierės nurodė, kad tokioje aplinkoje jos darbo nebegali tęsti. Šias aplinkybes patvirtino atsakovės darbuotojai apklausti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. posėdžio metu. Atsakovės direktoriaus pavaduotojas teigė, kad L. U. atbėgo apsiverkusi, norėjo išeiti iš darbo, dėl pastovaus žeminimo iš ieškovės pusės ir  vartojamo psichologinio smurto (teismo posėdžio garso įrašas 1.48.00). Kontrolierė L. U. teigė, kad ji tiesiog dirbo savo darbą, kodėl taip turi būti (teismo posėdžio garso įrašas 2.14.10). Atsakovės darbuotoja L. B. teigė, kad ji išsigando, jai buvo stresas, todėl ji parašė prašymą išeiti iš darbo (teismo posėdžio garso įrašas 2.34.40). Teismo posėdžio metu ieškovė liudytojų paaiškinimų neneigė, taigi ir nustatytų faktinių aplinkybių nepaneigė. Šiuo atveju įvertinusi atsakovės, liudytojų apibūdinamą ieškovės elgesį teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės elgesys (jos veiksmai reikalaujant atsiprašyti, šaukimas, pakeltas balso tonas, isteriškas juokas, nepagarbus, žeminantis darbuotoją, prie kitų darbuotojų elgesys) sukėlė atsakovės darbuotojams stresą, neigiamas emocijas ir įtampą darbo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks ieškovės elgesys buvo neleistinas, nesuderinamas su atsakovės Taisyklių 7.7.1 punkte (pagarbos žmogui bei įmonei principas) ir Operatoriaus pareiginių nuostatų 18 punkte (laikytis etikos reikalavimų) įtvirtintomis nuostatomis, nepaisant to, kad ji prieš tai dėl gamybos proceso ir buvo teisi. 

34.       DK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: 1) neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; 2) pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas; 3) atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas; 4) priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje; 5) tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; 6) darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika; 7) kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Taigi aplinkybių, kas yra laikoma šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sąrašas nėra baigtinis ir gali būti išplėstas darbdavio vidaus dokumentuose (pavyzdžiui, darbo tvarkos taisyklėse ir pan.).

35.       Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovės Darbo tvarkos taisyklėse (7.7.1 punkte) yra įtvirtintas pagarbos žmogui bei įmonei principas, 7.8.12 punkte nurodoma, kad draudžiama kelti konfliktines situacijas, skatinti nepasitikėjimą bendradarbiais ir įmonės vadovais, 7.1.1 punkte numatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės, 17.2.11 papunktyje nurodyta, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra ir tuomet, kai pažeidžiama darbo tvarka. Be to, Operatoriaus pareiginių nuostatų 18 punkte numatyta darbuotojo pareiga laikytis etikos reikalavimų. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad apeliantė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu, t. y. tiek ieškinyje, tiek vykusių teismo posėdžių metu, neigė savo kaltę dėl 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis įvykusio konflikto, tą patvirtino ir atsakovės direktorius (pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. posėdžio garso įrašas 45.25). Priešingai, apeliantės vertinimu, ji elgėsi tinkamai, kadangi nustačiusi klaidas gaminio gamybos procese ji niekaip negalėjo pažeisti Operatoriaus pareiginių nuostatų, kadangi tinkamai jais vadovavosi ir savo kaip operatorės darbą atliko gerai, tą patį ieškovė nurodo ir grįsdama pateiktą apeliacinį skundą. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo dėl ieškovės, kaip operatorės, darbo pareigų netinkamo vykdymo nėra. Be to tai, kad ieškovė visus šešiolika darbo metų, dirbdama operatorės darbą, jį atliko gerai ir dėl netinkamai atliekamų operatorės pareigų jokių nuobaudų ar raštiškų įspėjimų neturėjo, patvirtino ir atsakovės direktorius pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas 42.57). Taigi šiuo atveju nekvestionuojamas klausimas dėl netinkamo operatorės pareigų vykdymo, t.y, nevertinama ar ieškovė tinkamai ar netinkamai atliko savo darbo funkcijas, šiuo atveju vertinama situacija dėl įvykusio konflikto 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis, kurį iniciavo pati ieškovė, ar ieškovė iš esmės elgėsi teisėtai reikšdama tokias savo emocijas (rėkimas viešai, darbo aplinkoje stebint kitiems darbuotojams, reiškiamas nepasitenkinimas kokybės kontrolierės darbu, rodoma nepagarba) kitiems atsakovės darbuotojams, ar šiai konfliktinei situacijai turėjo įtakos pačių darbuotojų elgesys ir pan.  

36.       Taigi atsižvelgdama į tai, kas pirmiau aptarta, šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis esant neatitikimams bandomojo gaminio gamybos procese, kurių klausimą iškėlė ieškovė, vėliau ji dėl šių aplinkybių pati savo netinkamu, neetišku elgesiu tarp darbuotojų sukėlė konfliktą. Tokio pobūdžio techniniai klausimai, atsakovės teigimu, kaip gaminio gamybos procese įvairūs neatitikimai yra atsakovės įmonės kasdieniai procesai, kuriuos įmonės darbuotojai sprendžia nuolatos. Šiuo atveju ieškovė užuot sprendusi gaminio gamybos neatitikimus normaliomis aplinkybėmis sukėlė konfliktą tarp jos ir darbuotojų L. B. bei L. U., direktoriaus pavaduotojo S. K., stebint kitiems darbuotojams. Ieškovė tokiu savo elgesiu atsakovei sukėlė neigiamus padarinius, t. y. atsakovės darbuotojos nebegalėjo 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis tęsti darbo, be to ketino visam laikui išeiti iš darbo. Ieškovė dėl netinkamo savo elgesio buvo ne kartą atsakovės direktoriaus įspėta žodžiu (pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 31 d. posėdžio garso įrašas 54.46) ir šių paminėtų aplinkybių ieškovė nepaneigė, teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis įvykusio konflikto metu buvo peržengta riba, kai ieškovės elgesio atsakovė toliau toleruoti nebegalėjo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį bei ieškovės apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra įrodytas (CPK 185 straipsnis). Ieškovė pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 7.7.1; 7.8.12; 7.1.1 punktus, Taisyklių 17.2.11 papunktį ir Operatoriaus pareiginių nuostatų 18 punktą, dėl to pagrįstai buvo atleista iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu už DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą (dėl ieškovės vartojamo psichologinio smurto kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje).

37.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

38.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

39.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

40.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020). 

41.       Atmestini ieškovės argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra vienašališkos, remiantis tik atsakovės direktoriaus paaiškinimais, taip pat atsakovei pavaldžių ir nuo atsakovės priklausomų darbuotojų L. B., L. U., S. K. parodymais. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovės darbuotojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, įvertinęs byloje esančius rašytinius paaiškinimus, įvertinęs ir pačios ieškovės poziciją, jos pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Kaip minėta, kad atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą, atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovei teko ir priežasties, kuria ji grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga. Atsakovė ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumą įrodinėjo ne tik į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir atsakovės darbuotojų parodymais. Todėl ieškovės pirmiau paminėti apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė vienašališkas išvadas besiremdamas atsakovės darbuotojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atitinkamas išvadas padarė įvertinęs ir pačios ieškovės elgesį, jos paaiškinimus dėl kilusio konflikto priežasčių, ieškovės pateiktą konflikto aplinkybių vertinimą, visumą aplinkybių.

42.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad ji neturėjo tikslo nei smurtauti, nei priekabiauti ar atlikti kokius nors diskriminacinio pobūdžio veiksmus, kurie numatyti DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nevertino. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė atsakovės (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista iš darbo dėl to, kad pažeidė Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus, nesilaikė Operatoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų, įžeidžiamai, neetiškai elgėsi ir vartojo psichologinį smurtą prieš įmonės darbuotojus, taip pat žemino jų kompetenciją ir kritikavo juos kitų darbuotojų akivaizdoje. Apeliantė visiškai nepagrįstai, visa apimtimi kvestionuoja DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytus pažeidimus. Nagrinėjamu atveju apeliantę atsakovė iš darbo atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytų pažeidimų, t. y. dėl ieškovės  vartojamo psichologinio smurto kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje, o ne dėl smurto ar priekabiavimo, ar kitų veiksmų, kuriuos mini apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šių apeliantės nurodomų aplinkybių, kadangi atsakovės (duomenys neskelbtini) sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodoma ieškovės atleidimo iš darbo priežastis. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės pirmiau paminėti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 

43.       Apeliantė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, t. y. tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde, kelia klausimą dėl to, kad yra praleistas vieno mėnesio atleidimo terminas. 

44.       Vadovaujantis DK 58 straipsnio 6 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos.  Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės direktorius 2022 m. rugsėjo 26 d. gavo darbuotojų S. K., L. U., R. A., V. M. ir L. B. skundą dėl apeliantės įžeidžiamo ir neetiško elgesio darbo metu darbuotojų atžvilgiu. Atsakovės direktorius 2022 m. spalio 3 d. pareikalavo ieškovės pasiaiškinti raštu dėl gauto darbuotojų skundo jos atžvilgiu. 2022 m. spalio 3 d. ieškovei surašytas reikalavimas pasiaiškinti raštu iki 2022 m. spalio 7 d. dėl neetiško elgesio darbo metu su kokybės kontrolierėmis L. U., L. B. ir direktoriaus pavaduotoju S. K. 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimas dėl ieškovės elgesio darbo metu buvo pradėtas 2022 m. spalio 3 d. atsakovės direktoriui pareikalavus ieškovės pasiaiškinimo raštu dėl 2022 m. rugsėjo 26 d. gautų darbuotojų skundų. Taigi sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad apie tariamą ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą atsakovės direktorius žinojo jau nuo 2022 m. rugsėjo 27 d., kadangi 2022 m. spalio 3 d. reikalavime pasiaiškinti jis konstatuoja, kad ieškovė yra padariusi darbo drausmės pažeidimą, nėra pagrindo, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Kadangi atsakovės direktoriaus 2022 m. spalio 3 d. reikalavime pasiaiškinti prašoma ieškovės pasiaiškinti dėl galimo diskriminavimo bei orumo pažeidimo įmonės darbuotojų atžvilgiu darbo metu, o ne konstatuojamas faktas, kaip nurodo ieškovė. Taigi minėta, kad 2022 m. spalio 3 d. atsakovės direktorius pradėjo tyrimą dėl 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis kilusio konflikto tarp atsakovės darbuotojų siekiant išsiaiškinti kilusio konflikto aplinkybes.

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei 2022 m. spalio 3 d. reikalavimas pasiaiškinti pasirašytinai įteiktas 2022 m. spalio 18 d. Atsakovės direktorius 2022 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsė terminą dėl ieškovės pasiaiškinimo raštu pateikimo iki 2022 m. spalio 24 d., kadangi ieškovei buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. atsakovės direktoriui pateikė patikslintą atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti. 2022 m. spalio 26 d. atsakovės darbuotojai S. K., L. U. ir L. B. atsakovė direktoriui pateikė paaiškinimus dėl įvykusio konflikto su operatore S. B.. Ieškovė pati teismo posėdžio metu paaiškino, kad kol vyko tyrimas jos žodžiais tariant kaltininkas nebuvo aiškus (2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 00.06.20) Atsakovės direktorius 2022 m. spalio 28 d. ieškovei pateikė pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti šalių sudarytą Darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu (šalių susitarimu) sumokant ieškovei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Minėtame pasiūlyme dėl Darbo sutarties nutraukimo, atsakovė ieškovei siūlė atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją dėl konflikto, susijusio su ieškovės elgesiu 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis, nutraukti Darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu. Vadinasi, šiuo atveju atsakovė atlikusi pirmiau aptartus veiksmus pripažino faktą dėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis atliktų neteisėtų veiksmų atsakovės darbuotojų atžvilgiu. Taigi esant nurodytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei 2022 m. spalio 28 d. pateikus ieškovei pasiūlymą nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu ši data laikytina pažeidimo paaiškėjimo data. Ieškovei nesutikus su atsakovės pateiktu pasiūlymu, iš darbo ji buvo atleista (duomenys neskelbtini), nepraėjus vienam mėnesiui nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantės argumentai dėl to, kad yra praleistas vieno mėnesio atleidimo terminas, atmetami kaip nepagrįsti.

46.       Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendime dėl atleidimo iš darbo nenurodytas konkretus pažeidimo laikas, pažeidimo pobūdis, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieškovė padarė, kurių darbuotojų atžvilgiu ji padarė pažeidimą, nenurodyta, kokius konkrečiai Taisyklių punktus ji pažeidė, kokių Operatoriaus pareiginių nuostatų punktų ji nesilaikė, kuo pasireiškė jos kaltė. Sprendime dėl atleidimo iš darbo nenurodyta, kokiais veiksmais ar žodžiais ieškovė žemino įmonės darbuotojų kompetenciją, kuo pasireiškė psichologinis smurtas, kokius neleistinus veiksmus ji atliko kitų darbuotojų atžvilgiu. Todėl sprendimas atleisti ieškovę iš darbo yra abstraktus, nekonkretus ir jai nesuprantamas, dėl kokio pažeidimo ji buvo atleista iš darbo, kaip padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Šios faktinės aplinkybės, nekonkreti, abstrakti atleidimo formuluotė patvirtina, kad ieškovė jokio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė.

47.       Teisėjų kolegija susipažinusi su atsakovės (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu nenustatė apeliantės pirmiau paminėtų aplinkybių. Priešingai, atsakovės sprendime dėl ieškovės atleidimo iš darbo nurodoma, kad atsakovės direktoriui išnagrinėjus ieškovės atžvilgiu 2022 m. rugsėjo 26 d. gautą skundą (kuris ieškovei buvo įteiktas atsakovės direktoriaus 2022 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) bei ieškovės pasiaiškinimą raštu, įmonėje buvo surinkti darbuotojų, dalyvavusių ieškovės sukeltame konflikte, paaiškinimai raštu dėl įvykusio konflikto. Sprendime taip pat nurodoma, kad atlikus patikrą dėl įvykusios konfliktinės situacijos ir įvertinus visus darbuotojų paaiškinimus raštu, patikros metu buvo nustatyta, kad ieškovė pažeidė įmonės Darbo tvarkos taisyklių reikalavimus (su kuriais ieškovė yra supažindinta pasirašytinai, t. 1, b. l. 53), nesilaikė Operatoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų (su kuriais ieškovė yra supažindinta pasirašytinai, t. 1, b. l. 76), įžeidžiamai, neetiškai elgėsi ir vartojo psichologinį smurtą prieš įmonės darbuotojus, taip pat žemino jų kompetenciją ir kritikavo juos kitų darbuotojų akivaizdoje. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovės sprendime dėl ieškovės atleidimo iš darbo nėra nurodyta, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus ieškovė padarė, nenurodyta, kokius konkrečiai Taisyklių punktus ji pažeidė, kokių Operatoriaus pareiginių nuostatų punktų ji nesilaikė, kaip nepagrįsti, kadangi pirmiau aptartos aplinkybės tai paneigia. Be to iš 2022 m spalio 3 d. darbdavio reikalavimo pasiaiškinti raštu matyti, kad atsakovė nurodė, kad remdamasi DK 30 straipsnio 1 dalimi, Darbo tvarkos taisyklių 7.7.1 punktu (Pagarbos žmogui bei įmonei principas) ir Darbo tarybos pateiktu skundu (vėliau patikslino, kad buvo padaryta klaida nurodant kad darbo tarybos pateiktu skundu (2022m. rugsėjo 26 d. ), reikalauja ieškovės raštu pasiaiškinti dėl galimo diskriminavimo bei orumo pažeidimo įmonės darbuotojų atžvilgiu darbo metu. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 21, 22 d. darbo metu ji priešiškai, neetiškai, žeminančiai, įžeidžiančiai elgėsi su AOI kokybės kontrolierėmis L. U. ir L. B. ir direktoriaus pavaduotoju S. K.. Nurodė, kad nusiskundimų dėl ieškovės paminėto elgesio buvo sulaukta ir iš kitų įmonės darbuotojų. Nurodoma, kad dėl nepagarbus, neetiško bei orumą žeminančio elgesio yra pagrindo skirti drausminę nuobaudą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo - atleidimo iš darbo (DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad sprendimas atleisti ieškovę iš darbo yra abstraktus, nekonkretus ir jai nesuprantamas, kad ji nesuprato dėl kokio pažeidimo ji buvo atleista iš darbo, kaip padariusi šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nekonkreti, abstrakti atleidimo formuluotė patvirtina, kad ieškovė jokio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė. Ieškovė buvo supažindinta pasirašytinai su atsakovės Darbo tvarkos taisyklių reikalavimais, Operatoriaus pareiginių nuostatų reikalavimų nuostatomis, todėl žinojo, kokios nustatytos tvarkos reikalavimų atsakovės įmonėje ji privalo paisyti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės sprendime dėl ieškovės atleidimo iš darbo nėra nurodyti konkretūs Darbo tvarkos taisyklių ir Operatoriaus pareiginių nuostatų punktai, kuriuos ieškovė pažeidė, šiuo atveju nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad ieškovė jokio šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė.

48.       Be to, iš sprendimo dėl ieškovės atleidimo iš darbo turinio matyti, kad atsakovės direktorius įvertinęs visus gautus duomenis dėl 2022 m. rugsėjo 21–22 dienomis įvykusio konflikto bei vadovaudamasis DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktu nusprendė, kad ieškovė padarėte šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir priimtu sprendimu su ieškove nutraukė Darbo sutartį pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuo (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju, remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018). Teisėjų kolegijos nuomone, tai kad sprendime nėra nurodomas konkretus pažeidimo laikas, pažeidimo pobūdis, kurių darbuotojų atžvilgiu ieškovė padarė pažeidimą, nenurodyta, kuo pasireiškė jos kaltė, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės sprendimas atleisti ieškovę iš darbo yra neaiškus ar nesuprantamas. Kaip minėta, pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-461-695/2018) atsakovė šiuo atveju priimdama sprendimą atleisti ieškovę iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, privalėjo įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojos kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojos veikos ir atsiradusių padarinių, jos elgesį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepaneigė, kad atsakovė prieš atleisdama ieškovę iš darbo dėl jos padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo netinkamai įvertino pirmiau aptartas aplinkybes. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės dėstomais pirmiau paminėtais argumentais, kad neva atsakovė sprendime dėl ieškovės atleidimo iš darbo turėjo nurodyti nemaža jos paminėtų aplinkybių, ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Kadangi šiuo atveju atsakovės sprendime dėl ieškovės atleidimo iš darbo yra aiškiai įvardytos priežastys ir nurodyti ieškovės darbo pareigų pažeidimai.

49.       Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą, darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

50.       Ieškovė 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad direktorius nurodęs, kad darbuotojai skundžiasi jos elgesiu ir aiškindamasis kilusio konflikto priežastis ant jos šaukė, iš jos šaipėsi, tyčiojosi, reikalavo prisipažinti išgalvotus kaltinimus. Direktoriui pateikus pasiūlymą, ji nesutiko, kad būtų atleista iš darbo abipusiu sutikimu, pateikė savo pasiūlymą. Jis bandė kalbėti apie dalykus, kurie absoliučiai nebuvo susiję su ta situacija, ji kokius 5,6 kartus prašė, kad jis kalbėtų dalykiškai ir apie tai, kas vyksta, bandė jį nutraukti, griežtai atsisakė jo temomis kalbėtis, bet jis dalykiškai nekalbėjo, nekalbėjo nieko daugiau ir ji išėjo iš kabineto (00.13.20). Vėliau L. U. jai pateikė pagaminti gaminį, ir vėl buvo netvarkinga dokumentacija, aiškinantis jai buvo pasakyta, kad ji pati žino kokią detalę reikia dėti, ji į tai L. U. pasakė, kad ji neprivalo spėlioti, kad jei ji turi atsakymą, kad parašytų ant titulinio lapo ir nurodytų ieškovei kokį reikia dėti komponentą, ji atsisakė tai padaryti bet vėliau užrašė, tik atsisakė pasirašyti. Ieškovė žodiniais nurodymais jau bijojo pasitikėti, kadangi ji atsisakė pasirašyti, ieškovė nuėjo pas pavaduotoją S. K., pasakė apie situaciją ir paprašė, kad jis pasirašytų, jis atsisakė. Tuomet ji pasakė, kad jei jis nepatvirtina to pakeitimo, tai ji negalės gaminti, tik tuomet pavaduotojas sutiko pasirašyti. Kitą diena atėjo direktorius ir pasakė, kad ji yra nušalinama nuo operatorės pareigų nes ir toliau dėl jos kyla konfliktai ir liepė eiti dirbti formuotoja. Ja yra dirbusi ir anksčiau. Vėliau direktorius paruošė atleidimo dokumentus, toliau iš jos šaipėsi, jai sakė, kad jam jos gaila bet ji pati dėl visko kalta. Apie kitų darbuotojų skundus ji sužinojo tik darbo ginčų komisijoje. Kai vyko konfliktas tuo metu ji buvo labai dėl tokios situacijos šokiruota, bet ji jokių veiksmų neatliko, kuriais buvo kaltinama  (00.13.20). Ieškovės vertinimu kontrolierės požiūris į darbą ją stebino, ji, ieškovė darbą visą laiką norėjo atlikti tiksliai, tinkamai. Ieškovė nurodė, kad į jos pareigas neįeina pareigos teikti konsultacijas kontrolierėms. Jos nusiskundimai atsakovės direktoriaus buvo ignoruojami, visi veiksmai buvo atliekami norint jai sukelti stresą, įtampą. Kai vyko konfliktas nematė, kad darbuotojos verkė, kad būtų prislėgtos ar blogos nuotaikos. Mano, kad su ja buvo susidorota, jai nesuprantama, kokią tariamą grėsmę ji kelia bendradarbiams. Atsakovės direktorius pasakojo jai, kad darbuotojai nenorėjo eiti į operatorės pareigas nes nenorėjo dirbti su ja. Neneigia, kad buvo grupelė darbuotojų, kurie jos nemėgo bet didžioji dalis buvo draugiški ir malonūs. Darbuotojai pasakojo, kad vadovas draudė jiems su ja bendrauti ir kt. Ieškovė neneigė, kad atsakovės vadovas buvo sakęs, kad ja darbuotojai skundžiasi, kad ji turi pasitaisyti, bet ji tai vertino, kaip norą ją įbauginti ir laikyti įtampoje, dėl to ji patyrė didžiulį stresą. Taip pat nurodė, kad jos situacija šeimoje yra sudėtinga, abu turi neįgalumą, direktorius tai žinojo. Jei ji ką nors darė negerai, galėjo parodyti klaidas, ji būtų dėjusi visas pastangas, kad pasiekti kuo geresnių rezultatų.(2023 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 00.08.00).

51.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieškovės požiūrį į jos padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą (ieškovė visiškai nepripažįsta savo kaltės, priešingai, kaltina atsakovės darbuotojus ir teigia, kad atsakovė turėjo tikslą atleisti ieškovę iš darbo, nes ši nesutiko dirbti pamainoje viena) ir kita, įvertinusi visumą aplinkybių sprendžia, kad atsakovė objektyviai įvertino ieškovės iniciatyva kilusį konfliktą, jo padarinius, turėjo pagrindo netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojos veiksmų ir įvertinusi konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes bei tai, kad ir anksčiau ieškovė buvo įspėta žodžiu dėl savo elgesio (bylos nagrinėjimo metu ieškovė to nepaneigė) turėjo pagrindo ateityje nepasitikėti ieškove. Nors ieškovė nurodė, kad jei jai būtų buvę pasakyta ką ji daro ne taip, ji būtų dėjusi pastangas, kad situacija pasikeistų, tačiau jos elgesys, jos situacijos vertinimas  rodo priešingai. Atsakovės vadovas akcentavo teismo posėdžių metu, kad darbovietėje nei jis pats kada nors yra šaukęs ant darbuotojų, nei jam  žinoma, kad kas būtų šaukęs, kėlęs balsą, buvo siekiama sukurti gerą darbo atmosferą, kur darbuotojai jaustųsi gerai, tam buvo skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Direktoriaus vertinimu situacija buvo labai komplikuota. Kad darbuotojos nori išeiti iš darbo, kad jos rašo prašymus iš darbo jį telefonu informavo pavaduotojas, jis pasakė, kad palauktų, neskubėtų, jis atvyks į darbo vietą ir tuomet viską pasiaiškins. Po pokalbio, jis darbuotojas išleido anksčiau namo, nes jos dėl savo  būsenos nebegalėjo dirbti. Darbuotojos nurodė, kad nebemato išeities dėl nuolatinių konfliktų su ieškove. Be to, atsakovės direktorius paaiškino, kad su ieškove konfliktų būdavo ir anksčiau, nors jokių raštiškų įspėjimų ieškovei nebuvo, tačiau žodinių įspėjimų buvo labai daug. Jo susitikimų, pokalbių su ieškove dėl jos elgesio buvo gal dešimt. Ieškovė turėjo labai įdomią savybę, jei ji kokiame tai konflikte sudalyvaudavo, kurio sukėlėja dažniausiai būdavo pati, ji ateidavo pas direktorių ir papasakodavo kaip su ja blogai pasielgė kiti. Direktoriui pradėjus aiškintis, paaiškėdavo, kad konfliktą sukėlė ji pati. Buvo susiformavusi praktika, kad kontrolierėms, kurios atsakingos už kokybę, davus nurodymus, operatorius privalo vykdyti, nors nebuvo draudžiama pasiaiškinti tarpusavyje, su pavaduotoju dėl techninių sprendimų. Galima buvo bet kokį gamybinį klausimą išspręsti labai paprastai, nekeliant konfliktinių situacijų. Pasikvietęs abi puses prašydavo pasistengti nesipykti, kad tokių konfliktų dėl smulkmenų nebūtų, ieškovė kiekvieną kartą pažadėdavo pasistengti. Nebuvo jos santykiai su darbuotojais geri, kai pasiūlydavo dirbti darbuotojams su ieškove, darbuotojai nenorėdavo su ja dirbti. Buvo vienas rimtesnis konfliktas su ieškove bet paaiškėjo, kad susirgo ieškovės vyras, šeimoje buvo sunki padėtis, tai nenorėjo imtis konkrečių veiksmų ieškovės atžvilgiu. Padėjo jai finansiškai dėl vyro ligos, sudarė galimybes jai nebūti darbe, kai jai to prireikdavo, ji dėkojo už tai, kad atsakovė jai suteikė pagalbą. Nebuvo tikslo atleisti ieškovės. Jam suprantama, kad konflikte dalyvauja ne vienas asmuo bet ieškovė užėmė tokią visa ko neigimo, kaltinimo poziciją, ir aiškinantis situaciją darbuotoja prarado visišką pasitikėjimą, todėl nebegalėjo tęsti darbo santykių nes nematė kitos išeities. (2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas 00.53.40).

52.       Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų svarsčiusi savo elgesį, analizavusi kokias pasekmes jos elgesys sukėlė, kad būtų svarsčiusi dėl darbuotojų atsiprašymo, kaip jos elgesys, bendravimas galėtų pasikeisti, siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Pažymėtina, kad ieškovė ir teismo posėdžio metu nekėlė tokių klausimų, ji kėlė klausimus dėl kontrolierių kompetencijos, jų teisės tokius klausimus spręsti, duoti nurodymus ieškovei, ir kaip jai tokiu atveju elgtis (01.36.30, 02.04.40). Ieškovė kaip minėta, iš esmės savo kaltės dėl jos reikalavimo, kad pavaduotojas, kiti asmenys  jos atsiprašytų, dėl to, kad netinkamu būdu to reikalavo, kaltės nepripažino. Be to  ieškovė nors ir nurodė, kad su ja buvo siekiama susidoroti, kad ji nuolat jautė jos atžvilgiu vykdomą mobingą, tačiau tokie jos paaiškinimai jokiais į bylą pateiktais duomenimis nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo tokioms išvadoms.

 

53.       DGK Klaipėdos darbo ginčų komisija 2023 m. sausio 19 d. sprendime darbo byloje Nr. APS-108-23359/2022 nurodė, kad neabejoja, kad po 2022 m. rugsėjo 21/22 ieškovės ir kitų atsakovės darbuotojų konflikto, atsakovės vadovui atsirado ne teorinė, o praktinė pareiga imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti, kaip tai numato DK 30 straipsnio 2 d., t.y., praktiškai įgyvendinti DK 30 straipsnio 1 dalies nuostatas. Komisija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. e3K-3-187-421/2022 akcentuojama, jog tai, ar darbo pareigų

pažeidimas laikytinas šiurkščiu, vertinama atsižvelgiant į DK 58 straipsnio 5 dalyje   bei     teismų

praktikoje nurodytus kriterijus, o ne išimtinai remiantis tuo, ar įmonės vidaus teisės aktuose   yra

nustatytas šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas. Įstatymas, nustatydamas nebaigtinį šiukščių

darbo pareigų pažeidimų sąrašą, susiejo jį su vertinamaisiais kriterijais, tačiau nenustatė įpareigojimo darbdaviui nustatyti tokį sąrašą lokaliuose teisės aktuose. Taip pat nurodė, jog realių nuostolių buvimo faktas, sprendžiant dėl taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos, nėra viską lemiantis. Nagrinėjant šį klausimą aktualus ir kliento netekimas, prarasta reputacija bei prarastas pasitikėjimas darbuotoju ir kt. Komisijos vertinimu, tai, kad šiuo atveju, atsakovė neturėjo realių (turtinių) nuostolių (darbuotojos L. B. ir L. U. buvo perkalbėtos ir iš darbo neišėjo) neleidžia traktuoti, jog ieškovės pažeidimai nelaikytini šiurkščiais. Komisijos sprendimu ieškovė iš darbo pas atsakovę buvo atleista teisėtai. Taip pat pagrįstai jos darbo pareigų pažeidimai yra pripažinti šiurkščiais. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria padarytoms išvadoms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė atleista iš darbo dėl savo elgesio, dėl sukeltos konfliktinės situacijos darbo metu, dėl reiškiamos nepagarbos, išreiškiamo paniekinamo požiūrio kitų darbuotojų atžvilgiu, kad tai laikytina psichologiniu smurtu, garbės ir orumo pažeidimu kitų darbuotojų atžvilgiu darbo metu. Pažymėtina, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar darbuotojų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų ir kt. (DK 30 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su apeliante dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra adekvati ir proporcinga priemonė padarytam ieškovės pažeidimui.

 

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdama, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentais jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo aptarti šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali ir pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

57.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 17 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašo iš ieškovės priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 2 668,05 Eur. Atsakovė kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB30994 (2023 m. spalio 31 d.) ir AB „Swedbank“ 2023 m. lapkričio 14 d. sąskaitos išrašą, kuris patvirtina tai, kad atsakovė atsiskaitė už jai suteiktas teisines paslaugas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. APB30994.

58.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2023 m. II ketvirčio bruto – 2 000,10 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas.

59.       Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 600,13 Eur (1,3 × 2 000,10 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, t. y. atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį,  mano, kad atsakovės prašymas priteisti   2 668,05 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą rekomenduojamą maksimalų priteistiną dydį. Todėl yra mažintinas iki maksimalaus rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. y. iki 2 600,13 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms iš ieškovės atsakovei priteistina 2 600,13 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią atsakovė patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1451-351/2023 palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EPH Elektronic“, juridinio asmens kodas 300063847, iš ieškovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 600,13 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

 

 

Teisėjos                                Kristina Domarkienė

 

 

                       Milda Skersienė

 

 

                        Vilija Valantienė