Civilinė byla Nr. 2A-669/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 126.8.

                                                                                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams Martynui Tilindei, Rimui Kelpšui,

atsakovo atstovei Indrei Bernotaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4767-104/20101 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Baltic Chemicals International“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administratorių biuras“, ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytos pažymos išdavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Chemicals International“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą išduoti ieškovui BAB „Baltic Chemicals International“ Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą.

Ieškovas nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė jam bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių biuras“. 2005 m. kovo   24 d. nutartimi teismas UAB „Baltic Chemicals International“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. AB „Baltic Chemicals International“ vykdyta ūkinė veikla apėmė parfumerijos, klijų, kitų cheminių produktų gamybą, todėl iškėlus bankroto bylą, patalpose, kuriose veikė įmonė, liko apie 80 tonų deklaruotų skirtingų rūšių cheminių atliekų. Tokį kiekį, pasak ieškovo, patvirtina AB „Baltic Chemicals International“ veiklos planas, patvirtintas Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gamtos išteklių naudojimo leidimas Nr. 179, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2004 m. birželio 1 d. privalomas nurodymas Nr. 17.3-61. Tai, kad AB „Baltic Chemicals International“ neturėjo daugiau atliekų, anot ieškovo, patvirtina ir 2004 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros raštas Nr. 14.13-625. Vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkto nuostatą, administratorius kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos bei ūkio ministerijas dėl cheminių atliekų tvarkymo. BAB „Baltic Chemicals International“ cheminių atliekų tvarkymas buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros rengtą projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų surinkimas ir sutvarkymas iš bankrutavusių įmonių“. Pagal projekto koordinatorės „Toksika“ pateiktą informaciją, visos bankrutavusiai AB „Baltic Chemicals International“ priklausančios pavojingos atliekos, nurodytos projekto techninėje specifikacijoje, yra sutvarkytos. Šią informaciją, anot ieškovo, patvirtino ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija   2008 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (1.8-32)-3-8448. Atsižvelgiant į tai, buvo kreiptasi į atsakovą dėl Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytos pažymos išdavimo, tačiau atsakovas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad Kirtimų g. 47, Vilniuje, yra sukaupta apie 110 tonų įmonės veiklos metu susidariusių pavojingų atliekų. Ieškovas pažymėjo, kad bankroto bylos iškėlimo dieną nekilnojamojo turto, kuriame, pasak atsakovo, yra susikaupusios ieškovui priklausančios atliekos, neturėjo - dar prieš bankroto bylos iškėlimą visą nekilnojamąjį turtą ieškovas buvo pardavęs. Patalpos, buvusios Kirtimų g. 47, Vilniuje, pagal 2004 m. vasario 2 ir 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo parduotos UAB ,,Kirtimų logistikos centras“. Jokių pretenzijų dėl nusipirktų daiktų kokybės UAB „Kirtimų logistikos centras“ nepareiškė net ir praėjus daugiau kaip 6 metams po 2004 m. vasario 2 d. sutarties sudarymo. Be to, atsakovas 2008 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-836 15 punkte nurodė, jog už atliekų, esančių sandėliuose, adresu Kirtimų g. 47, Vilniuje, sutvarkymą yra atsakingas sandėlių savininkas UAB „Kirtimų logistikos centras“. Todėl, ieškovo teigimu, jis turėtų būti atsakingas ir už galimai užterštą žemės sklypą, nes yra jo naudotojas nuo 2004 m. vasario 5 d. Tačiau 2008 m. gruodžio 22 d. ieškovas gavo atsakovo vienašališkai pasirašytą patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-941, kuriame užfiksuota, kad sandėliuose, esančiuose Kirtimų g. 47, Vilniuje, yra likę dar apytiksliai 110 tonų ieškovui priklausančių pavojingų cheminių medžiagų atliekų. Šiame akte nurodyta, kad patikrinime neva dalyvavo ir tikrinamos bendrovės administratorius. Kadangi tai, pasak ieškovo, neatitiko tikrovės, administratorius pasirašyti tokį aktą atsisakė, pažymėdamas, kad pagal UAB „Toksika“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos informaciją, visos įmonės cheminės atliekos yra sutvarkytos, todėl toks tyrimas neaktualus. Toks atsakovo pozicijos pakeitimas, anot ieškovo, leidžia manyti, jog siekiama tretiesiems asmenims priklausančių atliekų sutvarkymo darbus atlikti bankrutavusios įmonės sąskaita. Ieškovas pabrėžė, kad visos bankroto procedūros yra baigtos dar 2008 m. pabaigoje, tačiau vienintelė priežastis, trukdanti uždaryti įmonę įstatymų nustatyta tvarka, yra be pateisinamo pagrindo neišduodama formali atsakovo pažyma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. spendimu ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Baltic Chemicals International“ ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą išduoti ieškovui bankrutavusiai UAB „Baltic Chemicals International“ Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą.

Teismas nustatė, jog bankroto bylos iškėlimo dieną - 2004 m. rugsėjo 2 d. AB „Baltic Chemicals International“ nekilnojamo turto, kuriame, pasak atsakovo, yra susikaupusios ieškovui priklausančios atliekos, neturėjo, nes įmonė visą turėtą nekilnojamąjį turtą, esantį Kirtimų g. 47, Vilniuje, dar prieš bankroto bylos iškėlimą, t.y.  2004 m. vasario 2 d. ir vasario 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimis pardavė UAB „Kirtimų logistikos centras“. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas taip pat neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, esantį Kirtimų g. 47, Vilniuje, nes šį Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo išsinuomojęs iki 2004 m. vasario 5 d., o nuo šios dienos sklypą naudojo UAB „Kirtimų logistikos centras“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog bankroto bylos iškėlimo dieną bankrutavusi AB „Baltic Chemicals International“ nevaldė nei pastatų, nei žemės sklypo. Anot teismo, tai reiškia, kad AB „Baltic Chemicals International“ administratoriui minėtas turtas nebuvo perduotas, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo tikrinti cheminių atliekų likučio bankrutavusiai įmonei nepriklausančiuose pastatuose ar žemės sklype bei atsakyti už įmonei nepriklausančių pastatų ir žemės sklypo būklę, nes tai neįeina į jo kompetenciją. Teismas pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 ir 14 straipsnius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius gali valdyti tik bankrutuojančios įmonės turtą. Įvertinęs tai, kad projekto koordinatoriaus UAB „Toksika“ 2009 m. sausio 6 d. rašte užfiksuota, jog administratorius deklaravo 220 tonų cheminių atliekų, kuriuos projekto įgyvendinimo metu buvo sutvarkytos, ir tai, kad UAB „Toksika“ 2005 m. liepos 4 d. rašte užfiksuota, jog šios įmonės specialistai vietoje patikrino atliekų kiekį ir didesnių kiekių nerado, taip pat atsižvelgęs į tai, kad įgalinimų tikrinti naujo savininko UAB „Kirtimų logistikos centras“ pastatus ir žemės sklypą administratorius neturėjo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas laikyti, jog AB „Baltic Chemicals International“ administratorius tinkamai įvykdė Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors, atsakovo atstovo teigimu, ginčas vyksta dėl UAB „Kirtimų logistikos centras“ priklausančiame sandėlyje esančių AB „Baltic Chemicals International“ atliekų, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šio sandėlio savininkas UAB „Kirtimų logistikos centras“ būtų pareiškęs pretenzijas ieškovui dėl cheminių atliekų buvimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra nustatyta, jog visos BAB „Baltic Chemicals International“ bankroto procedūros yra baigtos dar 2008 m. pabaigoje, ir ieškovas pagal savo kompetenciją atliko veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte, tam, kad galima būtų priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, įpareigojo atsakovą išduoti ginčo pažymą.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio    11 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo tikrinti cheminių atliekų likučio bankrutavusiai įmonei nepriklausančiuose pastatuose arba žemės sklype bei atsakyti už įmonei nepriklausančių pastatų ir žemės sklypo būklę. Anot apelianto, nors BAB „Baltic Chemicals International“ ir nevaldė nei pastatų, nei žemės sklypo, tačiau susidariusios atliekos faktiškai buvo ir šiuo metu yra anksčiau įmonės valdytose patalpose. Ieškovas rūpinosi dalies atliekų, buvusių Kirtimų g. 47, Vilniuje, sutvarkymu, nors jos ir nebuvo jam, kaip bankroto administratoriui, perduotos, todėl dabartiniai ieškovo teiginiai prieštarauja jo faktiškai įvykdytiems veiksmams.

2. Bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė buvo deklaravusi iki 80 tonų cheminių atliekų. Anot apelianto, nagrinėjamoje byloje deklaruotas ir faktiškai susidariusių atliekų kiekis skiriasi. Pažymi, kad UAB „Ūrus ir Ko“ pagal projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: Pavojingų atliekų surinkimas ir sutvarkymas iš bankrutavusių įmonių“ sutvarkė 220,24 tonų atliekų, buvusių Kirtimų g. 47, Vilniuje. Pasak apelianto, ieškovas, kreipdamasis į atitinkamas institucijas dėl atliekų sutvarkymo, nurodė žymiai didesnį, nei deklaruotas, atliekų kiekį. Tuo metu pretenzijų, kad sandėliuose yra žymiai didesnis atliekų kiekis, nei deklaruotas, ieškovas nekėlė, taip pat nebuvo keliami klausimai ir dėl šių atliekų savininko.

3. Atliekų sutvarkymo projekto koordinatorius UAB „Toksika“ 2009 m. sausio 6 d. rašte pažymėjo, kad AB „Baltic Chemicals International“ buvo numatyta sutvarkyti 220 tonų pavojingų atliekų. Tokį esančių pavojingų atliekų kiekį nurodė įmonės bankroto administratorius. Pasak apelianto, bankroto administratorius, teikdamas paraišką atliekų sutvarkymui, nurodė ne visą susidariusių atliekų kiekį, todėl likusios atliekos nebuvo tvarkomos, nes jų sutvarkymui nebuvo skirtas finansavimas. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad AB „Baltic Chemicals International“ veiklos metu susidarydavo specifinės, tik tokiai veiklai būdingos pavojingos atliekos, ieškovo nurodomas argumentas, kad likusios atliekos gali priklausyti kitai įmonei, yra nepagrįstos. Pažymi, kad net vizualiai galima matyti, jog sandėlyje likusios atliekos saugomos daugiau kaip 6 metus.

4. Bankroto administratorius neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte numatytos pareigos įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Vilniaus apygardos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pasisakė apie neįtraukto dalyvauti byloje asmens pareigas, t.y. konstatavo, jog likusios apie 110 tonų atliekų priklauso UAB „Kirtimų logistikos centras“, taigi jam ir priklauso sutvarkyti šias atliekas.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas BAB „Baltic Chemicals International“ administratoriaus UAB „Bankrtoto administratorių biuras“ prašo Vilniaus apygardos teismo    2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad sandėliuose sukrautos atliekos priklauso išimtinai ieškovui. Anot ieškovo, apeliantas savo teiginius apie tai, jog sandėliuose likusias atliekas (iš viso 110 tonų) turi pareigą sutvarkyti ieškovas, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, privalo pagrįsti įrodymais. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas prašė apelianto pateikti duomenis, kurių pagrindu grindžiamas toks reikalavimas, tačiau tokių duomenų apeliantas nepateikė. Anot ieškovo, apelianto rengti patikrinimo aktai, kuriais jis remiasi, nesukuria ir negali sukurti ieškovui jokių teisių ir pareigų. Be to, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovo patikrinimo aktai prieštarauja vienas kitam - 2008 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-836 apeliantas nurodo, kad už sandėliuose esančias atliekas atsakinga sandėlių savininkė - UAB „Kirtimų logistikos centras“. Tuo tarpu 2008 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte Nr. VR.7-941 (kuriame taip pat melagingai nurodoma, kad patikrinime dalyvavo ieškovo administratorius) atsakomybę dėl atliekų tvarkymo apeliantas dėl nepaaiškinamų priežasčių, remdamasis tik savo vizualiniu įvertinimu, priskiria ieškovui.

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais: teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, kad teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Skundžiamu sprendimu teismas, analizuodamas bylos duomenis, susijusius su neįtrauktu į bylos nagrinėjimą asmeniu, darydamas faktines išvadas, nepadarė tokių išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai, t. y. nagrinėjamoje byloje jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl UAB „Kirtimų logistikos centras“ teisių, pareigų ar teisinio statuso.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimas naikintinas

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratoriaus teises ir pareigas nustato Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) normos. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 8 ir 13 punktų nuostatas, įmonės administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkto nuostatą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 4 dalies nuostatą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos priima po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

Taigi, teismo paskirtas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojantis, be kitų savo pareigų, privalo patikrinti ir bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, spręsti klausimus apie sudarytų sandorių vykdymą, o likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, o teismui, sprendžiančiam bankrutavusios įmonės likvidavimo klausimą - pateikti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovą tokią pažymą išduoti, teigdamas, kad visos bankrutavusiai AB „Baltic Chemicals International“ priklausančios pavojingos atliekos yra sutvarkytos, turtas, kuriame, pasak atsakovo, yra susikaupusios ieškovui priklausančios atliekos, pagal 2004 m. vasario 2 ir 4 d. pirkimo-pardavimo sutartis parduotas UAB ,,Kirtimų logistikos centras“, kuri jokių pretenzijų dėl nusipirktų daiktų kokybės nepareiškė. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad patalpose, esančiose Kirtimų g. 47, Vilniuje, veikia ne viena įmonė, kurios veikloje gali atsirasti pavojingų cheminių atliekų.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą išduoti ieškovui Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą pažymą, konstatavęs, kad bankroto bylos iškėlimo dieną bankrutavusi AB „Baltic Chemicals International“ nevaldė nei pastatų, nei žemės sklypo. Nustatęs, kad administratoriui minėtas turtas nebuvo perduotas, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturi teisinio pagrindo tikrinti cheminių atliekų likučio bankrutavusiai įmonei nepriklausančiuose pastatuose ar žemės sklype bei atsakyti už įmonei nepriklausančių pastatų ir žemės sklypo būklę.

Iš tiesų, byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad 2004 m. vasario 2 ir 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovas AB ,,Baltic Chemicals International“ nuosavybės teise valdytus pastatus, esančius Kirtimų g. Nr. 47, pardavė UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ (b.l. 58-64, 77-89) ir bankroto bylos bankrutuojančiai AB ,,Baltic Chemicals International“ iškėlimo metu nuosavybės teise minėti pastatai šiai įmonei (ieškovui) nebepriklausė. Nėra ginčijama ir aplinkybė, kad šiems pastatams priskirtu žemės sklypu bankroto bylos iškėlimo metu ieškovas taip pat nesinaudojo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovo bankroto administratorius tinkamai įvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą - ar likviduojant bankrutavusią įmonę, įstatymų nustatyta tvarka jis sutvarkė visas AB ,,Baltic Chemicals International“ veikloje susidariusias ir šiai įmonei priklausančias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, ir ar atsakovas pagrįstai atsisako išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bankroto bylos iškėlimo metu nekilnojamasis turtas, kuriame galimai yra susikaupusios pavojingos atliekos, susidariusios bankrutavusios įmonės veikloje, bankrutuojančiai įmonei nebepriklausė ir nebuvo perduotas administratoriui, bei nurodęs, kad tikrinti naujojo šio turto savininko - UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ - pastatų ir žemės sklypo administratorius įgalinimų neturėjo, padarė išvadą, kad administratorius tinkamai įvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą. Tačiau šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė,  neatsižvelgęs į 2004 m. vasario 2 d.  bei 2004 m. vasario 4 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių turinį bei šiomis sutartimis AB ,,Baltic Chemicals International“ prisiimtus įsipareigojimus. Iš šių sutarčių turinio (abiejų sutarčių 4.1 p. 2 d.) matyti, kad parduodama nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, Kirtimų g. 47, AB ,,Baltic Chemicals International“ įsipareigojo per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos visiškai atituštinti visus statinius bei teritoriją adresu: Vilnius, Kirtimų g. 47, nuo pardavėjui priklausančios produkcijos, cheminių medžiagų, teršalų bei kitų chemikalų. Sutartyse taip pat buvo aptartos ir šio įsipareigojimo neįvykdymo pasekmės: sutarčių 4.1 p. taip pat buvo nustatyta, kad jei šioje dalyje nustatytas įsipareigojimas nebus įvykdytas (ar bus įvykdytas netinkamai) per 90 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pardavėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui 100 000 Lt baudą per 7 dienas nuo pareikalavimo dienos, tačiau baudos sumokėjimas neatleidžia nuo nurodyto įsipareigojimo įvykdymo.

Taigi, parduodamas nekilnojamąjį turtą, ieškovas įsipareigojo pašalinti visas įmonės gamybos  proceso metu susidariusias kenksmingas atliekas iš parduodamų pastatų bei su jais perduodamos teritorijos. Ar šis sutartinis įsipareigojimas buvo įvykdytas, duomenų byloje nėra. Taip pat nėra byloje duomenų ir apie tai, ar buvo taikytos sutarčių 4.1 punktuose numatytos sankcijos apie šių įsipareigojimų nevykdymą.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, iškėlus įmonei bankroto bylą, būtent teismo paskirtas administratorius, kuris valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir išspręsti klausimus dėl jų vykdymo.

Skundžiamuoju sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ jokių pretenzijų dėl atliekų buvimo ieškovui nepareiškė, nes byloje tokių duomenų nėra. Tačiau UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ šioje byloje nedalyvauja, todėl ir duomenų apie tokias pretenzijas, jei jos ir buvo reiškiamos, negalėjo pateikti. Tuo tarpu toks konstatavimas iš esmės reiškia, kad teismas pripažino, jog savo sutartinį įsipareigojimą pieš UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ ieškovas įvykdė tinkamai. Konstatavus tinkamą šio įsipareigojimo įvykdymą, UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ iš esmės atsirastų teisinės pasekmės - ši įmonė nebegalėtų reikšti pretenzijų šios bylos ieškovui dėl netinkamo įsipareigojimų pagal sudarytas nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartis (šių sutarčių 4.1 p. 2 d.) vykdymo bei iš to atsiradusių pasekmių.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovo bankroto administratorius, deklaravęs 220 tonų cheminių atliekų, kurios projekto vykdymo metu buvo sutvarkytos, tikrinti naujojo savininko UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ pastatų ir žemės sklypo neturėjo įgalinimų, iš esmės nepaneigė apelianto teiginio, kad pavojingų atliekų parduotuose pastatuose ir perduotame žemės sklype liko iki šiol. Nenustačius, ar ieškovas, kaip pardavėjas, tinkamai įvykdė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarčių 4.1 punktu prisiimtą įsipareigojimą dėl produkcijos, cheminių medžiagų, teršalų bei kitų chemikalų pašalinimo, teigti, ar ieškovui, ar UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ priklauso šios atliekos ir ar ieškovas, ar minėta įmonė yra atsakingi už šių atliekų pašalinimą, negalima. Nustačius, kad sutartinius įsipareigojimus ieškovas įvykdė tinkamai, o už  šių atliekų pašalinimą yra atsakinga UAB ,,Kirtimų logistikos centras“, iš esmės būtų sprendžiama dėl šios įmonės teisių ir pareigų, nes tokiu atveju jai atsirastų įstatyme nustatyta pareiga tokias pavojingas atliekas sutvarkyti pagal įstatymo reikalavimus. Taigi, būtų nuspręsta dėl asmens, kuris nedalyvauja šioje byloje, teisių  ir pareigų.

Kaip jau minėta šioje nutartyje, ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu taip pat teigė, kad patalpose, esančiose Kirtimų g. 47, Vilniuje, veikia ne viena įmonė, kurios veikloje gali atsirasti pavojingų cheminių atliekų. Šios aplinkybės  pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nors ji taip pat yra reikšminga sprendžiant šią bylą, nes aplinkybė, kurios įmonės - ieškovo, UAB ,,Kirtimų logistikos centras“ ar kitos toje pačioje teritorijoje veikusios įmonės gamyboje susidarė atliekos, esančios Kirtimų g. 47, yra svarbu nustatyti, ar visos ieškovo įmonės gamyboje susidariusios atliekos yra tinkamai sutvarkytos, taigi, tuo pačiu ir tai, ar bankroto administratorius tinkamai atliko ĮBĮ 31 straipsnio 5 dalyje jam nustatytą pareigą, ir, savo ruožtu, ar atsakovas pagrįstai atsisako išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminę reikšmę šiai bylai turinčių aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 179, 185, 263 str.) ir todėl neatskleidė bylos esmės. Šie proceso teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes dėl jų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

             Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                      Virginija Čekanauskaitė

Danutė Milašienė

Donatas Šernas