Administracinė byla Nr. A-1289-602/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00280-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių T. A., E. S. ir jų nepilnamečių vaikų K. A., K. A., S. A., atstovaujamų pagal įstatymą T. A., E. S., skundą dėl pažymų dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (tretieji suinteresuoti asmenys – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai T. A., E. S. (toliau – ir pareiškėjai, Užsieniečiai) ir jų nepilnamečiai vaikai K. A., K. A., S. A., atstovaujami pagal įstatymą T. A., E. S., skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. rugsėjo 8 d. pažymų dėl prašymų suteikti prieglobstį priėmimo dalis dėl apgyvendinimo (toliau – ir Pažymos) bei paskirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo ribojimų.

2.       Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1.       Jie 2022 m. rugsėjo 7 d. atvyko į pasienio kontrolės punktą Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusijos Respublika ir pateikė prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas jų prieglobsčio prašymą 2022 m. rugsėjo 8 d. priėmė ir pateikė pasirašyti pareiškėjams Pažymas, kuriose nurodyta, kad jų prieglobsčio prašymas priimtas ir bus nagrinėjamas skubos tvarka, taip pat nurodyta, kad sprendimas dėl jų apgyvendinimo nepriimamas ir jie neįleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Šiuo metu jie yra sulaikyti ir apgyvendinti Pabradės užsieniečių registracijos centre be teisės išeiti už apgyvendinimo vietos ribų. Sąlygos Pabradės užsieniečių registracijos centre atitinka sulaikymo sąlygas, tačiau jokio administracinio sprendimo dėl jų sulaikymo nėra.

2.2.       Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalis aiškiai numato, kad iki bus priimtas sprendimas dėl jų teisinės padėties dėl jų apgyvendinimo sprendžia Migracijos departamentas, jokių sprendimų jis nepriėmė, priešingai, Pažymose nurodė, kad apgyvendinimo klausimas nebus sprendžiamas. Išspręsti pareiškėjų apgyvendinimo klausimą galimybę turėjo ir VSAT. Praėjus 48 val. po jų sulaikymo, t. y. atvykimo į Lietuvos Respubliką, VSAT privalėjo kreiptis į apylinkės teismą dėl jų sulaikymo, kaip tą numato Įstatymo 114 straipsnio 2 dalis, tačiau nesikreipė ir jie toliau, t. y. šio skundo pateikimo metu jau 46 dienas (skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. praėjus 48 val.), yra sulaikyti.

2.3.       Migracijos departamentas juos iš esmės sulaikė dėl to, kad jų prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas skubos tvarka, tačiau neaišku, kokiu pagrindu Migracijos departamentas nusprendė prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka. Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 1–8 punktuose numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kada asmens prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas skubos tvarka, tačiau Pažymose dėl prieglobsčio prašymo registravimo ir nagrinėjimo skubos tvarka nėra nurodytas nei teisinis, nei faktinis pagrindas, kodėl prašymas nagrinėjamas būtent skubos tvarka. Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas automatiškai ir formaliai, nesivadovaujant teisės aktų nuostatomis, nenurodant nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą. 

2.4.       Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) išaiškino, kad sulaikymo taikymas turi atitikti tam tikrus standartus, t. y., jis turi būti proporcingas, taikomas tik kaip kraštutinė priemonė ir kt., tačiau šiuo atveju jie yra de facto (faktiškai) sulaikyti nevertinant šių aplinkybių. Migracijos departamentas, išduodamas Pažymas, kuriose nesprendžia dėl jų apgyvendinimo, toliau taikydamas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies nuostatas, kas lemia prieglobsčio prašytojų sulaikymą, neįvertinus jų individualių aplinkybių, sulaikymo proporcingumo siekiamiems tikslams, pažeidžia ESTT praktiką (byla Nr. C-72/22), kurią patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjų sulaikymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.5.       Šeimos su nepilnamečiais vaikais apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, negali būti pripažintas proporcinga priemone, nes nėra tinkamai užtikrinami mažamečių vaikų interesai bei poreikiai. Mažamečių vaikų interesai bei poreikiai gali būti užsitikrinami paskyrus jiems Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad šiuo metu Užsieniečių apgyvendinimo klausimą, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio nuostatomis, sprendžia ne Migracijos departamentas, o VSAT. Užsieniečiai Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje „Migris“ buvo užregistruoti 2022 m. rugsėjo 8 d. Jų prieglobsčio prašymas nagrinėjamas skubos tvarka, kaip numatyta Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nes Migracijos departamentas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, jas vertino kaip hipotetines bei nepakankamai realias. Užsieniečiai skunde prašo panaikinti Migracijos departamento pažymų dėl prašymų suteikti prieglobstį priėmimo dalis dėl apgyvendinimo bei apgyvendinti juos netaikant judėjimo ribojimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, teismai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikę administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą. Toks skunde suformuluotas reikalavimas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti.

6.       Centras atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1.       Siekiant užtikrinti šeimos ypatingus poreikius, saugumą bei privatumą, Užsieniečių šeima yra apgyvendinta pažeidžiamų asmenų bendrabutyje, gali judėti visoje Centro teritorijoje, išskyrus sulaikytų užsieniečių apgyvendinimo teritoriją. Šeima turi atskirą kambarį su patogumais, gali naudotis virtuve, skalbimo ir laisvalaikio kambariu. Centro valgykloje tris kartus (vaikams dar papildomai) jie gauna šviežiai pagamintą maistą, kūdikis aprūpintas maisteliu, kurį kartą per savaitę perka „Caritas“ darbuotojos. Užsieniečių šeimai atvykus į Centrą, ją konsultavo socialinis darbuotojos dėl Centre teikiamų paslaugų. Buvo informuoti „Caritas“, „Red Cross“, „Gelbėkit vaikus“, Centro Šeimos gydytojo kabinetas apie moters ir jos vaikų poreikius. Šeima buvo aprūpinta drabužiais ir avalyne, higienos priemonėmis, produktais iš „Maisto bankas“, žaislais ir laisvalaikio priemonėmis vaikams, buvo duotas vaikiškas vežimėlis, artimiausiu metu bus parūpinta kūdikio maitinimo kėdutė. Nuo pat atvykimo Užsieniečiai ir jų vaikai buvo įtraukti į įvairias laisvalaikio veiklas, vykdomas Centre. Šeima turi galimybę naudotis naujai įrengtomis poilsio, sporto ir vaikų aikštelėmis. Socialiniai darbuotojai lanko minėtą šeimą kiekvieną dieną, vyksta glaudus bendradarbiavimas, teikiama humanitarinė pagalba bei parama ir palaikymas. Kasdien teikiama pagalba ir rekomendacijos vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais. Todėl Užsieniečių teiginiai kad jie negali laisvai kontaktuoti su trečiaisiais asmenimis (šeimos nariais, giminaičiais kurie yra už šio teritorijos ribų), neatsižvelgta į geriausius vaikų interesus, neatitinka tikrovės.

6.2.       Užsieniečiai iš savo kilmės šalies pirmiausiai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau toje šalyje neliko ir prieglobsčio neprašė, o nusprendė atvykti į Lietuvos Respubliką. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl užsieniečių, atvykusių masinio užsieniečių antplūdžio metu, atžvilgiu yra taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos. Migracijos departamentas priėmė nagrinėti Užsieniečių prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka, bet klausimo dėl šeimos apgyvendinimo nesprendė, kadangi šeima yra pasienio kontrolės punkte ir nėra įleidžiama į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatymo leidėjas iš esmės nustatė pareigą tik Migracijos departamentui priimti sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką, iki tol užsienietis nelaikomas atvykusiu į Lietuvos Respublikos teritoriją ir VSAT neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

II.

7.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjų T. A. ir E. S. skundą patenkino iš dalies – taikė (duomenys neskelbtini) piliečiams T. A., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų nepilnamečiams vaikams K. A., (duomenys neskelbtini), K. A., gim. (duomenys neskelbtini), S. A., (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. kovo 2 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje; kitos skundo dalies netenkino.

8.       Teismas nustatė, kad Užsieniečiai atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m. rugsėjo 7 d. per VSAT Varėnos pasienio rinktinės Raigardo pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punktą. Užsieniečiai VSAT pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus ir prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Užsieniečių atžvilgiu 2022 m. rugsėjo 8 d. surašė pažymas dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, kuriose nurodyta: prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės (skubos tvarka); klausimas dėl prieglobsčio prašytojų įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra sprendžiamas; klausimas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmenys yra PKP ir nėra įleidžiami į teritoriją. Užsieniečių tapatybės nustatytos, jie yra prieglobsčio prašytojai, šiuo metu faktiškai apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre suteikiant jiems teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

9.       Įvertinęs Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies, 77 straipsnio 1 dalies, 1408 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentui priėmus sprendimus užsieniečių prašymus suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės (skubos tvarka), klausimas dėl užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nesprendžiamas. Šis klausimas turi būti sprendžiamas, jeigu per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo teisinės padėties. Pagal Įstatymą VSAT tokius užsieniečius laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

10.       Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas Įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl pareiškėjų skundo dalis dėl prašymo panaikinti jų bei jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu priimtas Migracijos departamento 2022 m. rugsėjo 8 d. pažymas dėl apgyvendinimo negali būti patenkinta.

11.       Pasisakydamas dėl pareiškėjų prašymo paskirti jiems alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo ribojimų, teismas aptarė Įstatymo 112 straipsnio, 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 114 straipsnio 4 dalies, 115 straipsnio 1, 2, 5 dalių, 14019 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Teismas vertino aplinkybes, kad pareiškėjai yra prieglobsčio prašytojai, galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje nėra priimtas, jų tapatybės yra nustatytos.

12.       Teismas konstatavo, kad tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Byloje nėra duomenų, kad Užsieniečiai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, jie patys atvyko į Lietuvos Respubliką per VSAT Varėnos pasienio rinktinės Raigardo pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punktą, VSAT pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus ir prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų, kad jie bandė pabėgti iš apgyvendinimo vietos ar kitaip pažeidė gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką. Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracinių įstatymų, nedaro pažeidimų, turi 3 mažamečius vaikus.

13.       Teismas darė išvadą, kad, nors ir egzistuoja sulaikymo pagrindas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų interesus, išdėstytus motyvus, tikslai, numatyti Įstatymo, gali būti užtikrinti ir pasiekti netaikant sulaikymo, jų atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečių apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.  

III.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą.

15.       Centras apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisinį reglamentavimą ir priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. Teismas nenurodė nei vienos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje esančios aplinkybės, dėl kurios galima spręsti, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti sulaikymo pagrindai neegzistuoja. Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkte pateikė prieglobsčio prašymą, todėl nebuvo pagrindo jų sulaikyti už neteisėtą sienos kirtimą. Kitų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, numatytų Įstatymo 14017 straipsnyje, nebuvo ir nėra – Užsieniečių asmens tapatybės yra nustatytos, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra pagrindo teigti, jog, siekiant nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, būtina juos sulaikyti, kadangi yra didelė tikimybė, jog jie slėpsis, kaip ir nėra pagrindo manyti, jog prieglobsčio prašymą jie pateikė, norėdami išvengti išsiuntimo procedūros. Nesant sulaikymo pagrindų, negali būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė.

15.2.       Klausimas dėl minėtų Užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją bei apgyvendinimo nebuvo sprendžiamas, t. y. jie nebuvo įleisti į Lietuvos teritoriją, jiems taikoma pasienio procedūra. Tuo tarpu spręsti klausimus dėl prieglobsčio prašytojų įleidimo ar neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo leidėjas įgalino tik Migracijos departamentą. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad Užsieniečiams taikomas judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintų priemonių tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, galėjo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti Užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją bei apgyvendinimo netaikant judėjimo apribojimų klausimą, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečiai turi 3 nepilnamečius vaikus, o dėl jų prieglobsčio prašymo, kuris nagrinėjamas skubos tvarka, tačiau praėjus 3 mėnesiams vis dar nėra priimtas joks sprendimas.

15.3.       Nepaisant fakto, jog Užsieniečiai yra pasišalinę iš Centro ir skundžiamas sprendimas nėra taikomas, šiuo atveju būtina spręsti tinkamą teisės aktų reglamentavimą kitose analogiškose bylose.

16.       Pareiškėjai Užsieniečiai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17.       Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

17.1.       Jų laisvė iš esmės buvo apribota todėl, kad jie pasienio kontrolės punkte pasiprašė prieglobsčio galiojant ekstremaliai situacijai dėl užsieniečių antplūdžio, todėl, remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi, buvo neįleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo pagrindu pareiškėjams buvo taikomas de facto sulaikymas (faktinį sulaikymą patvirtina pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės ir teismų praktika) ir būtent šių nuostatų taikymą jie ginčijo pirmosios instancijos teisme.

17.2.       Apeliaciniame skunde keliami klausimai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išspręsti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nurodęs, kad pareiškėjų padėtyje esantys asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl sulaikymo persvarstymo. Pareiškėjai, kurių judėjimo apribojimai – atskirtis nuo kitų gyventojų, atitinka sulaikymo požymius, teisėtai pasinaudojo teismine gynybos priemone, siekdami patikrinti, ar jų sulaikymas yra pagrįstas ir teisėtas. Pats Centras nurodo, kad pagrindų sulaikyti pareiškėjus nėra, tačiau taiko apgyvendinimo režimą, kuris ESTT jurisprudencijoje, ne kartą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, buvo pripažintas sulaikymu.

17.3.       Tiek pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai, tiek apeliaciniame skunde pripažintos aplinkybės, kad pareiškėjai pasiprašė prieglobsčio pasienio kontrolės punkte (kaip to reikalauja Įstatymo 14012 str.) ir pateikė (duomenys neskelbtini) pasus, vis tiek lėmė pareiškėjų neįleidimą į Lietuvos Respubliką ir atitinkamai jų sulaikymą vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalimi. Tai reiškia, jog Lietuvos institucijos visus prieglobsčio prašytojus, nepriklausomai nuo prašymo pateikimo vietos ir aplinkybių, laiko neteisėtai atvykusiais ir atitinkamai neįleidžia į Lietuvos Respubliką bei nagrinėja jų prašymus skubos tvarka, kas lemia jų automatinį sulaikymą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų sulaikymas buvo taikomas automatiškai, neįvertinus jų individualios situacijos ir judėjimo ribojimų būtinumo, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

17.4.       Pareiškėjai šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos Respublikos, bet advokatas su jais susisiekė ir gavo pritarimą, kad byla būtų nagrinėjama pareiškėjams nedalyvaujant. Šioje byloje kyla svarbūs teisės aiškinimo klausimai, dėl kurių svarbu suformuoti vieningą jų aiškinimo ir taikymo praktiką, o tuo tikslu yra svarbu patvirtinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nutraukti, atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečiai pasišalino iš Centro, jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimas nutrauktas, todėl jų apgyvendinimo klausimas yra nebeaktualus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiams ir jų nepilnamečiams vaikams taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. kovo 2 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

20.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjai yra prieglobsčio prašytojai, jų tapatybės nustatytos, galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymų motyvai nėra išaiškinti, konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyti prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindai. Tačiau teismas sprendė, kad tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintų priemonių tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, todėl taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečių apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. 

21.       VSAT Užsieniečių registracijos centras apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra sulaikymo pagrindų, todėl negali būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė.

22.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra, kad Užsieniečiai kartu su nepilnamečiais vaikais atvyko į Lietuvos Respubliką 2022 m. rugsėjo 7 d. per VSAT Varėnos pasienio rinktinės Raigardo pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punktą. Užsieniečiai VSAT pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus ir prašymus dėl prieglobsčio jiems suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas 2022 m. rugsėjo 8 d. surašė pažymas dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, kuriose nurodyta: prašymai suteikti prieglobstį nagrinėjami iš esmės (skubos tvarka); klausimas dėl prieglobsčio prašytojų įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra sprendžiamas; klausimas dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmenys yra PKP ir nėra įleidžiami į teritoriją. Užsieniečių tapatybės nustatytos, jie yra prieglobsčio prašytojai, šiuo metu faktiškai apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre suteikiant jiems teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

23.       Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, faktinė situacija yra pasikeitusi, t. y. Migracijos departamento Prieglobsčio skyriaus 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 23M965 Užsieniečių prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas yra nutrauktas, nes Užsieniečiai su vaikais 2022 m. gruodžio 25 d. pasišalino iš Centro ir negrįžo.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir ekstremalioji situacija iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

25.       Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.).

26.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 str. 3 d.) minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1484-624/2022 ir joje nurodytą teismo praktiką).

27.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Vadovaujantis Įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 ir kt.).

28.       Europos Sąjungos teisės aktų kontekste pažymėtina, kad sulaikymo sąvoka yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, todėl apgyvendinimo vietų kvalifikavimas pagal valstybės narės teisę neturi jokios įtakos jos vertinimui. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo,  (toliau – ir Direktyva 2013/33/ES) 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. Tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal minėtą direktyvos normą ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje (2020 m. gegužės 14 d. Teisingumo Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo FMS ir kt., C/924/19 PPU ir C/925/19 PPU, EU:C:2020:367, 216, 223, 225 p.).

29.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. liepos 28 d. sprendime pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, užsieniečiui iki 2022 m. vasario 18 d. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Nors tokia priemonė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, dėmesys atkreiptinas į tai, kad toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl Direktyvos 2013/33/ES 2 straipsnio h punkto prasme laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimo byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU) 41–42 p.).

30.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

31.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, ir šeimos, kurioje yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2021 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3628-502/2021).

32.       Teisėjų kolegija, ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad Užsieniečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką ir pasienio kontrolės punkte pasiprašę prieglobsčio, buvo laikinai apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre (Pabradėje), suteikiant jiems teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (kas pagal nurodytą teismų praktiką gali būti laikoma de facto sulaikymu), taip pat tai, kad nenustatyta, jog jie nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, kad jie bandė pabėgti iš apgyvendinimo vietos ar kitaip pažeidė gyvenimo laikino apgyvendinimo vietoje tvarką, kad jie kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pažeidę migracinius įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad jie turi 3 mažamečius vaikus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tolesnis Užsieniečiams taikomas judėjimo laisvės ribojimas buvo neproporcingas, nes nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Įstatyme numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, šiuo atveju galėjo būti užtikrinti ir taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečių apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

34.       Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad Užsieniečiams taikomas judėjimo laisvės ribojimas yra neproporcingas siekiamam tikslui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintų priemonių tikslui pasiekti, galėjo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti Užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją bei apgyvendinimo netaikant judėjimo apribojimų klausimą, nesusiję su ginčo dalyku, nes tokio reikalavimo Užsieniečiai skunde pirmosios instancijos teismui nereiškė.

35.       Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamos bylos pareiškėjų – Užsieniečių, teisės buvo efektyviai apgintos pirmosios instancijos teismui patenkinus skundą ir konstatavus, kad Užsieniečiams negalėjo būti taikomas faktinis sulaikymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Užsieniečiams, kol buvo sprendžiamas jų tarptautinės apsaugos prašymas, turėjo būti taikoma nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė – alternatyvi sulaikymui priemonė, nesusijusi su judėjimo laisvės ribojimu. 

36.       Nepagrįsti yra apeliacinio skundo motyvai dėl nagrinėjamoje byloje nepakankamai tikslios teisinės argumentacijos, sudariusios pagrindą taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę. Minėta, kad ši priemonė buvo pritaikyta ir tai buvo padaryta teisingai, Įstatymas buvo aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į Direktyvos 2013/33/ES ir Direktyvos 2008/115/EB tikslus ir konkrečias jų normas, išaiškintas ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime byloje M. A. (bylos Nr. C-72/22 PPU), taip pat atsižvelgiant į minėtoje Lietuvos vyriausiojo teismo praktikoje pateiktus Įstatymo išaiškinimus.  

37.       Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad Užsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 1408 straipsnio 3 dalimi, tai buvo padaryta administraciniu sprendimu (nors tai ir nebuvo išreikšta atskiru dokumentu), kuriuo jie buvo apgyvendinti, teismas pagrįstai sprendė dėl šio administracinio sprendimo pakeitimo, ir tai nelaikytina, kad teismas priėmė sprendimą už viešojo administravimo instituciją. Taigi teismo sprendimo negalima laikyti pažeidžiančiu valdžių padalijimo principą. Įstatymo 117 straipsnio taikymo praktikoje, užsieniečiui apskundus sprendimą dėl sulaikymo (arba institucijai kreipiantis dėl sulaikymo), teismas (apylinkės ar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) taikydavo alternatyvias sulaikymui priemones.      

38.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Centro apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė