Civilinė byla Nr. e2-1634-1105/2021

                                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00502-2021-5

                                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                                                        2.6.10.5.2.17.; 2.6.10.8.                                                                                                               

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Vilkei,

dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovei advokatei Audronei Mikalauskienei,

atsakovui G. N., jo atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo V. S. ieškinio reikalavimą atsakovui G. N.,  

nustatė:

1.       Ieškovas V. S. ieškinio reikalavimu prašo teismo priteisti iš atsakovo G. N. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinio reikalavime ieškovas nurodė, kad 2020 m. gegužės 10 d. apie 16.40 val. G. N. grasino jį užmušti (duomenys neskelbtini) namo kieme prie jo buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų. O būtent, tarp jo ir kaimyno įvykusio žodinio konflikto metu tyčia trenkė jam į veidą durimis ir stipriai sužalojo, dėl ko buvo sutrikdyta ieškovo sveikata. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK VS buvo
atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18110-20, tačiau jis buvo nutrauktas, nors ikiteisminio
tyrimo metu gautoje specialisto išvadoje Nr. G448/2020(05) nurodyta, kad ieškovui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo įvykdytos nusikalstamos veikos ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur suma. Ieškovui buvo sumušta galva, stipriai skaudėjo galvą, pykino, iš dešinio antakio bėgo kraujas, jis
turėjo kreiptis į medikus, kvietė greitąją med. pagalbą, buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo
skyrių, kuriame jam buvo suteikta skubi medicininė pagalba, buvo sutvarstyta žaizda, paskirti
vaistai. Po sumušimo buvo subjaurotas veidas (matėsi mėlynės), kelias savaites skaudėjo
sumušimo vietą, jautėsi silpnai. Dėl patirto sumušimo labai pergyveno, neramiai miegojo,
turėjo kviestis med. pagalbą į namus 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 4 d. Gydėsi pakankamai ilgai, apie pusę metų. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad G. N. labai dažnai atvažiuoja pas savo motiną, jo kaimynę M. N.. 2020 m. gegužės 10 d. G. N. su S., kuris yra atsakovo giminaitis, jo sklype matavo stulpelį. Po kokių 15 minučių šie abu asmenys grįžo į kiemą ir atsakovas tą patį stulpelį pradėjo spardyti bei rauti. Ieškovas buvo namuose, pamatęs, ką daro atsakovas, jis atidarė savo lauko duris ir pradėjo klausti N. kam jis tą stulpelį rauna, pagrasino, kad iškvies policiją. N. priėjo ir jam su durimis trenkė per galvą, sakydamas, kad jis vis tiek ieškovą užmuš. Jis apsipylė krauju, buvo sužalota galva, atvažiavo policija, greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Prašė atsakovui pradėti baudžiamąją bylą, tada buvo apklaustas, sakė policijai teisybę. N. baudžiamąją bylą iškėlė, bet jo nenuteisė, kodėl jis nežino. Prašo neturtinės žalos, nes atsakovas jam visą sveikatą sugadino, dėl sužalojimo gydėsi savaitę. Atsakovas su durimis praskėlė antakį, su dešine akimi jis nebemato visai, mato kaip per dūmus. Apie tai, kad nebemato jis sakė chirurgui, kuris tvarkė akį. Gydytojas jam išrašė vaistų, jis juos dėl akies gėrė, žaizdos nesiuvo, liko randas. Dėl patirto sužalojimo gydėsi namuose. Ieškovas teismui aiškino daugelį kartų kvietęsis greitąją pagalbą, kvietėsi policiją, nes G. N. laidė kieme petardas. Dėl 2020 m. gegužės 10 d. sužalojimo greitąją pagalbą jis kvietė vieną kartą, daugiau dėl to sužalojimo greitosios į namus nesikvietė. Dėl patirto sužalojimo atsakovas sugadino visą sveikatą, nervus, jam iki šiol sukasi galva, sveikata pablogėjo visai. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl kitų kaimynų netinkamo elgesio jis taip pat neseniai kreipėsi į teismą.

2.       Ieškovo atstovė advokatė Audronė Mikalauskienė teismui paaiškino, kad dėl 2020 m. gegužės 10 d. įvykio ieškovui buvo suaktyvintos visos jo turimos ligos, kurios aiškiai paūmėjo. Dėl to ieškovui ne kartą po įvykio buvo kviesta greitoji medicininė pagalba, paūmėjo nervų sistemos ligos. Atstovė prašė teismo ieškovo V. S. ieškinio reikalavimus tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pasak atstovės, ieškovas patyrė traumą, galvos skausmus, jam paūmėjo eilė turimų ligų, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovas patyrė pažeminimą kaimynų, savo globėjos akyse, dėl įvykio stipriai išgyveno.

3.       Atsakovas G. N. byloje pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka, atsiliepime atsakovas smulkiai nurodė įvykio aplinkybes. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovas yra jo mamos kaimynas. 2020 m. gegužės 10 d. jis su mamos sugyventiniu S. V. dirbo lauke, matavo daržą. Vėliau abu žiūrėjo televizorių, kai išgirdo daužant į lango palangę su lazda. Jis pažiūrėjęs per langą ir supratęs, kad po langais daužosi kaimynas, išėjo į lauką ir tam, kad ieškovas atkreiptų dėmesį ir išeitų į lauką pasiaiškinti pajudino pastarojo stulpelį, ant kurio ieškovas džiauna drabužius. Prie lango priėjo L., kuri pradėjo šaukti, vadino visokiais žodžiais. Ant jos palangės stovėjo vazonėlis su akmenėliais, kuriuos pasiėmusi pastaroji pradėjo mėtyti į atsakovą. Tuomet pro duris išėjo ieškovas V. S., kuris į atsakovą taip pat metė kažkokį daiktą. Pataikė į kelnes, bet atsakovo nesužalojo. Tuomet atsakovas greitesniu žingsniu artėjo link ieškovo, kuris stovėjo atidaręs savo namo dalies lauko duris ir kažką šaukė. Atsakovas norėjo su ieškovu pasikalbėti dėl ko pastarasis daužo mamos namo dalies sieną. Ieškovas, pamatęs, kad atsakovas artėja link jo, užsidarė savo lauko duris. Atsakovas paėmęs už durų rankenos, duris truktelėjo į save net nesuvokdamas, kad už durų stovi pats ieškovas ir taip pat laiko durų rankeną. Atsakovui truktelėjus duris, pastarasis trenkėsi į savo šarvo duris. Atsakovas nurodė daugiau nieko nedaręs, nuėjo. Kas nutiko ieškovui jis nematė, ar jis nugriuvo, ar jis užsigavo durimis atsakovas nežino. Po kurio laiko, jam bebūnant lauke, pamatė atvažiavusią policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Iš namo išėjo apsikraujavęs ieškovas. Jis pats buvo išvežtas kelioms valandoms į policijos komisariatą. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas ir kartu su juo gyvenanti L. yra konfliktiniai kaimynai, nuolatos keliantys triukšmą. Teisme buvo nagrinėjama ne viena byla.

4.       Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Olegas Juška teismo posėdžio metu nurodė palaikantis atsakovo reikalavimus. Atstovas prašė remtis byloje surinkta rašytine medžiaga, atsiliepime nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad teisme buvo patvirtintos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių veiksmų, o dėl patirtų sužalojimų yra kaltas pats ieškovas. Pasak atstovo, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra konfliktiškas, pats sukelia konfliktines situacijas už kurias yra pats atsakingas. Kita vertus, pasak atstovo, ieškovas byloje nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų dėl neva jo patirtos neturtinės žalos, atsiradusių sveikatos pakenkimų. Atstovas mano, kad ieškovas yra pats atsakingas dėl patirto sužalojimo, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Konkrečiai, nėra atsakovo kaltės dėl ieškovo patirto sužalojimo, nėra priežastinio ryšio tarp įvykusio įvykio ir ieškovo pablogėjusios sveikatos, be to ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala nėra pagrįsta apskritais jokiais įrodymais.

5.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. L. nurodė esanti ieškovo globėja, gyvena kartu su ieškovu. 2020 m. gegužės 10 d. ji stovėjo prie lango ir atėjo atsakovas G. N. su mamos sugyventiniu S. V., abu pamatavo namą, nusijuokė ir parėjo namo. Po 10 – 15 minučių į lauką atėjo vienas N., kuris pradėjo laužti ir spardyti ieškovo tvorą. Ji S. pasakiusi pažiūrėti ką daro N.. Ieškovas išėjo į lauką, atidarė duris ir liepė N. baigti taip elgtis, nes bus kviečiami policijos pareigūnai. Atsakovas pasakęs, kad S. užmuš, šoko ant laiptelių ir pastarajam specialiai trenkė durimis. Ji pati iškvietė greitąją ir policiją. Liudytoja taip pat nurodė, kad kaimynė N. yra nesugyvenamo charakterio, pastoviai užsuka vandenį, daužo radiatorius. N. ieškovą invalidu padarė, jam sudaužė galvą, buvo sužalota kakta. 2020 m. gegužės 10 d. S. buvo išvežtas į ligoninę, buvo sužalota galva, jam galvą švietė, viską darė. Grįžo namo užklijuota kakta, po dviejų savaičių liepė ateiti, neleido praustis. Po įvykio ieškovui dega galva ir pakaušis, jie ir dabar ieškovą dar nervuoja tyčia. Ieškovas iki įvykio dar neturėjo tokių sveikatos problemų, dabar jis su akimi nebemato, jinai turi ieškovą vedžioti. Akis nebuvo sužalota, bet nuo trenkimo kažkaip jam ta akis buvo pakenkta. Po įvykio jis turi dar daugiau problemų dėl nervų, jis pastoviai gydosi, vaistus geria. Dėl 2020 m. gegužės 10 d. įvykio ieškovas pas gydytoją buvo kokius tris kartus, gydėsi apie 3 savaites. Ieškovui greitąją pagalbą kvietė daug kartų, nes jis to daužymo neperneša, dėl sužalojimo jam nervai visiškai paūmėjo. Iki įvykio jis buvo žymiai ramesnis. Po įvykio ji ieškovui pirko antibiotikus, kad skausmą nuimtų, mokėjo 50 Eur. 

6.       Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.  

7.       Civilinės bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp civilinės bylos šalių įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas V. S.. Konkrečiai, civilinėje byloje esančiu VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės 2020 m. gegužės 10 d. 17.03 val. medicinos dokumentų išrašu / siuntimu patvirtinama, kad V. S. buvo pristatytas į gydymo įstaigą dėl to, kad buitinio konflikto metu sūnus jam trenkė su durimis, yra žaizda, ligonis blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina. Objektyvi būklė: Sąmoningas. Orientuotas. Dešinio antakio srityje apie 2 cm ilgio žaizda, nelygiais kraštais, apimanti tik odą. Taikytas gydymas: žaizda išvalyta. Užklijuotas pleistras. Rekomendacijos: neurochirurgo konsultacija dėl galimos galvos traumos, pleistrą pašalinti po 7 dienų. Iš 2020 m. gegužės 10 d. 17.45 val. neurochirurgo vidinės konsultacijos pažymos matyti, kad pacientas nurodo galvos skausmą, yra objektyvus, sąmoningas, patenkinamos orientacijos, židininės neurologinės simptomų nerasta. Atlikta GSKT 2020 m. gegužės 10 d., kaukolės kaulų lūžimo ar intrakranijinės hemoragijos požymių nerasta. Galvos smegenų traumų nekonstatuota. Byloje esančiu vėlesniu 2020 m. gegužės 20 d. Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos VšĮ gydytojo įrašu patvirtinama, kad žaizda sugijusi. Civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarimu buvo atmestas V. S. skundas ir paliktas galioti prokurorės G. P. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18110-20, kaip pagrįstas ir teisėtas. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi šis prokuroro nutarimas buvo paliktas galioti. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 12 d. nutartis.

8.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą ieškovas kildina iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio nuostatų, numatančių deliktinės atsakomybės sampratą bei kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

9.       Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą: neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė – kaltė preziumuojama. Kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas.

10.       Analizuodamas dviejų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtumo ir kaltės – santykį kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai deliktinė atsakomybė kyla su kalte, pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę.

11.       CK 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Minėta, jog nagrinėjamojoje civilinėje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. gegužės 10 d. tarp civilinės bylos šalių kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo sužalotas ieškovas V. S.. Civilinės bylos šalys nurodo iš esmės skirtingas kilusio konflikto priežastis, tačiau abi pripažįsta, kad šio kilusio konflikto pasėkoje savo namo lauko durimis (šarvo) ieškovas buvo sužalotas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas tyčia jam trenkė lauko durimis, tuo tarpu, atsakovo teigimu, pastarasis traukdamas į save lauko duris net nesuvokė, kad ieškovas iš vidinės durų pusės už rankenos taip pat laiko duris, kurias stipriau patraukus, ieškovas jas taip pat traukdamas į savo pusę, pats jomis susižalojo.

12.       Teismas sprendžia, kad civilinėje byloje esantys rašytiniai duomenys bei bylos šalių paaiškinimai visiškai patvirtina, kad atsakovas neturėjo tyčios sužaloti ieškovo V. S.. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo aiškinimu apie tai, kad pastarasis ėjo link ieškovo gyvenamojo namo ketindamas su juo pasikalbėti, kadangi prieš vykusį žodinį konfliktą su ieškovu gyvenanti I. L. su medine lazda daužė jo mamos gyvenamojo namo dalies išorės sienos dailylentes. Tokias teismo išvadas visiškai patvirtina teismo išreikalautoje Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18110-20 esantys surinkti duomenys. Panevėžio apygardos prokuratūros 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu konstatuota, kad „<...> G. N. nerovė ir nesikėsino rauti jokių stulpų, esančių kieme ir priklausančių I. L., tik pajudino stulpą, taip tikėdamasis pasikviesti kaimynus – I. L. ir V. S. pasikalbėti apie pastarųjų keliamo triukšmo – beldimo pagaliu ar šaka į M. N. buto sieną. Tai, kad kažkokiais įrankiais beldžiama į sieną, įrodyta G. N. pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose matyti sienos apgadinimai, subraižymai, be to, išrašuose apie asmenų administracinį baustumą yra ne kartą fiksuoti tiek I. L., tiek V. S. administraciniai nusižengimai, koliojant namo (duomenys neskelbtini) kaimynus, keliant triukšmą, šiukšlinant kiemą, gadinant kaimynų turtą, kaltinant kaimynus pramanytais nusižengimais, tad I. L. ir V. S. parodymai apie „nesugyvenamus kaimynus“, jiems kenkiančius, vertintini kritiškai. Be to, ir kiti liudytojai – S. V., S. G. ir V. Z. paneigė I. L. ir V. S. parodymus, netgi baimindamiesi, kad pastarųjų (I. L. ir V. S.) veiksmai jau kelia grėsmę, o ne tik trikdo rimtį ir ramybę. G. N. neneigia, kad, norėdamas pasikalbėti su V. S., kuris jį apšaukė banditu ir teroristu, bandė neleisti V. S. užsidaryti buto durų, kurias V. S. traukė į save, nes durys atsidaro į išorę, tačiau rankena jam paprasčiausiai išslydo iš rankos, ir jis net nepagalvojo, kad durys, užsidarydamos, galėjo sužaloti V. S.. Kad V. S. susižalojo, jis nežinojo iki tol, kol nepamatė, kad atvykę medikai išsiveža V. S., kurias iš galvos bėga kraujas. <...> G. N. veiksmuose tyčios nebuvo, jis ėjo pasikalbėti su kaimynais dėl šių veiksmų, gadinant jo motinos buto sieną, o V. S. bėgant į savo butą ir norint pasislėpti už durų, stengėsi neleisti pastarajam uždaryti durų, kad pasikalbėti, V. S. traukiant duris į save, į buto vidų, G. N. duris už rankenos traukė į save, į išorę, ir jam durų rankena tiesiog išslydo iš rankos, o kad durys, užsidarydamos, galėjo sužaloti V. S., jis nežinojo ir to net nenumatė, neįtarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad G. N. veiksmuose nėra subjektyvinės pusės – kaltės, baudžiamasis procesas nutrauktinas <...>“ (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20, b. l. 177-184). Nepaisant to, kad atsakovo baudžiamajai atsakomybei dėl ieškovo sužalojimo kilti būtina nustatyti kaltininko tyčią dėl kilusių padarinių, teismas sprendžia, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti pakanka konstatuoti jo rūpestingumo ir apdairumo nebuvimą susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje su ieškovu, ko pasėkoje būtent dėl atsakovo atliktų nepasvertų, nerūpestingų ir neapdairių, todėl neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė sužalojimų, kurie 2020 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. G 448/2020 (05) kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20, b. l. 19) (CK 6.248 straipsnis). Tokias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į atsakovo elgesį konflikto metu, t. y. į tai, kad jis ketindamas su ieškovu pasikalbėti, link jo artinosi paspartinęs žingsnį, vėliau paėmęs už durų rankenos duris į save traukė aiškiai suvokdamas, kad ieškovas šias bandė paskui save uždaryti, vengdamas kontakto su atsakovu. Tokiu būdu, atsakovas, vertinant jo veiksmus pakankamai rūpestingo ir apdairaus asmens požiūriu, turėjo suprasti, kad traukdamas lauko duris į save galėjo jomis sužaloti ieškovą, jolab, kad ieškovas yra pakankamai senyvo amžiaus vyras, todėl akivaizdžiai silpnesnis už atsakovą ir negalintis jam lygiaverčiai pasipriešinti. Tokie atsakovo neteisėti ir neatsargūs veiksmai pagrįstai užtraukia jam civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).      

13.       Pagal bendrąją deliktinės atsakomybės taisyklę žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Visiško žalos atlyginimo išimtį numato CK 6.282 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Įstatymas nenumato nukentėjusiojo asmens kaltės dydžio nustatymo kriterijų, todėl spręsdamas žalos atlyginimo sumažinimo klausimą teismas turi vadovautis CK 6.253 straipsnio 5 dalies (nukentėjusiojo asmens veiksmai) nuostatomis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

14.       Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomai žalai atsirasti turėjo reikšmės ir paties ieškovo didelis neatsargumas, pasireiškęs tuo, kad jis pats savo neteisėtais veiksmais išprovokavo kilusį konfliktą. Minėta, jog teismo išreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20 duomenimis nustatyta ir konstatuota, kad įvykio dieną 2020 m. gegužės 10 d. byloje apklausta liudytoja I. L. lazda ar šaka beldė į atsakovo motinos M. N. buto sieną, ką patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos. Būtent dėl ieškovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. netinkamų veiksmų atsakovas ėjo link ieškovo namų ketindamas su pastaruoju pasikalbėti. Šiame sprendime taip pat minėta, kad teismas neturi pagrindo netikėti tokiais teisme duotais atsakovo paaiškinimais, nes juos visiškai patvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas apie atsakovo nesuprantamą elgesį prie atsakovo motinos namo dalies teritorijos ne konflikto metu, taip pat civilinėje byloje esantys duomenys apie V. S. administracinius nusižengimus, kurie patvirtina, kad ieškovas nuo 2017 metų liepos mėnesio šešis kartus buvo baustas administracine tvarka dėl konfliktų su namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynais, tame tarpe ir su atsakovo motina M. N.. Taip pat baudžiamojoje byloje esantys surinkti rašytiniai duomenys apie I. L. administracinius nusižengimus rodo, kad 2019 metų gruodžio mėnesį ji įvykdė du administracinius nusižengimus dėl konfliktų su kaimynais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18110-20, b. l. 71-72). Tokius ieškovo ir kartu su juo gyvenančios I. L. veiksmus teismas vertina, kaip provokuojančius, nuolat besikartojančius, todėl akivaizdžiai turėjusius įtakos atsakovo poelgiui 2020 m. gegužės 10 d. Teismui įvertinus šias aplinkybes bei pripažinus mišrią kaltės formą, taip pat nurodant, kad ieškovas 50 procentų buvo pats kaltas dėl kilusio įvykio bei patirto sužalojimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina žala mažintina.

15.       CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, sužalojus sveikatą, atėmus gyvybę ar padarius nusikaltimą, patirta ir įrodyta neturtinė žala atlyginama visais atvejais.

16.       Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006; kt.).

17.       Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-202/2012).

18.       Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 nurodyta, kad specifiniai kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse.

19.       Iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18110-20 esančios 2020 m. gegužės 18 d. specialisto išvados Nr. G 448/2020 (05) matyti, kad apžiūrint V. S. nustatytos gelsvos spalvos poodinės kraujosrūvos dešinės akies vokuose. Kaktos dešinėje pusėje nesusiūta, žaizda padengta tvarsčiu. Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. 2020/0081244/00 matyti, kad 2020 m. gegužės 10 d. 17.03 val. V. S. buvo apžiūrėtas gydytojo. Buitinio konflikto metu sūnus trenkė durimis. Blogai jaučiasi, svaigsta galva, pykina. Sąmoningas, orientuotas. Dešinio antakio srityje apie 2 cm žaizda, nelygiais kraštais, apimanti tik odą. Žaizda išvalyta, užklijuotas pleistras. Konsultuotas neurochirurgo. Nurodo galvos skausmą, sąmoningas, patenkinamos orientacijos, židininės, neurologinės simptomatikos nerasta. Galvos smegenų KT – kaukolės kaulų lūžimo ir hemoragijos požymių nerasta. Galvos smegenų traumų nekonstatuota. Klinikinė diagnozė: muštinė žaizda kaktoje. Specialisto išvada: V. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė fizinį skausmą (baudžiamosios byloje Nr. 01-1-18110-20, b. l. 19). Dėl patirto sužalojimo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad atsakovas sugadino jam sveikatą, jis nebemato dešine akimi, nebegali išeiti iš namų. Nors teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad dėl patirto sužalojimo greitąją medicinos pagalbos kvietė tik vieną kartą, t. y. įvykio dieną 2020 m. gegužės 10 d., pasak jo atstovės byloje pateikti vėlesni greitosios medicininės pagalbos kvietimai rodo, kad dėl patirto sužalojimo paaštrėjo visos ieškovo iki šiol turėtos ligos, jo psichinė sveikata, suprastėjo bendra savijauta. Tokius ieškovo ir jo atstovės argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertina nepagrįstais, kaip siekį pasipelnyti atsakovo sąskaita. Nors teismas ne kartą ieškovui nurodė pateikti byloje jo savijautą ir sveikatos būklę po patirto sužalojimo pagrindžiančius dokumentus, ieškovas tokių įrodymų byloje nepateikė. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad po įvykio ieškovui būtų išlikę kokie nors liekamieji reiškiniai. Ieškovo teorija apie visiškai pablogėjusią sveikatos būklę paremta tik jo paties aiškinimais, atstovės išsakytais argumentais, liudytojos I. L. parodymais, kurie ieškovo blogos sveikatos būklės  neįrodo. Dar daugiau, civilinėje byloje pateikti greitosios medicininės pagalbos kvietimų V. S. išrašai 2020 m. rugpjūčio 23 d., 2020 m. spalio 29 d. bei 2020 m. lapkričio 4 d. patvirtina, jog ieškovas iki 2020 m. gegužės 10 d. įvykusio konflikto su atsakovu turėjo rimtų sveikatos problemų, kadangi pačios I. L. žodžiais tariant serga „nervų liga“, „psichine liga“, kas, teismo vertinimu, tikėtina turi įtakos ieškovo santykiams su kaiminystėje gyvenančiais asmenimis bei jo paties sunkiai prognozuojamam elgesiui.

20.       Žalą padariusių asmenų turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turinčių įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis yra 453 Eur. Atsakovo vardu yra registruoto nekilnojamojo turto: 1,1000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, bei ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi jokių išlaikytinių bei kitų skolinių įsipareigojimų, tik moka bankui paskolą už daugiabučiame name atliktą renovaciją.      

21.       Tokiu būdu, teismas įvertinęs ieškovo sveikatai padaryto sužalojimo laipsnį (nežymus), patirtos traumos pobūdį, byloje nustatytą mišrią kaltės formą, atsakovo turtinę padėtį bei atsižvelgdamas į lygiateisiškumo, teisingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, kad 300 Eur neturtinė žala ieškovui bus pakankama kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą, kuri iš atsakovo priteistina.

22.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui V. S. 2020 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaido byloje sudarė 427,88 Eur. Atsakovas byloje pateikė duomenis, kad jis patyrė 450 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidų. Teismas ieškovo reikalavimus patenkina iš dalies (10 proc.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 45,78 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3 Eur dydžio žyminis mokestis bei 42,78 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovo naudai iš ieškovo priteistinos 405 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo V. S. ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3 Eur (tris eurus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 42,78 Eur (keturiasdešimt du eurus 78 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

        Teisėja Eglė Sabaliauskienė