Civilinė byla Nr. e2S-217-739/2022

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00380-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 19 d.

Panevėžys

        Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-688-620/2022 sprendžiant pareiškėjo A. K. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. K., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Pusbroliai“, dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑199-504/2021 ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinys (toliau – ir ieškovas) dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus kraštovaizdžiui, tenkintas ir priteista iš atsakovo A. K. (toliau – ir pareiškėjas , ir atsakovas) valstybei 3129 Eur žalos gamtai atlyginimas ir 5 % dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistas sumas sumokant į ieškovo nurodytą sąskaitą. Taip pat iš atsakovo priteista 22,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 70 Eur žyminio mokesčio valstybei. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-606-252/2021 atsakovo A. K. apeliacinis skundas atmestas ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

2.       Pareiškėjas A. K. pateikė teismui patikslintą prašymą atnaujinti procesą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą panaikinti.

3.       Nurodė, kad 2021 metų gruodžio m. 7 d. nutartyje (civ. byla Nr. e2A-606-252/2021) Panevėžio apygardos teismas atsisakė priimti jo naujai pateiktus rašytinius įrodymus, kaip pateiktus nesavalaikiai, todėl pareiškėjas šiuos rašytinius įrodymus, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pateikė prie prašymo atnaujinti procesą. Teigė, kad naujos aplinkybės patvirtina, jog 2021 m. birželio 20 d. Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. P. patikrinimo aktas Nr. S9-146(2-18) sudarytas nežinant tikslių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, todėl netikslus; nagrinėjant ieškinį pirmos instancijos teisme nebuvo pateikti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taksaciniai rodikliai, o 2018 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono agentūros savavališkai nukirstų medžių akte nurodyti duomenys yra užfiksuoti ne sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes 41 vieneto įvairių rūšių medžių šiame sklype nėra buvę; sklypo nauja apžiūra atlikta po to, kai buvo nustatyta tiksli sklypo riba, kas patvirtina apie pateiktų duomenų didesnį tikslumą.

4.       Kadangi, pasak pareiškėjo, naujai paaiškėję duomenys įrodo visai kitas faktines aplinkybes, nei nurodyta 2018 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono agentūros savavališkai nukirstų medžių kelmų matavimo akte ir patikrinimo akte Nr. S9-146(2-18), tai leidžia teigti, kad galutiniu teismo sprendimu civiliniame procese nebuvo pasiekta teismui keliamo uždavinio – vykdyti teisingumą.

5.       Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą ir prašė netenkinti prašymo atnaujinti procesą bei paaiškino, kad nėra pagrindo tikėti, jog pateikti dokumentai atspindi J. B. ir G. B. priklausančio sklypo duomenis, kadangi  naujai pateikti dokumentai  yra apie  A. K. sklypo dalyje augančius medžius, o ne apie iškirstus saugotinus medžius, buvusius J. B. ir G. B. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas  keičia savo poziciją ir teigia, jog tokių medžių, kuriuos iškirto (organizavo kirtimą), nėra ginčo sklype priklausančiame J. ir G. B.. Apie jų iškirtimą ieškovas  prisipažino ikiteisminio tyrimo byloje, dalyvavo kelmų matavime, todėl neigdamas ikiteisminio tyrimo metu bei teismo nustatytas aplinkybes, siekia suklaidinti teismą.

6.       Taip pat nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo prašyme išdėstytais motyvais, mano, jog tai pareiškėjo gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės dėl padarytos žalos valstybei atlyginimo. Ieškovas  įvairiose tyrimo stadijose ir teismo nagrinėjamose bylose turėjo galimybę pateikti papildomus dokumentus.

7.       Trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Pusbroliai“, byloje atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo neteikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo A. K. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021.

9.       Teismas nurodė, kad naujai pateikti duomenys atsakovo galėjo ir turėjo būti gauti savalaikiai, tai yra dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo, juolab atsižvelgiant į tai, kad vyko ilgai besitęsiantis procesas ir atsakovas byloje buvo atstovaujamas advokatės. Sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjas, teikdamas naujus įrodymus bei prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nurodyti duomenys nebuvo gauti ir pateikti iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 priėmimo, taip pat nenurodė priežasčių, sukliudžiusių nurodytus duomenis gauti savalaikiai, prašymų byloje atidėti bylos nagrinėjimą šiems papildomiems įrodymams surinkti teikta nebuvo.

10.       Taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad šių įrodymų gavimo būtinybė iškilo vėliau, ar kad apie juos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma dar bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas turėjo visas galimybes rinkti įrodymus pats, ar su advokato pagalba, gauti bei teikti byloje visus, jo manymu, susijusius su teisingu bylos išnagrinėjimu rašytinius ir kitus įrodymus, siekdamas jam palankaus teismo sprendimo, kuriuos teismas vertintų kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, jų pagrindu padarydamas atitinkamas išvadas priimant sprendimą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartį ir jo prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.

11.1.                      Apeliantas teigia, kad teismas yra neteisus, nes jis pats, būdamas neįgalus, nieko neišmano kur kokių dokumentų reikia ir kur juos gauti, tik vėliau, ruošiant apeliacinį skundą iš naujojo advokato pareiškėjas sužinojo, kad buvusios advokatės žiniose yra spragų nagrinėjamu klausimu.

11.2.                      Pasak apelianto, atsitiko taip, kad jam, neįgaliam asmeniui, nenukirtus nei vieno medžio, teismas uždėjo ant pečių nepakeliamą finansinę naštą.

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo. 

15.       Proceso atnaujinimą užbaigtose dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose reglamentuoja CPK XVIII skyrius. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

16.       Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-199-504/2021 konstatuota, kad atsakovas (pareiškėjas šioje byloje), būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas, neišsiaiškinęs sklypo ribos ir kokiems medžiams kirsti reikalingas leidimas, organizavo kirtimą ir iškirto J. B. žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), augusius saugotinus medžius.

17.       Kaip matyti iš pareiškėjo teismui teikto patikslinto pareiškimo, pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo reiškė remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t y. kai paaiškėja naujos aplinkybės. Atskirajame skunde apeliantas iš esmės teigia, jog kartu su pareiškimu pateikti nauji duomenys negalėjo būti pateikti anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmą kartą, nes pareiškėjas nežinojo, kad galima gauti ir kad gali reikėti tokių dokumentų, kaltina ir jį atstovavusią advokatę nežinojimu, be to, pasak apelianto, naujai paaiškėjusios aplinkybės paneigia Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2‑199‑504/2021 nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas iškirto saugotinus medžius žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Apeliantas (pareiškėjas) prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodė tai, kad R. B. žemėtvarkos darbų įmonės matininkai R. B. ir Z. Č. 2021 rugpjūčio 12 d. nustatė, jog, pagal dvaro parko sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m. rugsėjo 4 d. abrisą ir 1998 m. balandžio 23 d. preliminarų sklypo planą 2018 m. liepos 13 d. kadastrinius dvaro parko sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matavimus, riba tarp taškų (duomenys neskelbtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) gretimybė) buvo sutrumpinta nuo 86 m. iki 78,77 m. (7,23 m.), o riba tarp taškų 16-17-18 nuo 173 m. iki (133,48 m. +33,99 m) 167,47 m.(5,53 m. ). Pasak pareiškėjo, šios naujos aplinkybės patvirtina, kad 2021 m. birželio 20 d. Panevėžio RAAD Rokiškio agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus V. P. patikrinimo aktas Nr. S9-146(2-18) sudarytas nežinant tikslių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, todėl netikslus.

19.       Kita nauja paaiškėjusi aplinkybė, pasak apelianto, yra ta, kad nagrinėjant ieškinį pirmos instancijos teisme nebuvo pateikti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taksaciniai rodikliai. Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 16 d. pranešime Nr. R6-1256 nurodoma, kad į žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantys miško žemės plotai buvo registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2008 m. Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Valstybinės miškų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 11 d. pažymoje Nr. 124436 nurodyta, kad 2008 metais žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 9 arų miško plote pagal taksoraščio ištrauką yra 4 uosiai 82 metų amžiaus, 2 drebulės 62 m. amžiaus, 2 beržai 62 m. amžiaus, 1 blindė 52 m. amžiaus, 1 juodalksnis 62 m. amžiaus, 1 baltalksnis 33 m. amžiaus. Iš viso 11 medžių. Pagal šią naują aplinkybę pareiškėjas teigia, kad 2018 m. birželio 20 d. Rokiškio rajono agentūros savavališkai nukirstų medžių akte nurodyti duomenys yra užfiksuoti ne sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes 41 vieneto įvairių rūšių medžių šiame sklype nėra buvę.

20.       Dar viena apelianto nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ta, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. specialistas vadybininkas miškininkystei D. I. atliko žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), medynų apžiūrą ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. Medyno apžiūros akte nurodė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 603 kvartalo 50 sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miškas nebuvo išpjautas, sklype auga 17 medžių - 4 vnt. drebulių, 2 vnt. uosių, 1 vnt. ąžuolų,1 vnt. blindžių, 7 vnt. klevų, 2 vnt. beržų. Taigi nauja aplinkybė ta, kad apžiūra atlikta po to, kai buvo nustatyta tiksli sklypo riba, kas patvirtina apie pateiktų duomenų didesnį tikslumą.

21.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

22.       Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes neatitinka pirmiau nurodytų požymių.

24.       Visų pirma, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nesutikdamas su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, jį skundė apeliacinės instancijos teismui, o kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė tuos pačius rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kuriuos šioje byloje teikė kaip įrodymus, patvirtinančius naujai paaiškėjusias aplinkybes. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. prašymo priimti papildomus rašytinius įrodymus 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino, nes apeliantas neįrodė, kad tokių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau, ir pažymėjo, kad rašytiniuose įrodymuose fiksuoti ne visame žemės ūkio paskirties sklype esantys medžiai, o tik šio sklypo dalyje, t. y. miško žemės plote augę medžiai, kas nei patvirtina, nei paneigia ginčui reikšmingas aplinkybes, nes patikrinamas atliktas ir pažeidimai nustatyti neišskiriant kurios nors J. B. žemės sklypo dalies ar konkrečių naudmenų.

25.       Ši nustatyta aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas duomenis, kuriuos nurodo kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, gavo dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šių duomenų teisinė reikšmė iš dalies buvo įvertinta apeliacinės instancijos teismui atsisakant priimti naujai pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Taigi, tiek šios aplinkybės, tiek ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. e2A-606-252/2021 akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės buvo žinomos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.  Dėl šio priežasties pareiškėjo pareiškime nurodomos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto naujai paaiškėjusių aplinkybių apibrėžimo, todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Apelianto argumentai, kad ruošiant apeliacinį skundą tik iš naujojo advokato pareiškėjas sužinojo apie galimus gauti naujus įrodymus, nes pats nieko neišmano, niekaip neįrodo, jog tokios aplinkybės objektyviai negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant pirmą kartą.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės neleidžia pagrįstai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o proceso atnaujinimas, remiantis apelianto argumentais, šiuo konkrečiu atveju, nebūtų suderintas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kiti.

27.       Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                            Dalia Pranckienė