Civilinė byla Nr. 2A-194-343/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Teresė Klimienė Procesinio sprendimo kategorija: 38; 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. vasario 6 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Rūtos Palubinskaitės,
kolegijos teisėjų: Evaldo Burzdiko ir Arvydo Žibo,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,
dalyvaujant atsakovės UAB „Viliaus transportas“ atstovui advokatui Audriui Bandzaičiui,
trečiajam asmeniui A. K. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB “Viliaus transportas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2193-301/2007 pagal ieškovės UADB “Ergo Lietuva” ieškinį atsakovei UAB “Viliaus transportas”, tretieji asmenys UADB ”Baltikums draudimas”, A. K. dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
ieškovė UADB “Ergo Lietuva” ieškiniu (b.l. 3-4) prašė teismo priteisti iš atsakovės 6345,90 Lt žalos. Ieškovė nurodė, kad 2006 03 28 atsakovės darbuotojui A. K. vilkiku „Skania P113MA", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Werneke" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant krovinio iškrovimo darbus pastate, esančiame Gamyklų g. 5, Marijampolė, priklausančiame UAB „Arvi ir ko", buvo apgadinta nurodyto pastato stogo palaikančioji konstrukcija ir padaryta žala. Ieškovė su UAB „Arvi ir ko“ 2005 12 30 buvo sudariusi pastato, esančio Gamyklų g. 5, Marijampolėje, draudimo sutartį, todėl ieškovė išmokėjo UAB „Arvi ir ko“ 7051 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusią atsakovę, iš kurios prašė priteisti 6345,90 Lt (draudimo išmoka atskaičius 10 % pastato nusidėvėjimą) žalos atlyginimo regreso tvarka; 190,38 Lt žyminio mokesčio ir 6 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atstovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti, nurodė, jog įvykio metu transporto priemonė judėjo, todėl žalą privalėjo atlyginti tretysis asmuo UADB „Baltikums draudimas“, kuris yra transporto priemonės „Scania P113MA“ draudikas.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas iš šalių atstovų paaiškinimų, trečiojo asmens A. K. 2006 03 28 paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir parengiamojo posėdžio metu, administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, nustatė, kad, verčiant iš kėbulo trąšas išjungus hidraulą, stovint įjungus vilkiko „Skania P113MA" rankinį stabdį, esant kelio dangai-asfaltui padengtam trąšomis ir šlapiam, byrėdamos trąšos susiūbavo kėbulą, kuris priverstinai truputį pakilo nei jau buvo pakeltas verčiant, ir krovinio masei pastūmus transporto priemonę į priekį, kėbulas kliudė priekiniu bortu metalinę stogo konstrukciją bei ją apgadino. Teismas, remdamasis Vairuotojo kodas 8324 saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.9, patvirtintos 2003 03 27 UAB „Viliaus transportas“ įsakymu Nr.1 4.7.13. punktu, numatančiu, kad iškraunamo automobilio variklis turi būti išjungtas, įjungtas rankinis stabdys ir pirmoji pavara, bei byloje nesant duomenų, kad, vykdant krovinio iškrovimo darbus, be rankinio stabdžio buvo įjungta ir pirmoji pavara, nusprendė, jog buvo pažeisti darbo įrenginio – transporto priemonės vilkiko „Skania P113MA“ naudojimo reikalavimai ir pažeisti nustatyti minimalūs (būtinieji) saugos darbe reikalavimai darbo įrenginiams ir jų naudojimui.
Apeliaciniu skundu (b.l. 90) atsakovė UAB “Viliaus transportas” prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 11 05 sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, teismas netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, todėl priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Ginčo dalykas byloje yra tai, ar, iškraunant krovininį automobilį, jam netikėtai pajudėjus ir užkliudžius stogo konstrukciją, tai laikytina draudiminiu įvykiu pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles. Abiejų draudimo kompanijų (ieškovės ir trečiojo asmens) nuomone, tai nelaikytina draudiminiu įvykiu, nes administracinę bylą nagrinėjęs už eismo priežiūrą atsakingas policijos pareigūnas padarė išvadą, kad eismo įvykio nebuvo, o būtinoji draudiminio įvykio sąlyga yra žalos padarymas tretiesiems asmenims eismo įvykio metu. Atsakovės nuomone, draudimo taisyklės nenumato būtinumo konstatuoti apie eismo įvykio buvimą būtent policijos pareigūnui. Eismo įvykio apibūdinimą pateikia Kelių eismo taisyklės, kuriose be išlygų nustatyta, kad bet kuri žala, padaryta judančia transporto priemone, yra laikoma eismo įvykiu. Tokiu būdu tarp šalių kilo ginčas dėl standartinių sutarties sąlygų - draudimo taisyklių - aiškinimo. Spręsdamas šį ginčą, teismas turėjo vadovautis LR CK XII skyriaus „Sutarčių sudarymas" ir XIV skyriaus „Sutarčių aiškinimas" normomis, tačiau jomis nesivadovavo, todėl priėmė neteisingą sprendimą. LR CK 6.186 straipsnis numato, kad negalioja netikėtos standartinės sutarties sąlygos, kurių kita šalis protingai negalėjo tikėtis. Sudarydama draudimo sutartį, atsakovė negalėjo protingai tikėtis, kad, Kelių eismo taisyklėse esantis eismo įvykio apibrėžimas gali būti netaikomas draudimo sutarčiai arba, kad taikomas, aiškinant jį plečiamai, iškraipant turinį. Teismas išsamiai išnagrinėjo įvykio aplinkybes, konstatavo galimas automobilio pajudėjimo priežastis, nustatė atsakovės vairuotojo kaltę, pasireiškusią neapdairumu, tačiau visiškai nesigilino į atsakovės argumentą, kad konstatuoti eismo įvykiui pagal Kelių eismo taisyklėse pateiktą apibrėžimą pakanka tik transporto priemonės judėjimo fakto. Pritardamas nuomonei, kad ne kiekviena žala, padaryta judančia transporto priemone, gali būti pripažinta eismo įvykiu, teismas privalėjo patikrinti, kaip ši situacija buvo aptarta draudimo sutartyje. Išsiaiškinus, kad draudimo sutartyje ir standartinėse draudimo sąlygose nėra kokių nors nuorodų apie galimą įvykio, nors ir padaryto judančia transporto priemone, nepripažinimą eismo įvykiu, teismas privalėjo vadovautis LR CK 6.193 straipsnio 4 dalimi ir abejotiną sutarties sąlygą aiškinti atsakovės naudai. Išleisdamas konkrečias savo draudimo taisykles, vadovaudamasis sąžiningumo kriterijais ir LR CK 6.188 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostata, ieškovė galėjo ir turėjo tai išdėstyti pakankamai aiškiai, arba bent informuoti apie galimą konfliktinę situaciją savo klientą. To nepadarius, vadovaujantis aukščiau nurodytomis LR CK nuostatomis, teismas turėjo spręsti ginčą atsakovės naudai.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės UAB “Viliaus transportas” apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, jog įvykis, kurio metu apeliantės valdomas automobilis sugadino pastato stogo konstrukcijas, yra laikytinas eismo įvykiu, ir palaiko pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytą nuomonę, jog žala padaryta ne eismo įvykio metu, bet dėl saugos darbe reikalavimų pažeidimo. Priimant sprendimą buvo pagrįstai remiamasi policijos įstaigos 2006 04 14 nutarimu Nr. 121, kuriame konstatuota, jog transporto priemonė įvykio metu nejudėjo, todėl įvykis nelaikytinas eismo įvykiu. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių policijos įstaigos nutarime konstatuotas aplinkybes. Ieškovė atlygino savo draudėjui UAB „Arvi ir ko" žalą dėl pastato sugadinimo. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Tokią ieškovės teisę nustato LR CK 6.1015 straipsnis. Draudimo sutartis tarp ieškovės ir UAB „Arvi ir ko" bei šios sutarties sąlygas nustatančios taisyklės reglamentuoja santykius tarp ieškovės ir UAB „Arvi ir ko". Apeliantė nėra šios draudimo sutarties šalis, todėl sutarties taisyklių aiškumas ar neaiškumas neturi apeliantei jokios reikšmės. Ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš apeliantės (atsakovės) nepriklausomai ar įvykis bus pripažintas draudiminiu pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005 (Teismų praktika Nr. 25) išaiškino, kad draudikas, atlyginęs žalą už savo draudėją, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei šis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę (savo interesą) - solidariai į tą asmenį ir jo draudiką. Esant civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusysis įgyja du skolininkus - asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto, o taip pat draudiką (draudimo įmonę), kurio pareiga atlyginti žalą kyla iš sutarties. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-810/2003). Ieškovė turi teisę pasirinkti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 320 str., bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas, t.y., patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje, analizuodama tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Vadovaujantis šia nuostata, draudimo bendrovės pareikšto reikalavimo atlyginti su žalos padengimu susijusias draudimo išmokas pagrįstumas sietinas su aplinkybių, patvirtinančių kalto dėl žalos atsiradimo asmens nustatymu, draudimo išmokos sumokėjimo ir nuostatos, ribojančios subrogacijos teisę, bei draudimo sutarties buvimo faktų, egzistavimu. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad, vykstant krovimo darbams, buvo padaryta žala, dėl kurios atsiradimo kalta atsakovė. Šių faktinių bylos aplinkybių atsakovė neginčija, su jomis sutinka. Ieškovė, vadovaudamasi su žalą patyrusiu asmeniu sudaryta draudimo sutartimi, atlygino šią žalą išmokėdama draudimo išmoką. Atsakovė šių pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių neginčija ir apeliaciniame skunde. Tačiau atsakovė nurodo argumentą, kuriuo grindžia sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias eismo įvykio sąvoką. Kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes jis teisiškai nėra susijęs su ieškovės teise reikalauti jos patirtų išlaidų kompensavimo, kadangi, esant civilinės atsakomybės draudimui, nukentėjusysis įgyja du skolininkus - asmenį, atsakingą už atsiradusią žalą, kurio pareiga atlyginti nuostolius kyla iš delikto, o taip pat draudiką (draudimo įmonę), kurio pareiga atlyginti žalą kyla iš sutarties. Šiuo atveju skolininkų pareiga yra solidari, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškovė turi teisę pasirinkti, kas turi atlyginti žalą. Tai ji ir padarė pareikšdama ieškinį atsakovei. Jeigu atskovė manė, kad žalą turi atlyginti jos draudikas, t.y. UADB „Baltikums draudimas“, tai ji turėjo teisę reikšti atitinkamus prašymus ir reikalavimus. Vienok, atsakovė to nepadarė. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad nei atsakovė, nei tretysis asmuo A. K. neginčijo 2006 04 14 nutarimo (b.l. 8) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo dėl paminėto įvykio. Šiuo nutarimu buvo konstatuota, kad nurodytas įvykis, kurio metu buvo padaryta žala, nėra eismo įvykis. Todėl kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes ir argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad žala buvo padaryta ne eismo įvykio metu ir ieškinį patenkino. Todėl atmestini visi apeliantės argumentai dėl to, kad žala buvo padaryta eismo įvykio metu.
Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl standartinių sutarties sąlygų - draudimo taisyklių - aiškinimo ir kad sutarties aiškinimas turi būti atsakovės naudai. Kolegija su šiuo argumentu taip pat nesutinka, kadangi pirma, šis argumentas nebuvo nurodytas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra, atsakovė mano, kad teismas turėjo aiškinti sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens UADB „Baltikums draudimas“ sąlygas. Kolegija pažymi, kad ginčas šioje byloje buvo sprendžiamas tarp ieškovės UADB „Ergo Lietuva“ ir atsakovės UAB „Viliaus transportas“. Teismas bylą nagrinėjo pareikštų reikalavimų ribose. Reikalavimas UADB „Baltikums draudimas“ pareikštas nebuvo, nebuvo pareikšti ir kokie nors reikalavimai, kurie būtų kildinami iš sutarties tarp atsakovės UAB „Vilaius transportas“ ir trečiojo asmens UADB „Baltikums draudimas“ sąlygų vykdymo ar nevykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo aiškinti sutartį, kurios nuostatos nebuvo ginčo objektu. Trečia, atsakovė neprašė šioje byloje bendraatsakove įtraukti ir UADB „Baltikums draudimas“, todėl dar ir dėl to nebuvo pagrindo aiškinti paminėtos sutarties sąlygas. Teismas neturėjo jokios teisinės galimybės svarstyti klausimą dėl žalos priteisimo ieškovei iš UADB „Baltikums draudimas“, nes jai jokie reikalavimai pareikšti nebuvo, ji nebuvo įtraukta į bylą šalimi.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas neatima iš atsakovės galimybės pareikšti teisme atiitnkamą ieškinį, kuriuo spręsti savo ir draudimo bendrovės, apdraudusios transporto priemonę, kuria buvo padaryta žala, tarpusavio sutartinius santykius, juolab, kad byloje esantys procesiniai dokumentai (b.l. 39, 47), kita bylos medžiaga (b.l. 18-19, 40) patvirtina, jog transporto priemonę civilinės atsakomybės draudimu apdraudęs draudikas dalyvavo bylos nagrinėjime, jam buvo žinomos šioje byloje kilusio ginčo aplinkybės ir atsakovės pozicija dėl transporto priemonę apdraudusio asmens atsakomybės pagal draudimo sutartį.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkė Rūta Palubinskaitė
Kolegijos teisėjai Evaldas Burzdikas
Arvydas Žibas