Civilinė byla Nr. e2A-1189-881/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00123-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N., atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ir atsakovės viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei ir viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. N. kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Panevėžio ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės
29 577,57 Eur turtinę žalą, 30 000 Eur neturtinę žalą, kilusią pažeidus paciento teises, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jis buvo gydytas nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. Vidaus ligų skyriaus gydytojų vizitacijos 2016 m. gegužės 16 d. metu jam pagal ligos anamnezę, nusiskundimus, objektyvios apžiūros ir atliktų tyrimų duomenis, atsiradusį ant abiejų kojų makulopapulinį bėrimą su besiformuojančia kojų nekroze, stuburo krūtinės srityje čiuopiamą skausmingą sukietėjimą nustatyta klinikinė diagnozė – nepatikslinta bakterinė infekcija, Th 5/6 spondilodiscitas (stuburo 5–6 krūtininių slankstelių spondilodiscitas), stuburo kanalo stenozė, nekrozuojanti vaskulopatija, sudarytas papildomas tyrimo planas ir nustatytas gydymas, paskirta neurologo konsultacija. Ieškovo teigimu, šioje ligoninėje jam nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę, t. y. esant indikacijoms, nebuvo kartojamas stuburo krūtininės dalies kompiuterinės tomografijos (toliau – KT) tyrimas dinamikai stebėti ir vertinti; nebuvo atliktas magnetinio rezonanso tomografijos (toliau – MRT) tyrimas; nepaimtas kraujo ar pūlių pasėlio tyrimas; neatlikti (netinkamai atlikti) veiksmai, kurie būtų užtikrinę 6 savaičių minimalios trukmės antibiotikų terapijos kursą nuo 2016 m. gegužės 13 d., o tai galėjo lemti ligos paūmėjimą.
3. Nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. birželio 10 d. ieškovas buvo perkeltas tolesniam stacionariniam gydymui į VšĮ Pasvalio ligoninę, čia jis buvo apžiūrėtas, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, tačiau ir šioje ligoninėje, ieškovo teigimu, nebuvo atlikti privalomi veiksmai, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti jo sveikatos būklę. Nors tęsėsi nuolatinis skausmas, buvo apčiuopiamas skausmingas darinys stuburo krūtininėje srityje, nebuvo atliktas pakartotinis KT tyrimas, neatliktas kraujo pasėlio ir pasėlio iš pūlių tyrimas; nepaskirta būtina 6 savaičių efektyvi antibiotikų terapija. Be to, neatlikus pasėlio iš kraujo ar pūlinių iš stuburo tyrimo, todėl nežinant ligos sukėlėjo, gydymas tęstas vienu neveiksmingu antibiotiku.
4. Ieškovas teigė, kad nors jis ir vartojo vaistus nuo skausmo, skausmai išliko, o 2016 m. birželio 21 d. jį ištiko kojų paralyžius, dėl to skubos tvarka jis buvo išgabentas į
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, čia tą pačią dieną jam buvo atlikta skubi operacija – stuburo Th 3/4/7/8 transpedikulinė fiksacija, Th 5/6 laminektomija, stuburo kanalo dekompresija. Iš prieš operaciją paimtų kraujo ir pūlinių iš stuburo pasėlių nustatyta, kad išaugo auksinis stafilokokas (lot. Staphylococcusaureus), kuris buvo nejautrus prieš tai skirtam ir vartotam antibiotikui ceftriaksonui. VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikose ieškovas buvo gydomas iki 2016 m. lapkričio 4 d., jam buvo nustatyta galutinė diagnozė – būklė po Th 5/6 epidūrinio abseco pašalinimo, Th 5/6 spondylodiscito, nugaros smegenų suspaudimas, mielopatija: paraplegija ASIA C-D tipas, dubens organų funkcijos sutrikimai (šlapinimosi, tuštinimosi, potencijos), PAH, lėtinė trombozė vv. poplitea kairėje kojoje.
5. Ieškovas pripažino, kad atsakovių ir jų darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau pažymėjo, jog ieškinys reiškiamas dėl to, kad atsakovės (jų specialistai) neužtikrino maksimalių pastangų imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jog pacientas išvengtų visų ar bent dalies jam kilusių ypač sunkių neigiamų jo sveikatai padarinių (neįgalumo).
6. Ieškovas nurodė, kad jam nuo 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas nedarbingumas, susijęs su pagrindiniu susirgimu ir iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikų terapijos kursu, dėl to jis neteko pajamų iš darbo santykių. Už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m.
spalio mėn. ieškovas prašė priteisti 7 765,47 Eur vienkartinę išmoką, apskaičiuotą taikant realų atlyginimų padidėjimo pokytį buvusioje darbovietėje. Tolesnį netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. ieškovas prašė priteisti vienkartine arba periodine išmoka, jas apskaičiavus taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį ir taikant indeksavimą, jei žala būtų priteista periodinėmis išmokomis. Be to, ieškovas nurodė, kad dėl atsakovių netinkamai suteiktų paslaugų jis turėjo papildomų išlaidų vaistams, kitoms medicinos priemonės, šios išlaidos pagal į bylą pateiktus kvitus ir mokėjimo dokumentus sudaro 1 293,84 Eur, o jo sutuoktinės kelionės išlaidos iš Pasvalio į Panevėžį ir į Vilnių sudaro 116,11 Eur papildomų išlaidų, jų atlyginimą taip pat prašė priteisti solidariai iš abiejų atsakovių.
7. Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika panašiose bylose, atsižvelgdamas į tai, kad žala buvo padaryta sveikatai, kad neigiamos pasekmės tęsis visą gyvenimą, jog buvo sutrikdyta ieškovo kasdienė veikla ir laisvalaikis, ir į tai, kad patirti ir dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai turėjo įtakos jo psichinei sveikatai, ieškovas iš atsakovių taip pat prašė solidariai priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų sprendimų esmė
8. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovių ieškovui 4 737,05 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Įvertinęs Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjo
V. K. V. akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) pateiktą 2017 m. rugsėjo 10 d. išvadą Nr. D2-5270-(1.20) ir jo teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 25 d. ekspertizės akto Nr. EDG 33/2019 (01) (toliau – Teismo ekspertizės aktas) išvadą ir ją pateikusio eksperto Ž. C. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, Akreditavimo tarnybos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitą Nr. D17-274 (1.27) ir jos pagrindu priimtą įsakymą, Akreditavimo tarnybos 2017 m. lapkričio 13 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-192-1/2017 ataskaitą Nr. T3-192-2/2017 ir jos pagrindu priimtą įsakymą bei kitų byloje esančių įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė ieškinio faktinį pagrindą ir atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas sudarančias aplinkybes.
10. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovą gydę atsakovių gydytojai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę: esant indikacijoms, nebuvo kartotas stuburo krūtininės dalies KT tyrimas, neatliktas pakartotinis dar 2016 m. gegužės 19 d. neurochirurgo paskirtas KT tyrimas ar svarstytas skirti MRT tyrimas, nebuvo užtikrinta, jog ieškovas būtų gydomas taikant efektyvų antibiotikų terapijos kursą ne trumpiau kaip 6 savaites nuo 2016 m. gegužės 13 d., neatliktas pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimas, dėl to nebuvo nustatytas ligos sukėlėjas.
11. Teismas padarė išvadą, kad nors ieškovo kraujo tyrimų rezultatai gerėjo (CRB mažėjo, leukocitų kiekis stabilizavosi), tačiau skausmas nugaros krūtininėje dalyje buvo išlikęs, stuburo torakalinėje dalyje buvo apčiuopiamas skausmingas darinys, ieškovui kiekvieną dieną nuo skausmo buvo leidžiami stiprūs vaistai, todėl ieškovą gydžiusiai VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai (duomenys neskelbtini) ir radiologei (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovo būklė pagerėjo taip, kad nebereikia atlikti tos srities specialisto neurochirurgo (duomenys neskelbtini) paskirto kontrolinio KT tyrimo.
12. Kadangi ieškovui minėtas kontrolinis KT tyrimas ar MRT tyrimas nebuvo atlikti, teismo vertinimu, nepaneigta, kad ieškovui nugaros smegenų pažeidimo požymiai, kurie susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito, jau buvo iki ieškovo išrašymo iš ligoninių, o pagal bylos duomenis MRT būtų privalomas, jei būtų nugaros smegenų pažeidimo simptomų.
13. Teismo vertinimu, byloje nesurinkta pakankamai patikimų ir objektyvių duomenų, kurie paneigia teismo ekspertizės akte padarytą išvadą, kad ieškovui paskirtas gydymas ceftriaksonu buvo veiksmingas, kadangi išaugintas sukėlėjas auksinis stafilokokas jautrus oksacilinui, o jeigu sukėlėjas jautrus oksacilinui, jis yra jautrus ir cefalosporinams, kurių grupei priklauso ir ceftriaksonas, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovui paskirto antibiotiko ceftriaksono keisti nebuvo būtina. Todėl šiuo aspektu atsakovių veiksmų (neveikimo) teismas nevertino kaip ieškovui netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.
14. Teismas nurodė, kad nors 2016 m. gegužės 13 d. gydytojas neurochirurgas (duomenys neskelbtini) antibiotiką ceftriaksoną paskyrė tinkamai ir pakankamas jo dozes pagal tuo metu buvusią klinikinę situaciją, tačiau nenurodė pakankamo gydymo kurso trukmės, kuri turėjo būti ne trumpesnė kaip 6 savaitės, skaičiuojant nuo gydymo pradžios, t. y. 2016 m. gegužės 13 d. siuntime į VšĮ Pasvalio ligoninę VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodė rekomendaciją tęsti gydymą antibiotiku ceftriaksonu, tačiau taip pat nenurodė bendro kurso trukmės, dėl to VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai suprato, kad visas antibiotikų terapijos kursas turėjo trukti keturias savaites, ir išrašydami ieškovą iš VšĮ Pasvalio ligoninės ambulatoriniam gydymui į namus nepaskyrė tolesnio gydymo antibiotikais. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad yra didelė tikimybė, jog būtent nepakankamas antibiotikų terapijos kursas lėmė ieškovo ligos paūmėjimą 2016 m. birželio 20 ir 21 dienomis, dėl to ieškovas neteko 80 proc. darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito. Vadinasi, ieškovo netektas darbingumas yra susijęs tiek su pagrindiniu susirgimu, tiek ir su nepakankamos trukmės antibiotikų terapijos kursu, o tai reiškia, kad tarp atsakovių veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
15. Apibūdindamas minėtą priežastinį ryšį teismas pažymėjo, kad atsakovių neteisėti veiksmai (neveikimas) prisidėjo prie ieškovui (pacientui) kilusių neigiamų pasekmių ir žalos atsiradimo, nes, laiku ir tinkamai pagal šiuolaikinį medicinos mokslo lygį ir gerą praktiką (kokybiškai) suteikus paslaugas, neatmestina, nes nėra paneigta, jog galima buvo sulaukti lengvesnių ligos neigiamų pasekmių, o ieškovui būtų tekę mažiau neigiamų išgyvenimų.
16. Atsakovių argumentus, kad ieškovo ligos eigą smarkiai galėjo pabloginti jo paties netinkamas elgesys ar individualios savybės, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas nuo išrašymo iš ligoninės nesilaikė gydymo režimo, vartojo imuninę sistemą slopinančias medžiagas (alkoholį), patyrė traumą ar kontaktavo su auksinio stafilokoko nešiotoju.
17. Teismas nustatė atlygintinos neturtinės žalos – 16 000 Eur dydį, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus bei veiksnius: ieškovo pradinė liga buvo nulemta ne atsakovių veiksmų (neveikimo); dėl neteisėtų atsakovių veiksmų (neveikimo) ieškovo ligos sukelti neigiami dvasiniai ir fiziniai padariniai padidėjo; žala padaryta vienai iš svarbiausių neturtinių vertybių – ieškovo sveikatai; ieškovui 2017 m. balandžio 20 d. nustatytas 75 proc. netektas darbingumas pagal diagnozę G99.2, o nuo 2018 m. balandžio 20 d. netektas darbingumas padidintas iki 80 proc. dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito ir yra susijęs su pagrindiniu susirgimu bei iš dalies su nepakankamos trukmės antibiotikų terapijos kursu; ieškovui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis; sveikatos būklės perspektyvos pagal medicininius duomenis, specialisto ir eksperto paaiškinimus yra neigiamos; sveikatos būklės prognozė bloga (trombuotų venų praeinamumas neatsikuria); stuburo smegenų pažeidimas lėmė dubens organų sutrikimus, dėl to ieškovas kateterizuojamas ir klizmuojamas, neteko potencijos; po gydymo laikotarpio ieškovas tapo nedarbingas; ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, nes jis neteko apie 490 Eur pajamų iš nuolatinio darbo, atsirado papildomų išlaidų vaistams ir kitoms gydymo priemonėms; neigiami ilgalaikiai pergyvenimai paveikė šeimos narius ir artimuosius, nes dėl sutrikdytos sveikatos ieškovas savarankiškai nebegali užsiimti kasdiene veikla, laisvalaikiu, pasirūpinti savimi, nebegali prižiūrėti savo turto, rūpintis aplinka, senyvo amžiaus motina; padidėjo ieškovo socialinė atskirtis, nes tapo apsunkintas bendravimas su kitais asmenimis; nekomplikuotas spondilodiscitas paprastai pagydomas laikotarpiu nuo 6 iki 8 savaičių, o šiuo atveju ieškovo gydymas užtruko žymiai ilgiau; atsakovių civilinė atsakomybė už pacientams padarytą žalą yra apdrausta.
18. Įvertinęs įrodymus, pagrindžiančius ieškovo darbo užmokesčio dalies turtinius praradimus, teismas nusprendė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti ieškovui 4 737,05 Eur netekto darbo užmokesčio dalies kompensaciją už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Tuo tarpu už tą patį laikotarpį priteisti ieškovui didesnio dydžio vienkartinę netekto darbo užmokesčio išmoką, t. y. 7 765,47 Eur sumą, o nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. (kol pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje skelbiamą skaičiuoklę ieškovui sueis pensijos amžius) priteisti vienkartinę arba periodinę išmoką, jas apskaičiuojant taikant realų darbo užmokesčio didėjimo pokytį, teismo vertinimu, būtų nepagrįsta, kadangi šis ieškovo pasirinktas žalos atlyginimo būdas, grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, nėra pakankamai pagrįstas realiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovo buvusioje darbovietėje kitų darbuotojų, atliekančių tapačias darbo funkcijas, kaip ir ieškovas iki susirgimo, vidutinis darbo užmokestis 2016–2019 metais didėjo, nebūtinai reiškia, kad ir ieškovas tokį konkretų darbo užmokestį būtų uždirbęs ir kad didėjimo tendencija išliks ateityje.
19. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 1 293,84 Eur, kurie, ieškovo teigimu, buvo išleisti vaistams ir kitoms medicininėms priemonės, bei 116,11 Eur ieškovo sutuoktinės išlaidų kelionėms atlyginti, kadangi byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atskirti, kurios išlaidos yra susijusios su atsakovių veiksmų (neveikimo) neteisėtumu.
20. Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovių apeliacinius skundus, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
21. Pasisakydama dėl atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, susijusios su pakartotinio KT tyrimo ir vėliau, atsižvelgus į KT tyrimo rezultatus, galbūt MRT tyrimo neskyrimu bei nepakankamai tiksliai nurodyta antibiotikų terapijos trukme, gali būti vertinamos kaip nepakankamo atidumo ir rūpestingumo stoka ir nagrinėjamos bylos kontekste atitinka neteisėtų veiksmų sąlygą.
22. Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmų neteisėtumas pasireiškė ir tuo, jog nebuvo atliktas pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimas, siekiant tinkamai nustatyti ligos sukėlėją. Tokį nesutikimą teisėjų kolegija pagrindė Teismo ekspertizės aktu, kuriame ne tik konstatuota, kad, esant spondilodiscito diagnozei, kaip pirmo pasirinkimo antibiotikas gali būti skiriamas antibiotikas ceftriaksonas, o pasėlis sukėlėjui patikslinti neprivalo būti imamas, tačiau ir pažymima, jog šiuo atveju jam paimti nebuvo objektyvių medicininių galimybių – šiai procedūrai tinkamo šaltinio (susiformavusių pūlių) ir patologinės židininės neurologinės simptomatikos, taip pat nurodoma, kad, vertinant retrospektyviai, galima daryti išvadą, jog šio antibiotiko pasirinkimas davė teigiamą gydymo efektą. Tačiau ši išvada bet kuriuo atveju nekeičia pirmiau padarytos išvados, kad atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškovui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, pagrįstumo.
23. Pasisakydama dėl atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės civilinės atsakomybės, teisėjų kolegija sutiko su ja, kad gautas teigiamas gydymo efektas ir uždegimo rodiklių mažėjimas netiesiogiai patvirtino, jog VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės paskirtas antibiotikas ceftriaksonas buvo efektyvus prieš ligos sukėlėją, todėl VšĮ Pasvalio ligoninėje ieškovui nebuvo tikslinga atlikti kraujo ir stuburo pūlių pasėlių tyrimus tam, kad būtų tiksliai nustatytas ligos sukėlėjas.
24. Tačiau, vertindama atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės suteiktų paslaugų kokybę, teisėjų kolegija vertino kitą svarbų aspektą – atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės pacientui skirto antibiotikų terapijos kurso trukmės tinkamumą. Teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo abejoti Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad šiuo atveju antibiotikų terapijos kursas turėjo trukti ne trumpiau nei
6 savaites, pagrįstumu. Vertino, kad net jeigu VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apskritai būtų nepateikusi jokių rekomendacijų, už paciento gydymą VšĮ Pasvalio ligoninėje ir nurodymų pacientui jį išrašant iš ligoninės pateikimą buvo atsakingi tik VšĮ Pasvalio ligoninės medikai, nes jų kompetencija turėjo būti pakankama savarankiškai nustatyti, kokios trukmės antibiotikų kursas buvo reikalingas šiuo konkrečiu atveju. Be to, jeigu VšĮ Pasvalio ligoninės medikams kilo neaiškumų dėl antibiotikų terapijos kurso trukmės, jie turėjo konsultuotis su kitais medikais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tai buvo padaryta. Nepaskyrę ieškovui tinkamos trukmės antibiotikų terapijos kurso, VšĮ Pasvalio ligoninės medikai neužtikrino, jog medicinos paslaugos būtų teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
25. Išnagrinėjusi bylos šalių argumentus dėl netinkamai ieškovui nustatyto atlygintino neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija neįžvelgė pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju būtų netinkamai nustatęs ieškovui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentą, jog, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo panašiose bylose suformuotos praktikos. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytų bylų aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės labai panašios į nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes jau vien dėl to, kad, priešingai nei šiuo konkrečiu atveju, nė vienoje iš minėtų bylų asmenų sveikatai kilusios neigiamos pasekmės nebuvo tiesiogiai atsiradusios dėl jų pačių ligos, be to, skiriasi pacientų amžius, kilusių pasekmių mastas bei pobūdis, todėl minėtose bylose priteistos sumos pacientų neturtinei žalai atlyginti negali būti vertinamos kaip precedentinės nagrinėjamu atveju.
26. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo apeliacinio skundo argumentą dėl turtinės žalos atlyginimo padidinant išmokos už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. dydį nuo 4 737,05 Eur iki 7 765,47 Eur, nurodžiusi, kad, priteisdamas negautą darbo užmokestį už nurodytą laikotarpį pagal ieškovo pateiktą darbdavio apskaičiuotą jo vidutinio darbo užmokesčio dydį (iki nedarbingumo), atėmus ieškovo gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
27. Spręsdama dėl ieškovo reikalavimo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą vienkartine ar periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d., taikant periodinės išmokos apskaičiavimo metodus (būtinai taikant pokytį) ir papildomai taikant indeksavimą įstatymų nustatyta tvarka, jei būtų priteisiamos periodinės išmokos, pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovui 80 proc. netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai, t. y. iki 2020 m. balandžio 19 d. (koks ieškovo nedarbingumo lygis bus po minėtos datos, priimant skundžiamą sprendimą, nustatyti nebuvo galimybių). Be to, ieškovo gaunamas netekto darbingumo pensijos dydis, atitinkamai ir galimas būsimas ieškovo netekto darbo užmokesčio dydis, priklauso ne tik nuo ieškovo įgyto stažo ir draudžiamųjų pajamų, kurių dydžius galima nustatyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus sprendimų, bet ir nuo atskirų būsimų mėnesių valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, būsimų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, kurių realaus dydžio bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra galimybės nustatyti.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje konstatavo, kad teismai, nustatydami priteistino ieškovui žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., nusprendė, jog ieškovo patirta žala sudaro matematinį skirtumą tarp ieškovo gauto vidutinio darbo užmokesčio iki nedarbingumo ir jo gaunamos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, visiškai neatsižvelgdami į ieškovo buvusioje darbovietėje per šį laikotarpį tokias pačias pareigas, kokias ėjo ieškovas, einančių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Taip teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos nustatant turtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, nepagrįstai neįvertino ieškovo pateiktų duomenų apie tokias pačias pareigas einančių ieškovo buvusioje darbovietėje darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį per šį laikotarpį ir dėl to netinkamai nustatė ieškovo galėtas gauti pajamas per minėtą laikotarpį, o dėl to netinkamai nustatė ieškovo patirtos turtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 4 737,05 Eur turtinės žalos atlyginimo sužalojus sveikatą, buvo panaikinta.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
30. Apeliaciniame skunde ieškovas K. N. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priteisiant: 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 7 765,47 Eur netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą kaip vienkartinę išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.; netekto darbo užmokesčio dydžio atlyginimą kaip vienkartinę 22 868,67 Eur išmoką arba periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d.; 102,87 Eur papildomas išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
30.1. Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-53-178/2017) ir į ieškovo sveikatos sutrikdymo laipsnį, pobūdį, pasekmes bei padarinius ieškovo gyvenimo kokybei, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo keistinas, priteisiant ieškovui iš atsakovių 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovių neteisėti veiksmai ieškovui sąlygojo stiprius dvasinius, emocinius ir fizinius išgyvenimus, ieškovas neteko 80 proc. darbingumo. Ieškovui yra ryškus kojų funkcinis sutrikimas, t. y. ieškovas nevaikšto ir nevaikščios ateityje, stuburo smegenų pakenkimas sąlygojo dubens organų sutrikimus, dėl ko ieškovas kateterizuojamas ir klizmuojamas, sutriko potencija. Ieškovo dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai padarė didelę įtaką ir ieškovo psichinei sveikatai. Ieškovas tapo emociškai uždaras, nuolat patiria emocijų kaitą, nerimą, sumažėjo ieškovo savivertė, padidėjo dirglumas, kas sąlygojo bendravimo su pažįstamais žmonėmis sumažėjimą ir kitus padarinius.
30.2. Neteisinga, apskaičiuojant už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m.
spalio mėn. netekto darbo užmokesčio kompensacijos sumą, taikyti kitusį Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos dydį ir tik fiksuotą ieškovo gautą vidutinį darbo užmokesčio dydį (489,50 Eur / mėn.). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo mėnesinio darbo užmokesčio dydis laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. būti padidėjęs (gerėjo Lietuvos ekonomikos rodikliai, didėjo minimali mėnesinė alga, realiai didėjo ir ieškovo buvusioje darbovietėje dirbančių darbuotojų atlyginimai), todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai prašė priteisti 7 765,47 Eur netekto darbo užmokesčio kompensaciją.
30.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti netektą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Pasinaudodamas diskrecijos teise pačiam nustatyti patirtų nuostolių dydį, teismas privalėjo ieškovo reikalavimą dėl netekto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019 m.
lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. išspęsti savo nuožiūra arba palikti nenagrinėtą, tokiu būdu palikdamas ieškovui procesinę teisę kreiptis į teismą su papildomais įrodymais dėl sveikatos būklės ateityje. Šiuo atveju byloje buvo visi būtini duomenys, kad teismas galėtų priteisti netekto darbo užmokesčio kompensaciją vienkartine arba periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas prioritetą teikia galimybei priteisti netekto darbo užmokesčio kompensaciją kaip vienkartinę išmoką.
30.4. Teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius papildomas ieškovo turtines išlaidas, susijusias su padaryta žala jo sveikatai.
31. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
31.1. Byloje esančios specialistų išvados patvirtina, kad VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė nėra atsakinga už ieškovui kilusias neigiamas pasekmes ir jų pagrindu kildinamą turtinę ir neturtinę žalą.
31.2. Priteisdamas ieškovui neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino visus ieškovo nurodytus argumentus (netektą darbingumo laipsnį, neigiamas sveikatos būklės perspektyvas, dubens organų sutrikimus, potencijos netekimą). Skunde nurodomose bylose, priešingai nei nagrinėjamu atveju, kai ieškovo sveikatai kilusios pasekmės buvo tiesioginė ieškovo ligos priežastis, pacientams buvo sukelti tiesiogiai su buvusiomis sveikatos problemomis, dėl kurių buvo kreiptasi į sveikatos priežiūros įstaigas, nesusiję sveikatos sutrikdymai, kurie buvo padaryti kaltais sveikatos priežiūros įstaigų medikų veiksmais. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės kaltės dėl ieškovui kilusių pasekmių apskritai nėra.
31.3. Pirmosios instancijos teismas, ieškovui priteisdamas negautą darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pagal jo pateiktą darbdavio apskaičiuotą vidutinio darbo užmokesčio dydį (iki nedarbingumo) atėmus apelianto gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, priėmė teisingą ir pagrįstą norminiais teisės aktais ir teismų praktika sprendimą. Nepagrįstas apelianto prašymas, priteisiant vidutinį darbo užmokestį, atsižvelgti ne į jo gautą vidutinį darbo užmokestį, o į jo galimą padidėjimą, kadangi nėra ir negali būti duomenų, kokias pareigas ateityje ieškovas būtų užėmęs, atitinkamai, ar jo gautas darbo užmokestis būtų didėjęs, o jei ir būtų, tai neaišku kiek – visa tai yra hipotetiniai duomenys, kurie negali būti pagrindas priteisti negautą darbo užmokestį.
31.4. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai iki 2020 m. balandžio 19 d. ir nėra aišku, koks jis bus ateityje, pagrįstai buvo netenkintas ieškovo reikalavimas priteisti jam netektą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2030 m. rugsėjo 30 d. vienkartine išmoka.
31.5. Nebuvo įrodyta, kad kitos ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovo sveikatai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti 1 293,84 Eur ir 116,11 Eur turtinės žalos atlyginimą.
32. Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
32.1. VšĮ Pasvalio ligoninė nėra atsakinga už ieškovui kilusius sveikatos sutrikimus ir atitinkamai už iš minėtų sveikatos sutrikimų kildinamą neturtinę žalą. Teismas skundžiamame sprendime neįvertino to, kad ieškovas Th 5-7 spondylodiscitu susirgo ne dėl atsakovių diagnostikos ar gydymo klaidų. Iš specialistų parodymų matyti, kad net ir pritaikytas 6–8 savaičių antibiotikoterapijos kursas negali garantuoti visiško išgijimo be pasekmių sveikatai.
32.2. Priteisdamas ieškovui negautą darbo užmokestį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. pagal ieškovo pateiktą darbdavio apskaičiuotą jo vidutinio darbo užmokesčio dydį (iki nedarbingumo), teismas pagrįstai atėmė apelianto gaunamą valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, todėl priėmė teisingą ir norminiais teisės aktais bei teismų praktika pagrįstą sprendimą.
33. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
33.1. Teismas tinkamai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, ieškovo sveikatai atsiradusias neigiamas pasekmes ir dėl to kilusius dvasinius išgyvenimus, todėl pagrįstai ieškovui priteisė 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
33.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į tikėtiną ieškovo pajamų augimą. Tai, kad pagal 2019 m. lapkričio 20 d. pažymą 2016–2019 m. ieškovo buvusioje darbovietėje dirbančių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis didėjo, nebūtinai reiškia, jog ir ieškovas tokį darbo užmokestį būtų gavęs, ir kad tokia didėjimo tendencija būtų buvusi ir 2020 metais. Taip pat teismas pagrįstai nepriteisė negautų pajamų iki 2030 m. rugsėjo 30 d., kadangi ieškovui netekto darbingumo lygis nustatytas terminuotai iki 2020 m. balandžio 19 d. Atlygintinas turtinės žalos dydis pagrįstai apskaičiuotas iš ieškovo vidutinio darbo užmokesčio (489,50 Eur) atimant 20 proc. (esamas darbingumo lygis) bei gaunamą netekto darbingumo pensiją.
34. Atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba sprendimą pakeisti, sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
34.1 . 2016 m. gegužės 27 d. atvykus į VšĮ Pasvalio ligoninę, ieškovas buvo apžiūrėtas, įvertinta jo sveikatos būklė, atliktas bendrasis kraujo tyrimas, CRB bei taikytas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės siuntime nurodytas gydymas. Ieškovui nebuvo atlikti kraujo ir stuburo pūlinio pasėliai, kadangi uždegiminių rodiklių sumažėjimas rodė, kad paskirti antibiotikai buvo efektyvūs kovojant su ligos sukėlėju. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų nurodytas antibiotikoterapijos kuras VšĮ Pasvalio ligoninėje buvo pilnai įvykdytas. Ieškovo išrašymo iš VšĮ Pasvalio ligoninės metu skausmai buvo aprimę, nugaros smegenų pakenkimo simptomų nebuvo, pacientas visą gydymo laiką nekarščiavo, uždegiminiai kraujo rodikliai buvo regresavę, tokios būklės pacientas galėjo būti išrašomas gydytis ambulatoriškai. Tai, kad ieškovo gydymo VšĮ Pasvalio ligoninėje metu nebuvo padaryta klaidų, kurios būtų galėjusios prisidėti prie žalos paciento sveikatai atsiradimo, patvirtina 2018 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas „Dėl K. N. pareiškimo“. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Akreditavimo tarnybos pateiktomis išvadomis, kadangi Akreditavimo tarnyba nevertina diagnozių teisingumo, paskirtų gydymo procedūrų tikslingumo bei kitų medicininio pobūdžio aspektų, todėl ji negali objektyviai nustatyti paciento esamos ar buvusios būklės. Šios tarnybos ataskaita apskritai negali būti vertinama kaip įrodymas.
34.2 . Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas nepagrįstai neįvertino to, kad ieškovas Th5-7 spondylodiscitu susirgo ne dėl atsakovių (jų darbuotojų) kaltės ar gydymo klaidų. Iš byloje apklaustų gydytojų parodymų matyti, kad net ir pritaikytas 6–8 savaičių antibiotikoterapijos kursas negali garantuoti visiško išgijimo be pasekmių sveikatai. Bet kuriuo atveju žalos padarymas ieškovui nagrinėjamu atveju gali būti kildinamas tik iš atsakovių darbuotojų nerūpestingumo ir apdairumo stokos, o ne dėl grubių gydymo klaidų, todėl priteistinas neturtinės žalos dydis mažintinas.
35. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas, arba tuo atveju, jeigu sprendimas nebūtų panaikintas, sumažinti ieškovui priteistinos žalos dydį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
35.1. Byloje esantys įrodymai ir išvadas teikę specialistai patvirtina, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės siuntimo išrašas buvo pakankamai tikslus, jog būtų suprastas teisingai, todėl VšĮ Pasvalio ligoninės medikai turėjo suprasti jį teisingai, t. y. kad antibiotikoterapija turi būti tęsiama bent 4 savaites nuo siuntimo išrašymo dienos, nes informacija, kiek laiko antibiotikoterapija buvo taikoma VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje siuntime nebuvo pateikta. Jeigu VšĮ Pasvalio ligoninės medikams kilo neaiškumų, jie galėjo konsultuotis su kitais medikais, tačiau bet kuriuo atveju už ieškovo gydymą VšĮ Pasvalio ligoninėje ir nurodymų pacientą išrašant pateikimą buvo atsakingi tik VšĮ Pasvalio ligoninės medikai. Ieškovo gydymas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo tinkamas, pagerėjus ieškovo sveikatos būklei, jis buvo perkeltas į VšĮ Pasvalio ligoninę, todėl nuo paciento perkėlimo momento už tinkamą ieškovo gydymą tapo atsakinga būtent VšĮ Pasvalio ligoninė.
35.2. Jeigu teismas manytų, kad visgi už ieškovui kilusius sveikatos sutrikimus yra atsakinga ir VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, atsižvelgiant į atsakovių kaltės pobūdį, egzistuoja pagrindas sumažinti ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.
36. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
36.1. Pažeisdamas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, teismas nepagrįstai, priešingai teismo ekspertizės ir kitų specialistų, turinčių medicininių žinių, išvadoms, konstatavo, kaip neteisėtus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmus, susijusius su pakartotinio KT tyrimo neatlikimu bei MRT tyrimo neskyrimu. Ikiteisminėje ginčo stadijoje surinkti duomenys patvirtina, kad išsiskyrė specialių žinių turinčių asmenų – gydytojų neurochirurgų, teikusių išvadas ginčo klausimu, nuomonė dėl poreikio atlikti pakartotinį KT tyrimą. Dėl šios priežasties buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė. Teismo ekspertizės akte aiškiai nurodyta, kad: buvo pasiūlymas atlikti pakartotinį stuburo KT bei padidinti antibiotiko dozę, tačiau tai atlikti nebuvo būtina, esant pakankamam gydymo efektyvumui, o tai reiškia, jog buvo paneigti ieškinio pagrindu nurodyti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėti veiksmai, kad buvo indikacijų kartoti stuburo krūtininės dalies KT tyrimą. Dėl MRT tyrimo atlikimo, kurio neskyrimą konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių specialių žinių turinčių asmenų išvadų byloje apskritai nėra, todėl teismo išvada dėl to, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra MRT tyrimo neatlikimas, yra visiškai nepagrįsta.
36.2. Pažeisdamas pagrindines įrodymų vertinimo taisykles, teismas nepagrįstai, priešingai teismo ekspertizės ir kitų specialistų, turinčių medicininių žinių, išvadoms, konstatavo, kaip neteisėtus VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės veiksmus, susijusius su pasėlio iš kraujo ir pūlių tyrimo neatlikimu ir ligos sukėlėjo nenustatymu. Teismo ekspertizės akte buvo neginčijamai paneigti ieškinio pagrindu nurodyti ir skundžiamame teismo sprendime konstatuoti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėti veiksmai, susiję su tuo, kad buvo indikacijų atlikti pasėlio iš kraujo ar pūlinio tyrimą ir nustatyti konkretų ligos sukėlėją. Ekspertizės akte ne tik teigiama, kad, esant spondylodiscito diagnozei, skirtinas pirmo pasirinkimo antibiotikas Ceftriaksonas, pasėlis sukėlėjui patikslinti neprivalo būti imamas, tačiau ir nurodoma, kad jam paimti nebuvo objektyvių medicininių galimybių – šiai procedūrai tinkamo šaltinio (susiformavusių pūlių), taip pat ir retrospektyviai šio antibiotiko pasirinkimas davė gydymo efektą.
36.3. Teismas nepagrįstai konstatavo VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės neteisėtus veiksmus, susijusius su antibiotiko Ceftriaksono skyrimo trukme. Ieškovo sveikatos būklei pagerėjus, jis buvo perkeltas į VšĮ Pasvalio ligoninę, siuntimo dalyje „Ligos anamnezė, diagnostiniai tyrimai, ligos eiga, taikytas gydymas, rekomendacijos dėl gydymo/darbo“ buvo nurodytas ne tik teismo paminėtas sakinys: „Tęsti AB, nuskausminančius p/r Omprazol, esant reikalui atlikti kolonoskopiją“, bet ir „Neurochirurgo konsultacija: uždegiminiai rodikliai mažėjantys, skausmai (rodyklė žemyn) nugaros srityje, a/b terapija min. 4 sav. Cefriaxone 1,0 2Xd reabilitacinis gydymas“. Minėtas siuntimo įrašas, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, neturėjo ir negalėjo būti suprastas kitaip, kaip tik tęsti antibiotikoterapiją mažiausiai 4 savaites nuo siuntimo išrašymo dienos. Kodėl VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai, išrašydami ieškovą gydytis ambulatoriškai, nenurodė tęsti antibiotikoterapijos, VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei nėra žinoma.
37. Atsiliepime į atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė prašo skundą tenkinti iš dalies, 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad VšĮ Pasvalio ligoninės gydytojai teikdami sveikatos priežiūros paslaugas ieškovui savo veiksmais nepakenkė jo sveikatai, dėjo maksimalias pastangas, atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai teikė visas galimas ir reikalingas priemones, todėl negalima daryti išvados, jog VšĮ Pasvalio ligoninė (jos medikai) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo neįgalumu.
38. Ieškovas K. N. atsiliepime į atsakovių apeliacinius skundus prašo jų netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
38.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir specialistų išvados patvirtina, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai neatliko visų privalomų veiksmų, kurie būtų leidę įvertinti paciento sveikatos būklę: nebuvo atliktas pakartotinis KT tyrimas, taip pat neskirtas tinkamas antibiotikoterapijos gydymas. VšĮ Pasvalio ligoninė taip pat neatliko privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę: nebuvo atliktas KT tyrimas, neskirtas tinkamas antibiotikoterapijos kursas, gydyta buvo tik vienu antibiotiku, nebuvo ištirtas ligos sukėlėjas.
38.2. Pagrindinė atsakovių neteisėta veika, kuri tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovo sveikatai kilusiais neigiamais padariniais, yra nepakankamo antibiotikoterapijos kurso skyrimas. Tai yra konstatuota Teismo ekspertizės akte, be to, tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti specialistai.
38.3. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nepagrįstai, nors ir buvo paskirtas, nebuvo atliktas stuburo krūtininės dalies KT tyrimas, kad būtų galima įvertinti ieškovo sveikatos būklę, kuri negerėjo (visą mėnesį buvo leidžiami stiprūs nuskausminamieji, kurie iš esmės nepadėjo), o VšĮ Pasvalio ligoninėje KT tyrimas net nebuvo paskirtas. Be to, nors ir buvo apie tai svarstyta, tačiau nebuvo atliktas ir MRT tyrimas, nes vietoje nebuvo tokio aparato, kuris leistų ištirti ieškovo svorio pacientą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas ir pasėlio iš kraujo ar pūlių tyrimo, kuris nebuvo atliktas, reikalingumas.
39. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškovo skundą atmesti, atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinį VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atžvilgiu atmetant. Nurodo šiuos esminius argumentus:
39.1. Ieškovas nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių tai, kad teismas, priteisdamas 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Apelianto nurodomų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos.
39.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir išsamiu įrodymų ištyrimu, todėl ir šioje dalyje ieškovo skundo argumentai nepagrįsti.
39.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai netinkamai nurodė bendrą antibiotikoterapijos kurso trukmę, dėl ko VšĮ Pasvalio ligoninėje jis nebuvo pilnai įvykdytas, neatitinka byloje esančių įrodymų. Be to, kiekviena gydymo įstaiga ir jos gydytojai pagal savo kompetenciją yra atsakingi ir kompetentingi skirti gydymą antibiotikais, todėl kiekviena iš atsakovių yra atsakinga už gydymą ir jo rezultatus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo iš naujo apeliacine tvarka ribų
3. Ginčas dėl neteisėtais VšĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės ir VšĮ Pasvalio ligoninės veiksmais padarytos žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pakartotinai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje
Nr. e3K-3-269-611/2021, panaikinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perdavus šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priimtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad teismai, nustatydami priteistino ieškovui žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., nusprendė, jog ieškovo patirta žala sudaro matematinį skirtumą tarp ieškovo gauto vidutinio darbo užmokesčio iki nedarbingumo ir jo gaunamos valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, visiškai neatsižvelgdami į ieškovo buvusioje darbovietėje per šį laikotarpį tokias pačias pareigas, kokias ėjo ieškovas, einančių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį.
4. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog ieškovą gydę atsakovių medikai neatliko visų galimų ir privalomų veiksmų, kurie būtų leidę tinkamai įvertinti ieškovo sveikatos būklę. Teismai konstatavo, kad nepakankamas antibiotikų terapijos kursas lėmė ieškovo ligos paūmėjimą, dėl to ieškovas neteko 80 procentų darbingumo dėl nugaros smegenų pažeidimo, kuris susidarė kaip komplikacija po jam diagnozuoto spondilodiscito. Teismai nustatė priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos. Šios įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos. Kasaciniame skunde buvo keliamais klausimas tik dėl vienos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos tinkamo taikymo – dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo.
5. Kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-469/2017).
6. Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotos atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat į tai, jog kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės nebėra ginčo nagrinėjimo dalykas bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl likusios dalies ginčo esmės – ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimo dydį dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn.
Dėl turtinės žalos dydžio
7. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis); nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota (netiesioginė žala), ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala)
(CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjęs asmuo, dėl sveikatos sužalojimo tapęs iš dalies ar visiškai nedarbingas.
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-473/2013 ir kt.).
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartyje išaiškino, kad turtinės žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis ar vienkartine išmoka yra iš esmės asmens patirtos turtinės žalos nors ir skirtingi, tačiau lygiaverčiai atlyginimo būdai, kadangi nagrinėjamos bylos atveju turtinės žalos atlyginimo laikotarpis yra aiškus ir apibrėžtas laikotarpiu iki teismo sprendimo priėmimo, šie aptarti kriterijai taip pat yra aktualūs bei taikomi ir tuo atveju, kai žala priteisiama vienkartine išmoka už laikotarpį nuo asmens suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo iki teismo sprendimo priėmimo.
10. Kaip nurodė kasacinis teismas, tuo atveju, kai įrodinėjant ieškovo negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs ilgu laikotarpiu (per visą savo gyvenimą, iki pensinio amžiaus, per darbingo amžiaus laikotarpį ar panašiai), jeigu nebūtų sužalota jo sveikata, įrodinėjamas ne tik iki sveikatos sužalojimo gautų pajamų sumažėjimas, bet ir siekiama įrodyti sumažėjusią ieškovo galimybę ateityje daugiau užsidirbti, įrodinėjimo procesas yra sudėtingesnis, nes apima žymiai daugiau vertinamųjų kriterijų, kuriems nustatyti reikia specialių ekonominių ir (ar) sociologijos ar kitokių kompleksinių žinių. Kai reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo siekiama sumažėjusios galimybės ateityje užsidirbti kompensavimo, iki sveikatos sužalojimo gautos pajamos tėra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų. Siekiant nustatyti pajamas, kurias nukentėjusysis tikėtinai pagrįstai galėjo gauti po sveikatos sužalojimo, reikia nustatyti ne tik asmens gautas pajamas, bet ir tai, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų jo sveikatos sužalojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-164-1075/2019).
11. Sprendžiant, kiek asmuo būtų pajėgus uždirbti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, gali būti įvertintos su konkrečiu nukentėjusiu asmeniu susijusios aplinkybės (subjektyvios aplinkybės) ir visuomeninių santykių nulemti pasikeitimai (objektyvios aplinkybės). Subjektyvios aplinkybės – nukentėjusiojo lytis, amžius, socialinė padėtis, profesija, iki sveikatos sužalojimo buvusi sveikatos būklė, darbo pobūdis ir jo keliamos rizikos (jei tokios yra), žalingi įpročiai, gyvenimo būdas, asmeninės charakteristikos, galimybės tobulėti ir uždirbti daugiau, tikimybė, jog dėl sveikatos sužalojimo atsiradęs darbingumas pasikeis, ir kitos reikšmingos aplinkybės. Objektyvios aplinkybės – galima infliacija, analogiškos profesijos ar analogiškame sektoriuje dirbančių asmenų atlyginimų augimas, atlyginimų augimas konkrečioje įmonėje, kurioje iki sužalojimo asmuo dirbo, šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas, minimaliosios mėnesinės algos augimas, kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Vertinant objektyvias aplinkybes, taip pat gali būti įvertinta, koks yra asmens iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio santykis su tuo metu buvusiu šalies vidutiniu darbo užmokesčiu ir minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-164-1075/2019, 63 punktas).
12. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su negautomis pajamomis, tenka reikalavimą dėl jų priteisimo pareiškusiam ieškovui, o tuo atveju, kai atsakovas jomis grindžia savo atsikirtimus, tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka jų nustatymu suinteresuotam atsakovui, taikant bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismui pateikė jo buvusios darbovietės – VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro duomenis apie asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų skaičių ir jų vidutinį darbo užmokestį, iš kurių matyti, kad centro darbuotojų darbo užmokestis ginčui aktualiu metu kilo. Pagal 2017 m. balandžio 14 d. ataskaitą Nr. 25 matyti, jog vieno darbuotojo (vieno etato), kuris priskiriamas „kitam personalui“ vidutinis 2017 m.
kovo mėn. darbo užmokestis sudarė 506,37 Eur, pagal 2018 m. balandžio 11 d. ataskaitą Nr. 30 tos pačios kategorijos darbuotojų 2018 m. kovo mėn. vidutinis darbo užmokestis sudarė
554,83 Eur, o iš 2019 m. balandžio 10 d. ataskaitos Nr. 14 matyti, kad šios kategorijos darbuotojų 2019 m. kovo mėn. vidutinis darbo užmokestis sudarė 870 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys apie VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį 2017–2019 metais. Remiantis 2019 m. lapkričio 20 d. pateikta informacija, greitosios pagalbos vairuotojų, atliekančių tas pačias pareigas kaip ir apeliantas, atlyginimas 2017 metais didėjo 6 procentais (nuo 524 Eur iki 556 Eur), 2018 metų I-III ketv. – 18 procentų (nuo 556 Eur iki 656 Eur), o 2019 metais –
6 procentais (nuo 656 Eur iki 697 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš pateiktų įrodymų būtų galima daryti pagrįstai tikėtiną išvadą, kad ieškovo pajamos, kurias jis būtų galėjęs gauti, jei nebūtų sužalota jo sveikata, laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m.
spalio mėn., būtų didėjusios. Vertinant subjektyviąsias aplinkybes, apibūdinančias apelianto galimybę dirbti, jei nebūtų buvusi sužalota jo sveikata, nenustatyti jokie veiksniai, kurie apeliantui būtų trukdę dirbti – apeliantas darbingo amžiaus, reikiamos kvalifikacijos, ilgametis centro darbuotojas, todėl spręsti, kad nesant jo sveikatos sužalojimui, jis nebūtų ir toliau dirbęs laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., nėra jokio pagrindo
(CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantui padarytos turtinės žalos laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tokiu būdu nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, įpareigojančios teismą nustatyti pajamas, kurias asmuo realiai galėjo gauti, jei nebūtų buvusi sužalota jo sveikata.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, vertinant galimai gauto uždarbio dydį yra tikslinga atsižvelgti į apelianto iki susirgimo gautą vidutinį darbo užmokestį (489,50 Eur) bei Pasvalio greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotojų vidutinio darbo užmokesčio pokytį
2017–2019 metais, skaičiuojant, kad 2017 metais apelianto atlygis būtų padidėjęs 6 procentais, 2018 metais – 18 procentų, o 2019 metais – 6 procentais. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikytina, jog apelianto mėnesinis darbo užmokestis 2017 metais galėjo sudaryti 518,87 Eur (489,50 Eur + 6 proc.), 2018 metais – 612,27 Eur (518,87 Eur +18 proc.), o 2019 metais –
649 Eur (612,27 Eur + 6 proc.), todėl laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. apeliantas būtų turėjęs 4 669,83 Eur pajamų, per 2018 metus – 7 347,24 Eur, o laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. – 6 490 Eur; per visą vertinamą laikotarpį pajamos būtų siekusios 18 507,07 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį, nagrinėjamu atveju iš apelianto prarastų pajamų turi būti išskaičiuojamos jam išmokėta netekto darbingumo pensija (CK 6.283 straipsnio 4 dalis ir CK 6.290 straipsnio
1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-164-1075/2019). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantui per laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. buvo išmokėta 11 226,03 Eur netekto darbingumo pensija. Taigi, dėl atsakovių neteisėtų veiksmų apeliantas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. patyrė 7 281,04 Eur turtinę žalą (negautos pajamos). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo apskaičiuota suma skiriasi nuo apelianto nurodomos 7 765,47 Eur sumos, nes apelianto pateiktuose skaičiavimuose padaryta aritmetinė klaida (už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 mėn. gruodžio mėnesio, pajamų suma padauginta iš 10 mėnesių, o ne 8 mėnesių).
15. Apibendrinant visa tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto patirtą turtinę žalą, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kurie pagrindžia apelianto netektų pajamų realų dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl apeliantui priteistinos turtinės žalos keistina, padidinant priteisiamos turtinės žalos dydį iki 7 281,04 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2021 spalio 27 d. nutartimi panaikinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti apeliacinės instancijos teismui.
17. Apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 932 Eur ekspertizės išlaidas, 1 090 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė – 980 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Kadangi apelianto ieškinys, kurio suma buvo 59 577,57 Eur, tenkintas iš dalies (23 281,04 Eur), t. y. 39 procentais, tai apeliantui iš atsakovių priteisiama po 181,74 Eur ekspertizės išlaidų ir po 212,55 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninei iš apelianto priteisiama 597,80 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš apelianto priteisiamos 203,51 Eur išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą atleistas pagal įstatymą
(CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, t. y. 39 procentais, tai iš atsakovių valstybei priteisiamas žyminis mokestis proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – po 262 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio
1 dalis).
20. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, atsakovė VšĮ Pasvalio ligoninė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kartu su įrodymais, patvirtinančiais, kad ji kasaciniame teisme patyrė 360 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi kasacinis skundas buvo tenkintas iš dalies (palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo), laikytina, kad kasacinis skundas tenkintas 18 procentų. Atsižvelgiant į tai, atsakovei VšĮ Pasvalio ligoninei iš apelianto priteisiama 295,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Apeliantas neteikė prašymo atlyginti jo patirtas išlaidas, susijusias su kasacinės bylos nagrinėjimu.
21. Apelianto kasaciniame skunde pareikšti reikalavimai apmokestinami 383 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą yra atleistas, tačiau kasacinis skundas tenkintas 18 procentų, valstybei iš atsakovių priteisiama po 34,47 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
22. Kasacinis teismas patyrė 19,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, iš apelianto valstybei priteisiama 15,63 Eur, iš atsakovių po 1,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
23. Atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą rengimą patyrė 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o už atsiliepimo į atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinį skundą patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 968 Eur. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į apeliacinius skundus rengimu, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
24. Atsižvelgiant į tai, kad tiek VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, tiek VšĮ Pasvalio ligoninė byloje dalyvavo atsakovių procesiniu statusu, jog iš jų žalos atlyginimą buvo prašoma priteisti solidariai, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė atsiliepime į VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinį skundą palaikė pastarosios skunde apeliacinės instancijos teismui suformuluotą prašymą, ir kad atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės apeliacinis skundas buvo atmestas, darytina išvada, jog atsakovei VšĮ Respublikinei Panevėžio ligoninei nėra pagrindo priteisti iš kitos solidariosios atsakovės VšĮ Pasvalio ligoninės bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į jos apeliacinį skundą rengimą.
25. Atsakovės VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą parengimą sudaro 1 452 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis apeliacinio skundo buvo tenkinta, taip pat į šioje civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, į apelianto apeliaciniame skunde keltų klausimų nesudėtingą pobūdį ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį bei Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, atsakovei iš apelianto priteisiama 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
26. Apelianto apeliaciniame skunde pareikšti reikalavimai taip pat apmokestinami 383 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 85 straipsnio 1 dalies
8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas tenkintas 18 procentų, valstybei iš atsakovių priteisiama po 34,47 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Iš viso valstybei iš atsakovių priteisiama po 70,66 Eur, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį ir kasacinį skundą, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti solidariai iš atsakovių viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, ir viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės, juridinio asmens kodas 190583596, ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 281,04 Eur (septynis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 4 centus) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, ieškovui K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 394,29 Eur (tris šimtus devyniasdešimt keturis eurus 29 centus) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei, juridinio asmens kodas 190583596, 203,51 Eur (du šimtus tris eurus 51 centą) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovių viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, ir viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės, juridinio asmens kodas 190583596, į valstybės biudžetą po 262 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos
kodas 5660).“.
Priteisti iš ieškovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei, juridinio asmens kodas 190583596, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei viešajai įstaigai Pasvalio ligoninei, juridinio asmens kodas 190583596, 295,20 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 20 centų) bylinėjimosi išlaidas kasacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovių viešosios įstaigos Panevėžio Respublikinės ligoninės, juridinio asmens kodas 191340120, ir viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės, juridinio asmens kodas 190583596, į valstybės biudžetą po 70,66 Eur (septyniasdešimt eurų ir 66 centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš ieškovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą
15,63 Eur (penkiolika eurų ir 63 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Gintaras Pečiulis
Asta Radzevičienė