Civilinė byla Nr. e2S-916-1051/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16215-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8.1; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. S., G. S., D. S., M. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų R. S., G. S., D. S., M. S. ieškinį atsakovams A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K., asociacijai „KRAŠTOVAIZDIS“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. S., G. S., D. S. ir M. S. ieškiniu prašė: priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų asociacijos „KRAŠTOVAIZDIS“, T. B., D. S., A. J., P. Š. ir V. K. 1 250 Eur žalos atlyginimą ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Ieškovai gavo pranešimus iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Žalia žemė dėl planuojamos statyti didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės. Ieškovai kiekvienas atskirai 2023 m. spalio 10 d. sudarė susitarimus su UAB Žalia žemė dėl vėjo elektrinės statymo bei ribojimų taikymo (toliau – Susitarimai). Pagal Susitarimus ieškovai ir UAB Žalia žemė susitarė, kad ieškovai neatšaukiamai sutinka, kad būtų statoma bei eksploatuojama vėjo elektrinė žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurios (vėjo elektrinės) teritoriją su statybų apribojimais patenka ieškovams priklausantis Žemės sklypas, ir už Žemės sklypui taikomus apsunkinimus ir kiekvienam ieškovui mokama 1 250 Eur vienkartinė kompensacija ir 500 Eur kasmet mokama kompensacija, skaičiuojant nuo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimo dienos, pagal kurią žemės sklype bus suteikta galimybė statyti vėjo elektrinė. Ieškovams pareiškus reikalavimą dėl kompensacijos, UAB Žalia žemė pateikė atsakymą, jog patvirtintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą apskundė asociacija „KRAŠTOVAIZDIS“ (toliau – Asociacija). Ieškovai pažymėjo, kad, Asociacija kartu su tarybos nariais T. B., D. S., A. J., P. Š., V. K. piktavališkai veikia prieš UAB Žalia žemė. Ieškovai, dėl savo pažeistų teisių, iš UAB Žalia žemė negavo 5 000 Eur, ir tai yra ieškovų patirta žala dėl atsakovų veiksmų. Tokio dydžio kompensaciją visi kartu ieškovai būtų gavę, jeigu poveikio aplinkai vertinimo ataskaita būtų buvusi patvirtinta iki 2024 m. liepos 1 d. bei neapskųsta, todėl ir visi atsakovai solidariai yra atsakingi už žalą, padarytą ieškovams.
3. Atsakovai A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K. ir asociacija „KRAŠTOVAIZDIS“ atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 951 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, ir ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą; jei teismas laikytų, kad ieškovų ieškinį palikti nenagrinėtą nėra pagrindo, tokiu atveju ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovai ieškinyje išreiškė nepasitenkinimą atsakovų vykdoma su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusia veikla aplinkos apsaugos srityje. Mano, kad ieškovai nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, siekdami pakenkti atsakovų vykdomai su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu susijusiai veiklai ir atgrasyti atsakovus nuo šios veiklos.
5. Ieškovai atsikirtimuose į atsakovų atsiliepime pareikštą prašymą dėl CPK 951 straipsnio 2 dalies taikymo prašė atmesti atsakovų atsiliepimą kaip nepagrįstą ir ieškovų ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad atsakovai prašydami taikyti CPK 951 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą piktnaudžiauja procesu. Atsakovų bandymas kvalifikuoti ieškinį kaip strateginį ieškinį prieš visuomenės dalyvavimą (angl. strategic lawsuits against public participation) (toliau – SLAPP) neatitinka šio instituto esmės. Pažymėjo, kad ieškovai nenaudoja ieškinio kaip priemonės atsakovams nutildyti, t .y. ieškovai gina savo turtinį interesą, kuris kilo iš teisėtų Susitarimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutartį, kuria atsakovų A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K., asociacijos „KRAŠTOVAIZDIS“ prašymą dėl ieškovų ieškinio palikimo nenagrinėtu tenkino ir ieškovų R. S., G. S., D. S., M. S. ieškinį atsakovams A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K., asociacijai „KRAŠTOVAIZDIS“ dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą; priteisė atsakovams A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K., asociacijai „KRAŠTOVAIZDIS“ lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., G. S., D. S., M. S. 3 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 900 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama situacija formaliai atitinka tipinius požymius, kvalifikuojančius ieškinį kaip strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo: 1) subjektų požymis – nors ieškinį pareiškė fiziniai asmenys, tačiau kompensaciją pagal ieškovų ir UAB Žalia žemė susitarimą turi išmokėti UAB Žalia žemė, kuri planuoja statyti vėjo elektrines ir steigti vėjo jėgainių parką. Atsakovais patraukta asociacija, kuri veikia aplinkosaugos srityje, taip pat, ir fiziniai asmenys, t. y. asociacijos tarybos nariai. Atsakovus ieškovė laiko solidariai atsakingus už atliktus veiksmus, nors nedaro aiškios skirties tarp jų savarankiško teisinio statuso ir atsakovo vaidmens; 2) pagrindo požymis – asociacija „KRAŠTOVAIZDIS“ rūpinasi aplinkos apsauga, kuri yra viešo intereso sritis. Ieškinys pareikštas išimtinai dėl Asociacijos veiklos, susijusios su vėjo elektrinių parko (duomenys neskelbtini) rajonuose projekto įgyvendinimu; 3) teisių gynimo būdo požymis – pareikštu ieškiniu ieškovai įrodinėja, kad atsakovai, apskųsdami UAB Žalia žemė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Regionų administraciniam teismui, veikia taip, jog padarė žalą ieškovams.
8. Teismas išanalizavęs šalių argumentus ir atsikirtimus, išsakytus dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, konstatavo, kad egzistuoja pakankamas pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad juo siekiama pakenti atsakovės asociacijos „KRAŠTOVAIZDIS“ veiklai. Akcentavo, kad ieškovų ieškinys sukuria atsakovams spaudimą – jie turi skirti bylinėjimuisi ne tik finansus, bet ir laiką. Ieškinys yra pareikštas išimtinai dėl atsakovės asociacijos „KRAŠTOVAIZDIS“ vykdomos veiklos. Teismas vertino, kad ieškovų netenkina Asociacijos aktyvus veikimas, kai Asociacija reiškia valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitiems asmenims abejones UAB Žalia žemė vykdomo vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo procedūrų tinkamumo, kitų su tuo susijusių aplinkybių, skundžia valstybės institucijų priimtus sprendimus, su kuriais asociacija nesutinka. Vien dėl to, kad atsakovai nepritaria projektui ir Asociacija šiuo klausimu veikia aktyviai, atsakovų veikla negali būti ribojama. Pažymėjo, kad ieškinys turi atgrasomojo poveikio požymių. Nurodo, kad ieškinys pareikštas ne dėl atsakovų visuomeninės veiklos apribojimo, o dėl turtinės žalos, t. y. neišmokėtos 5 000 Eur kompensacijos, kurią UAB Žalia žemė privalėjo sumokėti pagal sudarytus Susitarimus su ieškovais, todėl ieškovai kompensacijos turėtų prašyti iš UAB Žalia žemė. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad ieškinys naudojamas kaip priemonė atsakovams nutildyti bei didinti spaudimą asociacijai bei jos tarybos nariams.
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai byloje nepateikė duomenų, kad jie su ieškiniu kreipėsi į teismą reikalaudami jiems priklausančios kompensacijos iš UAB Žalia žemė ir, kad ši kompensacija jiems nebuvo priteista, nors ieškovai savo atsikirtimų 8 punkte nurodo, kad UAB Žalia žemė neturėjo objektyvios kliūties mokėti kompensaciją. Teismas vertino, kad šios aplinkybės rodo ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovų vykdomai veiklai. Teismas akcentavo, kad praėjus vos apie savaitei po to, kai asociacija pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, buvo surašytas ieškovų ieškinys, kuriame jau reiškiamos pretenzijos dėl minėto asociacijos pateikto skundo, nors ieškovų ieškinio surašymo metu asociacijos skundas dar net nebuvo priimtas. Teismas konstatavo, kad ieškovai ieškiniu siekė atgrasyti atsakovus nuo skundo dėl ataskaitos padavimo (jo atsiėmimo), ir kad šio momento sutaptis nėra atsitiktinė.
10. Teismas įvertinęs, kad Asociacijos veikla yra susijusi su viešojo intereso tenkinimu ir gynimu, sprendė, kad pateikdami ieškinį su pretenzijomis dėl to, kad Asociacija apskundė teismui Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos, ieškovai iniciavo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesą dėl visuomenės dalyvavimo. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra pareikštas siekiant pakenti atsakovės Asociacijos veiklai, jos dalykinei reputacijai. Sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškovai ieškinyje reiškia nepasitenkinimą asociacijos vykdoma aktyvia veikla aplinkos apsaugos srityje, ir sprendė, kad tai yra SLAPP požymis.
11. Teismas atsižvelgęs, kad Asociacija veikia per savo tarybą ir Asociacija įgyvendina savo subjektines teises per savo tarybos narius, o tarybos nariai veikia juridinio asmens vardu, padarė išvadą, kad ieškinio pareiškimas tarybos nariams, kaip solidariems atsakovams, vertinamas kaip siekis daryti dar didesnį spaudimą pačiai Asociacijai ir jos tarybos nariams ir yra siekiama didesnio atgrasomojo poveikio. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimas asmeniškai T. B., D. S., A. J., P. Š., V. K. yra akivaizdžiai perteklinis, o pagal CPK 951 straipsnio 3 dalį reikalavimo perteklinis pobūdis yra SLAPP požymis. Teismas sprendė, kad egzistuoja požymiai ieškinį palikti nenagrinėtą kaip pareikštą siekiant atgrasyti atsakovus nuo tolesnės visuomeninės veiklos, iš kurios ir kildinami ieškovų reikalavimai (CPK 951 straipsnis). Teismas palikęs ieškinį nenagrinėtą, konstatavo, kad už bylinėjimosi išlaidų susidarymą atsakingi išimtinai ieškovai ir atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 3 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovai R. S., G. S., D. S. ir M. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15720-1024/2025. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesutinka su teismo vertinimu, kad kompensaciją ieškovams pagal Susitarimą turi sumokėti UAB Žalia žemė. Pažymi, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo prieš Asociaciją ir kitus atsakovus. Ieškovai nesiekia atstovauti ar ginti UAB Žalia žemė interesų ir nėra susiję su šia bendrove. Ginčas kilo dėl atsakovų veiksmų, o ne dėl UAB Žalia žemė veiklos, todėl mano, kad civilinės bylos netiesioginis pripažinimas kaip SLAPP kategorijos yra nepagrįstas.
12.2. Pažymi, kad teismas neįvertino, kad remiantis Europos Tarybos rekomendacijoms CM/Rec(2024)2 (toliau – Rekomendacijos), SLAPP byloms būdinga situacija, kai dideli verslo subjektai ar įtakingi asmenys naudoja teismus kaip spaudimo priemonę visuomenės veikėjams, siekdami juos nutildyti ar atgrasyti nuo viešojo intereso gynimo. Nurodo, kad byloje tokia situacija neegzistuoja, ieškovai yra privatūs asmenys, neturintys politinės, ekonominės ar visuomeninės galios, todėl procesas negali būti laikomas piktnaudžiavimu SLAPP.
12.3. Nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjama situacija formaliai atitinka tipinius požymius, kvalifikuojančius ieškinį kaip strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo. Atkreipia dėmesį, kad atsikirtimų 16–23 punktuose ieškovai atribojo ieškinio tikslus ir SLAPP požymius, remiantis Rekomendacijomis. Mano, kad teismas selektyviai įvertino tik kelis požymius, ignoruojant SLAPP požymių visumą. Rekomendacijose nurodoma, jog SLAPP požymius sudaro: 1) piktnaudžiavimas galia; 2) perdėti reikalavimai; 3) vilkinimas ir išlaidų didinimas; 4) asmeninis puolimas; 5) viešas spaudimas; 6) bauginimas ir grasinimai; 7) masinis bylinėjimasis; 8) nenoras taikiai spręsti ginčo. Vertina, kad byloje nėra piktnaudžiavimo galios, neproporcingų reikalavimų, viešo spaudimo ar kitų esminių požymių būdingam SLAPP, tačiau teismas to tinkamai neįvertino.
12.4. Pabrėžia, kad ieškinys nėra strateginis, o atspindi konkretų ginčą dėl ieškovų, kaip fizinių asmenų, teisėtų interesų pažeidimo. Ieškovai pasinaudojo savo absoliučia subjektine teise kreiptis į teismą, kuri yra viena pagrindinių teisinės valstybės garantijų. Teismo sprendimas kvalifikuoti bylą kaip SLAPP, neatitinka faktinės situacijos ir paneigia teisės kreiptis į teismą esmę. Mano, kad teismas iš esmės nukrypo nuo bylos dalyko ir ginčo esmės, kadangi vietoje to, kad būtų išanalizuoti ieškovų nurodomi materialiniai nuostoliai bei priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir žalos atsiradimo, nutartyje atkartoja atsiliepime išdėstytus teiginius.
12.5. Teismas netyrė sutartinių santykių turinio, nevertino įrodymų, susijusių su kompensacijos išmokėjimo mechanizmu, nesiaiškino priežastinio ryšio ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir atitinka SLAPP požymius, nes neva kelia spaudimą atsakovams. Mano, kad toks teismo vertinimas paneigia procesinių lygiateisiškumo ir rungimosi principų taikymą, kadangi nutartis pagrįsta išimtinai tik atsakovų pateiktais teiginiais apie jų veiklos apsunkinimą, o ne abiejų šalių argumentais ir įrodymų visuma. Yra įsitikinę, kad teismas nukrypo nuo CPK 951 straipsnio paskirties, nes buvo pritaikyta situacijoje, kurioje egzistuoja realus ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės.
12.6. Akcentuoja, kad ieškovai neatstovauja ir negina UAB Žalios žemės interesų. Teismo išvada, kad ieškinys iš esmės sutampa su UAB Žalia žemė interesais ir yra nukreiptas prieš atsakovų aktyvumą, nėra paremta objektyviu pagrindu. Ieškovai gina savo teisę gauti kompensaciją pagal sudarytus Susitarimus, o ne UAB Žalia žemė teisę į planuojamos ūkinės veiklos plėtrą. Ieškovai pasirinko reikšti reikalavimus atsakovams, kurie tiesiogiai atsakingi dėl žalos atsiradimo, ir tai yra jų teisė, kuri negali būti apribota remiantis prielaidomis apie UAB Žalia žemė interesų gynimą. Pabrėžia, kad skundžiama nutartimi, teismas taikydamas CPK 951 straipsnį ir tuo pagrindu palikdamas ieškinį nenagrinėtą, paneigė ieškovų teisę kreiptis į teismą ir apginti savo interesus.
13. Atsakovai A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K., asociacija „KRAŠTOVAIZDIS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovai iš esmės ginčija tik vieną skundžiamojoje nutartyje esantį sakinį – teismo pastebėjimą, jog nors ieškinį pareiškė fiziniai asmenys, tačiau kompensaciją, kurią ieškovai ieškinyje įvardina kaip žalą, pagal ieškovų ir UAB Žalia žemė susitarimą turi išmokėti UAB Žalia žemė, t. y. įmonė, kuri planuoja statyti vėjo elektrines ir steigti vėjo jėgainių parką. Pažymi, kad ieškovai formaliai nurodo, kad jie, o ne UAB Žalia žemė, pareiškė ieškinį, tačiau CPK 951 straipsnio 3 dalyje nėra nustatytas baigtinis aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama sąrašas. Kilęs ginčas yra neatsiejamai susijęs su UAB Žalia žemė, kurios planuojamą ūkinę veiklą (vėjo elektrinių parką) atsakovai kritikuoja. Mano, kad UAB Žalia žemė pateiktu ieškovams 2025 m. birželio 6 d. raštu sukurstė ieškovus prieš atsakovus, nes gavę minėtą raštą ieškovai pareiškė ieškinį atsakovams. Atsižvelgiant į tai vertina, kad ginčo kilimas yra susijęs su UAB Žalia žemė, kuri minėtu raštu išprovokavo teisminį ginčą. Yra įsitikinę, kad UAB Žalia žemė ieškovų rankomis pasiekė atsakovų teisminio persekiojimo dėl UAB Žalia žemė nepatinkančios atsakovų vykdomos veiklos aplinkos apsaugos srityje ir ieškinys atitinka UAB Žalia žemė interesus. Yra įsitikinę, kad ieškovai yra UAB Žalia žemė statytiniai, o tai yra SLAPP požymis.
13.2. Pažymi, kad patys ieškovai atsikirtimų 8 punkte pripažino, kad UAB Žalia žemė objektyvios kliūties mokėti kompensacijos neturėjo, t. y. patys ieškovai suvokė, kad teisinio pagrindo reikšti pretenzijas atsakovams nėra. Aplinkybė, kad ieškovai vis tiek padavė ieškinį atsakovams, patvirtina, kad ieškovai yra statytiniai. Mano, kad tikėtina, kad reaguojant į tai, kad 2025 m. gegužės 29 d. Asociacija padavė teismui skundą dėl UAB Žalia žemė svarbaus Agentūros sprendimo, UAB Žalia žemė iš anksto sutarė su ieškovais, kad dėl tokių Asociacijos veiksmų ieškovai paduos į teismą pačią Asociaciją ir jos tarybos narius.
13.3. Atkreipia dėmesį, kad dideli verslo subjektai ar įtakingi asmenys nėra privaloma sąlyga konstatuoti, kad ieškinys yra SLAPP. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra SLAPP, pateikė išsamius argumentus, kurių ieškovai atskirajame skunde neginčija. Mano, kad pareikštas ieškinys atitinka UAB Žalia žemė interesus. Ieškinys yra pareikštas išimtinai dėl to paties, kuo yra itin nepatenkinta UAB Žalia žemė – dėl atsakovų veiklos aplinkos apsaugos srityje, nepritariant UAB Žalia žemė planuojamai ūkinei veiklai – vėjo elektrinių parko (duomenys neskelbtini) teritorijose statyba ir veikla. Įsitikinę, kad ieškovai reiškia ieškinį atsakovams tuo pagrindu, kad Asociacija veikia aplinkos apsaugos srityje ir padavė skundą dėl Agentūros sprendimo. Tokiu būdu yra siekiama įbauginti ir nutildyti atsakovus, priversti juos skirti laiką ne bylai su Agentūra dėl minėto UAB Žalia žemė svarbaus sprendimo, o jiems patiems iškeltai bylai dėl žalos padarymo. Ieškiniu atsakovams siunčiama žinutė, kad nebevykdytų aktyvios veiklos aplinkos apsaugos srityje, atsisakytų skundo dėl UAB Žalia žemė svarbaus Agentūros sprendimo.
13.4. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad šiuo atveju yra ne visi Rekomendacijose nurodyti SLAPP požymiai pažymi, kad Rekomendacija yra neprivalomas, tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Bylai yra reikšminga CPK 951 straipsnio 3 dalis, kurioje yra nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar ieškinys yra SLAPP.
13.5. Priešingai nei teigia ieškovai, yra neproporcingi reikalavimai, kad ieškovų ieškinio reikalavimas ne tik Asociacijai, bet dar ir jos tarybos nariams yra akivaizdžiai perteklinis, tokiu būdu yra siekiama didesnio atgrasomojo poveikio ir tai yra Rekomendacijų 8 punkto c) papunktyje nurodytas SLAPP požymis. Yra ir SLAPP požymis – piktnaudžiavimas galia. Dėl ieškovų atskirojo skundo argumentų, kad nenoras taikiai spręsti ginčo be kitų požymių negali būti pagrindu ieškinį laikyti SLAPP, pažymi, kad teismas pateikė daug argumentų, iš kurių aiškiai matyti, kad Ieškovų pareikštas ieškinys yra SLAPP. Pastebi, kad atskirajame skunde ieškovai nepateikė logiško paaiškinimo, kodėl jie atsisako kitų ginčo sprendimo būdų ir siekia būtent teismo proceso, o toks ieškovų elgesys yra SLAPP požymis.
13.6. Nurodo tai, kad ieškovai ieškinį nukreipė ne vien į fizinius asmenis (Asociacijos tarybos narius), bet ir į Asociaciją, nėra kliūtis konstatuoti SLAPP požymio buvimą, kadangi ieškinys pertekliniai pareikštas ir fiziniams asmenims, kurie yra tik juridinio asmens organo nariai. Pažymi, kad reikalavimo perteklinis pobūdis ir pagal CPK 951 straipsnio 3 dalį yra SLAPP požymis. Kaip teisingai pažymėjo teismas, ieškinio pareiškimas kaip solidariems atsakovams, vertinamas kaip siekis daryti dar didesnį spaudimą pačiai Asociacijai ir jos tarybos nariams.
13.7. Akcentuoja, kad pagal Rekomendacijų 8 punkto b) papunktį SLAPP požymis yra dalinis arba visiškas ieškovo argumentų nepagrįstumas. Ieškovų reikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pagal ieškovų ir UAB Žalia žemė Susitarimus kompensacijos mokėjimo sąlyga yra tai, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus suteikta galimybė statyti vėjo elektrinę (duomenys neskelbtini), tačiau statyti šiame žemės sklype vėjo elektrinę nebuvo leista Agentūros 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu, t. y. kompensacija, dėl kurios negavimo ieškovai reiškia pretenzijas atsakovams, pagal minėtas Sutarimų sąlygas, ieškovams apskritai nepriklauso; iš sudarytų Susitarimų matyti, kad kompensacijos mokėjimas nėra susietas su minėto Agentūros sprendimo neapskundimu, dėl kurio ieškovai ieškinyje reiškia pretenzijas atsakovams.
13.8. Pažymi, kad, priešingai nei teigia ieškovai skunde, nenustatęs vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų buvimo – pirmosios instancijos teismas neprivalėjo analizuoti, ar yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovams kompensacija apskritai nepriklauso, nes Agentūra neleido statyti vėjo elektrinės (duomenys neskelbtini), su kurios statyba sutartyse buvo susietas kompensacijos mokėjimas, todėl vertina, kad nei ieškovų žalos, nei priežastinio ryšio nėra.
13.9. Priešingai, nei atskirajame skunde deklaratyviai teigia ieškovai, teismas tyrė sutartinių santykių turinį, vertino įrodymus, susijusių su kompensacijos išmokėjimo mechanizmu, aiškinosi priežastinį ryšį. Pažymi, kad dispozityvumo principas nesuteikia teisės reikšti SLAPP. Pažymi, kad Ieškovai pareiškė neleistiną SLAPP ieškinį, todėl tai, kad teismas vadovaudamasis CPK 951 straipsniu tokį ieškinį paliko nenagrinėtu, nereiškia ieškovų teisės kreiptis į teismą pažeidimo. Akcentuoja, kad ieškovų deklaratyvūs teiginiai, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužtikrina teisinės gynybos yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, nes iš esmės ieškovai siekia tik pasibylinėti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
15. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovų prašymas taikyti CPK 951 straipsnyje įtvirtintą procedūrą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Dėl ieškinio kvalifikavimo strateginiu ieškiniu dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP)
16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų prašymą ir paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 951 straipsnio pagrindu, padaręs išvadą, kad egzistuoja pakankamai požymių ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip pareikštą siekiant atgrasyti atsakovus nuo tolesnės visuomeninės veiklos, iš kurios kildinami ieškovų reikalavimai,
17. Apeliantai nesutikdami su skundžiama nutartimi, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nenustatė visų CPK 951 straipsnio 3 dalyje ir Rekomendacijose numatytų privalomų SLAPP ieškinio požymių visumos ir įvertino tik kelis kriterijus. Ieškovų teigimu, ieškiniai CPK 951 straipsnio pagrindu gali būti palikti nenagrinėtais tik nustačius visus CPK 951 straipsnio 3 dalyje ir Rekomendacijose numatytus kriterijus. Pažymi, kad ieškovai nesiekia ginti UAB Žalia žemės, kuri vysto elektrinių parko projektą, interesų ir mano, kad kompensaciją pagal Susitarimą, priešingai nei sprendė skundžiamoje nutartyje teismas, turi mokėti atsakovai, kurie apskundė Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta poveikio aplikai vertinimo ataskaita, ir dėl tokiu atsakovų veiksmų UAB Žalia žemė pagal Susitarimus neišmokėjo jiems kompensacijos, todėl ginčas kilo ne dėl UAB Žalia žemė, o dėl atsakovų veiksmų, kurias buvo padaryta ieškovams žala.
18. CPK 951 straipsnio, kuriame įtvirtintas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas, tikslas – atgrasyti potencialius ieškovus nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų inicijavimo ir užkirsti kelią nesąžiningiems ieškiniams, kuriais siekiama ne apginti pažeistus ieškovo interesus, bet pakenkti atsakovo vykdomai veiklai.
19. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė šioje dalyje nurodytą nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes (CPK 951 straipsnio 3 dalis).
20. Taigi, CPK 951 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kad turi būti nustatytas visų joje nurodytų aplinkybių buvimas, nes yra atsižvelgiama ir į kitas reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jog įstatyme nurodytas vertintinų aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama vertinant, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė SLAPP, sąrašas nėra baigtinis.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju yra aktualios 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos priimtos direktyvos Nr. 2024/1069 „Dėl piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų” (toliau – Direktyva) nuostatos.
22. Tai, kad neturi būti nustatytas visų CPK 951 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių buvimas, patvirtina ir minėtos Direktyvos nuostatos, t. y. Direktyvos 4 straipsnio 3 punkte yra pažymėta, kad: „piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesas dėl visuomenės dalyvavimo – teismo procesas, kuris nėra pradedamas siekiant iš tiesų pareikšti teisę ar ja pasinaudoti, o jo pagrindinis tikslas – užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, jį apriboti arba už jį bausti, dažnai išnaudojant šalių galios disbalansą, ir kuriame pareiškiami nepagrįsti ieškiniai. Tokio tikslo požymiai apima, pavyzdžiui: a) ieškinio ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį, įskaitant pernelyg didelę ginčo vertę; b) tai, kad ieškovas ar su juo susijusios šalys dėl panašių klausimų yra inicijavę keletą bylų; c) ieškovo ar ieškovo atstovų vykdomą bauginimą, priekabiavimą ar grasinimus iki proceso ar jo metu, taip pat panašų ieškovo elgesį panašiose ar tuo pačiu metu nagrinėjamose bylose; d) nesąžiningą procesinės taktikos naudojimą, pavyzdžiui, proceso vilkinimą, nesąžiningą ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą arba nesąžiningą bylų nutraukimą vėlesniame proceso etape”. Atsižvelgiant į Direktyvos 4 straipsnio 3 punkte pavartotą žodį “pavyzdžiui”, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minimi požymiai yra ne privalomos sąlygos SLAPP ieškiniui konstatuoti, o tik atitinkami pavyzdžiai.
23. Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti SLAPP procedūrą ar ne, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi taip pat ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2024 m. balandžio 5 d. rekomendacija CM/Rec(2024)2 valstybėms narėms dėl kovos su strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP) (toliau – Rekomendacija). Į Rekomendaciją atsižvelgtina sprendžiant nacionalinius SLAPP ginčus. Rekomendacijos 8 punkto a–j papunkčiuose įtvirtinti požymiai, kurie vertintini, sprendžiant SLAPP instituto taikymo klausimą: a) ieškovas bando pasinaudoti galios disbalansu, pavyzdžiui, savo finansiniu pranašumu arba politine ar visuomenine įtaka, siekdamas daryti spaudimą atsakovui; b) ieškovo pateikti argumentai yra iš dalies arba visiškai nepagrįsti; c) ieškovo prašomos teisių gynimo priemonės yra neproporcingos, perteklinės arba nepagrįstos; d) ieškiniu piktnaudžiaujama įstatymu ar procedūromis; e) ieškovas taiko procesinę ir bylinėjimosi taktiką, kuria siekiama padidinti atsakovo išlaidas, pavyzdžiui, vilkina bylos nagrinėjimą, pasirenka nepalankų visuomenės dalyvavimui ar įkyrų atsakovui teismą, sukelia didelį darbo krūvį ir teikia apeliacinius skundus, kurių sėkmės tikimybė yra maža arba jos nėra; f) ieškinys sąmoningai nukreiptas prieš asmenis, o ne prieš organizacijas, atsakingas už ginčijamą veiksmą; g) ieškinį lydi viešųjų ryšių puolimas, kuriuo siekiama įbauginti, diskredituoti ar įbauginti viešuose debatuose dalyvaujančius subjektus arba nukreipti dėmesį nuo esminio nagrinėjamo klausimo; h) ieškovas ar jo atstovai užsiima teisiniu bauginimu, persekiojimu ar grasinimais arba yra anksčiau taip darę; i) ieškovas ar susijusios šalys imasi daugkartinių ir koordinuotų arba tarpvalstybinių teisinių veiksmų, grindžiamų tais pačiais faktais arba susijusių su panašiais klausimais; j) ieškovas sistemingai atsisako naudotis neteisminiais mechanizmais, kad būtų išspręstas reikalavimas.
24. Pažymėtina, kad šis Rekomendacijose nurodytas SLAPP požymių sąrašas, kurie vertintini, sprendžiant SLAPP instituto taikymo klausimą, yra pavyzdinis (tai pripažįsta ir patys apeliantai atsikirtimų 15 punkte), todėl atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo visus šiuo požymius nustatyti ir tik įvertinęs šių požymių visumą, spręsti, ar ieškinys yra pripažintinas SLAPP ieškiniu.
25. Apeliantai teigia, kad jie yra fiziniai asmenys, nėra dideli verslo subjektai, neturi politinės, ekonominės ar visuomeninės galios, negina verslo subjekto UAB Žalia žemės interesų, todėl neatitinka SLAPP subjekto požymių.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad jie yra fiziniais asmenys ir nėra duomenų, kad jie turėtų politinės, ekonominės ar visuomeninės galios. Tačiau pažymėtina, kad CPK 951 straipsnyje nėra imperatyviai nustatyta, kad SLAPP ieškinį gali pareikšti tik asmenys turintys politinės, ekonominės ar visuomeninės galios. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje, nei Rekomendacijose taip pat nėra nurodyta, kad SLAPP ieškinį inicijuoja tik asmenys, turintys politinės, ekonominės ar visuomeninės galios. Pavyzdžiui, Direktyvos preambulės 15 punkte prieš įvardijant galimus tokius ieškinius inicijuojančius asmenis yra nurodyta „SLAPP paprastai inicijuoja...“. Tai gi, SLAPP ieškinį inicijuojančiomis šalimis gali būti ir politinės, ekonominės ar visuomeninės galios neturintys asmenys, jei ieškinys savo esme atitinka kitus SLAPP ieškinio požymius, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad jie neatitinka SLAPP ieškinį inicijuojančių subjektų požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio pateikimo aplinkybės bei apeliantų atsikirtimų į atsakovų atsiliepimą 8 punkte nurodytos aplinkybės (jog, atsakovų piktavališki procesiniai veiksmai tiesiogiai sukėlė situaciją, kai UAB Žalia žemės nevykdė savo įsipareigojimų ieškovams, nors objektyviai kliūties mokėti kompensacijos nebuvo) patvirtina, kad ieškovų apsisprendimui pateikti teismui ieškinį turėjo didelę įtaką būtent UAB Žalia žemė.
27. Kaip nurodyta ieškinyje ir iš prie ieškinio pridėtų Susitarimų, kuriuos sudarė UAB Žalia žemė su kiekvienu apeliantu, jog kompensacija dėl vėjo jėgainės statybos taikomų apribojimų apeliantams dalinės nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui, bus pradedama mokėti nuo poveikio vertinimo ataskaitos patvirtinimo, kuria bus leistina vėjo elektrinės veikla žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Susitarimų 1.3. papunktis). Tai gi, pagal Susitarimus kompensacijos mokėjimo sąlyga yra poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimas.
28. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2025 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB Žalia žemė vėjo elektrinių parko (duomenys neskelbtini) teritorijose statybos ir veiklos poveikio aplinkai“ (toliau – Sprendimas), kuriame sprendė, kad elektrinių parko (duomenys neskelbtini) teritorijose statyba ir veikla, įvykdžius šio sprendimo 6 ir 11 dalių priemones ir sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.
29. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2025 m. gegužės 30 d. gautas Asociacijos skundas dėl Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimo ir šio skundo pagrindu administracinėje byloje Nr. el3-13560-776/2025 vyksta teisminis procesas, todėl minėtas Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas nėra įsigaliojęs. Po to, kai atsakovė Asociacija 2025 m. gegužės 30 d. pateikė skundą dėl minėto Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo, kuris yra palankus UAB Žalia žemė, ieškovai 2025 m. birželio 2 d. kreipėsi į UAB Žalia žemė su reikalavimu dėl kompensacijos sumokėjimo, į kurį UAB Žalai žemės 2025 m. birželio 6 d. pateikė atsakymą, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita buvo patvirtinta Aplinkos apsaugos agentūroje Sprendimu, tačiau Asociacija Sprendimą apskundė, todėl toks apskundimas stabdo bendrovės pareigą mokėti kompensaciją pagal Susitarimus. UAB Žalia žemė šiame atsakyme pateikė vertinimą, kad būtent Asociacija, jos vadovas T. B., valdybos nariai A. J., P. Š., D. S., V. K. yra atsakingi asmenys, kurie apskundė Sprendimą, o ne UAB Žalia žemė (vystytojas), kuri atliko visus reikiamus teisės aktuose numatytus veiksmus poveikio aplinkai vertinimo procedūroms atlikti ir gavo teigiamą išvadą, kurią apskundė atsakovai. Šiame atsakyme konstatuojama, kad vystytojas UAB Žalia žemė neturi galimybės vykdyti Susitarimų ne dėl savo, o dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimai susiję su Susitarimų nevykdymu neturėtu būti adresuoti vystytojui. Praėjus dviem dienoms nuo minėto atsakymo gavimo, ieškovai 2025 m. birželio 9 d. nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuris pareikštas atsakovams Asociacijai ir A. J., T. B., P. Š., D. S., V. K., kurie yra Asociacijos tarybos nariai.
30. Apeliantai ieškinio 29 punkte nurodo kaip neteisėtus atsakovų veiksmus: maksimalias pastangas vėjo elektrinių parko projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūrų sustabdymui, nutraukimui; skleidžiamą neigiamą ir klaidinančią informaciją apie vykdomą vėjo elektrinių parko statybų projektą; fiktyvų (duomenys neskelbtini) rajono bendruomenės atstovavimą; valstybės ir savivaldos institucijų veiklos apsunkinimas teikiant skundus, raštus, paklausimus; UAB Žalia žemė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos apskundimas Regionų administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eI3-13560-776/2025). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai nėra ginčui aktualių elektrinių vystytojai ir nei byloje, nei apeliantų pateiktuose atsikirtimuose nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kad būtent atsakovai savo veiksmais darytų tiesioginę žalą būtent ieškovams, ar kad atsakovai yra atsakingi už Susitarimų sąlygų įgyvendinimą, t. y. už poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos tinkamą parengimą ir su šios ataskaitos pateikimo tvirtinimui procedūrų atlikimu. Taip pat nėra aišku, kaip Asociacijai Regionų administraciniam teismui apskundus UAB Žalia žemė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kai dar, kaip matyti iš LITEKO duomenų, dėl šio skundo nėra priimtas teismo sprendimas, apeliantams gali atsakovai padaryti žalą, juo labiau, kad apeliantų reikalavimas dėl žalos yra kildinamas būtent iš Susitarimų sudarytų su UAB Žalia žemė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškiniu yra siekiama pakenkti Asociacijos reputacijai ir juo reiškiamas nepasitenkinimas aktyvia Asociacijos vykdoma veikla aplinkos apsaugos srityje, nes ieškinys paduotas, kai Asociacija apskundė Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą susijusį su UAB Žalia žemė vystomu ginčui aktualiu elektrinių projektu, tokiu būdu tikėtinai apeliantai siekia atgrasyti Asociaciją nuo skundo dėl Sprendimo padavimo (jo atsiėmimo), ir šio momento sutaptis nėra atsitiktinė, taip pat siekia atgrasyti nuo nepalankios informacijos apie UAB Žalia žemė vystomą ginčui aktualų elektrinių projektą skleidimo ir tai yra vienas iš SLAPP požymių.
31. Pažymėtina, kad Direktyvos konstatuojamosios dalies 11 punkte yra pažymėta: „Atsižvelgiant į Sąjungos aplinkos ir klimato politiką, dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas aplinkos teisių gynėjams, nes Europos demokratinėse valstybėse jie atlieka svarbų vaidmenį”. Nagrinėjamu atveju Asociacija veikia aplinkos apsaugos srityje. Nors apeliantai reiškia nepasitenkinimus, kad Asociacija teikia skundus, tačiau Direktyvos konstatuojamosios dalies 22 punkte pažymėta, kad visuomenės dalyvavimas taip pat gali apimti veiklą, kylančią iš naudojimosi teise į gerą administravimą ir teise į veiksmingą teisinę gynybą, pavyzdžiui, skundų teikimą administraciniams organams. Pagal Direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, viešojo intereso klausimas yra apibrėžiamas plačiai – kaip bet koks klausimas, kuris daro poveikį visuomenei tokiu mastu, kad visuomenė galėtų teisėtai juo domėtis tokiose srityse kaip: visuomenės sveikata, sauga, aplinka ar klimatas, klausimai, kuriuos svarsto įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė institucija, arba klausimai, svarstomi bet kokiame kitame oficialiame procese. Nagrinėjamu atveju yra planuojama itin rizikinga (aplinkai ir kt. pavojų kelianti) ūkinė veikla – vėjo elektrinių parkas, Asociacija apskundė Sprendimą, kuriuo patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, todėl akivaizdu, kad Asociacijos veiksmai apskundžiant minėtą Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą yra susiję su viešuoju interesu, o ne siekiu trukdyti apeliantams gauti kompensaciją numatytą Susitarimuose su UAB Žalia žemė.
32. Pažymėtina, kad apeliantai ieškinyje žalos atsiradimo priežastį nurodo Asociacijos pateiktą skundą dėl Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo, tačiau nei atsikirtimuose, nei atskirajame skunde nepaaiškina, kodėl kartu su Asociacija solidariais atsakovais yra patraukti kaip fiziniai asmenys Asociacijos tarybos nariai.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Valdymo organas veikia asociacijos vardu, kai yra santykių su kitais asmenimis, taip pat sudaro sandorius asociacijos vardu (Asociacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).
34. Asociacijos „KRAŠTOVAIZDIS“ įstatų IV dalyje yra nustatyta Asociacijos struktūra ir valdymas. Įstatų 13 punkte taryba yra kolegialus organas ir vienasmenis organas – prezidentas. Tai gi, asociacijos tarybos nariai yra Asociacijos organų struktūros dalys ir jie veikia juridinio asmens vardu, todėl, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, ieškinio pareiškimas Asociacijos tarybos nariams, kaip solidariems atsakovams, vertinamas kaip siekis daryti didesnį spaudimą Asociacijai ir jos tarybos nariams, bei tokiu būdu yra siekiama didesnio atgrasomojo poveikio. Apeliantų pareikštas ieškinio reikalavimas tarybos nariams T. B., D. S., A. J., P. Š., V. K. yra akivaizdžiai perteklinis ir tai yra vienas iš SLAPP požymių, numatytų CPK 951 straipsnio 3 dalyje.
35. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė sutartinių santykių turinio, nevertino įrodymų, susijusių su kompensacijos išmokėjimo mechanizmu, nesiaiškino priežastinio ryšio, jog egzistuoja realus ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo.
36. Teismas vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, vadovaujasi CPK 951 straipsnio 3 dalyje, Rekomendacijos 8 punkto a–j papunkčiuose nustatytais požymiais (nutarties 19, 22 punktai). Taigi, pagal Rekomendacijų 8 punkto a papunkčiu teismas, spręsdamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, be kita ko, turi įvertinti ieškinio ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį ar nepagrįstą pobūdį.
37. Pažymėtina, kad apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad civilinės bylos dalykas yra reikalavimas atlyginti ieškovams jų finansinius nuostolius dėl to, kad nebuvo gauta kompensacija sutarta Susitarimuose su UAB Žalia žemė. Taip pat apeliantai patys pripažįsta, kad jų teisė gauti kompensaciją yra kilusi iš Susitarimų ir tiesiogiai susijusi su apeliantų nuosavybės teisės įgyvendinimu bei teisėtų lūkesčių apsauga. Tai gi, patys apeliantai akcentuoja sutartinius santykius su UAB Žalia žemė ir ieškinys yra pareikštas dėl neišmokėtos 5000 Eur kompensacijos, kurią UAB Žalia žemė privalėjo sumokėti pagal sudarytus Susitarimus su apeliantais. Nors apeliantai ieškinyje išreiškia nepasitenkinimą atsakovės Asociacijos aktyviu veikimu, kai Asociacija reiškia valstybės ir savivaldybės institucijoms, kitiems asmenims kritiką dėl UAB Žalia žemė vykdomo vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimo procedūrų tinkamumo ir dėl kitų su tuo susijusių aplinkybių, skundžia valstybės institucijų priimtus sprendimus, su kuriais Asociacija nesutinka, tačiau apeliantai ieškinį yra pareiškę dėl turtinės žalos, t. y. dėl UAB Žalia žemė apeliantams pagal Susitarimus neišmokėtos kompensacijos.
38. Pagal apeliantų ir UAB Žalia žemė sudarytus Susitarimus, kompensacijos mokėjimo sąlyga buvo poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos patvirtinimas. Kaip minėta, Aplinkos apsaugos agentūra šią ataskaitą patvirtino 2025 m. balandžio 29 d., tačiau Sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta ši ataskaita, Asociacija apskundė. Pažymėtina, kad Asociacija nėra apeliantų sudarytų Susitarimų šalimi ir ji nėra prisiėmusi pareigos mokėti apeliantams kompensacijos dėl to, kad UAB Žalia žemė atsisako apeliantams pagal Susitarimus mokėti kompensaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad vien dėl to, kad Asociacija nepritaria UAB Žalia žemė vystomam elektrinių projektui ir veikia aktyviai, atsakovai savaime neįgyja pareigos atlyginti žalą, t. y. sumokėti apeliantų su UAB Žalia žemė sutartą kompensaciją. Nagrinėjamu atveju, vien UAB Žalia žemė 2025 m. birželio 6 d. pateiktas atsakymas, kuriuo ieškinyje remiasi apeliantai (t. y., kad UAB Žalia žemė nevykdo susitarimų dėl atsakovų veiksmų, nes jiems apskundus Sprendimą, bendrovės pareiga mokėti kompensaciją yra sustabdoma), nesant jokių duomenų, kad apeliantai būtų kreipęsi į teismą dėl savo Susitarimuose nustatytų teisių gynimo, reikalaudami jiems priklausančios kompensacijos iš pagal Susitarimus pareigą mokėti kompensaciją turinčios UAB Žalia žemė ir, kad kompensacija jiems nebuvo priteista, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad dėl to, kad UAB Žalia žemė pateiktu atsakymu atsisakė įvykdyti Susitarimuose prisiimtą pareigą išmokėti kompensaciją, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovų pareigos atlyginti apeliantams žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad patys apeliantai atsikirtimų 8 punkte pripažino, kad UAB Žalia žemė objektyvios kliūties mokėti kompensacijos neturėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pareiškiant ieškinį atsakovams dėl to, kad Asociacija aktyviais veiksmais veikdama aplinkosaugos srityje apskundė Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą ir dėl to UAB Žalia žemės atsisakė pagal Susitarimus mokėti apeliantams sutartą kompensaciją, parodo, kad apeliantai suprasdami, jog UAB Žalia žemės neturėjo objektyvių priežasčių nemokėti sutartos kompensacijos, ir akivaizdžiai pareikštu ieškiniu, siekdami pakenkti Asociacijai, jos vykdomai veiklai ir bei Asociacijos tarybos nariams, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų pareikštas ieškinys naudojamas kaip priemonė atsakovams nutildyti bei didinti spaudimą Asociacijai bei jos tarybos nariams.
39. Priešingai, nei atskirajame skunde teigia apeliantai, priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio pripažinimo SLAPP, vertino Susitarimų turinį, kompensacijos išmokėjimo sąlygas. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl SLAPP instituto taikymo byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl atmestini apeliantų argumentai, kad teismas nenagrinėjęs bylos iš esmės paneigė lygiateisiškumo ir rungimosi principų taikymą.
40. Apeliantai nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, tačiau skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą CPK 951 straipsnio pagrindu, paneigė apeliantų teisę kreiptis į teismą ir apginti savo pažeistus interesus.
41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius. EŽTT savo praktikoje irgi pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Atsižvelgiant į tai, teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog valstybės narės negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo nustatymo. EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą gali būti apribota, pavyzdžiui, senaties terminais, teismo mokesčiais, teisinio atstovavimo reikalavimu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 22083/93; 22095/93, p. 50–51; 1985 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78, p. 57; 2012 m. spalio 9 d. sprendimo byloje R. P. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 38245/08, p. 63–67) ir pan., ir tai nelaikoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu.
42. Taigi, vien tik tvarkos kreiptis į teismą buvimas ir formalių reikalavimų nustatymas savaime nereiškia, kad yra suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju, apeliantai pareiškė neleistiną SLAPP ieškinį, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 951 straipsniu tokį ieškinį paliko nenagrinėtu, nereiškia apeliantų teisės kreiptis į teismą pažeidimo.
43. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, teismas išsamiai pagrindė, kodėl nagrinėjamu atveju ieškinys kvalifikuotinas kaip SLAPP (t. y. atsakovais patraukti Asociacija, kuri veikia aplinkosaugos srityje, ir jos tarybos nariai; ieškinys pareikštas išimtinai dėl Asociacijos veiklos, susijusios su bylai aktualiu vėjo elektrinių projekto įgyvendinimu; ieškinys pareikštas tuo metu, kai Asociacija apskundė Sprendimą, kuriuo buvo pritarta bylai aktualių vėjo elektrinių projekto vystytojo UAB Žalia žemė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai; ieškovai nepagrįstai reikalauja, kad žalą dėl pagal Susitarimus su UAB Žalia žemė neišmokėtos kompensacijos atlygintų atsakovai; apeliantai aiškiai neatskleidžia, kodėl atsakovus laiko solidariai atsakingais už padarytą žalą; ir t.t.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantų atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai institutas ir bylos nutraukimas (CPK 951 straipsnis ir 293 straipsnio 1 dalis), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, todėl apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovai neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
46. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
47. Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovų patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad patyrė 2 772,50 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Taip pat kartu su prašymu pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d. susitarimą sudarytą su advokatų profesinės bendrijos „Greenlex“ advokatu R. K. dėl atstovavimo paslaugų apmokėjimo. Šiame susitarime susitarė, kad atsakovai per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos pagal išrašytą sąskaitą faktūrą įsipareigoja lygiomis dalimis sumokėti 2 722 Eur sumą (į kurią PVM įskaičiuotas) už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties parengimą.
48. Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).
49. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria, be kita ko, sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų atsakovų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, priimta ketvirtą ketvirtį, todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui, remiantis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 7 punktu, taikytinas 2025 m. antro ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 387 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4). Atsakovų prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.16 punktuose nustatytą maksimalų dydį.
50. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).
51. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.
52. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovų atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, apeliaciniame procese spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.
53. Atsižvelgiant, į tai, kad atsakovų prašomos atlyginti 2 772,50 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos viršija maksimalų atlygintiną dydį, šios išlaidos mažintinos iki maksimalaus priteistino dydžio – 954,80 Eur, ir lygiomis dalimis priteistinos kiekvienam atsakovui iš apeliantų (ieškovų), t. y. kiekvienam atsakovui priteistina iš ieškovų lygiomis dalimis po 159,13 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. (CPK 93, 98 straipsniai).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct).
Priteisti atsakovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct).
Priteisti atsakovui P. Š., asmens (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct).
Priteisti atsakovui D. S., asmens (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct).
Priteisti atsakovui V. K., asmens (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct).
Priteisti atsakovei asociacijai „KRAŠTOVAIZDIS“, juridinio asmens kodas 306311744, lygiomis dalimis iš ieškovų R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 159,13 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 19,78 Eur (devyniolika eurų 78 ct).
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Irma Valiuškienė