Civilinė byla Nr. e2S-1322-657/2020

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00148-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.1.10.7.; 3.2.6.6.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6349-359/2020, kuria netenkintas atsakovo M. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės UAB „Mano būstas Dainava“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo M. K. ieškovei 352,38 Eur skolą, 5,00 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas M. K. 2020 m. birželio 18 d. teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, panaikinti 2020 m. balandžio 14 d. teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. 

3.       Nurodė, jog teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė atsakovo darbovietės adresu karantino metu, kai atsakovas atostogavo, vėliau turėjo prastovas ar dirbo nuotoliniu būdu. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ypatingoji padėtis, todėl atsakovas neturėjo galimybės laiku susipažinti su procesiniais dokumentais bei užtikrinti teisinės gynybos teisminiame procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo peržiūrėjimo paduoti atmetė ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.

5.       Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas už akių priimtas 2020 m. balandžio 14 d., todėl paskutinė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo diena – 2020 m. gegužės 4 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašymas atnaujinti terminą pateikti 2020 m. birželio 19 d., t. y. praleidus pareiškimo padavimo terminą daugiau, nei pusantro mėnesio. 

6.       2020 m. balandžio 14 d. sprendime už akių nurodyta tvarka ir terminai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui. Procesiniai dokumentai 2020 m. vasario 11 d. atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat 2020 m. vasario 24 d. pareiškime nurodytu atsakovui priklausančio turto adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – adresu (duomenys neskelbtini). Teismo procesiniai dokumentai atsakovui 2020 m. kovo 9 d. buvo siunčiami ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės duomenimis nustatyta, jog atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl dokumentai išsiųsti atsakovo darbovietės adresu ir 2020 m. kovo 30 d. buvo įteikti darbovietės administracijai – administravimo skyriaus vyriausiajai specialistei I. K..    

7.       Atsakovui neatsiėmus dokumentų pašte, jie laikyti įteiktais CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. CPK tiesiogiai nenustato draudimo priimti sprendimo už akių tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant CPK numatytiems pagrindams ir ieškovės prašymui, teismas atsakovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių. 

8.       Byla vedama elektronine bylos forma, atsakovas turi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyrą, todėl galėjo susipažinti su bylos medžiaga net ir karantino metu. Teismui išdavus vykdomąjį raštą dėl teismo išlaidų priteisimo, atsakovas tą pačią dieną padengė minėtas išlaidas ir apie tai informavo teismą, todėl atsakovas galėjo pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo žymiai anksčiau, terminą praleidęs nežymiai.

9.       Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami trimis skirtingais adresais, taip pat atsakovo darbovietei, kuri, net ir atsakovui dirbant nuotoliniu būdu, turėjo pareigą informuoti apie gautus, atsakovui skirtus procesinius dokumentus. Pačiam atsakovui gera valia sumokėjus priteistas teismo išlaidas į valstybės biudžetą, spręstina, kad atsakovas apie jo atžvilgiu pradėtą procesą žinojo daug anksčiau, turėjo pareigą bei galimybę domėtis bylos eiga, jos baigtimi ir tinkamu savo procesinių teisių įgyvendinimu, savo teisėmis naudotis tinkamai ir laiku. Net sužinojęs apie prievolę valstybei ir 2020 m. gegužės 11 d. ją sumokėjęs, atsakovas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo terminą praleidęs nežymiai. Atsakovas apie vykstantį procesą turėjo žinoti kur kas anksčiau, kadangi procesiniai dokumentai buvo įteikti jo darbovietės, kurioje net ir karantino metu nepertraukiamai nuotoliniu būdu dirbo atsakovas, administracijai. 

10.       Kadangi apie skolą pagal 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą atsakovas žinojo jau 2020 m. gegužės 11 d., būdamas protingas ir apdairus asmuo, sumokėdamas pašto išlaidas valstybei, privalėjo pasidomėti, už ką ši skola mokama, ar privalo ją sumokėti, priešingu atveju, atsakovo elgesys, gera valia sumokant skolą, kurios susidarymo aplinkybės jam nežinomos, neatitiktų apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartų.

11.       Nustačius, kad 2020 m. gegužės 11 d. atsakovui neabejotinai buvo žinoma apie 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių, bei atsižvelgus, kad dar 2020 m. kovo 30 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovo darbovietės administracijai, kurioje, kaip nurodė pats atsakovas, karantino metu jis dirbo nuotoliniu būdu, taip pat atsakovui turint EPP paskyrą, spręstina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgyvendinti savo teisę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastis nelaikytina svarbia, užkertančia kelią pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimą atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12.       Atskirajame skunde atsakovas M. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – praleistą terminą atnaujinti bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė argumentus:

12.1.       Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Vadovaudamasis protingumo principu bei suformuota teismų praktika išnaudoti visas įmanomas galimybes šalims susitarti taikiai, nedidinant sąnaudų, atsakovas tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gegužės 11 d., pirmiausiai kreipėsi į ieškovą, nurodydamas priežastį, dėl ko nebuvo mokama už paslaugas, tikėdamasis, kad ieškovas pripažins savo deliktus ir perskaičiuos ieškinyje nurodytą sumą, todėl nereikės toliau didinti teisminio proceso išlaidų. Tačiau ieškovas elgėsi nesąžiningai ir kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas nepagrįstai šalyje paskelbtos ypatingos padėties, trukusios nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. nepripažino objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybėmis, apribojusiomis atsakovo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba, nors teismai savo darbą buvo apriboję. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas į teismą kreipėsi pačią pirmą dieną po karantino panaikinimo.

12.2.       Teismas pažeidė CPK 288 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi neišsiuntė pareiškimo ir jo priedų kopijų atsiliepimams į pareiškimą bei įrodymams pateikti. Be to, teismas skundžiamą nutartį priėmė sekančią dieną po to, kai pareiškimas buvo paskirtas teisėjui, nors vadovaujantis CPK 288 straipsnio 2 dalimi, paduotą pareiškimą teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui pateikti pabaigos dienos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

14.       Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl priimto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsakovo nurodytų termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, užkertančiomis kelią pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvadomis, atmeta atskirojo skundo argumentus dėl šios nutarties nepagrįstumo.

16.       Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

17.       Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

18.       Svarstant dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti, nėra sprendžiamas sprendimo už akių pagrįstumas, tačiau vertinama, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų taip, jog iš esmės buvo pažeistos asmenų procesinės teisės.

19.       Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-6349-359/2020 priėmė 2020 m. balandžio 14 d. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti teismui pateikė 2020 m. birželio 18 d., taigi ženkliai praleidęs pareiškimo pateikimo terminą (CPK 287 str. 1 d.).

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iki sprendimo už akių priėmimo, siekdamas informuoti atsakovą apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, išnaudojo visus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytus būdus. Nustatyta, kad procesinius dokumentus atsakovui teismas siuntė tiek ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tiek pareiškime nurodytu atsakovui priklausančio turto adresu (duomenys neskelbtini), bei deklaruotu gyvenamosios vietos adresu  (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykus jų įteikti, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ir 2020 m. kovo 30 d. įteikti atsakovo darbovietės – (duomenys neskelbtini) administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Tai, kad atsakovas nurodė, jog tuo metu dirbo nuotoliniu būdu, esmės nekeičia, kadangi darbovietė turėjo pareigą informuoti atsakovą apie jam pateiktus procesinius dokumentus (CPK 123 str. 5 d.). Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas apie pradėtą teismo procesą realiai nebuvo informuotas.   

21.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2020 m. gegužės 11 d. teismui pateikė įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, tačiau net įvykdęs šią prievolę valstybei atsakovas teise kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo nesinaudojo. Mažai tikėtina, kad atsakovas įvykdė prievolę, nepasidomėjęs jos kilme, priešingu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo elgesys, gera valia sumokant skolą, kurios susidarymo aplinkybės jam nėra žinomos, neatitiktų apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo žmogaus standartų. Tai, kad apeliantas po Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių priėmimo kreipėsi į ieškovę dėl skolos pagrįstumo neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir privalo būti vykdomas (CPK 18 str.).

22.       Termino praleidimo priežastis apeliantas grindžia ir aplinkybėmis, kad dėl šalyje paskelbto karantino buvo apribotos jo galimybes efektyviai pasinaudoti teismine gynyba. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra elektroninė, nustatyta, kad apeliantas yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paslaugų vartotojas, todėl net ginčui aktualiu laikotarpiu galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ atsakovas galėjo aktyviai domėtis civilinės bylos procesu, teikti dokumentus, be to, elektroninio ryšio priemonių pagalba galėjo kreiptis dėl teisinių paslaugų. Apelianto nurodytos CPK 288 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies normos ginčo atveju netaikytinos, kadangi jos aktualios tik teismui jau priėmus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti.

23.       Iš nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimą pagrįstai atsisakyta priimti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista  (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).    

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė