Administracinė byla Nr. ATP-279-107/2011
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03910-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija
45.4.3.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. lapkričio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro laikinai einančio viršininko pareigas R. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimo, kuriuo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį nubausta 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį A. G. administracinė byla nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,
n u s t a t ė :
2011-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. G. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį 100 Lt bauda už tai, kad, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 238 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintos Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklės.
A. G. buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011-08-26, apie 23 val. 30 min., būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,52 promilės), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta. Tačiau tą administracinio teisės pažeidimo bylos dalį teismas nutraukė, nenustačius A. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro l. e. viršininko pareigas R. Š. teigia, kad teismas priimdamas nutarimą vadovavosi tik specialisto išvada Nr. T-A 1314/11(03), tačiau neatsižvelgė į tai, kad A. G. kraujas buvo paimtas praėjus daugiau kaip valandai laiko nuo patikrinimo alkotesteriu, nepanaikino patikrinimų rezultatų prieštaravimų, t. y. nepaskyrė ekspertizės, kad būtų galima nustatyti, kuriuo parodymu vadovautis priimant sprendimą. Kadangi teismas tokių veiksmų neatliko, iškilusių abejonių nepanaikino, todėl teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nutarimo dalį, kuria A. G. pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinė byla nutraukta, panaikinti ir pagal ATPK 126 str. 1 d. paskirti jai 1000 litų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. G. tvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai laiko nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti rezultatų (pavyzdžiui, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1025/2008; 2009-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575–1293/2009). Administracine tvarka nubaustoji nurodo, kad ji nuvykti į artimiausią medicinos įstaigą tiksliam etilo alkoholio kiekio nustatymui jos kraujyje stengėsi kiek galėdama greitai. A. G. pažymi, kad pareigūnai ją paleido tik 00.15 val., nes po patikrinimo alkotesteriu pareigūnai pildė dokumentus, susijusius su pažeidimo padarymu. Artimiausioje nuo pažeidimo užfiksavimo vietos gydymo įstaigoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – A. G. buvo apie 00.30 val., o kraujo mėginys buvo paimtas 00.40 val. Specialisto išvada T-A 1314/11(03) patvirtina, kad kraujyje, paimtame 2011-08-27 00.40 val., rasta 0,13 promilės etilo alkoholio. A. G. nuomone, kadangi girtumas kraujyje nustatytas žymiai mažesnis negu 0,4 promilės, todėl teismas administracinio pažeidimo bylos dalį dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė pagrįstai. A. G. prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6. p. 6.1. p., 6.3. p., 9. p., 9.1. p., 9.3. p.).
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Magistralinių kelių priežiūros būrio patruliai G. L. ir A. M. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad tikrinant A. G. transporto priemonės dokumentus, buvo pastebėta, jog jos akys paraudusios, moteris kalbėjo nerišliai, iš vairuotojos burnos sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojos girtumą (neblaivumą) prietaisu „Alcotester 6810 Nr. ARBF–0236“, matuoklis parodė 0,52 promiles. Vairuotoja su parodymais nesutiko, teigė, jog ji alkoholio nevartojo, todėl praėjus 15 minučių, vairuotojai buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą dar kartą tuo pačiu prietaisu. Antrą kartą prietaisas parodė 0,51 promilės girtumą. Vairuotoja su alkotesterio rodmenimis nesutiko, ant parodymų šaknelės pasirašyti atsisakė (b. l. 5, 6).
Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2011-08-26 23 val. 35 min. alkotesteriu „Alkotest 6810“ Nr. ARBF–0236 A. G. buvo nustatytas 0,52 promilės girtumas, o 23 val. 49 min. – 0,51 promilės girtumas. A. G. su tikrinimo rezultatais nesutiko, savo parašu patvirtinti patikrinimų rezultatus atsisakė (b. l. 7), tvirtino, kad alkoholio nevartojo (b. l. 10), kreipėsi dėl girtumo patikrinimo į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (p. 5.) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo NR. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. G. padarė pažeidimus 2011-08-26 23 val. 30 min. (b. l. 3). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. G. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo 2011-08-26 23 val. 35 val. (b. l. 9). Iš neblaivumo tikrinimo rezultatų kvito matyti, kad antrą kartą A. G. neblaivumas buvo tikrinamas 23 val. 49 min. (b. l. 7). Atsiliepime į apeliacinį skundą A. G. nurodė, kad pareigūnai ją paleido tik 00.15 val., nes po patikrinimo alkotesteriu pareigūnai pildė dokumentus, susijusius su pažeidimo padarymu. A. G. kiek galėdama objektyviai greitai stengėsi nuvykti į artimiausią medicinos įstaigą tiksliam etilo alkoholio kiekiui jos kraujyje nustatyti. Į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvyko apie 00 val. 30 min. Specialisto išvada Nr. T–A 1314/11(03) patvirtina, kad A. G. kraujas etilo alkoholio koncentracijai nustatyti buvo paimtas 2011-08-27 00 val. 40 min. (b. l. 16).
Kaip matyti, nuo A. G. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo 23 val. 35 val. iki A. G. kraujo paėmimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, praėjo tik viena valanda ir penkios minutės, o po paskutinio neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 23 val. 49 min. – 51 minutė. Akivaizdu, jog patikrinimas alkotesteriu, dokumentų, susijusių su pažeidimo padarymu, pildymas, kelionė iki ligoninės reikalavo atitinkamo laiko. Tai, kad 2011-08-27 00 val. 40 min. A. G. kraujas jau buvo paimtas, patvirtina, kad A. G. po dokumentų dėl pažeidimų surašymo į ligoninę nuvyko greitai, laiko nevilkino. Atsižvelgtina ir į tai, jog, A. G. atvykus į ligoninę, kraujo paėmimui organizuoti buvo sugaištas atitinkamas laikas. Nėra pagrindo abejoti, kad A. G. į ligoninę atvyko laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos. Policijos pareigūnai pasitikrinti neblaivumą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje A. G. nesiūlė, galimybės jai atvykti į ligoninę dar greičiau nesudarė, siuntimo patikrinimui nerašė, A. G. neblaivumą medicinos įstaigoje pasitikrino savo iniciatyva.
Iš alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARBH–0236, kuriuo buvo matuojamas A. G. neblaivumas 2011-08-26, patikros sertifikato Nr. 0876267 matyti, kad šio matuoklio matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 0,017 promilės (b. l. 8). A. G. atveju, po antrojo patikrinimo alkotesteriu, kai buvo nustatytas 0,51 promilės girtumas, pritaikius minėtą 0,017 promilės paklaidą, A. G. girtumas buvo 0,49 promilės. Alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną maksimalią 0,4 proc. Pagrindo abejoti alkotesterio rodmenimis A. G. turėjo, nesutikimą su patikrinimo rezultatais išreiškė ten pat – įvykio vietoje, tačiau atlikti pakartotinį patikrinimą artimiausioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jai pasiūlyta nebuvo.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 187 užfiksuota, kad A. G. prieš 15 min. iki sustabdant policijai buvo išgėrusi 0,3 l alaus. A. G. apžiūros metu jokių požymių apie tai, kad A. G. neblaivi, nenustatyta, nesijautė ir alkoholio kvapo, tik alkomatuokliu „Lion Alcometer 500“ tyrimo metu 00 val. 43 min. A. G. buvo nustatytas 0,25 promilės neblaivumas, o antro tyrimo metu – 00 val. 50 min. –0,17 promilės neblaivumas, tačiau galutinėje išvadoje nustatyta ir gydytojos parašu patvirtinta, kad A. G. – blaivi (b. l. 17). Kraujo mėginyje, kuris buvo paimtas 2011-08-27 00 val. 40 min., rasta tik 0,13 promilės etilo alkoholio (b. l. 16). Patikrinimo rezultatai per trumpą laiką labai žymiai kito – nuo 0,52 promilių iki 0,13 promilės etilo alkoholio (b. l. 16).
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,52 promilių girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto išvada Nr. T–A 1314/11(03), jog A. G. kraujyje rasta 0,13 promilės etilo alkoholio, t. y. neviršijanti leistinos 0,4 promilės riba. Abejoti minėta specialisto išvada nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas administracinės bylos dalį, nesant A. G. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė pagrįstai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko R. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Valužis