Civilinė byla Nr. 2-6265-577/2012                                          Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-02477-2012-0              Procesinio sprendimo kategorija: 94.2.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovo A. M. S., ieškiniu atsakovui D. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretysis asmuo – Vilniaus miesto 38-ojo notarų biuro notarė G. P.,

n u s t a t ė :

ieškovas A. M. S. (toliau – ieškovas) pateikė Vilniau apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu 2012 m. balandžio 6 d. mirusios B. E. Š. 2011 m. lapkričio 14 d. sudarytą testamentą, kaip sandorį, sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, taip pat priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovas reiškia ieškinį atsakovui Vilniaus apygardos teisme motyvuodamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. Š. (toliau – atsakovas) dėl motinos B. E. Š. testamento pripažinimo negaliojančiu, kuriuo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, testamentu paliko labai tolimam giminaičiui - atsakovui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti argumentuodamas tuo, jog ieškinys teismingas Mažeikių rajono apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Vilniaus apygardos tesimas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo skundą tenkino, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui konstatavęs, kad ieškovas kelia testamento pripažinimo negaliojančiu, kuriuo palikėja išreiškė valią perduoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, klausimą, dėl ko ieškinio reikalavimas turi būti nagrinėjamas pagal palikimo atsiradimo vietą, taikant išimtinio teismingumo taisykles. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi nurodė ieškovui pateikti įrodymus apie nekilnojamojo turto vertę, 2012 m. spalio 17 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškinį kaip teismingą Vilniaus apygardos teismui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso įstatymas nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys neteismingas teismui, teismas turi atsisakyti jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 27 straipsnyje išvardinta, kokios bylos teismingos apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas nustatomas pagal konkrečius kriterijus: ginčo pobūdį, sumą ir šalis. Pagal apylinkių teismų kompetenciją nustatantį CPK 26 straipsnį, šie teismai pirmąja instancija nagrinėja visas civilines bylas, jei įstatymas nenurodo bendros taisyklės išimčių, kurių nebaigtinis sąrašą pateiktas CPK 27, 28 straipsniuose.

Sprendžiant klausimą, kuriam teismui teismingas ieškovo ieškinys dėl testamento, kaip vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagrindinis kriterijus yra ginčo pobūdis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo procesinių sprendimų turinys patvirtina, jog teismas ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu laikė turtinio pobūdžio ginču ir todėl pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismingu apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pagal procesinį tikslą ieškiniai skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Skirtingai nei ieškiniu dėl priteisimo, ieškiniu dėl pripažinimo iš esmės siekiama tik konstatuoti tam tikrų teisių ir pareigų arba teisinio santykio, ar jo dalies buvimą, arba priešingai - nebuvimą. Teismo sprendimai bylose pagal ieškinius dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią susijusiose bylose dėl priteisimo, jeigu reikalavimai dėl pripažinimo ir priteisimo pareiškiami atskirai. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su turtu, pripažintini neturtiniais ieškiniais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant, ar reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis, atsižvelgiama ir į tai, ar kartu prašoma taikyti restituciją, nes tik tokiu atveju galima įvertinti priteistiną turtinę naudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas teismų praktiką dėl turtinių ir neturtinių reikalavimų 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-264/2011 konstatavo, jog tuo atveju, kai pareikštu ieškiniu neprašoma ieškovui priteisti lėšų ar kito turto, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista lėšų, kito turto ar suteikta kitos turtinės naudos ir todėl jo turtinė padėtis nepasikeistų, o tiesioginių turtinių padarinių atsirastų tik atsakovui, <...> ginčas, kilęs ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, nėra tiesiogiai susijęs su turtu, todėl toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles.

Iš ieškinio matyti, jog ieškovas ginčija tik testamentą, kuriuo atsakovas įgijo teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau ieškiniu nereiškia reikalavimų į testatoriui priklausiusį nekilnojamąjį daiktą. Kadangi testamentas – vienašalis sandoris, kuriuo testatorius išreiškia valią po savo mirties perduoti turtą tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, jis yra valios išraiškos, o ne turto perdavimo aktas. Įpėdinis testamentu įgyja tik teisę paveldėti testatoriaus turtą, tačiau paties turto juo neįgyja. Ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimu ieškovui nebūtų priteista turtinės naudos, jo turtinė padėtis išliktų nepasikeitusi.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimai nėra tiesiogiai susijęs su turtu, jie kilo ne dėl lėšų ar kito konkretaus turto priteisimo, o dėl siekio pripažinti vienašalį sandorį negaliojančiu, tenkinus ieškinį, ieškovui nebus priteistos lėšos ar turtas, todėl ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis, o jo teismingumas nustatytinas pagal CPK 26, 27 straipsnių taisykles. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rūšinio bylų teismingumo principo pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nagrinėtinas pagal išimtinio teritorinio teismingumo taisykles – pagal palikimo atsiradimo vietą, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Iš testamento turinio matyti, kad šio sandorio vykdymo vieta yra palikėjo gyvenamoji vieta, - palikimo atsiradimo vieta, todėl ieškovas ir pagal CPK 30 straipsnio 9 dalį turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu pagal sandorio vykdymo vietą. Todėl ieškovo ieškinys teismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais,

n u t a r ė :

atsisakyti priimti ieškovo A. M. S. ieškinį atsakovui D. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič